Citata #291 Aurelijus apie tradicijos gyvybingumą

Tradicija gyva tik tuomet, kai ji kiekvieną dieną paliudijama bent vieno žmogaus gyvenimu.

vklase

(3 balsų, vidurkis: 1.00 iš 5)
Loading...
  • Gili mintis. Gaila, kad šiandienos žmonių gyvenimai liudija toli gražu ne tokius gilius ir prasmingus dalykus kaip kad tokius, kurie verti tradicijų vardo.

  • Rolandas

    bang

    Kadangi netikėtai atsirado galimybė pasisakyti KITAME ĮRAŠE atsakysiu tau.

    Atsiversti Lietuvos ATGTĮ yra lengva. Ir apie sui generis ten paskaityti nesunku.

    Tačiau profesionaliai domėtis, suvokti pasaulinę autorių teisių teoriją ir praktiką, net diskutuoti apie ją (jau nekalbant apie mokėjimą pritaikyti)- truputį sunkiau.

    Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad net nesuvokėte (po truputį tampa aišku kodėl) mano komentaro apie skirtingas autorių asmeninių neturtinių teisių reglamentavimo sistemas.

    Kaip manote, kodėl aš tame komentare kaip atskirą pasaulyje egzistuojančią sistemą nurodžiau sui generis arba copyright?

    Ar todėl, kad nemoku atsiversti Lietuvėlės Autorių įstatymo ir nesugebu pasiskaityti kas ten parašyta apie sui generis?

    Ar – kadangi mes kalbėjome vien tik apie autorių asmenines neturtines teises,vien tik šiuo aspektu buvo diskursas – svarbu aptarti įvairius autorių asmeninių neturtinių teisių reglamentavimo pasaulyje (beje Lietuvai dar toloka iki geriausių pasaulinio lygio) pavyzdžius?

    Galite neatsakyti.Tikrai matau, kad reikia nutraukti diskusiją ir su jumis. Laiko gaila:) Manau pakalbėsime kita tema, gal bus įdomiau.

    • bang

      Tiesa sakant, pasisakiau apie konkrečią bylą ir neturiu jokio noro gilintis į jūsų pasaulinės autorių teisių teorijos ir praktikos suvokimą.

  • Linas

    Nieko čia gilaus šioj minty. Tik gražiai skamba. Paaugliams tiks.

  • povilas

    as pauglys taciau nematau jokios gilios minties. ir manau yra atvriksciai „Tradicija gyva tik tuomet, kai ji nekiekvieną dieną paliudijama žmogaus gyvenimu.“

    • Povilai, štai dėl ko kyla ginčai: dėl skirtingų mąstymo lygių.
      Esu nusiteikusi pirmiau suvokti minties autoriaus poziciją ir ją pateisinti, o jau tik tada ją palyginti su savąja.
      Povilas akivaizdžiai nusiteikęs pirmiausia linkęs lyginti, o ne svarstyti jau pateiktąją.

  • aušra maldeikienė

    na nors užmuš, kaip belyginu tuo mąstymo lygius, bet galiu pasakyti tik vieną: Povilo mąstymas turi vieną … kaip čia pasakius, mano galvą, ydą (nors dažnai tai vertinama labai palankiai, kaip vadinamasis sveikas protas).Povilo mąstymas nėra paradoksalus. Tai gali būti amžiaus, o gali būti ir paprasčiausio kūrybiškumo stygiaus apraiška. Po kokių 20 metų (jei autorius tikrai paauglys) bus daugmaž aišku, kaip ten yra.
    O gal tai bus puikaus biurgerio mąstymas.
    Povilo mintį tenka arba priimti, arba atmesti. Su ja sunku „dirbti“. O Aurelijaus pastaba, nors ir nėra labai nauja, gali būti vaisinga.
    Man atsakinėti neverta, nes dabar dirbu, o čia užklysiu geriausiu atveju po poros-trejeto dienų. Pastaroji pastaba jei kartais vietoje Aurelijaus pastabos analizės, bus pradėta kovoti už/prieš ir aiškinti bereikšmę mano pastabą :)

  • vardas

    Tradicijos-papročio įprastinė reikšmė lyg ir apima vieną konkretų paprotį. Tokiu atveju teiginys būtų gražus bet neteisingas. Daugelis papročių turi cikliškumą, pasireiškia kartą metuose, sekmadieniais ar pan.
    O jeigu tradicija – papročių ir ritualų visuma, tada taip.

  • Bet jei tradiciją paliudija tik vienas žmogus, vadinasi ji jau yra mirštanti… Nors neiškraipysiu minties, juk parašyta „bent vienas“.

  • Regis

    Citata paimta iš įrašo kuriame tiesiog visa krūva ir kitų žiauriai gerų apibendrinimų. Pvz.:

    „Yra daugybė gabių, šviesių žmonių, kurie pakankamai mažai matomi. Jie išsilavinę, protingi ir žino, kad daug kas pasaulyje jau buvo, jie atskiria tuštybę ir nenori joje turkštis. Yra daugybė agresyviai veiklių žmonių, kurių pilna visur. Nors jie tuštoki.
    Kaip galima būtų pamėginti paaiškinti vieniems, kad nors jau daug kas yra buvę, bet kiekvienas iš mūsų kuriame pasaulį iš naujo, ir kad kiekvieno kuriamas pasaulis yra gražus ir būtinas? Ir kaip pamėginti pašnibždėti kitiems, kad prieš užsiimant saviraišką reikėtų pirma tapti ir būti? Ir tik tada reikštis“

    arba

    „…Jų gyvenimai suteikė jiems teisę šnekėti, reikalauti, rėkti ir veikti. Kad ir ką iš laiko atstumo manytume apie jų veiksmų gerumą ar blogumą. O jūs? Kur jūsų tikėjimo aistros deginanti ugnis? Kur jūsų svilinantys žodžiai? Ir – svarbiausia – kur jūsų gyvenimas, kuris pagrįstų jūsų žodžius. Jūsų teisę mokyti.“

    Beje bažnyčios tarnai nebando pareguliuoti ar pamokyti, o gina teisę atsisakyti. Nors.. kaip kas norės taip ir pavadins. Tikintį ginekologą konstitucijos ir teisės sistemos vardu mokint žudyti? hmm.. gal ir galima. Prasmė?

  • Linas

    Na bet visgi. Ką jūs čia tokio gilaus ir verto aptarinėti matote? Aišku, kad tradicija gyva tol, kol jos kas nors laikosi. Ir tradicijos nebėra, kai jos niekas nesilaiko. O dar, 2+2=4. Čia pasakyta tas pats, tik labai skambiai ir gražiai.

    Diskutuoti dėl to, ar tikrai kiekvieną dieną reikia paliudyti, o gal užteks kas antrą arba savaitgaliais, ar tikrai užtenka bent vieno žmogaus o gal reikia dviejų, tai mažų mažiausiai juokinga. Juk tas „kiekvieną dieną“ ir „bent vieno žmogaus“ – tik išraiškos priemonė. Žmonės, atsipeikėkit, miškas ir yra ta vieta, kur auga daug vaizdą užstojančių medžių :)

    Nesutikti su šia mintim… dėl ko čia galima nesutikti?