KT sprendimas R.Pakso byloje: kaip reikės įtikti dvasiai

Apie Konstitucinio teismo trečiadienio sprendimą jau kalbėjau E.Jakilaičio laidoje, penktadienį bus trumpas komentaras 15min savaitraštyje (pasirodys ir čia), dar kalbėsiu ryt „Žinių radijo“ laidoje.

Pats sprendimas buvo lauktas ir tikėtas, apie jo priešistorę taip pat jau esu rašęs.

Kita vertus, KT nutarimas – tai aukščiausią teisinę galią turintis aktas. Priešingai nei teisine prasme bevertis pareiškimas spaudai, kuriuo KT praėjusių metų sausį nėrė į srutų duobę, aptaškydamas visą Lietuvos Respubliką.

Tebūnie tai tų 9 (tiksliau reikėtų sakyti aštuonių, atsižvelgiant į G.Mesonio atskirąją nuomonę) sąžinės ir savigarbos reikalas. Nors man kaip piliečiui apmaudu, kad teisė pasidarė priklausoma nuo tokių neteisinių faktorių.

Bet, kaip sakoma, po mūšio rimbais nemojuojama, juo labiau, kad beveik viskas, kaip jau minėjau yra iš esmės pasakyta.

Grįžtant gi prie trečiadienio nutarimo, kuris jau galioja ir kurio jau niekas nebepakeis, man vis dėlto kyla keletas klausimų.

KT pasakė, kad reikia keisti Konstituciją. Kitaip  tikriausiai negalėjo ir pasakyti, nes anksčiau buvo pasakęs, kad Konstitucijos raidė negali būti aiškinama ar taikoma taip, kad būtų paneigta Konstitucijos dvasia. O klausyti ir išgirsti ką sako Konstitucijos dvasia gali tik Konstitucinis Teismas. Čia cituoju KT ir be jokios ironijos, jei ką. Beje, kokia čia gali būti ironija, nes vadovaujantis KT nutarimais, tai, kas pasakyta prieš tai, šiandien jau taip pat Konstitucija. Nors ir kaip nemalonu man tai būtų.

Kai kurie teisininkai, žinoma ginčysis, naudos daug lotyniškų terminų aiškindamai, koks aš esu neišmanėlis, tačiau mano nuomonė nepasikeitė – mano supratimu, KT uzurpavo dalį Tautos teisių ir Konstitucijos jam nepriskirtų galių ir perrašinėja Konstituciją. Tikiu, kad anskčiau ar vėliau atsiras politikų, kurie supras, kad tai neleistina ir sustabdys KT savivalę keisdami Konstituciją (nes kito būdo sustabdyti įsisiautėjusį KT po šiandieninio jo nutarimo, atrodo, jau nebėra).

Vėl nukrypau į šalį…

Taigi, klausimas yra maždaug toks: kaip tą Konstituciją dabar pakeisti (turint galvoje, kad pagal 2004 metų gegužės mėnesį suformuluotą doktriną Konstitucijai prieštarauja tai, ko joje nėra), kad Konstitucija Konstitucijai neprieštarautų.

Šiandien kažkur girdėjau, kad reikia priimti Konstitucijos pataisą ir joje pasakyti, kad visus klausimus dėl apkaltos būdu pašalintų asmenų tolesnio likimo sprendžia įstatymas. Kadangi tas pasiūlymas, jei neklystu, buvo įgarsintas buvusio KT teisėjo V.Sinkevičiaus lūpomis, tikėtina, kad taip ir bus padaryta.

Bet tada kitas klausimas: ką reikės daryti su KT suformuoluota doktrina, ypač atsižvelgiant į tai, kad ta doktrina yra svarbesnė už pačią Konstituciją, nes ji yra dvasia, o ne raidė. Ir dar atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas, tai yra, Seimas, negali ignoruoti nei raidės, nei juo labiau dvasios ir bandyti jas abi apeiti nustatydami „tokį reguliavimą, kuris nesiderina su KT nutarime išdėstyta Konstitucijos nuostatų samprata (i.e. dvasia)?

Jei dar nesupratote ( o kadangi daugelis jūsų neskaitėte KT nutarimų, tai ir nesupratote), kalbu apie kertinę KT 2004 metų gegužės 25 dienos nutarimo dalį, iš kurios KT iš esmės ir kildino visą savo nutarimą – tai yra, priesaiką.

Čia jau reikia ilgos citatos, tačiau dar prieš tai pacituosiu kitą KT nutarimo dalį:

Įgaliojimus spręsti, ar Konstitucijos 74 straipsnyje  nurodyti asmenys, kuriems pradėta apkaltos byla, šiurkščiai  pažeidė Konstituciją (atsižvelgiant į tai, kad šiurkštus  Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas, –  spręsti ir tai, ar jie sulaužė duotą priesaiką), pagal  Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas. Konstitucinio  Teismo išvada, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją (taigi  ir sulaužė priesaiką), yra galutinė. Jokia valstybės  institucija, joks valstybės pareigūnas, joks kitas subjektas  tokios Konstitucinio Teismo išvados pakeisti ar panaikinti  negali. Pagal Konstituciją tokia išvada negali būti pakeista ar  panaikinta nei referendumo, nei rinkimų ar kuriuo nors kitu  būdu.

Ir dar pacituosiu Konstituciją:

105 straipsnis

Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.

Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams:

1) Respublikos Prezidento aktai;
2) Respublikos Vyriausybės aktai.

Konstitucinis Teismas teikia išvadas:

1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus;
2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;
3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;
4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

107 straipsnis

Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami.
Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas.

Čia šiaip – pamąstymui apie raides ir dvasias (paryškinta mano).

O dabar tai jau ta citata:

Asmuo, kuris buvo išrinktas Respublikos Prezidentu, davė  Tautai Respublikos Prezidento priesaiką, po to ją sulaužė ir  šitaip šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir už tai apkaltos  proceso tvarka Seimo – Tautos atstovybės buvo pašalintas iš  užimamų pareigų, pagal Konstituciją negali dar kartą prisiekti  Tautai, nes visada kiltų ir niekada neišnyktų pagrįsta abejonė  dėl jo vėl duodamos priesaikos tikrumo ir patikimumo, taigi ir  dėl to, ar priesaiką duodantis asmuo Respublikos Prezidento  pareigas tikrai vykdys taip, kaip jas vykdyti įpareigoja  priesaika Tautai, ar šis asmuo vėl nesulaužys Tautai duotos  priesaikos, kitaip tariant, ar šio asmens vėl duodama priesaika  Tautai nebus fiktyvi.

Mano supratimu, kertiniai žodžiai čia yra „negali dar kartą“, „visada kiltų“, niekada neišnyktų“, „fiktyvi“.

Taip pat turime prisiminti, kad tai yra dvasia, o tai reiškia svarbiau už raidę, tai yra Konstituciją. Bet kuriuo atveju, tai jau yra Konstitucija.

Nežinau, kaip garbieji teisininkai vertina  šia Konstitucijos dalį ir jos ryšį su 31 Konstitucijos straipsniu, kuris nurodo, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas, bet neabejoju, kad paaiškinimas yra. Nes viena, kai, pavyzdžiui, aš iš anksto abejoju, kad KT bus šališkas ir jo sprendimai bus fiktyvūs ir visai kas kita kai kuo nors iš anskto abejoja ir būsimą fiktyvumą numato KT. Tuo mes ir skiriamės.

Nepasaint to, klausimas, ką daryti, išlieka.

Jei pakeisime Konstituciją, tik numatydami, kad apkaltos būdu pašalinto asmens likimą reguliuoja atskiras įstatymas, problema išliks. Juk bet koks įstatymas negali paneigti Konstitucijos dvasios, o tai reiškia, kad bet koks įstatymas, kuriame asmeniui, pašalintam apkaltos būdu, kada nors bus leidžiama prisiekti, prieštaraus dvasiai, tai yra, Konstitucijai. Nes KT pasakė: negali, visada, niekada ir fiktyvu.

Cituokime toliau:

Apkaltos proceso tvarka pritaikytos konstitucinės sankcijos  (konstitucinės atsakomybės) turinį sudaro ir asmens, šiurkščiai  pažeidusio Konstituciją, sulaužiusio priesaiką, pašalinimas iš  užimamų pareigų, ir iš to išplaukiantis draudimas tokiam  asmeniui ateityje užimti tokias Konstitucijoje numatytas  pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda  Konstitucijoje numatytą priesaiką. Nurodytas draudimas užimti  tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias asmuo gali  pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą  priesaiką, yra ne asmens, šiurkščiai pažeidusio Konstituciją,  sulaužiusio priesaiką, pakartotinis nubaudimas, ne antra  „bausmė“, skirta asmeniui už tą patį Konstitucijos pažeidimą,  bet konstitucinės sankcijos – pašalinimo iš užimamų pareigų  sudedamoji dalis ir apkaltos, kaip valstybinės bendruomenės –  pilietinės Tautos savisaugos priemonės, konstitucinės  atsakomybės giluminė prasmė, jos paskirtis ir tikslas –  užtikrinti, kad asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją,  sulaužęs priesaiką ir dėl to Seimo pašalintas iš užimamų  pareigų, niekada neitų tokių pareigų, kurių ėjimo pradžia yra  susijusi su Konstitucijoje nurodytos priesaikos davimu.

Vėl daug klausimų. Jei keisime Konstituciją tuo būdu, kurį įgarsino V.Sinkevičius, kaip bus su „savisaugos priemonėmis“ ir „atsakomybės gilumine prasme“ ? Juk tai taip pat dvasia, tai yra, galiojanti Konstitucija.

Dar cituokime:

Konstitucijoje yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš Respublikos Prezidento pareigų už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, niekada negali būti renkamas Respublikos Prezidentu. Kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas padarytų teisiškai beprasmį, betikslį patį konstitucinį apkaltos už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą institutą, būtų nesuderinamas su konstitucinės atsakomybės už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą esme ir paskirtimi, su Konstitucijoje numatytos priesaikos, kaip konstitucinės vertybės, esme ir paskirtimi, su iš visuminio konstitucinio teisinio reguliavimo kylančiu reikalavimu, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, taip pat kitos valstybės institucijos būtų sudaromos tik iš tokių piliečių, kurie be išlygų paklūsta Tautos priimtai Konstitucijai ir kurie, eidami savo pareigas, besąlygiškai vadovaujasi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas būtų nesuderinamas ir su konstituciniu teisinės valstybės principu, su konstituciniu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvu.

Padarysime apkaltos institutą „teisiškai beprasmį“. „betikslį“? Atmesime „visuminį konstitucinį teisinį reguliavimą“ ir leisime valstybės institucijas sudaryti iš piliečių, kurie nepklūsta Tautos priimtai Konstitucijai ir nesivadovauja valstybės interesais. Spjausime į „konstitucinį atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvą“?

Jei kas nors paklaustų manęs, tai aš pasakyčiau, kad daugiausiai prispjaudė būtent Konstutucinis Teismas. Bet manęs niekas neklausia ir man dėl to visai neskauda. O štai už KT kaip instituciją, kuri spjauna į pilietinę visuomenę ir teisę, skauda.

Čia, žinoma, tik tarp kitko.

O ne tarp kitko yra tai, kaip tą KT prispjaudytą košę reikės išsrėbti, nes vien to įstatymo, apie kurį kalba V.Sinkevičius aiškiai nepakanka.

Aš, žinoma, ne teisininkas, bet man atrodo, kad vienintelis būdas yra panaikinti tuos Konstitucijos straipsnius, kuriuose kalbama apie priesaiką. Neliks priesaikos neliks ir problemos dėl „visada“, „niekada“ ir „fiktyvu“.

Paprasta, ar ne?

Daug paprasčiau nei pripažinti, kad kažkada dėl kažkieno nesveikų ambicijų padarei klaidą.

Bet aš neabejoju, kad Konstitucija bus pakeista, priesaikos bus atsisakyta ir viskas bus gerai. Nes mes teisinė valstybė ir mums svarbiausias atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvas. Tiems, kas nesuprato, tai čia aš pajuokavau.

P.S. Berods, dar neikada to nedariau, bet šį kartą turiu didelį prašymą. Dundukai ir šiaip nevispročiai, partiniai agitatoriai ir tie, kuriems viskas aišku „by default“, taip pat tie, kurie neskaitė KT nutarimų, nekomentuokite šio įrašo.

P.P.S. Dar viena įdomi KT nutarimo dalis yra susijusi su Seimu.

Dar viena citata:

Taigi konstatuotina, kad Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio  5 dalyje (2012 m. kovo 22 d. redakcija) nustatęs minėtą teisinį  reguliavimą, kuriuo ignoruojama Konstitucinio Teismo 2004 m.  gegužės 25 d. nutarime atskleista konstitucinės atsakomybės už  šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą samprata  ir nepaisoma to, kad pagal Konstituciją inter alia Seimo nariu  niekada negali būti renkamas asmuo, kuris šiurkščiai pažeidė  Konstituciją, sulaužė priesaiką ir dėl to apkaltos proceso tvarka  buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo  nario mandatas, įstatymų leidėjas mėgino įveikti Konstitucinio  Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimo galią ir pažeidė iš  Konstitucijos 107 straipsnio 1, 2 dalių kylantį draudimą vėliau  priimtais įstatymais ir kitais teisės aktais vėl nustatyti tokį  teisinį reguliavimą, kuris nesiderina su Konstitucinio Teismo  nutarime išdėstyta Konstitucijos nuostatų samprata, Konstitucijos  6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą Konstitucijos vientisumo  principą, 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą Konstitucijos  viršenybės principą, viršijo Konstitucijoje nustatytus savo
įgaliojimus ir pažeidė konstitucinius valdžių padalijimo,  teisinės valstybės principus.

Aš tai suprantu, kad KT psakė, jog Seimas pažeidė Konstituciją. Klausimas tik vienas: ar šiurkščiai, ar ne ir ar sulaužė priesaiką ar ne? Ir tada dar vienas klausimas: kas inicijuos apkaltą?

 

(3 balsų, vidurkis: 4.00 iš 5)
Loading...
  • Vaclovas

    Konstitucinis Teismas pasakė pažeidė,sulaužė priesaiką.Noriu pasakyti,kad iki Prezidento priesaikos Paksas buvo prisiekęs prieš eidamas Premjero pareigas.Prisaikdinta buvo ir Seimo narė Degutienė ,bet vėliau priesaika turbūt nustojo galios ir tapusi Seimo Pirmininke iš naujo prisiekė.Tas pats ir su A.Kubilium.Praleidęs kadenciją Naujai išrinktas Seimo narys vėl prisiekia.Kyla klausimas dėl priesaikos reikšmės.Kada kokią priesaiką gali sulaužyti pvz.Kubilius.Seimo nario ar Premjero.Sulaužo Seimo nario priesaiką ,,amžinai pragare“.taigi kiek kartų galima prisiekti ir kuri gali būti pažeista pirma,antra…

  • Audra

    P. Račai, aš nebegerbsiu jūsų, jei vaikščiosit į laidas pas tokius Brisius kaip Jakilaitis ar Miliūtė. Pas juos gali eiti tik tokie kaip Kūris, Valatka, Šindeikis ar Nekrošius. Jų laidoje nebūna diskusijų, o tik lojimas ant to, ant ko nurodo jų šeimininkas

    • Makmerfis

      nu dėl Jakilaičio taip nebesakyčiau – pumprickaitėms, miliūtėms ir savukynams iki jo kaip iki mėnulio. Nors ir angažuotas, bet Jakilaitis vis dėlto leidžia ir kitai nuomonei būti išgirstai. O tuos kitus reiktų rodyti cirke arba 1-kursiams žurnalistams kaip pačios blogiausios žurnalistikos pavyzdį (kaip negalima vesti laidų).

      • tiesą pasakius, tai ir aš nesutinku, bet kažkaip tą komentarą buvau praleidęs. Be to, iš viso – kaip gali laidos šeimininkas nustatyti, ką kalbėti. net „Spaudos klube“, kai A.Siaurusevičius žaisdavo demokratiją ir pasodindavo vieną prieš keturis ir tai būdavo įmanoma pasakyti ką nori. Būten tai ir yra visas tiesioginių laidų žavesys ir būtent todėl tiek nedaug žurnalistų Lietuvoje ryžtasi jas daryti.

        Beje ir dėl R.Miliūtės taip at nesutinku. Ji – profesionalė ir ytikrai niekam nedirba. O kad turi savo požiūrį, tai normalu. Apie N.Pumprickaitę galima pasakyti tą patį, ką ir apie A.Bačiulį – kartą į š. lipęs…

  • Xalabokaz

    Taip, teisiškai žiūrint, dabar jau reikia keisti Konstituciją. Pagal KT suformuotą doktriną, įstatymas negali paneigti (prieštarauti) KT nutarimų. Todėl reikalinga Konstitucijos pataisa.

    Tačiau pataisa ne dėl apkaltos instituto. Konstitucijos pataisa turi būti tokia, kad prie KT galias reglamentuojančių Konstitucijos nuostatų būtų nauja dalis:
    „KT nutarimai įgyvendinami priimant, keičiant ar pripažįstant netekusiais galios įstatymus ar kitus teisės aktus“ (žinoma, formuluotė ekspromtu ir pirminė)

    Ir viskas. Konstitucijoje būtų užkirstas kelias visiems laikams KT kišti nosį į referendumu priimtą Konstituciją. Tokios nuostatos net pats KT negalėtų permušti jokiais savo nutarimais, nes Konstitucija negali prieštarauti Konstitucijai.

  • Stogas

    Kad referendumu priimma konstitucija as suprantu, kad ja pataiso 90 seimo nariu per 2 balsavimus as dar pakenciu, bet kad susirenka 9 dedes teisejai ir ja vartalioja kaip jiems pasivaidena- brr. Kodel 9 „guduociai“ gali rasyti nauja konstitucija, ja interpretuoti ?
    Esu dundukas ir teiseje, bet kad 9 zmones nustatytu tvarka 3 mln.. per daug garbes.

    Beja, patiko mintis, seimas pazeide konstitucija. Ir labai siurksciai. 141 seimo nariui apkalta be teises grizti i politika. A jauciat ? 141 geria is nuoskaudos 3 menesius .. anektodas kvepiantis suicidu.

  • Edgaras

    Skaičiau, skaičiau ir galvoju, kaip gerai, nebėra minimas Bačiulis, bet pabaigoje vis tiek išlindo. Jūs, Artūrai, kaip sako rusai – zlapamiatnas.

    • Edgarai, atsiprašau, bet aiškiai kažką ne taip perskaitėte. Per daug garbės būtų minėti tokį atmatą rašant apie švenčiausią daiktą – Konstituciją:)

      • Edgaras

        „by default“ turiu mintyje :)

  • Naujokas

    KT jau ne karta yra pasakes, kad Seimas yra pazeides Konstitucija, kai pabande pakartotinai perzengti KT sprendimus. Pavyzdziui, 2003 m., kai Seimas vel prieme istatyma, susijusi su savivaldybiu tarybomis, nepaisydamas kiek anksciau tais metais paskelbto KT nutarimo siuo klausimu. Tada KT, isnagrinejes to pakartotinai Seimo priimto istatymo konstitucinguma, ne tik nusprende, kad jis yra nekonstitucinis, bet ir pabreze, kad Seimas pazeide Konstitucija, pabandydamas iveikti KT sprendimo galia. Tada irgi kilo kvailas populistinis sarsalas – „tai ka, dabar visiems Seimo nariams arba bent jau tiems, kurie balsavo uz ta istatyma, apkalta skelbti reikia?!“. Palojo palojo ir nustojo. Juk akivaizdu, kad Seimui kaip kolektyvinei institucijai visuotines apkaltos skelbti negalima, neimanoma. Tokiose situacijose, manyciau, galima butu pagalvoti tik apie apkalta antikonstitucinio, buvusius KT sprendimus perzengiancio istatymo iniciatoriams. Pakso istatymo atveju tai galetu buti Stasys Sedbaras, kazkodel arsiai gynes akivaizdziai teisiskai nesvaru istatyma. Dar butu galima pagalvoti apie Prezidentes atsakomybe – kodel ji pasirase akivaizdiai Konstitucijai priestaraujanti istatyma, nebandydama jo netgi vetuoti?
    Del priesaikos davimo kelis kartus (buvo cia komentaruose issakyta abejone, kodel Seimo nariai kaskart vis duoda priesaika). Pirmiausia, bukime tikslus – naujai isrinktas Seimo pirmininkas pakartotines priesaikos neduoda, nes jam galioja Seimo nario duota priesaika. Antra, tai, kad pradedamas nauja kadencija perrinktas Seimo narys duoda vel priesaika, yra visiskai normalu. Juk prasideda naujas jo igaliojimu tarpsnis, nauja kadencija, todel ir priesaika turi buti atnaujinta. Juk Konstitucijoje, pavyzdziui, aiskiai parasyta, kad „prisiekia ir perrinktas Prezidentas“. Apie Seimo narius taip nera parasyta, bet tai, kad ir jie turi is naujo prisiekti, yra visiskai suprantama ir logiska. O ir premjero ar Vyriausybes nario, kai juo paskiriamas Seimo narys, duotos priesaikos nederetu painioti su Seimo nario priesaika. Netgi ministru priesaikos tekstas kitoks, nei Seimo nario. Todel ji ir yra duodama, pradedant eiti Vyriausybes nario pareigas.
    Ir pabaigai – dar karta apie KT igaliojimus ir Konstitucijos aiskinima. I Konstitucija neimanoma visko siame gyvenime surasyti, todel ir yra reikalingas jos nuostatu aiskinimas. Ta gali daryti tik KT, tai yra tik tie „9 gudruciai“. Niekas kitas. Tokius igaliojimus mes visi KT suteikeme 1992 m. referendumu priimdami dabartine Konstitucija. Todel dabar purkstauti, kad KT neva diktuoja savo salygas ar voliuntaristiskai aiskina Konstitucija, yra mazu maziausiai negrazu ir negarbinga. Jeigu Konstitucija imtusi aiskinti visi kas netingi – Seimas, Racas, Sinkevicius, Adamkus, Popiezius, Strasburas, etc. – isivyraus anarchija ir chaosas. O valstybes geris yra teisine tvarka, kur kiekvienas dirba tai, kas priklauso, ir yra atsakingas uz tai, kam turi igaliojimus.

    • Stogas

      tie “9 gudruciai”- nz, kas tokia sistema sukure, bet ar visuomene gali pasitiket 9 zmonemis ? O jeigu kas juos spaudzia, perka, santazuoja? Seime perka istisom partijom ( abonento istorija, pvz). O kas tuos devynis priziuri ? Uztektu uzvaziuot ant 5 vienetu. Chaoso nenoriu, bet man neaiskus 9 asmenu prieziuros mechanizmas ir sazines gylis.
      Siaip zmones buna kairiu, desiniu, liberaliu ir kitokiu paziuru. O tas 9 -tukas parinkatas kaip ? O kas jei jie visi kairieji ? Ar desinieji?
      Sisitema prasosi tobulinama is esmes… reforma vel.

      • Antanas

        Nebūk tinginys ir pasiskaityk tą pačią Konstituciją, jei kas nors tau neaišku. O tada komentuok. Ir pirma savo sąžinės gylį išsimatuok.

        • Stogas

          Aciu uz patarima, jamu ir skaitau.. vat baigiu Civilini Kodeksa ir jamu konstitucija.
          Mano gylis nesprendzia kitu zmoniu likimo, nenustato elgesio taisykliu… as ir su dvasiom neturejas jokiu reikalu.

    • Antanas

      Oho, drąsiai parašei. Turbūt todėl, kad Naujokas… Tau dabar šakės – juk račas aiškiai parašė, kad visi, kas prieštarauja račui, yra dundukai. Be to – kaip pats ir prisipažįsta – jokie argumentai račo nuomonės nepakeis. Tam kad ką nors išgirsti, reikia turėti klausą.

    • mielas Naujoke, juk prašiau paskaityti KT nutarimą pirmiausia… Niekas juk nekalba apie antrą priesaikos davimą. Ir trečią. KT sako, kad tas, kuris sulaužė priesaiką, niekada nebegalės jos duoti, nes KT „by default“ visada manys, kad ji bus fiktyvi. O tai, ką „by default“ mano KT, yra dvasia, taigi svarsbesnė už Konstitucijos raidę.

      Dėl Konstitucijos ir įgaliojimų. Gal priešigai nei V.Andriukaitis laidoje pas E.Jakilaitį, turite akinius po ranka, tad paskaitykite Konstituciją ir suraskite tą straipsnį, kuriame parašyta, kad KT turi įgaliojimus kurti Konstituciją, tai yra rasti joje tai, ko ten nėra ir suradus paversti tuo, kuo niekas nemto, bet KT žino, kad yra.

  • Arman

    Gerb.Racai, Aciu uz komentara,
    as galvojau, kad K.Girniaus komentaras siuo klausimu bus issamus, taciau cia Jusu taip sudelioti argumentai, kad nekiekvienam teisinkui juos iveikti.
    Labiausiai patiko sis argumentas Jusu – istatymas negali priestarauti Konstitucijai, taigi ir dvasiai, o kadangi dvasia jau suformuota, tai joks buvusio teisejo pasiulymas del naujo istatymo neturi prasmes. TACIAU:
    del argumento, kad „dvasios“ (zodis per daug sureiksmintas), negali keistis klystate, jis keiciasi ir keisis, taciau viskas priklauso nuo…Samanu teiseju. Konstituciniu teismu ar ju analogai JAV, Europoje parode, kad teismai keicia savo sprendimus ir del to nemato nieko blogo, aisku keitimai buna ne kas metus ar du, taciau konstotucine doktrina „reinterpretuojama“. Deja, musu KT susidure su sia problema, kai is esmes „iki gyvos galvos“ apribojo asmens teise buti isrinktam i pareigas kurioms eiti reikalinga priesaika.
    Ir dar: i pagrindini salies istatyma nesudesi visko, yra principai, kurie pletojami per teisine logika ir teisine technika (mandriai skamba, bet tauip yra), todel principai ir taisykles yra isvestines, kas padeda neapkrauti Konstitucijos teksto, todel Jusu argumentas, kad KT savinasi aiskinimo galias nera tikslus.
    P.S. reikia prisiminti, kad atstovaujamoje demokratijoje yra trys valdzios – istatymu leidziamoji, vykdomoji ir teismine. Jos yra Valdzios, taigi nors paskutinioji ir nera renkama, ji gali konstatuoti kitos valdzios klaidas ir tai neturetu stebinti.
    P.S.S. manau, cia Jusu geriausias komentaras KT tema.

    • mielas Arman, pasirodo, ir tamsta mokate kalbėtis žmonių kalba. Nustebinote:)

      Dėl reinterpretacijos tai tamsta teisus, taip yra vienas „bet“. Būtent Pakso byla ir EŽŽT sprenduimas buvo puiki proga pasinaudoti šia galimybe, apie ką labai gražiai atskirojoje nuomonėje parašė G.Mesonis (beje, visai ne teisine kalba). KT šia galimybe nepasinaudojo… Tad tikėtis, kad jis tai padarys ateityje nagrinėdamas vidaus teisės aktus, mano supratimu, labai labai mažai tikėtina. Bet sutinku – tikimybė yra: maždaug tokia pati kaip man tapti Lietuvos prezidentu ar Užkalniui parašyti apie ką nors kitą nei save.

      P.S. Dėl valdžių tamsta teisus, KT irgi pabrėžia, kad visos valdžios turi būti kontroliuojamos. Tik štai viena bėda – jis nepaaiškina, kas kontroliuoja KT ir kas gali konstatuoti jo klaidas. Ar tai „by default“ neklystanti institucija?

      • Arman

        As manau, kad KT vadovavosi tokia logija:
        KT formuoja konstitucine doktrina kuri kyla is Konstitucijos, taigi Konstitucija=konstitucine doktrina, kuria formuoja KT. Taigi buvo sprendziama, ar istatymas atitiko Konstitucijai (tame tarpe ir doktrinai), ir jis neatitiko, todel priestaraujantis Konstitucijai. O reinterpretacijos nebuvo galbut todel, kad nebuvo is ko reinterpretuoti, t.y. nebuvo Naujo istatymo ar Konstitucijos pataisos. Pagal teises teorija Konstitucija auksciausias teises aktas, jis yra idealus teises aktas, kuriam niekas negali priestarauti, taigi jei butu buvusi K pataisa, konstitucine doktrina butu pakeista, dabar nebuvo „molio“ iskurio butu galima kazka mynkyti (reinterpretuoti).
        Del Jusu argumentu kas turi kontroliuoti KT, atsakymo….galite ir lengvai nesrasti, teises teoretikai KT kaip tokios institucijos prasme ir paskirti grindzia tokiais argumentais – istatymu leidejas linkes piktnaudziauti, todel turi buti kontrole teisine, taciau kas gali kontroliuoti konstitucinio teismo teisejus atsakymas pateikiamas tik vienas – pati Konstitucija. Vienos is pirmuju diskusiju sia tema vyko JAV ir Austrijoje, ypac po H.Kelseno grynosios teises teorijos veikalo. isvada tokia, kokia Jus kazkada cia rasete (ne apie KT), lieka tik pasitiketi, nes sukurus kazka auksciau uz KT, kas juos kontrolios?…

        P.S. idomiausia, kad sunku rasti pavyzdziu is kitu saliu praktikos, kuriuose butu pritaikyta „politines mirties“ nuosprendis (cia nieko nesuasmeninant), nes net ir baudziamajai atsakomybei kai pritaikoma „iki gyvos galvos“ gali buti taikomos amnestijos ar svelninama bausme…

  • lakunas

    Kadangi Seimo priimtas įstatymas „nepraėjo“, Seimas galėtų prašyti KT išvados, ar EŽTK neprieštarauja Konstitucijai :)
    Kita vertus, tiek KT pritaikyta sankcija, tiek EŽTT sprendimas dėl neproporcingumo paremti „dvasiomis“, o ne „raidėmis“, o pastarųjų EŽTK yra tikrai ne daugiau nei Konstitucijoje.

  • Vingių Jonas

    „Seimas pažeidė Konstituciją. Klausimas tik vienas: ar šiurkščiai, ar ne ir ar sulaužė priesaiką ar ne? Ir tada dar vienas klausimas: kas inicijuos apkaltą?“
    Galima panašiai paklausti ir apie apkaltą 8 iš 9 KT teisėjų, jei naujas Seimas sugalvotų ją rengti – Kas spręs klausimus: Ar 8 KT teisėjai pažeidė Konstituciją? Ar šiurkščiai ar ne ir ar sulaužė priesaiką?:))
    Tačiau. man įdomiausi klausimai: Ar KT teisėjai atsako už logines klaidas? Ar teisingi KT nutarimai, jei jie prieštarauja logikos taisyklėms? Pvz. iš dviejų neigiamų prielaidų išvada negalima:))

  • Audra

    Gal mūsų Konstitucijos garantas, Prezidentė, tars savo svarų žodį/ Nors gal ir šį kartą bus „ne prie ko“…

    • Apžvalgininko nuomonė

      Tai, kad jau ji, pasirašydama tą įstatymą, sakė, jog vis tiek reikės keisti Konstituciją.
      Toks tas keitimas ir teturėtų būti – jei Konstitucija teisėjui uždeda amžiną tabu neprasikalsti, tai visi, esantys panašioje rangų grandyje, turėtų turėti tokį pat apynasrį.
      E.Kūris išmąstė teisingai: kas pasišiukšlino, tas tegul eina sau.

      Manau, kad reikėtų svarstyti ne atskirų asmenų užgaidas būti tuo ar tuo, o apie tai kas yra tinkamas, pvz., būti seimo nariu.
      Juk ne kiekvienas psichas – samoučka :) ?
      Tuo labiau, kad, norint atstatyti landsberginių ir pan. nuvarytą šalį, reikia paruošti programą kaip pakelti ekonomiką ir gyventojų gerbūvį.
      Ir tai uždavinys, pripažinkim, ne kiekvienam nabažnam.
      Iš čia – seimo nariai turėtų būti ekonomistai. Bent jau dauguma, nes kaip tik to labiausiai reikia.
      Dar kažkiek reikia teisininkų prižiūrėti ekonomistus, kad ne vogtų, o dirbtų visuomenės daugumai.
      Visų kitų specialybių atstovai galėtų sudalyvauti ekspertų grupėse.
      Kiek dabartinių seimo narių atitinka tuos kriterijus?
      Iki dešimties?
      Visus kitus – šunims šėko pjauti, nes jei eilinis komentatorius gali pataisyti seimo nario sprendimą ar net seimo komisijos sprendimą, tai rodo tik viena – visišką seimūnų nekompetenciją ir neatitikimą pareigoms.
      Tuo labiau, kad ikišiolinių darbo rezultatas – Lietuva bankrutuoja, Lietuva išsivaikšto, Lietuvą užvaldo pašaliniai.

      • GIGA

        Tokį briedą seniai teko skaityt,net nesupratau čia rimtai ar humoras? Dar siūlyčiau į Seimą kilerį,kad jei paaiškės,jog koks ekonomistas nelabai sugeba pakelti landsbergininkų nustekentą šalį,tai jį laiku nušaut,kad išlaidų į biudžetą mažiau prikapsėtų

        • Apžvalgininko nuomonė

          Kiekvienam savo – buvo parašyta ant Buhenvaldo vartų. :)
          Ką gali žinoti – gal tie landsberginiai jau yra pasiekę tą ribą?
          Nes Lietuva tikrai baigiasi ir tikrai jie buvo to pradininkai, tų taisyklių nustatytojai ir nuolatiniai to kelio stūmikai.
          Reikėtų jiems atseikėti už jų darbus – štai Janukovičius, kad ir koks jis bebūtų, bet elgiasi teisingai: nesvarbu kas tu buvai, bet jei ką padirbai, tai ir atsakyk.

          • GIGA

            Vėl nesupratau čia rimtai ar humoras?Čia Janukovičius šaunuolis ??? Na,žinai,nežinau į kokius įvykius,tamsta apžvalgininkas įsigilinęs,bet apie Ukrainą,kur dirbu paskutinius 12 metų,galime padiskutuoti rimčiau.
            O dėl landsbergininkų…kiek aš suvokiu,tai jie ne tik ‘pabaigė“ Lietuvą (net nenoriu pradėt diskusijos),bet ir „pradėjo“

          • Apžvalgininko nuomonė

            Skaityk atidžiau: Janukovičius, bausdamas už blogus darbus, elgiasi teisingai.
            Landsberginiai, kaip žinia, šitą košę virė nuo pat pradžių. Nežinojai?
            Paskaityk istoriją.

          • GIGA

            Gal palikim Landsbergi šį kartą,nes jis žydas,kgbistas,sugriovęs kolūkius ir t.t. nelabai vertas mūsų laiko.Gal būtų truputį plačiau susivokti apie teisngą Janukovičiaus elgesį bebaudžiant blogiečius?

          • Apžvalgininko nuomonė

            Nepalikim nepalikim, nes Lietuva dėl jų darbelių dar ilgai kriaukšės:
            pvz., 1993m. jie sumąstė rajonų skaldymą rinkimuose į dvi dalis, dėl ko gal vos ne pusė Lietuvos rajonų neturi savo atstovų seime, o kadangi nėra kas juos atstovauja, tai jie ir sėdi baloje.

          • GIGA

            „Nušokimas“ nuo Janukovičiaus temos,suprantu kaip diplomatišką savikritiką pajutus nusišnekėjimą:)ok,pereinam prie landsbergininkų – išvardinkite,prašau,keltą jų nuodėmių,kurios bent jau kažkiek kotiruotųsi savo maštabu su Nepriklausomybės pratempimu.o gal,tamstos,nuomone,tai AMB nuopelnai?

          • Apžvalgininko nuomonė

            Prie ko čia nepriklausomybė (beje, ji buvo ne kovo 11, o vasario 7d., kada AT paskelbė anuliuojanti įstojimą į TSRS)?
            Kalbame apie Lietuvos sugriovimą.
            O apie Janukovičių jau parašiau ir ne vieną kartą.
            Ar skaityti nemoki, landsbergini? :)

          • GIGA

            Toliau varai į pievas.
            1. KMoks skirtumas vasario 7 ar kovo 11? Tai keičia žmones kurie prie tų datų „stovėjo“?
            2. Matosi,kad esi pakankamai naujas šiame saite,nes anksčiau mane čia vadino paksininku:),landsberginiu tapau pirmą kartą,vien dėl to,kad suabejojau primityviu alfabetizmu?
            3.matau,kad pasakęs A,visaip stengiesi nušokt nuo B – čia apie Janukovičių,bet vis gi gal atsakysi į konkretų klausimą apie tai?

          • Apžvalgininko nuomonė

            Ir vėl apie save šneki.
            Apie Janukovičių jau pasakiau užtenkamai.
            P.S. jei dar kas neaišku, tai kalbėk konkrečiai, vaike.
            O tai šneki vis į dirvonus – net neaišku ko nori ir, svarbiausia, nuo temos eini į šoną.
            O tai jau yra negerai.

          • GIGA

            Papylė eilinę briedo porciją ir niekur nebuvęs konkretus,kitus apkaltino nekonkretumu.Aišku,Račas buvo teisus kalbėdamas apie dundukus.O aš manau,čia eilinis narcizas,jeigu bet kuriuose temose dominuoja vieno žmogaus komentarai,netgi tada kai neturima ką pasakyti,tai tik noras parodyti koks sumanus esu.Sumanus,o gal paprasčiausiai bukas iki primityvumo? Linkėjimai Viktorui,duotu atveju Fiodorovičiui,ne kėdainiškiui.

      • Bobutė

        Tikras milicininke,

        negi negalėjote atsižvelgti į p. A. Račo didelį prašymą – nekomentuoti šio įrašo, juolab, kad kreipėsi į jus beveik asmeniškai (skaityk jo P.S. – ten kur apie nevispročius)?

        • Apžvalgininko nuomonė

          Ir vėl tu apie save, „bobute“, – su kuo ir sveikinu.:)

      • Apžvalgininko nuomonė

        Gigai.

  • algis

    Sakyčiau konstituciją tikrai reikia keisti. Reikia panaikinti visai KT ir jo funkcijas perduot aukščiausiam teismui. Ir pigiau ir efektyviau.

  • Audra

    Apžvalgininkui. Pagal jūsų apžvalgą, tai pats Kūris turėjo seniai eit velniop. Tai jis, paminęs Konstituciją, leido pirmą kartą Adamkui eit į rinkimus. Va, tada reikėjo susirūpint Konstitucinio Teismo atsakomybe. Bet kažkam tai buvo paranku.

    • Apžvalgininko nuomonė

      Audrai.
      E.Kūris ir nuėjo – atėjo laikas ir jis buvo pakeistas.
      Betgi V.Adamkų pasodino ne jis, o kauniečių „užlūžę“ kompiuteriai pirmąkart.
      Apie antrąkart. Paksui reikėjo ateiti į valdžią be jokių uodegų ir priklausomybių bei ryšių, kas jam, galiausiai, ir užnešė bėdą. Tad nėra ko verkti, jei negalėjo savarankiškai dirbti. Be to, kokia jo kvalifikacija? Lakūnas. Kodėl lakūnai anksčiau išeina į pensiją?
      Todėl, kad tas nuolatinis purtymas paveikia sveikatą panašiai taip pat kaip traktoristams, kurie dėl to gauna invalidumą, bet dar negirdėjau, kad koks traktoristas eitų į tokias pareigas.

      • GIGA

        Adamkų pasodino ne užlūžę kompiuteriai,jie tik „įformino“ Adamkų.Adamkų „pasodino“ šlepetės Šiaulių butelyje

        • Apžvalgininko nuomonė

          Šlepetės tik padėjo įregistruoti.

    • Gintautas

      Tingiu googlinti dabar, bet Kūris nebuvo KT teisėjas, kai dėl Adamkaus buvo sprendžiama. Kaip tik jis buvo vienas tų, kurie šį sprendimą viešai kritikavo.

      • Apžvalgininko nuomonė

        Ten apylinkės teismelio teisėja nusprendė, kad jis gyveno Lietuvoje.
        Ne KT.

  • Izbliondimas

    Ką sako gyvenimo logika (kai gyvenime dažnai tesės aktų kūryba (teisėkura), jų taikymas mažai turi ką bendro su teisingumu, – nekalbant apie tuos, kurie teisiasi tarpusavyje… kai pralaimėjusi pusė mato tik save… O kalbant apie tuos bešališkus stebėtojus, kurie gyvenime praktiškai niekada nesiteisia teismuose, pavyzdžiui).
    Jei KT teisėjai būtų išrinkti rinkimuose, Tautos, būtų aiškiau.
    Taigi, Tautos yra išrinkti tik du juridiniai asmenys – Seimas ir Prezidentas (visi kiti jų suformuoti… tačiau dalis iš jų (formuojamų institucijų, jų narių) reikia labai labai apdairiai suformuoti, nes toliau jie, iki kadencijos pabaigos neturi Seimo bei Prezidento kontrolės, apart moralinės ir Konstitucijos).

  • Marius

    KT nutarimą skaičiau. Nusivyliau. Nesu teisininkas, bet esu Lietuvos Respublikos pilietis. Išsilavinimas -aukštasis, tikras, nepirktas, iš špargalkių, zagatovkių nerašydavau. Pradėjau nuo atskirosios Gedimino Mesonio nuomonės (tikėjaus argumentuotai-genialiai paprasto) ir… nusivyliau. Tokio skysto teksto: be konkretikos, be konkretaus rėmimosi konstitucijos straipsniais, tarptautiniais precedentais iš tokios rimtos institucijos atstovo nesitikėjau. Tėra abstraktūs argumentai: istorija liudija, civilizacinė vertė, yra buvę pavyzdžių (jų Mesonis tarp kitko nepateikė). Nėra net tiesioginio teksto kodėl rinkimų įstatymui neprieštarauja – nežinant viso įvykio konteksto būtų sunku suprasti koks teksto tikslas. Pats KT nutarimas nebuvo netikėtas. Jiegi yra „neklystantys“, tad ką gi bepridurti. Man kaip ne teisininkui tik keista kaip išankstinę poziciją išreiškęs teismas (kaip suprantu bendrosios praktikos teismas tokiu atveju turėjo nusišalinti) galėjo nagrinėti Pakso kazusą. Ypač dar prisiminus, kad KT 2011 metų sausio 10 (pirmadienį) pareiškimas buvo paskelbtas praėjus vos vienai darbo dienai po EŽTT 2011 sausio 6 d. (ketvirtadienį) nutarimo. Nors anglų kalbą moku neblogai, bet perskaityti ir perprasti visą EŽTT nutarimą (kurį taip pat skaičiau), oi, kiek reikia pastangų, daug laiko – nepajėgiau į viską įsigilinti. Ir labai abejoju, kad per vieną darbo dieną visi KT teisėjai tai sugebėjo. Nesu radęs info ar visi jie moka anglų ar prancūzų kalbą.

    Su jūsų pastebėjimais gerbiamas autoriui sutinku. Dar naujas kazusas: taip iki begalybės KT gali užprotestuoti bet ką. Skaitant patį KT 09-05 nutarimą kaip ir kitus KT sprendimus mane apima jausmas, kad tai kažkoks mozachizmas, kažkokia kančia.

    P.S. Pakso gerbėjas nesu, ir už jį nebalsuočiau.

    • Apžvalgininko nuomonė

      Be reikalo taip pergyvenate – teisė yra vienas iš sudėtingiausių mokslų, nes reguliuoja ne šriūbelių sukinėjimą, o gyvų žmonių santykius, kurie, ypač kapitalizme, kada vienas kitam lipa ant galvos, o tas žemutinis jau yra bedugnėje, yra tokie sudėtingi, kad konsensusas teatsiranda tik retkarčiais.
      Geriausiai :) teisės normas išrašinėjo kardais mūsų garsieji karaliai ir imperatoriai, kuriuos nugalėję bandė nužeminti iki did. kunigaikščių.
      Betgi tam ir stengiamės išlaikyti SAVĄ valstybę – neleisdami lakūnams ar adamkusams mūsų stumdyti tudy siudy.
      Šioje šviesoje neaiškiai manevravusiam užkirstas kelias buvo teisingai.

  • Fredis*

    Visi pasakyti nepagarbūs ir įžeidūs žodžiai kitų asmenų atžvilgiu sakiusiąjam kažkokiu būdu sugrįžta atgal. Kas žino, gal KT sprendimas yra kerštas Tinklaraštininkui už ilgametę kitų asmenų niekinimo ir dundukinimo kampaniją, siuntinėjimą šliaužioti keliais Šiluvoje ir t.t.? Žiūriu, kad beprotybė nesustodama tęsiasi toliau, todėl ateityje bausmių ir toliau neišvengsite, beje, labai skaudžių.

    • GIGA

      KT sprendimas kerštas Račui?Fredi,jau metas į poilsį:)

    • Audra

      Fredi, prie ko čia KT ir Račas? Kažkokios sapalionės

  • Arman

    Dar galima butu atkreipti demesi, kad be p.Raco, p.K.Girniaus, viesojoje erdveje nelabai ir rasi argumentuotu, pagristu teisine-politine-socialine kritika straipsniu. Teisininkai gindami KT viena valdziu sistemoje apsiriboja pozija, kad viskas cia gerai, nes taip yra ir kitur, nors JAV, Europoje vyko ir kartais tebevyksta diskusija apie KT vieta valstybes valdzios sistemoje.
    Atkreiptinas demesys, kad KT ne vien tik teises klausimas, bet ir politologinis, todel diskutuoti yra butina, bet deja, ne is teisininku bendruomenes ne daug turime ko isgristi, o tas nera sveikintina.

    P.S. paskutine diskusija JAV buvo apie privalomaji socialini draudima, kuomet iskilo reali gresme, kad istatymas bus eleminuotas Auksciausiojo teismo, tuomet Obama sake, kad nerenkami pareigunai negali spresti tokio svarbumo klausima ir jie pasielgs protingai.
    P.S.S. JAV auksciausias teismas skirstomas taip pat i simpatijas pagal partijas (demokratai, respublikonai), o kaip yra pas mus? :)

    • Apžvalgininko nuomonė

      JAV ar Anglijoj yra geriau – ten daug lemia precedentai, t.y., jei kas kada taip nusprendė, tai jau vos ne įstatymas, bet tas precedento procesas gali prasidėti čia pat – teiėjas argumentais pagrįs, nuspręs ir, nesvarbu, kad tai – pirmas kartas, bet visiems tai bus šventas sprendimas.
      Taigi ten nėra tokių akivaizdžių rėmų, kuriuos kaip tai apėjęs žulikas galėtų išsisukti – jei jai davei priesaiką, tai ten visada už priesaikos pažeidimą būsi kaltas.
      Ne taip kaip čia, kada aiškiai buvo važiuojama į dirvonus, bet, kadangi Konstitucija lyg ir nieko nesakė apie paties viršiausio priesaiką, tai jam kaip ir norėtųsi atleisti, nors žemesniam valstybės aststovui – teisėjui tai nebus atleista.

  • Šv. Steponas

    KT linija laikytis savo linijos yra sveikintina. Juk labai aiškiai buvo pasakyta, kad norint įgyvendinti EŽTT sprendimą reiktų keisti Konstituciją ir įvesti kažką panašaus į tai, ką siūlo Sinkevičius.
    Konstitucijoje numačius, kad dėl priesaiką sulaužiusių asmenų teisinio statuso sprendžia Seimas, ankstesnė KT doktrina dėl „konstitucinės priesaikos“ instituto taptų nebeaktuali. Viskas logiška ir paprasta. Taip kad, atsakant į Račo klausimą (kaip reikės įtikti dvasiai?), galima pasakyti, kad iš esmės nebebus kam įtikti po Konstitucijos pakeitimo.

    Ir šiaip užsiciklinot per daug ant to žodžio „dvasia“.
    http://en.wikipedia.org/wiki/The_Spirit_of_the_Laws
    Gal pradžiai elementaraus supratimo reikėtų.

    Mesonis aišku karščiuojasi, jaunas dar. Apskritai jo paskyrimas į KT teisėjus mane nustebino, nes jo kompetencija tam darbui yra abejotina. Toks biškį rėksnys be argumentų.

    • Apžvalgininko nuomonė

      Jei E.Kūris būtų vietoj žodžio dvasia pavartojęs žodį esmė, tai tada, matyt, liaudžiai nebūtų prastai pasirodę.
      Čia panašiai kaip su teisininkų žargono žodžiu atskiras, kalbant apie dvigubas pilietybes. Tai tą žodį irgi ilgai kritikai vartė vienaip ir kitaip.

  • Fredis*

    Pasirodžius R.Valatkos straipsniui 15min-lt (09.06) sąžiningas ir principingas žmogus nutrauktų su ta redagcija bendradarbiavimą.