Valdžios kritika griauna valstybę? Nesutinku

Naujosios prezidentės kalba Seime buvo gera.

Gera įsipareigojimų ,deklaruojamų vertybių ir akcentų prasme: pilietis, žmogus, padorumas, moralė.

Tiesa, šiek tiek nustebino pažadas ginti piliečių interesus ne tik „Prezidento žodžio, bet ir moralinio autoriteto galia“.  Nes pirmasis jau yra, o antrąjį vis dėlto dar reikės užsitarnauti.

Nebent prezidentė turėjo galvoje buvusio prezidento „moralinį autoritetą“, kuris paveldėjamas kartu su postu.

Tikiuosi, ne.

Bet dar labiau mane nustebino prezidentės pasvarstymai apie kritiką:

Kritikuokite valdžią – ir mane, kaip jos dalį, jei to reikia! Bet nepamirškite: nuo valdžios kritikos iki valstybės griovimo gali būti tik vienas žingsnis. Tuščia kritika neišspręs nei vienos problemos.

Atvirai kalbant, ne tik nustebino, bet ir nepatiko.

Nesupratau, ką reiškia: kritikuokite „jei to reikia“?

Nesupratau, nes man neaišku, kas nuspręs, reikia kritikos, ar ne?

Ar spręs Prezidentė? O gal Vyriausybė arba Seimas?

Kaip, pavyzdžiui, sprendė P.Gražulio atveju, kai šis kritikavo prezidentą V.Adamkų ir vadino jį oligarchų, kagėbistų ir gėjų gynėju.

Nepritariu P.Gražulio pozicijai, bet dar labiau nepritariu tam farsui, kuris liepos 7 dieną vyko Seime, kai 55 Tautos išrinktieji balsavo už tai, kad P.Gražuliui būtų pareikštas įspėjimas už tai, kad jis išreiškė savo (ir – pripažinkime tai – nemažos dalies savo rinkėjų nuomonę) apie šalies prezidentą. Juk kaip ten bebūtų, P.Gražulis daug ir nesumelavo: pakanka prisiminti A.Pocių, A.Valionį, „Leo LT“…

Kaip sutarsime, ar kritikos reikia, ar ne, jei aš, pavyzdžiui, galvosiu, kad Prezidentė neteisi, sakydama, jog progresinių mokesčių Lietuvai nereikia, o man atrodys, kad jie reikalingi ir yra geresnė išeitis siekant papildyti biudžeto pajamas nei socialinio draudimo įmokų didinimas?

Kas bus teisėjas, jei man atrodys, kad nesąžininga yra vienodai karpyti algas ir mokytojams ir valdininkams bei teisėjams, nes pastarųjų darbo užmokestis yra neproporcingai didelis, o Prezidentei atrodys, kad tai yra vienintelis būdas mažinti išlaidas?

O jei sakysiu, kad prieš mažinant pensijas visiems, pirmiausia reikia priimti sprendimą, kad visi pensininkai Lietuvoje turi gauti tik vieną pensiją, o Prezidentė laikysis kitos nuomonės?

Ar griausiu valstybę, jei kritikuosiu Prezidentę, kai Seimui priėmus Pilietybės įstatymo pataisas, ji galbūt jas pasirašys, nors man atrodys, kad tos pataisos prieštarauja Konstitucinio Teismo nutarimui?

Kur bus ta riba, kai kritika taps valstybės griovimu. Kas nustatys, kada kritika „tuščia“, o kada ją galima laikyti „pilna“?

Pagaliau, juk yra skirtingos ideologijos, skirtingas požiūris į valstybės vaidmenį reguliuojant ekonomiką, bažnyčios vietą valstybėje, švietimo sistemą ir daugelį kitų dalykų.

Ir apskritai – ar tikrai kritikuojant valdžią, galima griauti valstybę?

Man iki šiol atrodė, kad ne.

Nebent valdžią supranti kaip valstybę.

Suprantu, kad kai kam iš šiandien valdžioje esančių to labai norėtųsi. Neabejoju, kad ne vienas, šiandien sėdintis Seime ar Vyriausybėje, šventai tiki, kad tik jis žino, kokie sprendimai Lietuvai yra geriausi. Bet ar tai reiškia, kad taip iš tikrųjų ir yra?

Anaiptol. Ir pastarojo pusmečio istorija tą kuo puikiausiai jau spėjo įrodyti.

Todėl sukritikuosiu prezidentę ir pasakysiu: ne valdžios kritika griauna valstybę, o valdžios nesugebėjimas į kritiką įsiklausyti.

(7 balsų, vidurkis: 3,86 iš 5)
Loading...
  • WU

    Artūrai, manau, dėl reiškiant kritika svarbiausia – jos turinys. Jeigu kritikuoji, paprasčiausiai, tai reikia daryti konstruktyviai argumntuojant. Ne karta sakiau, yra nemažai tokių žmonių, kurie „loja tam, kad loti“. Mano nuomone, jeigu kritikuoji, būtų neblogai pateikti ir alternatyvų elgesio būdą t.y. sugebėti įrodyti, kad pasielgus kitaip būtų geriau. Jeigu Jūs sugebat pateikti validžius argumentus, kad progresiniai mokesčiai būtų iš tiesų geriau už sodros įmokų didinimą – VALIO! Manau, kad po Grybauskaitės „tuščios kritikos“ sąvoka pakankamai aiški. Bent jau aš taip ją suprantu..

    • WU, o juk tam komentarai ir skirti, kad lankytojai, nesutinkantys su įrašo autoriaus nuomone, išsakytų ir pasiūlytų savo konstruktyvias mintis, nes kritikuoti kritiką irgi ne visai gerai:)

    • Asta

      Aš irgi taip pat supratau.

    • WU, problema ta, kad dažnai turinys priklauso nuo interesų, o jie būna labai skirtingi. Štai, pavyzdžiui, dabartinės diskusijos dėl vaiko priežiūros atostogū ir pašalpų dydžių. Nuo pat praėjusių metų lapkričio rašiau, kad reikia keisti, šiame tinklaraštyje mane didžioji dauguma keikė, o šiandien Vyriausybė jau tai daro. Tačiau jaunos mamos ir jauni tėvai organizuoja protesto mitingus. Kas teisiausias? Kai jūs prašote „validžių argumentų“, jie bus skirtingi darbdaviui ir darbuotojui, tam, kuris uždirba 2000 litų ir tiems kurie uždirba 6000 ar 10000… Dėl įrodymų visada yra kiek sunkiau – vėlgi galime prisiminti mokesčių reformą, planus ir pasekmes. Įrodyti galima tik po to, kai būna rezultatai, nes ekonomika nėra matematika ir kai kurių dalykų suskaičiuoti iš anksto tiesiog nepavyksta.

      • WU

        Tai va, didžiausias sunkumas yra įrodymų našta. Belieka stengtis įrodyti savo tiesą. Problema tame, kad kiekvienas turi savo tiesą. Todėl žiūriu į tai praprastai – kaip į svarstykles, kas daugiau grūdų imes į savo pusę. Aišku, blogiausia tada, kai atrodo imetei tikrai daugiau, bet vis tiek pralaimėjai..

    • Pilnai sutinku su WU, ir nesutinku su Artūru. Šitame įraše Artūras daro išvadas iš savo paties padarytos išvados.

      Bet kadangi ši jo kritika gana konstruktyvi, irgi negalima pykti.. :)

      • Labai taikli mintis. Tik dar norėčiau pridėti, jog iš tiesų p. Artūro kritikos konstruktyvia laikyti negalima, nes ji yra paremta, paties p. Artūro padaryta išvada, apie tai, ką turėjo omenyje D. Grybauskaitė, kalbėdama apie tuščia kritiką.

        • Žinote, visad stebėsiuos žmonėmis, kurie „žino“ ir sugeba tarp eilučių įskaityti tai, ką kažkas „turėjo omeny“… Kažkokia ekstrasensų ir aiškiaregių šalis… Artūras pamanė, kad ji turi visai ką kitą galvoje, kiti komentatoriai – „įžvelgė“ kitus argumentus. O ką iš tikro politine kalba pasakė Prezidentė?

          • Jei mūsų visų nuomonės skirtusi dėl to, jog mes skirtingai suprantame mintis tarp eilučių, tai būtų puse bėdos, bet problema yra ta, jog mes išdėstytas mintis suvokiam skirtingai. Na pavyzdžiui citata iš p. Dalios Grybauskaitės kalbos:

            Tuščia kritika neišspręs nei vienos problemos.

            Aš suprantu šitą sakinį taip, jog kritika, kuri yra skirta tik tam, kad kritikuoti, o ne padėti išspręsti problemas yra paprasčiausia demagogija. Na o kita dalis komentatorių, kuriems aš stengiuosi oponuoti, mano, bent jau man taip atrodo, jog kritikuoti yra išvis uždrausta.

          • Jei nepastebėjote, tai Artūras ir iškėlė šios frazės dvilypiškumą: kas spręs kuri kritika yra tuščia? Problema yra ne pačioje kritikoje. Mano manymu Grybauskaitė nuo pirmos dienos save pateikia kaip protingiausią ir neklystančią ir dėl to ji pati sau suteikė teisę spręsti kuri kritika yra tušia… O demagogiškas atsakymas į demagogiją nėra jokia kritika… Sofistiškas problemų sprendimo būdų pateikimas ir sofistiškai nusiteikę Jos Ekselencijos rėmėjai yra didesnė blogybė nei demagogija žiniasklaidoje ar tuščia kritika…

          • Visų pirma norėčiau paminėti, jog nesu D. Grybauskaitės remėjas. Antra, teigti, jog frazė apie tusčią kritiką yra dvilypė, yra labai subjektyvu, nes man ši frazė teturi vieną reikšmę.

          • Tai gerai, tiesiai klausiu: kas nuspręs, kad kritika yra tuščia?

          • O kodėl kažkas iš viso turėtų spręsti, kuri kritika yra tuščia, o kuri ne? Jūs tarp eilučių įskaitėte ką nors, ko nepastebėjau aš? Nes man susidarė įspūdis, jog esate įsitikinęs, jog visi asmenys, kurie žers „tuščią“ kritiką D. Grybauskaitės atžvilgiu, bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba susilauks kitokių sankcijų.

          • Auksinis kardas

            Ar kritika vaisinga nėra sprendimo reikalas, kaip ir nebus garbės lentos vaisingai kritikai. Kritika kažką reiškia, jei ji gebėtų prisidėti prie objekto kokybės. Jei ji nevaisinga – jos lemtis likti tuščia (dėl nepanaudojimo ar savo pačios menkumo), ar net kenkėjiška.

          • Gintarai, tai tuomet ką reiškia tas Grybauskaitės pasakymas?? A?

          • Čia jau reikėtų klausti pačios D. Grybauskaitės, o ne manęs… Kaip ten bebūtų, šioje kalboje neįžvelgiu grasinimų susidoroti su visais, kurie išsakys „tuščią“ kritiką…

  • Nors už šią kandidatę nebalsavau, tačiau dabar visai jau prabalsuočiau už ją.

    Aš manau, kad ponia G., kuri iš pažiūros visai tinkama auklėti Lietuvos gyventojus ir valdžią, tai ką pasakė, jau dabar norėtų atsiimti, nes tie žodžiai visiškai prieštarauja jos pačios pirminiams įsitikinimams kovot prieš oligarchiją, ilgus verslo pirštus valdžios institucijose ir pan.

    Juk kas daugiau, jei ne viešos priemonės atskleis, ištirs valdžios nukrypimus, jei net Lietuvos generalinis prokuroras, kaip matyta TV laidose, neturi politinės valios ką nors tais klausimais daryti:(

    Man rodos ponia G. ir jos komanda kaip tik labiau, glaudžiau, ir konstruktyviau turėtų dalyvauti su žiniasklaida, nes prezidento galios kai kuriais atvejais mažesnės nei tarkim kokios purvasklaidos priemonės…

    Čia maždaug jau gaunasi, kad ji gali suvienyti jėgas su tais kapstytojais, kurie atlikdami žurnalistinius tyrimus, filmuodami reportažus ar rinkdami informaciją, atskleidžia tikruosius sistemos suopulius ir su jais kažką jau tokio daryti…

    Šiaip ar taip, sėkmės jai, nes blogo linkėt nesinori, vis gi ji mūsų prezidentė bus 5 metus.

  • Jonas Žvelgaitis

    Neverta pradėti čia ermyderio dėl malonumo. Artūras iš esmės, iš principo teisus. Detalės, argumentavimai ir t.t. savaime suprantami dalykai, kam čia pradėti be reikalo rutulį stumdyti? Sutikime: Artūras iš principo teisus. O atėjus metui KAIP tai daroma, jau proto, talento, informuotumo, orientavimosi ir, suprantama, tarnavimo-netarnavimo kam nors reikalas. O iš principo teisus Artūras.

  • Artūrai,
    Man atrodo, kad jūs maišote loginius akcentus. Grybauskaitė sako, kad „nuo valdžios kritikos iki valstybės griovimo yra vienas žingsnis“. Taigi ji atskiria šiuos du dalykus. Kai žurnalistai kritikuoja valdžią viskas gerai. Kai žurnalistai daro tai ką daro Tomkus – tai ir yra valstybės griovimas. Bent aš jau taip suprantu Grybauskaitės mintį.
    Tuo tarpu jūs randate priežasties-pasekmės ryšį: kritikuoji valdžią, reiškia griauni valstybę. Mano supratimu Grybauskaitė neturi tai omenyje.

    • WU

      Valentinai, nelįsk į tarpą.. Užstrigsi..

    • Valentinai, teigdama, kad tarp valdžios kritikos ir valstybės griovimo riba yra trapi (vienas žingsnis), D.Grybauskaitė sako, kad kritikuoti valdžią reikia atsargiai (jei to reikia). Ji taip pat sako, kad valdžios kritika gali tapti valstybės griovimu (tik vienas žingsnis). Tagi, ji tų dveijų dalykų neatskiria. Aš tokiam požiūriui nepritariu.

      Kai dėl Tomkaus, tai jis nekritikuoja valdžios…

  • Rinkėjas

    Kaip balsavęs už Gražulį (neatvykau sumažinti jo 0.1% vienmandatės persvaros), viliuosi jog žmones sužavėjusios bado akcijos pamirštos po paskutiniųjų pareiškimų ir nepadės jam pakliut kiton kadencijon. ( Juolab „On a long enough timeline [kadencija], the survival rate for everyone [liberalų ir demokratų rinkėjams] drops to zero. )

  • Musė

    Prezidentės frazė apie tuščią kritiką be galo taikli ir teisinga. Bėda ta, kad žiniasklaida nejaučia jokios atsakomybės už savo veiksmus. Ar jaučiasi kaltas pvz. „Lrytas“ dėl riaušių prie Seimo kurstymo? „Respublika“ dėl lietuvių ir žydų kiršinimo? Ar juos kas nors baudžia už tai, kad parašo kokią nesamonę, kuri padaro žalos valstybei?

    Kur tau, pasvajokite. Bėda ta, kad Lietuvoje jau tapo gero tono ženklu visada ir visur rėkti, kad bet kokia valdžia yra bloga. Visi politikai vagys. Visi valdininkai tinginiai ir simuliantai. Muitininkai – kontrabandistai, kelių policininkai – kyšininkai. Mokesčių inspekcija – žvėrys, siekiantys sužlugdyti verslą ir t.t. Paskaitykite moksleivių rašinėlius dar kartelį – visos žiniasklaidos suformuotos klišės kaip ant delno.

    Bet ar kas nors suvokia, kad toks žiniasklaidos brukamas požiūris kenkia ne kam kitam, o mums patiems? Jei mums bet koks politikas, bet kokia Vyriausybė „by default“ yra blogis, tai koks yra įmanomas dialogas su visuomene, kokie galimi konstruktyvūs pasiūlymai? Nėra tokių, jei mes iš anksto „žinome“, kad vis tiek „valdžia mus apgaus“, „vis tiek jie nuspręs kaip jiems geriau“, „prisikimš kišenes sau“ ir t.t.

    Beveik kiekvienas žurnalistas, pakvietęs į laidą kad ir tą patį A. Kubilių ar A. Šemetą, siekia ko? Išklausyti, suprasti, paaiškinti žiūrovui? Ne, jie siekia vieno vienintelio – suvaryti. Suvalgyti, išjuokti, sužlugdyti. Žiniasklaida yra didelė galia, bet netinkamai naudojama ji tampa griaunančia, o ne kuriančia, konsoliduojančia, skatinančia.

    • Ir vis dėlto, miela Muse, pasisakykite dėl motinystės (tėvystės) pašalpų, vaiko priežiūros atostogų ir R.Dagio…:)

      • Lida

        Deklaruojame siekiantys didinti gimstamumą. Taigi, pašalpų sumažinimas šiuo atveju bus fatališka valdžios klaida – dėl lūkesčių sužlugdymo bus pakirstas pasitikėjimas, kurio, kaip žinome, greitai atkurti nepavyks.
        Balsavimas – kodėl negimdo moterys Rusijoje http://www.echo.msk.ru/polls/605148-echo/result.html

    • Nu rimtai – velniškai protingai parašyta.

      • J.naivusis

        Pritariu.

  • romas

    Nemanau, kad ruošiasi kas nors uždrausti kritiką. Tą kalbos dalį vertinčiau kaip kvietimą sąmoningumui. Tai patvirtintų frazė „Tuščia kritika neišspręs nei vienos problemos“. Konstruktyviai kritikai reikalinga kompetencija, todėl galvoju, kad šis kvietimas liks tik kvietimu.

    • Na taip… Vadinasi, pagal Jūsų žodžius gaunasi taip, kad geriausiai viską žino tik kompetetinga prezidentė? O gal tik „kompetetinga“? Taip ji iš karto pabando save iškelti aukščiau kitų. Ir jai pasisekė, nes Jūs patikėjote jos žodžiais. Yra kita auksinė frazė (tikiuosi kas nors iš komentatorių žino kas tai pasakė?): „Jūs manote, kad tarp profesorių nėra kvailių?“. Realybė kol kas rodo tai, kad visi naujieji valdžios „žinovai“ yra nieko verti, nes situacija Lietuvoje kol kas nestabili ir išvajoto biudžeto balanso su nauja mokesčių politika nepavyksta pasiekti… Žmonės, atidžiai žiūrėkite į darbus, o ne į žodžius…

  • Dalius

    Pone Račai jums galiu patarti – pažiūrėkite į valatką, bruvelį Kuomet jis kritikuoja – vadinasi kritikos nereikia. Taip pat labai sunku jo rašinėlius vadinti kritika. (Komentaras redaguotas – A.R.)

    • Jonas Žvelgaitis

      Nepamačiau kas ten išredaguota, bet galima nuspėti. Pone Daliau, nei vienas Jūsų minėtų autorių nekritikuoja. Vienas, tiesa, anksčiau tai darė, dabar jo žanras prarado grynumą. O priežastys tokios aiškios, taip ir žlunga talentai, pykdami ant savęs ir viso pasaulio. Kitas išvis sumaišęs patyčias, pletkus, politinius, buitinius komentarus su pakankamai neblogu informuotumu kartais padaro vieną, kartais kitą kartais sumala…

      – Račas iš principo kitoks (duok Dieve, kuriuo jis netiki, Račui stiprybės).
      – Račas gal kartais pasismaguriauja, pasipuikuoja kai kuriais savo privalumais, gebėjimais ar net situacijų pranašumu, na tiek to, tebūnie. Svarbiausia – Račas turi pozicijas (duok Dieve, kuriuo jis netiki, Račui stiprybės).
      – Račas, atrodo kiek jautrokai reaguoja į kritiką, neteisybę, įžeidinėjimus, gal net humorą? Tačiau tai tik rodo, lad jis jautriai reaguoja! Tai rodo, kad jis sugeba džiaugtis gyvenimo grožiu, vadinasi branginti tai, ką turi (prisiminkime „kaip gražu…), tai rodo, kad račas dar ne storaodis (duok Dieve, kuriuo jis netiki, kad Račo oda niekada nesustorėtų).

  • blackrider

    Račas rašo gerai, kitaip aš čia nekomentuočiau. Ir šiuo post’u jis gina savo cecho interesus – savo teisę kritikuoti. Tačiau nėra ko jaudintis: iš blogerių šios teisės niekas pasaulyje dar neatėmė ir neatims – bet iš įvairaus kapitalo finansuojamos žiniasklaidos – kodėl gi ne?

    Apie tai ir eina kalba, kad didieji Lietuvos žiniasklaidos flagmanai iki šiol apie savo teises rėkia taip, lyg būtų pirmą kartą mylimos mergaitės, nors iš tikrųjų per jas senai jau perėjo ir iki šiol eina „strateginiai investuotojai“ nuo Kipro iki Kaimanų salų (investuotojų tikrieji adresai dažniausiai būna kur kas toliau į rytus, taip toli, kad niekas net netikrina).

    Aš nenoriu ginti JŲ teisės kritikuoti, aš netgi nenoriu, kad jie tokią teisę turėtų. Demokratija apskritai yra tobulas vualis galingųjų mažumos valdymui pateisinti – kai minia prie Bastilijos nukirsdino monarchiją, reikėjo išrasti mažiau ofenzyvinį būdą veikti. Visiškas atsakomybės ir kompetencijų išplovimas, kolektyviniai sprendimai, stabdžiai ir atsvaros; nei vieno nėra kalto, užtai visi su Bentley ir vila prie žemėlapyje nepažymėto ežeriuko – sutikime demokratiją, cha cha.

    Dabar Prezidento poste turime žmogų, kuris viešai deklaravo tikslą sutvarkyti bardaką valstybėje. Aš visada buvau ir būsiu tos nuomonės, kad geriau, kai tuo užsiima vienas, o ne 141 žmogus. Spręsim pagal rezultatus.

    O kas link laisvos žiniasklaidos – blogeriai puikiai veikia tiek Kinijoje, tiek Irane, tiek Rusijoje. Ir kažkaip pas juos GDP kyla, kai tuo tarpu pas mus – mažėja.

  • Auksinis kardas

    Aš suprantu šį akcentą, kaip kritikos kokybės reikalą – tik atsakinga, ji gali būti konstruktyvi, kuriančioji. Kaip ir šio tinklaraščio atsiliepimuose, pasitaiko tokių aklo pliekimo atmainų, kurios ne tiek išsako nuomonę, kažką gina, kiek tiesiog yra pačios sau, bei yra gryniausios prabos naikinti norinti antimaterija.

    Tai, ką turėjo omenyje Prezidentė, galima suprasti iš tokių „kritikos“ šablonų, kaip „visa Lietuvos valdžia – vagys“. Ar tai tikrai kritika? Net jei teiginyje esama nemažai teisybės, kad mums būtina tobulinti valstybės valdymą, dar daugiau ten yra tikriausio valstybės naikinimo: vilties susitvarkyti naikinimas, poreikio dalyvauti renkant valdžią neigimas, apsisprendimo parduoti balsą, užuot pasilikus jį savo paties sąžinės teismui.

    Tai, apie ką šneka Artūras – gerokai skiriasi, nemanau, kad omenyje turėti panašaus pobūdžio pavyzdžiai. Vėlgi: ar ne pernelyg kritiškas jos išsakytų teiginių priėmimas, jei jis galbūt neatspindėjo pasisakančiojo minčių? Atsarga gėdos nedaro, bet… Ar tikrai skatinimas kalbėti mažiau (mechaniškai riboti galimus nesupratimus) geresnis už nesusikalbėjimų išsiaiškinimą per pakankamą kalbėjimąsi? Ar ir vėl nestokota šiuo pavyzdiniu atveju labai paprasto geranoriškumo? Jie ir mes. Jie – ir vėl ne mes? Ar tai, šiuo atveju, teigė Dalia Grybauskaitė, ar Artūras Račas?

  • A.G.

    Aš vienu momentu buvau apsidžiaugęs, kad turėjome JE švarų nuo korupcijos.
    Bet tas vienos ambmasados įsakymų besąlygiškas vykdymas kiek tai tą nuotaiką gadina. Jau pradedant Mažeikiais. Bet va matyt treptelta visgi kojyte buvo firmelei monsanto – tad visgi išeita gražiai, pakelta galva.
    Ateita, taip pat.
    O Lietuvą manau griovė, bet ne… ne tik vadinamieji d. – stengėsi gal ir žiniasklaida neatsilikti. Na ir vadinama inteligentija, kuri labai pabarbiai, nusipirką LR nešiodavo švarko išorinėje kišenėje, kaip skiriamąjį ženklą – čia aš einu (o respublikonai… laikraštuką grūsdavo kur giliau, ypač kai nepanoro būti tų vadinamų užpakalio pašluoste…).

    • romas

      A.G., aš netikiu JE korumpuotumu. Kokia jam prasmė tokiu būti? Paveldėtojų jis neturi, pats užsidirbo per gyvenimą daugiau, nei jam pačiam šiame gyvenime reikia. Buvo žmogus visą gyvenimą aktyvus lietuvis ir savo gyvenimo pabaigoje vagimi netapo. Ne visada, kas atrodo aferos ir avantiūros, tai ir yra. Pasaulis yra interesų arena, o politika yra tik dėl to, kad yra ekonomika, interesai ir rinkos. Nuo to, kad vieną pasaulio dalį paskelbsime piktos valios apsėstą, o kitą – pilną tiesos, niekas nepasikeis. Pasaulis ir toliau išliks susijęs ekonominiais saitais, o ekonominiai vienetai veršis į rinkas siekdami pelno, nes tik pelnas kol kas yra variklis net pačiose švenčiausiose pasaulio vietose. Mes galim įsileisti į rinką ką mes norim ir neįsileisti ko nenorim, bet turim atsiminti, kad 60proc. dirbame eksportui, o dėka savo užsienio politikos ir strateginės orientacijos turime privilegijų eilėje rinkų.

      • A.G.

        AŠ TAIP PAT. TAI SU TUO KĄ SAKOTE IKI ABSOLIUTO SUTINKU – PASAKIAU ŠVARUS IŠĖJO… VA JEI NE TIE AMBASADOS ĮSAKYMAI KAI KURIE… KURIE JOKIU BŪDU TA PRASME NESUTEPĖ. AŠ GI SAKIAU NE APIE TAI. APIE KITKĄ, KAS VA TRUPUTUKĄ…

      • Auksinis kardas

        „tik pelnas kol kas yra variklis net pačiose švenčiausiose pasaulio vietose“ – jums tai nepanašu į tokį sureikšminimą, kurio vaga jau dabar atsiskleidžia nesėkmingai darkiusi tiek Lietuvą, tiek pasaulį?

        Ir vėl tenka prisiminti, kad pasipelnymo gali būti įvairaus, bet ne visoks jis yra priimtinas variklis, ko supratimas neišvengiamai turės vis daugiau įvairiausių išraiškų. Nes jeigu ne tai, mamonos tautą ištiktų dar labiau ankstyvos pabaigos. Pasaulis įvairesnis.

        • romas

          Karde, bet kurio suinteresuotumo variklis yra egoizmas. Net jei nori sau lygios naudos su kitais, tai reiškia, kad turi egoistinių interesų, nes niekaip negalima būtų suprasti noro turėti naudos mažiau, nei jos turi kitas, esant tam pačiam indėliui. Taigi naudos (pelno) troškimas yra variklis ir nieko čia pakeisti negali:)

          • Auksinis kardas

            Abejoju, ar gerai suprantu tuos žaidimus egoizmo porcijavimu. Gal verčiau būtų išeiti iš kitos atskaitos: žmonės norėtų nugyventi laimingą gyvenimą, tai – faktas. Net jei paliksime nuošalėje statistikos duomenis, kad laimingiausi žmonės gyvena mažesnio egoizmo tenkinimo šalyse, tenka pripažinti, kad laimingumo, reikalingumo, paskirties ir sėkmės po saule patirtys menkai koreliuoja su egoizmo kiekiais ar įtvirtinimo uolumu, būtent jam palankiomis aplinkybėmis.

            Lieku įsitikinęs, romai, kad gerokai supaprastinate žmogaus poreikius. Greičiausiai apie juos nepakankamai pagalvodavot ar esate sužinojęs, siaurokai patyrėte. Būtų kur kas įdomiau šnekėtis, jei jums pasitaikytų proga pavartyti ar perskaityti šią knygą, galinčią suteikti atitinkamo peno galvojimui, viena įspūdingiausių pasitaikiusių knygų (tikiuosi vertimas neapgadino):

            http://www.tytoalba.lt/lt/index.php?option=com_content&task=view&id=1083&Itemid=112

            Tiesiog niekada nerasčiau erdvių ir laiko, reikalingo taip dideliems išeities skirtumams įveikti, kad ir kaip tai atrodo patrauklu. Galiausiai – ar gebančiam skaityti kuomet buvo per daug vienos ar kitos knygos?

          • romas

            Auksinis karde, nereikia manęs suprasti suvulgarintai. Troškimas gyventi vis geriau yra natūralus ir nesikerta su teisingu perskirstymu. Aš neįsivaizduoju nei vienos verslo rūšies dirbančios be pelno, nes pelnas reikalingas vien jau pastoviam kapitalo vertės atstatymui. Kalba prasidėjo nuo to, kad Lietuvai reikia žaisti globalioje rinkoje. Nuo to, kiek mes geranoriškai į savo rinką įsileidžiam kitus, priklauso mūsų sėkmė svetimose rinkose. Pasaulinių koncernų siekis daryti biznį Lietuvoje man neatrodo kuo nors iš anksto nusikalstamas, o koncernai neatrodo nusikalstamomis struktūromis.

  • Rytis I

    Nelabai supratau – nuo kada kritika griauna valdžią? Ir sugriovė? Yra pavyzdžių?
    Gal p. Grybauskaitė norėjo pasakyti – „vienas žingsnis nuo kritikos iki šmeižto ar nepagrįstų kaltinimų“? Tada būtų aišku – nes už antrąjį yra straipsnis.
    Bet greičiau pasakė tai, ką ir norėjo. Tada vienas iš dviejų – arba matuotis odinį komisaro švarką ir kaupti ginklus kovai su ž-sklaida, arba – įveiktį tą pirminę kritikos baimę ir susitaikyti. Nejau kritikuotojai Lietuvoje kitokie nei kitose ES šalyse?

  • iš kairės

    O aš – sutinku su DG dėl kritikos!
    Tiesiog jūs ir prezidentė DG skirtingais žodžiais apibrėžiate valdžios ir valstybės kritiką, bet greičiausiai turite omenyje tą patį. Manau, jai priimtina jūsų kritika, bet nepriimtina vadinančių save valdžios ktitikais „kritika“.
    Kai dėl ideologinių skirtumų, tai čia nieko nepadarysi. Tiesiog jei jų laikomasi nuosekliai, t.y. jei politikas yra prognizuojamas, tai a priori žinoma, pvz., kad ekonomikos srityje DG bus dešiniųjų pažiūrų. (Čia bėda buvo su ankstesniais Seimais, o ir dabartiniu – nesuprasi, kokias pažiūras iš tiesų propaguoja save vadinęs liberalu, o pasiūlęs daugiau nei socialistinį įstatymą – tai regis p. šileikis „išleido mamas 3 m. atostogų“ su pinigėliais, kurių valstybė – t.y. mes, mokesčių mokėtojai, nepajėgiame sumokėti…)
    Nors man arčiau „kairieji“ ekonominiai sprendimai ( socialiai orientuota skandinaviško tipo ekonominė politika su progresiniais mokesčiais), vis dėlto didžiulė pažanga būtų, jei DG padarytų didelį žingsnį, siūlydama – ne, netgi reikalaudama – naikinti visas ekonomines privilegijas – pradedant trigubomis pensijomis, kompensacijomis už viską iš eilės ir t.t.. Mano supratimu, tai būtų sveiku protu grįsti sprendimai. Ir realizuotas principas „gyventi pagal galimybes“ – t.y. jei negalim sau kažko leisti, neturime pinigų – tai ir nedarykime to kitų sąskaita.
    Ir dar – ne visi gi tokie „taiklaus žodžio“ meistrai kai jūs ir dar nedaugelis. Lapsus lingue pasitaiko, net ir rašytojams, ir autoriams.
    :)

  • Juozas

    Man irgi nepatiko tas išsireiškimas, bet matyt ten buvo turėta galvoje riaušės ir kažkokia destrukcija. Suformulavo tikrai klaikiai, nes pats terminas „kritika“ reiškia konstruktyvumą, netgi toks populiarus terminas kaip „konstruktyvi kritika“ yra panašiai kaip „sviestas sviestuotas“. Priešingas terminas yra „demagogija“, kurios apraiškas dažniausiai apatinkame Seime ir Vyriauybėje, bet tarp kritikos ir demagogijos yra praraja kaip ir tarp kritikos ir riaušių, tikrai ten nėra „vienas žingsnis“ ir Prezidentė čia smarkiai nusišnekėjo.

    • Auksinis kardas

      Tik iš dalies galima pritarti – kritikos žodžio pirminė kilmė susijusi su įvertinimo veiksmu, galiomis. Šis nebūtinai priskirtinas konstruktyvaus atmainai – labai gražiai anglų kalbos Wikipedija šią sieja su kilniaširdiškumu, kuomet kritikuojančiojo geranoriškumas neabejotinas, ir tokiu būdu veda prie kritikuojamojo naudos jo nežeisdamas.

      Taip ir valstybės, ar jos įgaliotinių kritika būtų aukščiausios įmanomos kokybės ir veiksmingumo, jei gebėtų pasitempti iki ryškesnio geranoriškumo lygmens.

    • simsim

      Pastaba skirta Juozui (čia tuo atveju, jei komentaras atsidurs po AK įrašu, nes atsakymo lauką meta ne ten, kur turėtų): gal vis tik atsiversk tarptautinių žodžių žodyną ir pasitikrink, ką reiškia kritika, ir ką reiškia demagogija. Tada terminas „konstruktyvi kritika“ tikrai neatrodys toks jau sviestuotas sviestas :)

      • Juozas

        Juk pacitavau tą žodyną. Žinau, kad terminas turi dvi prames, bet tame pačiame kontekste yra vartojama tik viena prasmė, o ne abi, įrašykit betkurią ir gausit nesąmonę. Čia tiesiog klaida toje kalboje ir juokinga kai bandoma ieškoti „sliekų“ ir palėptų prasmių. Čia nevykusiai suformuluota, bet netaip svarbu, žiūrėsim kokius sprendimus darys, o už kalbos netikslumus nematau reikalo kritikuoti, visiems pasitaiko nusišnekėti ir būti nesuprastiems, del to jos autoritetas mano akyse nesumenko.

    • Politiniuose pasisakymuose ir jų kritikų žodžiuose yra daugiau sofizmo, nei konstruktyvių, argumentuotų ginčų ar kritikos…

  • A.G.

    Dėl kritikos gniaužimo.
    Mnau kalba eina apie artilerijos parengiamuosius bombardavimus, kuomet prieš ataką, pradžioje paleidžiama sunkioji artilerija (nupirkta žiniasklaida). O ten žinote būna arti taikinio ir „navodčikas“.
    O po to dar būna atakos palaikymas iš oro (vėl kalbama apie nupirktą žiniasklaidą).
    Kuri nupirkta, kuri ne – ir vaikas supranta (matėte kokie įspūdingi vaikų rašiniai – viską jie žalčiukai supranta, melo mašina jų dūšių nepajėgė sužaloti, bent tų rašinių autorių).
    Aš manau, kad dabar trečias šansas – buvo gorbio, buvo 1990 m., ir dabar…
    Reikėtų būti vieningiems – tos minėtos sunkiokiosios artilerijos sunaikinimui, kai tik ji pasirodo. Na ir dengiamiesiems skrydžiams iš oro. Kad neliktų tik praeiti kažkam su kontroliniais…
    Yra šansas – pakentėkime bent vienus metus įstatymo diktatūros. Diktatūros konstitucija.
    Tai juk nesipjauna, jei naikinsime tai, kas paminėta.
    Manau, kad būtent tik tai buvo turėta omenyje.
    O ne doroji žiniasklaida, žiniasklaida išvelkanti į šviesą purvą, kaip liepia ir Himnas mūsų…

  • Gerb. Artūrai,
    Būtent apie tai ir kalbėjo D. Grybauskaitė, kad tuščia kritika nereikalinga, kokia jūs šiame įraše ir pažėrėte. Gal man tiktai taip atrodo, bet panašu, jog jūs net nesiklausote kitų komentatorių nuomonės apie tai, kaip jie supranta Prezidentės žodžius. Apie tai ir, bent jau man taip atrodo, šnekėjo D. Grybauskaitė, kad kritikuojant reikia mokėti išklausyti ir pasverti visas alternatyvias nuomones.

    • Rytis I

      Prezidentės žodžius manau galima suprasti vienareikšmiškai – kritika pavojinga valstybės pagrindams, o tai vienas žingsnis iki ypatingai sunkaus nusikaltimo..

    • Gintarai, tamstai atrodo…

      • Labai džiaugiuosi, kad klydau, nes nesinorėtų būti tapatinamam su neišmanėliais, vien dėl to, kad turiu priešingą nuomone :).

  • mantas

    Aš suprantu Grybauskaitės žodžius taip pat, kaip Račo. Jei čia lietųsi palaidi komentarai, tai čia būtų delfis.

  • PauliusT

    kai D.Grybauskaite istare siuos zodzius, kad „nuo valdzios kritikos iki valstybes griovimo tik vienas zingsnis“, tai pirma mintis buvo – A.Raco straipsniai ir jo blogas :).

    • Juozas

      Skaitant pažodžiui ir neieškant paslėptos minties tarp eilučių: „nuo valdžios kritikos iki valstybės griovimo gali būti tik vienas žingsnis“, išeina, kad kritika gali griauti Valstybę peržiangusi kažkokią ribą. Pasakė nesąmonę supainiojusi terminus ir nereikia čia ieškoti kažkokių prasmių, gal geriau apsimesti, kad negirdėjom :) Galėjo pasakyti, kad „demagogija gali grauti valstbę“, bet čia yra trivialu ir neįdomu, matyt norėjo mandriau išsireikšti ir pati padarė klaidą.
      Pasitikslinau wikipedijoj, radau gan juokingą, bet taiklų apibrėžimą:
      The early 20th century American social critic and humorist H. L. Mencken, known for his „definitions“ of terms, defined a demagogue as „one who will preach doctrines he knows to be untrue to men he knows to be idiots“
      Nežinau kodėl kilo tos asociacijos, bet perskaitęs kažkaip prisiminiau Kirkilą.

      • romas

        Juozai, tai nebuvo ekspromtas. D.G. pasakė, ką norėjo pasakyti. Tai yra problema matoma be jokių akinių ir jei ji nepasibaigs, nelabai kas keisis valstybėje. Visi supranta lūkesčius ekonomikoje. Reikėtų suprasti, kad lūkesčiai valdo viską (ne tik ekonomiką). Iš negatyvių lūkesčių pozityvių rezultatų nesitikėk, todėl kritikuoti viską iš eilės, nesuprantant, kad tobulybė yra tik idealizuotas žmonių siekis, bet ne realybė, ir taip griauti tikėjimą valstybe bei savo jėgomis, yra ne tik kad neprotinga, bet ir nedora.

      • Auksinis kardas

        „Pasakė nesąmonę supainiojusi terminus ir nereikia čia ieškoti kažkokių prasmių, gal geriau apsimesti, kad negirdėjom :)“ – sakinys išduoda, kad klausytojas, užuot bandęs suprasti pasisakančiojo žodžius, priskiria sau teisę juos sunaikinti. Aišku, kad tokie dalykai iš esmės negali vesti į tarpusavio supratimą.

        Daugiau pagalvojęs, pats prieinu išvados, kad naujoji Prezidentė, žengdama postan, manė esant tikslinga paminėti kai kuriuos išskirtinumus mūsiškėje prezidentavimo istorijoje. Juolab, kad ji pati pasižymi veiklumu, kuris gali sulaukti panašių atoveiksmių – pirmiausiai besidangstančių kritikos rūbais. Šis susirūpinimas man atrodo teisingas ir suprantamas, išreikštas tinkamu metu.

  • simsim

    Pradėkime nuo to, kad „kritikos“ savoka yra plati. Kritika gali būti pagrįstas, motyvuotas vertinimas. Tačiau kritikos savokai priskiriama ir priekabių ieškojimas, negatyvi, nemotyvuota nuomonė. Aš manau, kad D. Grybauskaitė ir skatino rinktis pirmąjį variantą, o ne kabinėtis prie neteisingų tėvų, neteisingos suknelės, šukuosenos ar Bruverio ir Valatkos atveju avansu aiškinti kaip blogai viskas bus.

    • Juozas

      Sąvika yra labai siaura, pakanka pažiūrėti žodyne ir neprisigalvoti papildomų prasmių:

      1
      a: one who expresses a reasoned opinion on any matter especially involving a judgment of its value, truth, righteousness, beauty, or technique
      b: one who engages often professionally in the analysis, evaluation, or appreciation of works of art or artistic performances
      2
      one given to harsh or captious judgment

      Antra prasmė reiškia priekabumą ir įkirumą, bet iš konteksto visuomet aišku kokia prasme yra vartojamas šitas terminas. Jokia iš šių prasmių Valstybės negrauna, kaip Fredis negriauna Račo blogo, nors tai ką jis rašo galima vadinti kritika antra prasme.

      • Auksinis kardas

        Kuriame žodyne, Juozai, dera žiūrėti – nepaminėjote.

        Turime tiksliau žodžio kilmę atitinkantį apibrėžimą Lietuvių kalbos žodyne:

        kritikúoti, -úoja, -ãvo tr. DŽ vertinti kurį nors darbą, kelti jo trūkumus

        Gal tik žodis „darbas“ neatrodo toks būtinas – vertinimas ir trūkumai yra sąvokoje pirminiai, tikslūs. Sąvoka bendresnė už prikergiamas aptariamojo vertinimo kokybes. Kritika gali būti nevaisinga perdėtai sureikšminant trūkumus, absoliutinant, juos išsigalvojant, priekabiaujant, ieškant prasmių, kurių nebūta.

      • romas

        Juozai, jei aš susitelksiu į pačio verslą ir kiekvieną dieną viešai rodysiu jo silpnąsias puses, lyginsiu su geresniais pavyzdžiais jūsų nenaudai ir pozityvaus nepasakysiu apie jus nieko, spėkit, ar ilgai jums seksis:)

        • Juozas

          romai, tavo palyginimas yra labai nevykęs, su valdžios kritika čia nematau jokių sąsajų, piliečiai nėra valdžios pažadų vartotojai ir reklamos jiems brukti nereikia, nei teigiamos, nei neigiamos, kaip tai daro Dagys už piliečių pinigus reklamuodamas savo susirūpinimą šeimos vertybėmis, arba Valinskas perkantis savireklamą „Respublikoje“. O jeigu valdžios tikslas yra kuo ilgiau išsilaikyti kėdėje ir tą vadinate sėkme, tai tokia jų sekmė nebūtinai sutampa su Valstybės sėkme.
          Beje versle naudojama ir neigiama reklama, kad atkreipti į save dėmesį, pavyzdžui galima paskleisti gandus, kad susimušė dvi blondinės ir taip jas išgarsinti, ypač jeigu vienai nulūžta nagas.

          • Auksinis kardas

            romo pavyzdys nėra blogas – vertinant perdėtai neigiamai, galima menkinti pačias valstybės valdymo grandis, manipuliuoti jų sudėtimi. Kas per daug – tas nesveika (nebent esi nesveikumais mintantis parazitas, kurio sveikatos poaibio labui tai vyksta :-).

          • romas

            Juozai, galima rodyti faktus visaip, nes jie nėra visada vienareikšmiai. Gali būti pastovus šalies rodiklių gerėjimas, bet šalia esančios valstybės rodikliai gali būti geresni. Ir čia svarbu, ką tu matai – ar tai, kad gerėja, ar tai, kad tu nesi pakankamai sėkmingas. Tas pats bus ir su rodiklių blogėjimu – jei nesigilinsi į aplinkybes, gali akcentuoti tik blogėjimą ir daugiau nieko nematyti. Jei visada kritikuodamas pasirinksi tik pačius valstybei nepalankiausius momentus santykyje su pasauliniu kontekstu, išugdysi piliečių nepilnavertiškumo kompleksus, o šie stengsis patraukti ten, kur nėra toks pasaulio dugnas, kaip Lietuva. Konstruktyvi kritika visada remsis į aplinkybes ir galimybes, o kritika dėl kritikos tiesiog rodys, kur yra nepakankamai gerai. Žurnalistų kompetencija suprasti ir interpretuoti valstybėje vykstančius procesus, su retomis išimtimis, yra labai abejotina.

  • Matotaupa

    Kad ir ką pasakė DG – tai tebuvo žodžiai. Kad kreiptume dėmesio į tuos žodžius, po žodžių turi būti darbai. O juk jau buvo daug pavyzdžių (ypatingai su Adamsium), kai be žodžių nieko daugiau ir nebūna. Tada tokius žodžius drąsiai galima vadinti – paistalais. Dabar belieka pažiūrėti, ar toks DG požiūris į kritiką (konstruktyvią ir tuščią) kaip nors pasimatys jos ir jos aplinkos veiksmuose.
    Todėl, manau, kad p.Artūras dar truputį per anksti kritikuoja DG požiūrį, kuris galbūt net nepasitvirtins.

  • Agne

    Pritariu Racui. Juolab, vienaip skamba, kai tiesiog kvieciama kritikuoti konstruktyviai, ir visiskai kitaip, kai ispejama, kad valdzios kritika gali buti suprasta kaip valstybes griovimas. Kvepia… Smetonos laikais.

  • Aras

    D.Grybauskaitės pasakytą – „Lietuvos regioninė lyderystė yra įsikalbėta“6 visi, daug nesiaiškinant, suprato kaip subtilią pašaipą V. Adamkui ir jo svitai, bet diskutuojant dėl minties „nuo valdžios kritikos iki valstybės griovimo gali būti tik vienas žingsnis“ nukrypta į lankas. Sakykim aš nedelsiant pamaniau, jog D. Grybauskaitė turi galvoje „paksogeito“ skandalą, bet ne politikų reikalus, o tai, ką tuomet išdarinėjo žiniasklaida. Agresyviai brukama, vienašališka nuomonė – žurnalistų elgesys netilpo į jokius rėmus ir priminė kanapes rūkančių recidyvistų siautėjimą. Pasaulio politikos vandenyne sukelti raibuliai pasklido toli, na, o žiniasklaida, turėjusi didesnį pasitikėjimo reitingą nei bažnyčia, gavo ko nusipelnė: nuo tada, vis statesne pasitikėjimo nuokalne pradėjo riedėti žemyn.

    • mdxacuk

      Pritariu tamstos nuomonei dėl lankų apie valstybės griovimą. Pakso atvejis kaip tik yra pavyzdys, kaip žiniasklaida prisideda prie valstybės gelbėjimo.

  • Dalius

    Na aš irgi nesutinku, kad kritika griauna valstybę. Mano nuomone kritika gelbėja valstybę.

  • gie

    1. Daugelis sprendimų nėra absoliučiai geri ar blogi. Pasirenkamas „mažiausias“ (arba vienas iš daugelio) blogis. Pvz: mažinti daugiau pensijas ar motinystės pašalpas ar kelti mokesčius. Kiekvienam atrodo savaip.
    2. Daugelio dalykų kritika susiveda į pasirinkimo kritikavimą ir bandyma tuščiai priversti pasirinkti kitą, asmeniui labiau priimtiną sprendimą. Paprastai dėl tokio pasirinkimo nukenčia kiti.
    3. Tuščia kritika yra dar blogiau – tai yra bandymas sustabdyti bet kokio sprendimo priėmimą nenagrinėjant alternatyvų. Ir taip, mano akimis tai yra valstybės griovimas.
    4. Savaime kritika nėra blogai, tačiau kartais vienintelis būdas yra pasirinkti sprendimą ir jį vykdyti nebeklausant jau išklausytų pusių.
    Visiems vienodai geras niekas nebus.

  • Rytis I

    to Juozas
    „gal geriau apsimesti, kad negirdėjom :)“ – jei tai išgirsčiau visuom. transporte – taip ir padaryčiau.
    Prezidentės atveju belieka tikėtis kad šitų žodžių „negirdėjo“ prokurorai ir teisėjai, kurie nemoka suprasti tarp eilučių ar kaip ten kas „norėjo“. Belieka tikėtis, kad putinizmo apraiškomis pas mus pakolkas nekvepia. Ką gali žinoti – iki to dar pora žingsnių…
    Žmogiškai gi p. Prezidentę ir jos aplinką galima suprasti. Kam nebaisu pirmą sykį į eketę lįsti? Arba pripras arba daugiau nelįs. Šiuo atveju ir žurnalistai galėtų padėti – draugiškai šaržuodami, geranoriškai ir konstruktyviai kritikuodami:) Juokauju. Šiaip jau nemanau kad kritika būtinai turi būti konstruktyvi ar kažkokia. Media, kaip ir opozicija turi pilną teisę „kabinėtis“, kaltinti ir kelti savus reikalavimus. Neperžengiant teisinių ribų. Atsiprašau – o ką daugiau jie gali veikti? Apie Nausėdos laistomą medelį rašyti? Kad jau pabodo..

  • max

    g.Daliau, kritika negriauna valstybės. Griauna tai , kas yra padarius + vieną žingsnį – demagogija , apie ką ir kalbėjo DG. Dar – man patiko Aro komentas – pasirašyčiau , jei būtų kur. Manau , kad kritikos + vienas žingsnis pavyzdys kaip tik ir buvo Paxogeitas. Šis laikotarpis , manau , dar laukia savo įvertinimo. Labai norėčiau, kad ir prokurorų.

    • max, dėl „paksogeito“ jūs su Aru ne visai teisūs. Ne žiniasklaida jį pradėjo ir ne žiniasklaida dėl jo kalta. Tiesa, nemaža dalis žiniasklaidos neatsispyrė bandos jausmui ir pagundai sudalyvauti.

      • max

        mielas Artūrai , teikdamas , kad „neatsispyrė bandos jausmui ir pagundai sudalyvauti“ , ženkliai supaprastinate įvykių eigą. Na taip, ėjo Vainauskas su ponia Bronia pro šalį , žiūri Paulauskiokas Paxą doroja, na galvoja , prisidėsiu , vis pramoga. Manau, kad ta šaika-leika, be žiniasklaidos „pagalbos“ apskritai nieko negalėtų nuveikti.

  • Rytis I

    Kaip aš suprantu – demagogija panaši į kritiką be konkrečių kontrpasiūlymų. Bet tai visuotinis reiškinys. Jos daug daugiau buvo per 18 metų nei „normalios“ ta prasme kritikos. Tai ką, sugriuvo mūsų karalystė, dėl jos gal įvyko eilė perversmų? Jei sugriuvo – dėl konkrečių kaltinimų – o tai jau nei kritika nei demagogija.

  • simsim

    Demagogija yra lindimas į vieną vietą rinkėjams, interpretuojant (tiksliau iškraipant) realybę demagogui palankia linkme. Klasikinė demagogė galėtų būti šventoji Vilija Blinkevičiūtė.

    Romo pavyzdys apie negatyvią kritiką yra labai geras. Iš tikrųjų, negatyvi kritika žlugdo net ne valdžią, jis žlugdo visuomenės pozityvų mąstymą. Iš čia atsiranda nerimas dėl ateities (nes valstybė nepatikimose rankose, kurios VISKĄ daro blogai). O be pozityvaus mąstymo apie kokią santalką ir bridimą iš krizės galime kalbėti? Ji eis tik gilyn. Taigi, kol kritikuojantys jaus pareigą matyti tik minusus visiškai nematydami pliusų, šviesos tunelio gale nematysim.

    • Rytis I

      1. Manyčiau šiuo atveju reiktų skirti valdininkų demagogiją, politikų tarpusavio rietenas ir medijos kritiką valdžios atžvilgiu. Mes kalbame apie ž-sklaidos keliamą pavojų. Anot g. simsim, demagogija – tai realybės iškraipymas, t.y. – valdžios struktūros ar valdininko šmeižimas, faktų falsifikavimas ir tt. – o tai jau straipsnis, piniginė bauda, kalėjimas. Visi žino įstatymus, nėra apie ką ir kalbėti.
      2. Apie pozityvų mąstymą. Su juo lygiai taip pat linksmai galima keliauti ne tik iš krizės, bet ir dar į gilesnę krizę. Kaip avims. Kažkas mus taip ir įvardijo.. Ir nerimas dėl ateities atsiranda ne vien dėl neigiamų straipsnių, bet gal net daugiau dėl realių valdžios veiksmų, gyvenimo sąlygų.
      3. Tačiau sutinku dėl vieno – yra kraštutinės kritikos formos, kurios gali privesti prie negrąžinamų dalykų, iki nepriklausomybės praradimo. Bet tai ir vadinasi kitaip.

    • Juozas

      „Iš tikrųjų, negatyvi kritika žlugdo net ne valdžią, jis žlugdo visuomenės pozityvų mąstymą.“
      Negaliu kalbėti už visą visuomenę, bet mano mąstymui kažkaip nekenkia jokia kritika, įtakos turi tik realybė, kurią suvokti padeda informacija, todėl man gali pakenkti nebent melas ir informacijos slėpimas. Tikiuosi Jūs irgi nevertinate tos visuomenės kaip idiotų, kuriems reikia skleisti rožinį melą, kad juos išgelbėti nuo negatyvaus mąstymo ir valdyti juos demagogijos pagalba. Prezidentė kalbėjo apie skaidrumą, esu įsitikinęs, kad nemeluos del pozityvaus mąstymo, nes betkokia tiesa yra pozityvas, net jeigu sumažins algą, ar devalvuos litą, svarbu, kad neprimeluotų.

      • romas

        Juozai, negi taip sunku suprasti, kad iš kritikos pilnos informacijos negalima gauti. Informacija nėra = kritika. Kažkoks iškrypimas galvoti, kad jei ne kritika, tai būtinai melas arba jei kritika, tai būtinai tiesa.

        • Juozas

          Keista, kad kažką perskaitėt tarp eilučių, visai netapatinu kritikos ir informacijos, informacija tik padeda susidaryti kritišką ir ojektyvią nuomonę, o bijantys kritikos slepia informaciją, arba meluoja. Todėl esu labai nepatenkintas, kai politikai prisimeluoja ir bando išvengti kritikos.

  • Demagogija – toks retorikos būdas, kai žmogus puikiai supranta, kad meluoja ir tai daro tiesiai į akis. Sofistika – tai tokia mąstymo ir filosofijos kryptis, retorikos būdas, kai žmogus yra įsitikinęs ir pats tiki į savo žodžius… Sofizmas, mano manymu, yra pavojingesnis nei demagogija. Kas yra šiuo metu aukščiausioje valdžioje: sofistai ar demagogai? Beje ad hominem „argumentą“ dažniausiai naudoja būtent sofistai… :)

  • simsim

    tada šis Račo įrašas – SOFIZMAS. Beje, gal p. Račui būtų korektiška paprašyti pačios Grybauskaitės komentaro? Nes šis Račo postas “ man asmeniškai primena anekdotą apie moterišką logiką: „Pavadino Žuvele. AHA. Žuvele. Žuvelė reiškia lydeką. Lydeka reiškia su dantim. Su dantim – reiškia šuo… Žmonės, jis mane ką tik išvadino kale“.

    • Na, mes visi kažkuria dalimi esame sofistai :) Dėl to ir pateikiau nuorodą, kur apie tai galima pasisakityti plačiau. Sofizmas padeda mąstyti, bet negali būti mastymo pagrindas :) O, mano manymu, dabartinės valdžios rėmėjai yra sofizmui pasidavę asmenys (tikiuosi valžioje tik demagogai), nes kai pritrūksta argumentų (apie kurių stoką kažkodėl prabilo Prezidentė), tai prasideda ad hominem „argumentai“…

      • simsim

        Na, da hominem tipo argumentai kaip tik būdingi dabartinės valdžios nerėmėjams: look at Tomkus, Valatka, Briuveris. Na o jau Tomkus Grybauskaitės atveju yra riebiausias ad hominem pavyzdys. Be va išsireiškimas „dabartinės valdžios rėmėjai yra pasidavę sofizmui asmenys“ mane baisiai pralinksmino :DD Kaip gerai, kad valdžios oponentai yra ne sofistai, cha cha :)

        • Juozas

          O kodėl manote, kad pastarieji žmonės nėra dabartinės valdžios remėjai ? Remėjas nebūtinai turi visus Vyiausybės veiksmus pateisinti ir jais gerėtis, pavyzdiui aš esu remėjas, nors esu nepatenkintas kaikuriais sprendimais ir personalijom. Rėmimas ir pataikavimas yra skirtingi dalykai.

  • Slyvanosis

    Kritikuodami valdžią – ir mane, kaip jos dalį,
    Kritikuojat save, nes išrinkote patys ir Andrių, ir Dalią.
    Kas gi kaltas, kad jums nepavyko?
    Ką kritikuosit pririnkę musmirių, o ne baravykų?..

    Taigi, vadovaujantis Auksinio kardo semantiniu termino išaiškinimu, kad kritika – kurio nors darbo vertinimas, jo trūkumų nurodymas, darytina aiški išvada: valdžios kritika yra efektyvi tik dialoge tarp valdžios ir jos kritikų. Jei dialogo nėra (tuščia kritika), tuomet kritika tampa prieštaravimu valdžiai arba valstybės griovimu. Bet tai nereiškia, kad valstybę griauna kritikai, o ne valdžia savo nepamatuotais veiksmais (pvz. LEO afera).
    Mano nuomone, tuščios kritikos ir arogantiškų atsikirtinėjimų kakofonija šiuo metu Lietuvoje nustelbia racionalias mintis.
    … ir vėl a.a. V. Petkevičiaus aprašytas laivas kelia bures…
    Miela Dalia, ar tapsite mūsų likimu?

    • Auksinis kardas

      Gal, visgi, dialogas nėra esminė kritikos vaisingumo sąlyga. Atskirais atvejais kritika gali būti teisinga, vaisinga net reikalaudama kritikos objektui pasišalinti nesuteikiant jokios galimybės dialogui – bet tik tuomet, jei toks griežtumo lygis buvo pelnytas.

      Kadangi tai tik išskirtinių atvejų reikalas, susikalbėjimas ir geranoriškumas, kaip pagrindas kritikos vaisingumui, atrodo labiau būdingi ir siektini.

      Visgi, vietomis čia mes jau klaidžiojame abstrakcijų lankomis. Jeigu aptariamos kalbos žodžius suprasime kaip tam tikrų prezidentavimo patirčių Lietuvoje minėjimą, turėsime gerokai tikresnius dalykus supratimui ir mažiau galimybių išvedžiojimams. Kaip besuktum, Pakso istorija taip ir liks nevienareikšmiškai vertintina, nors, pvz., mokykloje pradinukams sugebama pateikti kažkokio supaprastinimo gaminį – pasaką…

  • Lee

    Manau, pasakymas apie tučią kritiką yra paremtas asmenine bendravimo su kaikuriomis „žiniasklaidos“ priemonėmis patirtimi. Pavyzdžiui, burbulo išpūtimas apie „neaiškią“ Dalios kilmę – tokius faktus labai lengva patikrinti, bet burbulas buvo pučiamas labai atkakliai… Čia yra Lietuvos bėda, kad joje žiniasklaida yra faktiškai monopolizuota respublikos ir lryto smegenų plovimo koncernų. Kaip bebūtų toks Dalios teiginys apie kritiką griaunančią valstybės pamatus yra man nepriimtinas, nes tai ką darė minėti liaudies smegenų pudravimo kocernai nevadintina kritika.

  • Rytis I

    Jo, disputas plečiasi – terminų daugėja, jų samprata vis labiau plaukia, – kiekvienas supranta savaip, – kritika ir demagogija, sofistika (dar nepaminėjom – logika, filosofija, dialektinis matas ir kt).
    Iš esmės galvoju, kad visos apraiškos turi teisę egzistuoti, – net ir „tuščia kritika“ ar demagogija nėra baudžiamas dalykas, tai dar jokiu būdu nėra raginimas versti valdžią, kiršinti tautas ar imtis terorizmo. Žodžio laisvė, kaip ir mitingo laisvė – ne duodama, o paimama, t.y. – teoriškai leidimo tam nereikia. Žodžio laisvė – tai ir laisvė užsiimti demagogjia. Ja užsiiminėja ir politikai ir valdininkai, – kodėl reikia uždrausti tik žurnalistams?

    • albinas

      “ Ja užsiiminėja ir politikai ir valdininkai, – kodėl reikia uždrausti tik žurnalistams??

      Mano supratimu D.G. turejo omeni visus (nes zodio „zinisklaida“ jos pasisakime nebuvo) ir eilinius zmones ir politikus ir ziniasklaida.

  • Rytis I

    Kuo daugiau terminų, tuo labiau neapibrėžtas disputas.. Norėčiau tik priminti – pas mumi žodžio ir mitingų laisvė, ir ji ne(iš)duodama o imama, ty tam leidimas (pagal konstituciją) nereikalingas. Žodžio laisvė – ir kritikai, ir demagogijai, ir sofizmui, ir visiems kitiems galams. BET negalima – raginti versti valdžią, kiršinti tautybes, šmeižti. Išvada: „tuščia kritika“ lygiai taip pat gerbtina ir saugoma kaip ir pilna:)

    • Rytis I

      Maniau, kad įrašas dingo – todėl pasikartojau:)

  • nerijus

    Prisimenant rinkimus į EP:

    http://www.alfa.lt/straipsnis/10281620/?Duomenu.apsaugos.inspekcija.atlieka.tyrima.del.agitacijos.SMS.zinutemis.EP.rinkimuose=2009-07-13_18-56

    Įdomu, kaip jie nuspręs:
    telefonų numerius galima rasti bet kuriame skelbime- internete, spaudoje ir t.t., ir net laiptinėj ant stendo:

    „Santechnikas“
    vedžioju santechnikos mazgus, o ypač tada, kai vyro nėra namie :)

    Suprantama, yra pasakyta- FAS, o kas jiems lieka? Reaguoti, nes kai yra skundas, turi būti ir tyrimas.

  • rokas

    Taikliai pastebeta. Geras straipsnis.

  • Tadas

    Pone Račai, Jūs tikite, kad kažkas valdžioje tiki, kad jie žino kokie sprendimai teisingi Lietuvai. Bet įsivaizduokite, kad tik Jums atrodo, kad kažkas tiki, nes tas žmogus padaręs tokią kaukę, kad Jus įtikintų, kad Jūs juo tikėtumėte, kad jis tiki tuo. O iš tikrųjų Jis tik siekia sau naudos.

  • mikroklimatas

    Pone Račai, Jūs tikiuosi suvokiate, Jūsų formuluojamas klausimas kur yra riba tarp valdžios kritikos ir valstybės griovimo kol kas yra tik retorinis. Aktualiu ir svarbiu taps tą dieną kai bus priimtas cenzūros įstatymas, kurio dabartinė versija stumiama kaip nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos įtakos įstatymu (tai be abejo netikslus dokumento įvardinimas, bet tikiuos suprantate apie kurį dokumentą kalbu). Tarp kitko po prezindento veto šio dokumento įteisinimą po dar vieno balsavimo įteisinti gali ir trečias valstybės pareigūnas, kuriam žurnalistai jau nušluostė nosį:)
    Taigi…

  • milda

    As tai manau, kad sita pastraipa apie kritika Grybauskaites kalboje buvo ne vietoj ir ne i tema.. kazkaip low… kai jos klausiausi – pirma mintis sovusi i galva buvo – „prie ko cia??“ skambejo kaip koks grasinimas… sukeles nuostaba anksciau Grybauskaites deklaruoto tikejimo kontekste…