Ko prezidentė nepasakė

Prezidentė savo pirmajame ir rekordiškai trumpame metiniame pranešime pasakė daug.

Pasirinkusi pagrindiniu vertinimo matu žmogų, prezidentė pamatavo valstybę ir konstatavo, kad jei nebus permainų, gali nebelikti ką matuoti.

Atmetusi pinigus ir „ekonominį egoizmą“, prezidentė sutelkė dėmesį į teisingumo ir solidarumo trūkumą bei chaoso perteklių valstybėje – Seime, Vyriausybėje ir kitose institucijose, kurios tapo naujųjų feodalų (vadovaujančių „mažosioms kunigaikštystėms“) kovų objektu. Piliečiai (baudžiauninkai), kaip teisingai pastebėjo prezidentė, šiose kovose pastaruoju metu stengiasi nedalyvauti, nes nepaisant to, kas nugali, niekas iš esmės nesikeičia.

Šalies vadovė apeliavo į priesaiką ir ragino prisiminti sąžinę, kalbėjo apie „idėjinį stuburą“ ir „aiškius strateginius tikslus“, siūlydama iš pirmo žvilgsnio paprastą vertybinį principą: „Žmogus-Valstybė-Ateitis“.

Ji siūlė atsiverti. Visiems: valstybei, partijoms, teismams.

Ir – kaip nė vienas kitas šalies vadovas iki šiol – pateikė keletą labai konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima kovoti prieš tuos, kuriems „turtas yra svarbesnis už pareigą ir garbę“ ir kurie „mąsto tik ekonominėmis kategorijomis „apsimoka-neapsimoka“. Pasiūlymų, kurių dalis, vėlgi – priešingai nei anksčiau – iš žodžių jau yra virtę realiais prezidentės darbais.

Buvo ir pasiūlymų, kurie darbais kol kas dar galbūt ir nepavirto, tačiau juk po prezidentės inauguracijos dar neprabėgo nė metai. Pakeisti tai, kas buvo kuriama du dešimtmečius, nėra jau taip lengva. Turiu galvoje teismų sistemą, kurios dalį bėdų D.Grybauskaitė tiksliai įvardijo. Tai – gera pradžia, nes negali pradėti spręsti problemos jos neįvardijęs.

Šioje vietoje būtų galima sustoti ir dar kartą konstatavus, kad net ir labai trumpame metiniame pranešime prezidentė pasakė daugiau nei galbūt visuose iki šiol girdėtuose, atsistojus paploti katučių ir laukti, kuo viskas baigsis.

Bet stotis ir ploti nesinori. Ir priežastis labai paprasta: lūkesčiai.

Laukiant daugumos ankstesnių metinių pranešimų, ši probema niekada nebuvo aktuali, nes beveik visada žinojai: arba daug skaičių, arba daug nerimų stebint iš už užuolaidos.

Šį kartą lūkesčiai buvo kitokie, todėl konstatavus, kad prezidentė pasakė daug, norisi kalbėti apie tai, ko prezidentė nepasakė.

Ji nepasakė beveik nieko apie užsienio politiką. Sritį, kurioje Konstitucija šalies vadovei suteikia daug galių ir kuri akivaizdžiai keičiasi. Šie pokyčiai iki šiol kelia daug ginčų, kartais – net isterijos, tad daugiau aiškumo būtų buvę ne pro šalį. Aiškumo apie „lyderystę“, aiškumo apie „išskirtines vertybes“, aiškumo apie užsienio politikos ir to prezidentės lyg ir nurašyto „ekonominio egoizmo“ santykį.

Viso to nebuvo ir galima tik spėlioti kodėl. Galbūt nenorėta duoti dar daugiau peno isterikuojantiems? O gal užsienio politikos pokyčiai vis dėlto nėra sąmoningai pasirinkta politika?

Prezidentė daug kalbėjo apie žmogų. Tačiau bent jau aš asmeniškai klausydamas taip ir nesupratau, apie kurį žmogų ji kalba. Juk Lietuvoje mūsų – žmonių – daug. B.Lubys – žmogus, N.Numavičius – žmogus, A.Ūsas – žmogus, A.Vidžiūnas – žmogus, K.Uoka – žmogus, mano sūnus, šiemet baigiantis mokyklą – žmogus, mano mama pensininkė – žmogus, ir aš save taip pat laikau žmogumi.

Prezidentė sakė, kad „tik žmogaus viršenybės principas padės mums rasti atsakymus į daugelį klausimų“. O man neaišku, kurį „žmogų“ prezidentė turėjo galvoje. Ir kurio iš išvardytų (o visų išvardyti negaliu) viršenybei bei interesams prezidentė suteikia prioritetą.

Nes man atrodo, kad net ir tų kelių aukščiau išvardytų žmonių (įskaitant ir mane) interesai skiriasi. Drįsčiau teigti – skiriasi iš esmės. Ypač – jei kaip prezidentė kalbėsime apie „solidarumą ir teisingumą“, „sąžiningą ir protingą socialinės apsaugos sistemos reformą“, „socialinį, ekonominį, bendražmogiškąjį teisingumą plačiąja šio žodžio prasme“.

 Prezidentė, tiesa, išskyrė vieną žmonių grupę ir priminė savo reikalavimą, jog „už sumažintas pensijas būtų numatytas aiškus kompensacijos mechanizmas“.

Bet ji nepasakė arba aš neišgirdau, kaip, nesutinkant su „besąlygine ekonomikos viršenybe“, tą reikalavimą reikėtų įgyvendinti. Solidariai ir teisingai, kaip ji pati siūlo. O kalbant paprasčiau – kieno sąskaita? Nes, net atmetant pinigų stygių kaip pagrindinį problemų šaltinį, energijos tvermės dėsnis lieka galioti. O jo esmė tinka ir pinigams – jie neatsiranda iš niekur, ir, norit kažkam duoti, reikia iš kažkur paimti.

Prezidentė gi, siūlydama duoti tai vienai (didžiausiai Lietuvoje) grupei, nepasakė, iš kur paimti. Tuo pat metu  pabrėžtinai primindama, jog nepritarė ir nepritars „chaotiškam“ mokesčių kėlimui.

Gal esu naivus, bet man labai norėjosi išgirsti, o koks gi galėtų būti „ne chaotiškas“ mokesčių kėlimas. Juk prezidentė pripažino žinanti, jog galimybių mokesčių naštą palengvinti nėra. Tad taip ir liko neaišku, ar nekilnojamojo turto, automobilių, pagaliau – progresinis pajamų, o gal net didesnių akcizų alkoholiui būtų „chaotiškas“ mokestis, ar ne.

O gal ne „chaotiškas“ būtų kitoks nei dabar esantis pajamų pagal verslo liudijimus apmokestinimas. Kai kas teigia, kad jei tos pajamos būtų apmokestintos įprastu visiems žmonėms tarifu, biudžeto pajamos galėtų tikėtis (mano skaičiavimais) maždaug pusės milijardo litų kasmet.  

Juk būtų bent jau solidaru.

Prezidentė nepasakė ir ką, jos nuomone, reikštų „sąžininga ir protinga“ socialinės apsaugos sistemos reforma. Vyriausybės kancleris, pavyzdžiui, teigia, kad šiek tiek sumažinus motinystės išmokas, būtų galima sutaupyti 800 milijonų litų. Kiti ekspertai šneka, kad beveik tokį patį efektą pavyktų pasiekti iš esmės peržiūrėjus neįgalumo pašalpas ir dar beveik tiek pat – atsisakius kelių rūšių pensijų, ir pirmiausia – valstybinių. 

Ar būtų sąžininga ir teisinga, jei dalis sutaupytų lėšų būtų skirta biudžeto deficitui mažinti? O gal sąžiningiau ir teisingiau būtų tuos porą milijardų skirti pensijų kompensavimui? O gal dar geriau – pensijų didinimui?

O gal geriausia tas visas lėšas nukreipti švietimo sistemai, kad mokslas taptų prieinamas ne tik didžiuosiuose šalies miestuose gyvenančių ir turinčių darbą tėvų vaikams?

Gal būtent tokia būtų „sąžiningiausia ir teisingiausia“ reforma?

Prezidentė to nepasakė.

Bet… juk tai tik pirmas jos metinis pranešimas…

P.S. K.Girnius buvo teisus sakydamas, jog prezidentės metinis pranešimas anaiptol nesumenkina jos veiklos iki jo.

(13 balsų, vidurkis: 4,38 iš 5)
Loading...
  • kestutis d

    del svietimo – tai giliai klystate – tai mokslas dabar ir taip buvo didziajai daliai lengvai, net per lengvai prieinamas – net tiems, kuriems to visai nereikejo. tu paciu pinigu svietimo sistemai visiskai pakaktu, jei tik mokslo istaigu skaiciu gerokai sutrumpintume ir lesas nukreiptume aptarnauti butent tiems, kurie to svietimo labiausiai ir verti – jei taip nutiktu, tai gabiems, bet nepasiturintiems galetume ir padorias stipendijas moketi, vietoje tu pinigu, kuriuos dabar isleidziame didziajai masei negabiuju (uztat ispudingai kaip atrodo kai tiek daug lietuvoje studentu)

  • Nedraugas

    Prezidentė kalba ne kaip šalies vadovė, o kaip biurokratė, įpratusi iš visų balų išlipti sausa. Nesvarbu, kad gali sau pati prieštarauti kas dešimt minučių, nesvarbu, kad neturi vizijų. Reikalauti visada lengviausia. Verkiantis prezidentas – Adamkaus išradimas.
    Nesusivokimas situacijoje – didžiausia problema. Kad ir dėl paskolų JAV doleriais – per kvailumą Lietuva sumokės milžinišką kainą Euro kurso korekcijoms vykstant – daugiau nei 20 procentų metinių palūkanų.
    Kur buvo ši finansinė genijus, kai visi sakė – negalima šitaip skolintis?
    O iš esmės ji pasakė labai mažai – „tvarka ir teisingumas“. O reikėjo sakyti žymiai daugiau. Nes tvarka ir teisingumas laukia žmogaus teisių teismo reabilitacijos, ir dar neturėtų prezidentūroj gyventi.

    • dzyvai

      Nedraugai, ar Jūs tvirtai žinote, kad paskolos nebuvo apdraustos nuo kurso svyravimų?

      • Domas

        Taikliai.

      • Nedraugas

        O Jūs – tikrai žinote? :)

        • Mauras

          Nedrauge, skaitykite spaudą, pvz. VŽ, kuri neseniai išmušė iš Fin.mino išaiškinimą, ir jau žinosite kiek daugiau, gal tapsite kieno nors Draugu. Jei kas nors meluoja ar slepia faktus – klokite, suprasim. Žmogus tampa pavojingas tada, kai peržengęs savo kompetencijos ribas, ima visus teisti ir mokyti.

          • nerijus

            Valentinai

            Įsiskaitykite į teisingus Maro žodžius ir permanykite:

            „Žmogus tampa pavojingas tada, kai peržengęs savo kompetencijos ribas, ima visus teisti ir mokyti.“

          • WU

            nerijau, už ką sirgsi pasaulio čempionate?

          • Nerijau, prie ko čia aš?

          • nerijus

            WU

            Už Vokiečius. Greičiausiai?
            Dar imponuoja tie, kurie silpniausi ir pradeda laimėti daug rungtynių :) Tada „sergu“ už juos, bet ištikimas lieku vokietukų komandai.
            Jie man nuo seno mieliausi :) gaila, kad Balakas ( Ballack )nežais :(
            Šiaip, tai futbolas man nelabai, bet kai rodo Pasaulio čempionatą, tai žvilgteriu ir ta proga net nusiperku alučio pagurkšnoti.
            Italų futbolininkai labiau tiktų į Holivudo aktorius…Anglai per daug poniškai spardo kamuolį, nors, Runis ( Rooney ) geriau nei Bekhemas ( Beckham )

            p.s. nesu futbolo ekspertas ir nesuprantu jo tiek, kiek suprantu krepšinį :)

          • nerijus

            WU

            Turiu asmeninį klausimą kaip teisės žinovo.
            Prašo nuotraukos, kuri tiko, kad ją atsiųsčiau ir leisčiau naudoti portale ( užsienio valstybėje ). Jei perduosiu e- paštu ar per skype, tai nuotrauka skaitysis , kad perduota ir leista ja naudotis? Ar ji liks mano nuosavybe?

            p.s. kol kas čia nekalbama apie asmeninę naudą- pinigus, nes man jie mažiausiai rūpi.

          • WU

            Na, kad tu ja parduosi tam tikram naudojimui, tai ją tam ir galės naudoti, priešingu atveju pažeis tavo teisę į atvaizdą. Jie be tavo sutikimo, jos niekaip negali naudoti.

          • nerijus

            Aš jos neparduosiu, o tik nusiųsiu, kad jie įsikeltų į savo portalą. Jokių sutarčių nesirašome ir ne už pinigus. Šiaip, draugiškai, nes jiems jų trūksta iki pilno komplekto.
            Jei nusiųsiu e-paštu ar per skype, tai liks mano nuosavybe?

            p.s.

            Ale, kaip trenkė žaibas ir kartu griausmas…Garsas- kurtinantis.
            Tokį garsą senai girdėjau. Tik tarybiniais laikais, kai virš galvų praskrisdavo naikintuvai iš Zoknių oro uosto.

          • WU

            Tavo atvaizdas nuotraukoje yra tavo asmeninė neturtinė teisė, kurios tu niekam negali perleisti. Pati nuotrauka tas .jpg failiukas pereis jiems, bet jie ji gali naudoti tik tavo ir jų sutartais tikslais t.y. tam portale.

          • nerijus

            Dėkoju.

            p.s.
            šiaip, kas liečia futbolą, tai kažkodėl pamiršau paminėti ispanus ir portugalus ( prisiminiau, kai paskaičiau sekančiame tinklaraštyje ).

            mano penketukas:

            Vokietukai ( man patinka gynyba )

            Ispanai ( karštakošiai )

            Portugalai ( šiaip ( ? )ir tikrai ne dėl to, kad Valentinui jie tinka )

            Olandai ( ? )

            Italai ( aktoriai- „mamyčiukai“. Žinant, kad jie su mamytėmis gyvena ilgai ir laimingai :) )

            Tik Europos rinktinės :)

          • WU

            Aš irgi įtalų dėl tos pačios priežasties nemėgstu. Kaip ir jų gynybos.

          • Rolandas

            Nerijau, niekada nedalik savo atvaizdo jokiais tikslais.
            Pirma-rusams verkiant reikia Lenino ant naujo spaliukų ženkliuko. Antra-kiniečiai nesnaudžia- Mao vieta ištuštėjo.
            Trečia-nebūk žadina, pasidalink savo atvaizdu su visais čia esančiais.

          • nerijus

            Rolandai

            Ne savo atvaizdu rošiuosi dalintis, o savo fotografija, kurioje yra bunkeris :)

    • Nedraugas

      Maurai, jei būtumėte atidesnis, pastebėtumėte, kad kalbu ne apie paskolos dydį, o apie palūkanas, kurios tame pačiame straipsnyje minimos procentais, ir kurioms tas fiksuotas valiutos keitimo kursas, regis, negalioja, nes tiesiogiai apie tai paklausta finansų ministrė išsisuko nuo atsakymo.

      • Mauras

        ačiū už patarimus, jei leisite tuo pačiu – jokia gėda nežinoti, gėda numanyti kad nežinai ir neieškoti. Nė vienas nesam tobulas. Todėl nuoširdžiai linkiu – daugiau skaitykite, Nedraugai, skaitykite. O jau po to rašykite.

        • Nedraugas

          Maurai, jei kalba eitų tik apie pora milijardų dolerių, viskas būtų OK. :)

  • PЄTRVS

    Artūrai, ar prezidentė turėjo numatyti, ką tu norėjai išgirsti?
    Man asmeniškai prezidentės pranešimo nesureikšminu. Man svariau yra veiksmai, o ne žodžiai. Turėjome tokį brežnevą, kuris vis sakydavo, kad yra susirūpinęs ir dėl to ir dėl kito, bet daugiau nieko!
    P.S. sakoma nori mušti lazdą visuomet rasi, arba perfrazavus: jei prezidentės politika tau nepatinka, ką ji besakytų, visuomet rasi ką sukritikuoti…

  • J. naivusis

    Du skaičiai:

    700 pradėtų korupcijos bylų ir jų rezultate 1 (vienas, sic!) kyšininkas cypėj.

  • Toks koks buvo perskaitytas pranešimas buvo vienintelis įmanomas.
    Kalbėta apie tikėjimą valstybe, žmogaus jutimąsį joje, teisėsaugą ir moralę. Naivu tikėtis, kad Prezidentė būtų bandžiusi pagaliu ant smėlio braižyti užsienio politikos kryptis ar esiminius, struktūrinius mokesčių pasikeitimus. Kas moka skaityti pranešimą (Prezidentė „prieš chaotiškus mokesčių kaitaliojimus“) suprato, kad artimiausiu metu jokių pokyčių šioje srityje nebus. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad visi kas yra sveiki, gyvi, kruta, juda, turi rankas, kojas ir galvą – turi dirbti, darbuotis ir tokiu būdu turės nedideles, bet stabilias pajamas. Esame neribotų galimybių kraštas tiems kas dirba. Valdininkams, viešąjam sektoriui bus sunkiau, bet ir jie turi pademonstruoti sugebėjimus išgyventi nenugrimzdami į korupcijos liūną, o veikdami įstatymų ribose.

  • Alva

    Mano nuomonė tokia: Prezidentė turi nuolat dirbti šiomis kryptimis apie kurias kalbejo, o pranešime turejo atsiskaityti seimui ir žmonėms kas padaryta, išsakyti kryptį kas bus daroma. Ar reikia laukti metinio pranešimo, kad išsakytų susidariusias problemas? Manau, kad Ušackas buvo teisus sakydamas, kad Prezidentė – kaip motina. Ji turi stebėti viską visada ir tartis , patarti, pasiųlyti, pareikalauti iš atatinkamų institucijų atsakomybės ir kompetencijos. O kompetencija vyriausybės ir seimo žemiau kritikos.

  • A.G.

    Išklausiau kalbą vakare internetu.
    Kaip tik šeštadienį į savo svetainę buvau įdėjęs tekstuką, apie dalies inteligentijos sutryptą per 20 metų tesingumą šalyje, o po to abejojau ar reikėjo taip atsiverti.
    Bet jei jau atsivėrė net JE… pagaliau aprimau.
    Iš tiesų JE tekstas trumpas, bet juk ir keliais sakiniais galima pasakyti labai daug, o per visą pusdienį nieko.
    Blogiau kitkas, – sistema ši jau monolitas. Vargu ar ją įveiktų Golis ar Čerčilis, o net vargu ar jų buvęs sąjungininkas.
    Juk mūsų visuomenėje kaip, jei kas tuoj į ašaras.
    Tačiau juk visko gali būti. Juk JE suspėjo padaryti jau šiek tiek.
    Taip kaip Obama, taip ir JI labai gerai, kad suprato – šiandien jos prioritetas tai kas vyksta Lietuvoje, o ne už jos ribų.

    O dėl pensininkų klausimo blogo šeimininkas nėra manau visiškai teisus.
    Juk tai paprasčiausia įvykusi vagystė – žmonės jai sunešė per visą gyvenimą, kas mėnesį nunešdami po trečdalį algos (to solidarumo). Ne gana to, kad jų ne vieną valstybė nužudo, kai mirties patale žmogui atsakyta viskas (šeimos gydytojo atvykimas pas ligonį, greitosios, ir ligoninės, net privačios (už savo pinigus) paslaugos, skausmuose belaukiant mirties).
    Gal to reikėjo, pagaliau, bet tuomet žmonės turėtų matyti, kad inertiškai nėra ir toliau švaistoma tos lėšos.

  • praeinant

    Šiaip tai mielas Artūrai reiktų pradėti nuo strategijos, o ne varyti laisvu stiliumi kai vandens yra tik iki gurneliu…:)
    Reiktų prezidentei inicijuoti referendumą (tiesiogiai – jei ji gali, jei ne – netiesiogiai), kad būtų vieną kartą nuspręsta ko mes kaip valstybė, kaip žmonės siekiame, tai yra kokios prasmės valstybės modelio turėtume/norėtume siekti (skandinaviško, britiško, rusiško, vokiško ir t.t.), toks referendumas galėtų būti ir papildomais klausimas padedančiais išgryninti piliečių pozicijas ir t.t. Tai būtų ir naciją vienijantis veiksmas, jei jame apsisprendžiant pavyktų išlaikyti bent minimalų padorumo lygi daugumoje socialinių sluoksnių ir t.t.

  • fsm

    @A.G.
    >>O dėl pensininkų klausimo … Juk tai paprasčiausia įvykusi vagystė – žmonės jai sunešė per visą gyvenimą, kas mėnesį nunešdami po trečdalį algos (to solidarumo).

    Techniškai žiūrint tamsta neteisus. Pensijai susinešė tik tie, kurie turi santaupų savo sąskaitose. Sodros principai kitokie.

    • A.G.

      Dėl to ir buvo skliausteliuose tas žodelis „solidarumo“.
      Kai prieš karą, tam tikslui nebuvo mokamas mokestis – jokių klausimų ir nebuvo (sukaupei senatvei – turi, nesukaupei – ubago lazda, maišelis ir eina per kaimus).
      Tur būt, daug kas sutiktų, kad tas mokestis (trečdalis algos) nebūtų jamamas, – bent tie, kurie sugebėtų jo neiššvaistyti. Bet gerai matyt yra suprantama, kad dalis žmonių pensijinio amžiaus sulauktų, lyg būtų iš kalėjimo išleisti…
      Gerai juk būtų tie kaupiamieji fondai, – bet didelė tikimybė, kad ten tai, kas žmonių sunešama gražiai bus „suvalgyta“ tų fondų administracijų (gal dar ir skolose jiems žmonės liks – džiaukas… bet juk tokių atvejų yra buvę jau Lietuvoje, kitose privačiose sferose).
      Visgi, visvien bus tie kaupiamieji fondai. Bet kažkokia bent minimali atsakomybė turėtų atsirasti, bent tai, kad fondų administracijų vadovų asmeninis turtas būtų atitinkamai susietas (fondų „suvalgymo“ atveju…). Fantazijos, žinoma.

      • nerijus

        A. G.

        „Bet kažkokia bent minimali atsakomybė turėtų atsirasti, bent tai, kad fondų administracijų vadovų asmeninis turtas būtų atitinkamai susietas (fondų „suvalgymo“ atveju…).“

        Dažniausiai, tokiais atvejais pasikeičia šeimos turto savininkas :)

  • fsm

    Jeigu prezidento veikla Lietuvoje apsiribotų tik metinio pranešimo paruošimu, mano vertinimas būtų neigiamas. O kadangi dabartinis prezidentas ne tik „atidžiai stebi situaciją“ bei „yra susirūpinęs“, tai toks metinis pranešimas man yra priimtinas.

  • nerijus

    Visi tik pliurpia apie mokesčių kėlimą, išmokų mažinimą, o nekalbama apie darbo vietų kūrimą.
    Sumažinsime šiemet, kitą met vėl teks mažinti, nes mažės įplaukų į biudžetą mokesčių pavidalu. Spiralės principas.
    Susidaro įspūdis, kad Valstybei nerūpi emigarntai, o tik džiaugiamasi jų išvykimu? Suprantama, kuo daugiau užsienin, tuo mažiau statistinių bedarbių čia ( pasipuikuoti prieš ES ) ir tuo didesnės galimybės likusiems rasti bent menkiausio- dalgininko darbo.

    • dzyvai

      Dėl darbo vietų „kūrimo“ subsidijuojant: ar jūs tikras, kad tai neišvirs didžiąja dalimi į lėšų „įsisavinimą“, t.y. tiesiog į skolintų lėšų pravalgymą ir didesnę skolą bei badarbystę ateityje? Ar yra analizės, kaip tokie mechanizmai suveikė Didžiojoj Britanijoj, Vokietijoj? Kiek supratau skaitinėdamas BBC, Didžiojoj Britanijoj svarstoma apie darbo vietų „kūrimo“ subsidijuojant nutraukimą, dėl numatomo neigiamo ilgalaikio efekto?

      Ar gali būti efektyvu ir tvaru tai kas dirbtina?

      • nerijus

        Aš nekalbu apie subsidijavimą.
        Valstybė turi kištis tiek, kiek susijusi su įstatymų leidyba. Keista, kai užsienio kapitalo įmonės ( jų vienetai ) viliojamos pingais iš mūsų biudžeto ir ES fondo, ir sukurdamos tik keletą dešimčių ar šimtų darbo vietų.
        Kai tuo tarpu mūsiesiems „viarslininkams“ tai tik utopija- migla prie Baltijos…

        • dzyvai

          „…kiek susiję su įstatymų leidyba…“
          Gal konkrečiau – kokius įstatymus siūlytumėte, kurie padėtų lengviau kurti darbo vietas, ir tuo pačiu, „būtų atsigręžta į žmogų“, t.y. nesudarytų lengvatinių sąlygų persamdyti žmones tiems patiems darbams tiesiog pigiau („baudžiava“ už pusę minimumo)?

          • nerijus

            Jau minėjau:
            atlyginimo tarp etatinio darbuotojo ir įmonės vadovo ( – ų ), savininkų maksimalaus skirtumo ( tarkim, kad ir 5 kartai ir ne daugiau ).
            Progresiniai mokesčiai.
            NT mokestis, tarkim, vienas būstas šeimai ( namas ar butas ) už papildoma- mokėti. Statistikos departamentas, manau, kad turi duomenų kiek yra nuomojama ir kiek iš to surenkama ir NESURENKAMA mokesčių?..
            Prabangos mokestis ( jachtos, limuzinai, „kemperiai“, nuosavi lėktuvai, laikrodžiai už 100 tūkst. ir pan. ).
            Mokestis už automobilius ( nuo automobilio „rinkos“ vertės- 10 proc. per metus ).
            „Vokelių“ PANAIKINIMO seimūnams.
            Valstybės Tarnautojams skirti ne tik pinigines baudas, bet ir neleisti dirbti Valstybės Tarnystėje nuo 1 metų iki „gyvos galvos“ už vardo žeminimą ( kyšio ėmimą, girtuokliavimą darbo metu ir pan. )

            Tada galime tikėtis, kad greitai priartėsime ( per kokius šimtą metų ;) )prie paprasto žmogaus ir nereikės skambių Metinių pareiškimų.

    • Valstybė darbo vietų nekuria, o tik gali sudaryti palankias sąlygas darbui atsirasti. Darbo vietų daugiausiai sukuria verslas, žmonės įsidarbina patys save ir nedidėlė žmonių grupė įsidarbina viešąjame sektoriuje. Skirtingos visuomeninės grupės nesutaria kokio dydžio ir apimties turi būti viešosios paslaugos. Socialistai jų nori daugiau, liberalai – mažiau. Amžinas prieštaravimas.
      Apie verslą, kuris sukuria daugiausiai darbo vietų.
      Kuo mažiau verslas apmokestintas, kuo valstybėje mažiau mokesčių apskritai – tuo verslui geriau. Todėl apie jokius mokesčių pakeitimus Prezidentės pranešime nebuvo, o tik užsiminta apie akcizo ir kitų esamų mokesčių surinkimo kontrolės stiprinimą.

      • dzyvai

        Iš kitos pusės, kiek BVP valstybės perskirstoma Lietuvoje, ir kiek Vokietijoje? Tai Lietuva turėtų būti tiesiog mokestinis rojus vokiečių verslininkams, jie savo biznius čia turėtų permetinėti…

        Tai gal visgi ne mokesčių mažumas yra pagrindinis stimulas kurti darbo vietas? O kas!?

        • nerijus

          dzyvai

          Danijoje mokesčiai siekia apie 50 proc. ( jei neklystu ? ). Gyvena. Verčiasi. Bankrutuoja ir gyvena geriau nei mes- su YPAČ MAŽAIS MOKESČIAIS. Kur problema?
          Atlyginimų vidurkis, Lietuvoje, siekia apie 1500- 1700 Lt. „į rankas“. bet nepagalvojama, kad vidurkis susideda IR iš vadovų atlyginimų, kurie, dažniausiai, dešimtis kartų viršija etatinio darbuotojo algą.
          Apie tai, galima įskaityti „tarp eilučių“, norima buvo pasakyti, jog Vyriausybė mato prieš save skaičiukus, o ne realybę. Ji kitokia.
          Statistikos departamentui siūlyčiau nesuplakti etatinių ir vadovų algų į vienumą, o išskaidyti, kad susidarytų realistiškesnė situacija apie uždarbius. Manau, kad vidurkis smukteltų keliais ar keletu šimtų Lt. žemyn…

          • aušra maldeikienė

            Nerijau, samdomo darbo atlyginimų vidurkis tikrai sukasi apie 1500 litų (2010 metais bus jau mažiau). Tačiau nepamirškite — šitoje šalyje gyvena advokatai, notarai, šedžiai, navickai, etc, etc.
            Pavyzdžiui notarai
            metai, pajamos, notarų skaičius ir jų sumokėti mokesčiai (Sodros tada jie dar nemokėjo apskritai)
            2003; 48,85 mln. Lt, 190,7,328 mln. Lt
            2004; 66,80 mln. Lt, 206; 10,0 mln. lt
            2005; 97,845 mln. Lt; 240; 14,7 mln. Lt
            2006; 120,4 mln. Lt; 249; 18,1 mln. Lt
            2007; 135,6 mln. Lt; 262; 20,5 mln. Lt
            2008; 104,326 mln. Lt; 272; 16 mln. Lt
            Taigi, vidutinio notaro pajamos 2006 metais — 483,5 tūkst. Lt per metus, 2007 — 517,5 tūkst. Lt, bet va 2008 atėjo krizė ir teliko 383,5 tūkst. Lt. Bet kam dabar lengva?
            beje, dar yra anstoliai, dividendai, etc.
            bendrai 2008 metai –
            samdomas darbas gavo 62,3 proc, pajamų, jo dalis biudžeto gyventojų pajamų mokesčiuose — 83,9proc. kapitalo kilmės pajamos sudarė 18,50 proc. visų pajamų, jo dalis biudžeto įplaukose 7,84 proc., linksmiausia, kaip visada su individualiu darbu — pajamų dalis 13,84 proc. ir mokesčiai 3,48 proc.
            Mes ilgai gaminome šalį be politikekonomijos ir su viena nykia senstelėjusia pasauliniu mastu ir periferine LLRI ideologija, — turime, ką turime.
            Kita vertus net nemanau, kad kalti visų pirma politikai. Kaltas dėl esamos situacijos visiškai varganas Lietuvos socialinis mokslas. Atskiri genijai, kaip be jokios ironijos galiu pasakyti apie Z.Norkų, ar tiesiog inteligentiški ir išsilavinę žmonės kaip R.Lazutka, universitete yra išimtys, o ne taisyklė, kaip dažnai Vakaruose.
            Jei panašių masė būtų didesnė, tai ir politikai matyt Kadziausko-Vainienės esą „mokslines“ sapaliones gal atsainiau vertintų. Na bet yra kaip yra.

            ,

          • mdxacuk

            p. Maldeikienei

            Jums dar reikėjo šalia notarų duot ir ūkininkų pajamas. Manau, atrodytų dar įspūdingiau.

            Įtariu, kad notarų pajamos ir yra pajamos, o ne pelnas. T.y., neatskaičius darbuotojų algų, kontorų išlaikymo sąnaudų ir t.t.

            Lygiai tas pats greičiausiai ir patentininkams – greičiausiai tai yra jų apyvarta, tegu ir falšyva.

            Bet tik spėju, nes nežinau.

            Šiaip aš pritariu, kad Lietuvoj pilna darmajedų, nemokančių praktiškai jokių mokesčių ir parazituojančių visuomenės sąskaita. Mano supratimu neturėtų būti jokių biznių be normalios apskaitos, nebent tik kokiems šiaučiams turgaus būdelėj su poros tūkstančių apyvartos per mėnesį riba.

          • nerijus

            aušra

            „Nerijau, samdomo darbo atlyginimų vidurkis tikrai sukasi apie 1500 litų (2010 metais bus jau mažiau). Tačiau nepamirškite — šitoje šalyje gyvena advokatai, notarai, šedžiai, navickai, etc, etc.“

            Norėtūsi, kad statistikos departamentas atskirtų šių personų algas nuo etatinių samdinių ir liaudžiai teiktų atskirus vidurkius.

            „LLRI“- Laisvos rinkos institutas?
            Šaraškinų ir tuščiaburnių kontora ir nieko daugiau. Su šimašiais, vainienėmis, kadziauskais ir kitais „vadovėliniais rinkos“ asais priešakyje. Jauni žmonės ir jau sugadinti.

          • aušra maldeikienė

            „Norėtūsi, kad statistikos departamentas atskirtų šių personų algas nuo etatinių samdinių ir liaudžiai teiktų atskirus vidurkius“

            Samdomo darbo vidurkiai ir yra atskirti. Nelabai supratau jūsų pastabą.

          • nerijus

            Supratau. Visada galvodavau, kad jie „suplakti“.
            Kur galima pamatyti visas statistikas ir atlyginimų vidurkius. Kokie, pavyzdžiui, darbuotojų ir darbdavių vidurkiai danojije, Vokietijoje, Norvegijoje ir pan.?
            Jei, žinoma, turite tokios informacijos. Tiesiog, būtų smagu pamatyti procentinį skirtumą ir Lietuvos darbdavių padorumą…

          • Rolandas

            Aušra, „jei panašių masė būtų didesnė, tai ir politikai matyt Kadziausko-Vainienės esą “mokslines” sapaliones gal atsainiau vertintų. Na bet yra kaip yra.“ Šiame tinklapyje jau kelis kartus itin neigiamai minite Vainienę. Pagal jus-ji kvaila, sapaliojanti boba, kuri nieko neišmano ekonomikoje, o gal net ir gyvenime apskritai. Kadangi iš šalies yra geriau matyti, drįstu teigti, kad Jūsų ir ponios Vainienės viešos kalbos savo turiniu,forma ir bendru jusliniu lygiu dažnai yra identiškos. Todėl vadindama Vainienės teiginius „mokslinėmis“ sapalionėmis galimai neigiate pati save. Aišku, aš nieko nesuprantu ir neskiriu Jūsų giliai išmintingų, fundamentaliai mokslinių minčių, nuo tų niekingų vainienių sapaliojimų.

          • nerijus

            Rolandai

            Stebiuosi Jumis, nes toks perspektyvus teisės žinovas ir raštingas jaunuolis pardavinėja dažus?..
            Neišnaudojate savo potencialo!!!

      • mdxacuk

        Valstybė gali darbo vietas tiesiog nupirkti, kaip buvo su „Barclays“ arba „Western Union“. Kol kas niekas nežino, kaip tai atsilieps ateityje. Bet šiaip ar taip bent kol kas tai atrodo neblogai, nes nedidelėm sąnaudom sukurta koks 1000 darbo vietų tiesiogiai ir dar nežinia kiek netiesiogiai, nes kiekvieną tų darbo vietų dar kažkas aptarnaus, darbuotojai eis į maksimas ir akropolius, o ne į darbo biržą ir t.t.

        • nerijus

          Taip, mdxacuk.

          Sutinku, kad buvo sukurta darbo vietų.
          Bet…
          Kur keliaus įmonių pelnas?
          Už „kiek“ mln. piniginių vienetų buvo „priviliotos“ kompanijos ir kada jos „atsipirks“ Lietuvos Valstybei?..
          Kas gali paneigti, kad po penkerų metelių šių įmonių nei su žiburiu nerasime?..

          • dzyvai

            Kur keliaus įmonių pelnas? O kur dabar keliauja VP įmonių pelnas? Manau, kad per daug sureikšminame investuotojo kilmę. Tuo labiau, kad pagal mūsų mokesčių sistemą pagrindinė nauda valstybei yra ne pelno mokestis (ar jį užsienio investuotojai moka Lietuvai?), o darbo vietos mokesčiai (,ir, „atsigręžkime į žmogų“).

          • mdxacuk

            Tikriausiai pelnas turėtų būti paleidžiamas pavėjui iš viršutinio „Barclays“ aukšto prieš Kalėdas apačioj susirinkusiems Miestelėnams.

            O jūs žinot, kur eina „Vilniaus prekybos“ pelnas? O Lubio su Mockum? Laisvo prekių ir kapitalo judėjimo sąlygom tai yra elementariai kvailas klausimas. Pelnas eina ten, kur jam saugiausia ir kur didžiausia grąža. Aš netgi spėju, kad pelnas iš viso liks kur buvęs. Nes greičiausiai ta „Barclays“ lietuviška įmonė jokio pelno iš viso neturės, nes už jos paslaugas motininei įmonei bus apmokama tiek, kiek bus sąnaudų. Maža to, labai galimas dalykas, kad jie beveik nemokės ir PVM, tiktai atsiiminės, nes tai bus klasikinis paslaugų eksportas. Aš nežinau, kokia iš tikrųjų ten schema, bet šita labiausiai tikėtina.

            Nu ir kas? Kokį turim pasirinkimą? Reikia tik džiaugtis, kad 1000 žmonių turės kvalifikuotą ir geriau negu vidutiniškai apmokamą darbą. O jo darbo vieta sukurta valstybės pinigais viso labo už kokius 20 000 Lt, kurie atsipirks per metus ar porą mokesčių pavidalu.

          • nerijus

            Pelnas keliauja į Šveicarijos bankus ;)

      • nerijus

        fredi*

        Ką Jūs laikote ūkio ministro lakstymu po užsienius, viliojant ( pinigais )įmones investuoti Lietuvoje?..Tai ne valstybės kišimasis kur jai nepriklauso? Kai „vietiniams“ naujų darbo vietų „kūrėjams“ ( nekalbu apie turėjusius įmones ir bankrutavimus- jie kita „rasė“ ) tai, mažų mažiausiai,- negresia.

        „…o tik užsiminta apie akcizo ir kitų esamų mokesčių surinkimo kontrolės stiprinimą.“
        Įvedant NT, progresinius mokesčius ir atlyginimo tarp etatinio valytojo ir įmonės vadovo santykį, manau, kad nereikėtų ūbauti apie „vokelius“.
        Kalbama apie solidarumą. Tik solidarumas „gresia“ mažiausiai uždirbantiems. Kitos „klasės“ atstovai apie tai net negalvoja :)
        Čia ne Amerika ( JAV ).
        Man patinka Šveicarijos baudų modelis, už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kai baudos priklauso nuo asmens pajamų.
        Mūsų Valstybininkams ( Valstybės Tarnautojams- seimūnams, medikams, policininkams, prokurorams, gaisrininkams ir t.t. ) už kyšio ėmimą, pareigų nevykdymą, „sunarpliojus“ privačius ir viešus interesus, privalėtų grėsti bauda, lygi jo uždarbiui padauginti iš, minimaliai, vieno karto, plius, draudimas dirbti Valstybės tarnyboje NUO vienerių metų iki „gyvos galvos“…Ir nereikėtų žaisti tolerancijos ir vaidinti „nekalto avinėlio“ prieš TV kameras ir skaityti portaluose apie susikompromitavusius Valstybės Tarnautojus.

        • D.Kreivys užsiima organizmo kraujo apytakos gerinimu, kaip prityręs chirurgas įstatė širdžiai stimuliatorių. Dar ūkio ministras miestelėnams sukūrė programą, pagal kurią jie galėtų pasiėmę paskolą iš banko ir prisidėję dalį savo lėšų apsišiltinti savo būstus. nerijau, kodėl nenori statybininkams sukurti darbo vietų? Nepasitiki savo jėgomis ir valstybe?

          • nerijus

            Fredi*

            Matome, kuom baigėsi statybomis sukuriamas „gėris“- „burbulo“ išsipūtimu ir sprogimu.
            Negi, siūlote vėl tystis į balą iš kurios lipame?..

            Kalbant apie renovavimą, tai turiu puikų pavyzdį kas gali grėsti.
            Buvo renovuotas daugiaaukštis gyvenamasis namas. Šilumos sąnaudos sumažėjo; sumažėjo išlaidos šilumos mokesčiui. Kiekvieną mielą mėnesį lankosi inspektoriai iš „Vilniaus energijos“ ir tikrina.
            Kas gali paneigti, kad po renovavimo, sumažėjus šiluminikų pelnams, jie nekels kainų? Tai normali verslo praktika, kai siekiama pelno it TIK pelno ir kitaip viarsle nebūna.
            Nebent, šilumos ūkį ( monopoliją ), normalioje Valstybėje, valdytų TIK savivaldybė ir TIK.
            Tarkim, miestelėnas mokėdavo po 100 Lt. kas mėnesį ( už šildymą ). Po renovavimo TIK 50 Lt. Bankui paskola ( kas mėnesį ) 50 Lt. plius 3 proc. palūkanų ir taip, kokius, 20- 40 metų. Po kurių, galimai, vėl reikės renovuoti :)

            Ar tai, kad atnaujinsime būstus, sumažins mūsų priklausomybe nuo Rytų kaimyno išteklių? Manau, kad- ne, nes tapsime ypatingai priklausomi nuo savų rubikoninių viarslininkų…Iš vieno kiauro maišo į kitą.

            p.s. tai kur dingo 1 mlrd. ES lėšų, kurios buvo skirtos IAE? Tiesiog, jų nebuvo?.. :D :D :D

          • dzyvai

            Dėl renovavimo. Keistas argumentas, kad po to, kai bus atiduota paskola už renovavimą, reiks vėl renovuoti.

            O ar susimąstoma apie tai, kad NT priežiūra/stovio palaikymas kainuoja? Ar nebus taip, kad nerenovavus dabar po 30-40 metų tą pastatą beliks nugriauti? Tada vėl šauksim, kad valdžia kalta ir neprivertė laiku pasirūpinti ir investuoti į savo turto išsaugojimą?

          • nerijus

            dzyvai

            Patenkintų ir laimingų, kaip ir nepatenkintų ir nelaimngų buvo ir bus. Reikia rasti tinkamus sprendimus, o ne brukti priverstinai, kaip tai nori padaryti vienas iš ministro patarėjų ( susijęs su „Eika“ ).

            Nugriauti ar renovuoti po 20 metų- jokio skirtumo.
            Esmė, kad žmogus nepajaus REALIOS naudos savo piniginei.
            Žiūrint plačiau ir galvojant apie naudą valstybei?..Jos nebus, kol šilumos tinklai priklausys privačioms bendrovėms. Kai jos taps Valstybinėmis, tai bus galima kalbėti ir apie renovavimo naudą.

            Turtas bus „prižiūrimas“ ir PO renovcijos ir manau, kad šiam „procesui“ kaštai nesumažės, nes įmonės, kurios tai „aptarnauja“ siekia pelno.
            Kokia individuali įmonė ( tiksliau- savininkai )nesiekia, kad jos veikla neštų joms turtus?
            Manau, kad viskas, kas susiję su veikla, kuriai gresia monopolija ( ypač energetika ), turi būti ne privatu, o priklausyti Valstybei 101 proc.

          • dzyvai

            nerijau,

            renovuodami blokinį namą, bent mūsų bendrija:
            1) Kapitališkai apšiltina ir perdengia stogą bei rūsį
            2) Keičia viduje namo esamus baigiančius supūti vamzdynus
            3) Diegiamės sistemą, kur kiekvienas butas galėtų pasireguliuoti šilumos kiekį
            4) Apšiltiname ir uždengiame visas išorines sienas.
            5) Baigiame renovuoti šiluminį mazgą.

            Noriu tamstai priminti, kad dauguma daugiabučių – blokiniai. Taip pat noriu priminti, kad apsaugojus blokus (namo konstrukcinį nešantį elementą) nuo išorės poveikio (mažesni, laipsniškesni temperetūrų pokyčiai, apsauga nuo tiesioginės saulės ir kritulių) prailgėja namo ekspluatacijos laikas, t.y. avariniu-griautinu jis taps daug vėliau, jeigu taps.

            Sakai, man nėra skirtumo ar aš dabar už renovaciją sumoku 10.000 litų, turiu likvidesnį (ir brangesnį) turtą (kokio namo ieškotumei – renovuoto, ar renovuotino?), ir prailginu savo turto tarnavimo laiką, ar po 30 metų jį nugriaunu ir statausi naują? Naują butą už 10.000 litų?

            Sutinku su tavimi dėl griežtos energetikos įmonių priežiūros/kontrolės. Bet iš renovacijos naudos turėsiu tik:

            1) aš – gyvensiu geresnėmis sąlygomis, turėsiu likvidesnį turtą (investicija atsipirks per mažesnes šilumos sąnaudas, o tuo tarpu turto vertė bus didesnė). Įvertinkime taip pat estetinį namo vaizdą, galimybę gyventi šilčiau kai tam bus poreikis…
            2) statybininkai, gavę atlyginimą
            3) valstybė: per mokesčius nuo renovacijos darbų ir medžiagų, dėl pinigų, kurie bus sumokėti už darbus ir liks Lietuvoje, ir nenukeliaus energijos tiekėjams į užsienį.

            „Šilumininkų“ naudos šiame etape nematau.

            Ar neatrodo tamstai keista, kad nuosavus namus žmonės reguliariai „renovuojasi“, net negaudami jokios paramos? Ir net jei nepriklausomi nuo centrinio šildymo…

          • nerijus

            dzyvai

            „Noriu tamstai priminti, kad dauguma daugiabučių – blokiniai. Taip pat noriu priminti, kad apsaugojus blokus (namo konstrukcinį nešantį elementą) nuo išorės poveikio (mažesni, laipsniškesni temperetūrų pokyčiai, apsauga nuo tiesioginės saulės ir kritulių) prailgėja namo ekspluatacijos laikas, t.y. avariniu-griautinu jis taps daug vėliau, jeigu taps.“

            Jie jau yra pavojingi. Kiek tenka bendrauti su statybininkais ir šį bei tą išmanančiais ( aš tokios kompetencijos neturiu ), tai pasakojama apie plokščių „surišimo“ tarpusavyje mazgų sūrūdijimą ( kas laiko plokštes tarpusavyje ), papildomas svoris namui, dėl vamzdynų- sutinku, kad smagu, kai vandenėlis( bent jau name ) teka nauju vamzdžiu. O išorėje? Seni vamzdynai spės „apvaisinti“ naujus vamzdžius rūdimis ir pan. Elektros linijos? Taip. Kabeliai nauji, o realiai ar tai duos naudos? Ne ( tik tiek, kiek jie nauji ir mažesnė tikimybė, kad užsidegs nuo trumpo jungimosi ), nes reikia keisti įvadinius kabelius iš pastoties į namą ir iš pastoties iki energijos tiekėjo ( AE, HE ir pan. ) taip didinant kabelio varžą/ pralaidumą e.energijai., nes tarybiniais laikais nebuvo skaičiuojama, kad žmonės turės tiek virdulių, skalbimo mašinų, televizorių, kompiuterių…Dėl tos priežasties, būna, kad keletai valandų ( dėl apkrovos pastotyse ir įvadiniuose kabeliuose į namus ) energija visiškai „dingsta“.

            dzyvai

            Pasikartosiu.
            Kas paneigs, kad po keletos metų, kai rubikoninės įmonės pamatys, kad jų PAJAMOS ( PELNAS ) sumažėjo, nepadidins mokesčio už šildymą?
            Kol šilumą tiekiančios įmonės bus privačios ir turės VISIŠKĄ monopolį, tol, netikėsiu renovacijos tikslingumu ir gerove eiliniams miestelėnams. Bizzznis.

            Nuosavus namus žmonės renovuojasi SAVO NORU ir jų reikalas- susitaupyti šiam reikalui ar imti paskolą.

            Kai Valstybė žmones prievartauja, tai vadinama ne be demokratija, o tikrų tikriausia- diktatūra.
            Beje, jei Valstybė šelpia daugiabučių renovacijai, tai turėtų suteikti vienodas galimybes gauti paramą renovacijai ir privačius namus turintiems?..
            Renovacijoje įžvelgiu ne ekonomikos skatinimo, o tam tikros srities ( statybos įmonių ) lobistų interesus ir nieko daugiau.

            „aš – gyvensiu geresnėmis sąlygomis, turėsiu likvidesnį turtą (investicija atsipirks per mažesnes šilumos sąnaudas, o tuo tarpu turto vertė bus didesnė). Įvertinkime taip pat estetinį namo vaizdą, galimybę gyventi šilčiau kai tam bus poreikis…“

            Visiškai nesutinku, nes…
            Kaip anksčiau pateikiau pavyzdį:
            šildymas iki renovacijos buvo 100 Lt.
            po- 50
            paskola iš banko 20- 40 metų
            + 50 plius 3 proc. ( dabar yra siūloma )delspinigiai.
            Sumos, tik kaip pavyzdys.
            Kokia nauda? Estetinė? Kai Lietuvoje 350 tūkst. bedarbių, tai apie estetiką mažai kas galvoja.
            Žmonės, paėmę paskolas butui įsigyti, pirko ir ne naujos statybos. Tai prie esamos sumos, kuria atiduoda bankui kaip paskolą, dar teks pridėti ir ne tik iš savo algos, o jei nedirba, ir iš savo senelių pensijos.

            Vienintelis variantas, kuris yra perspektyvesnis- griauti ir vietoje to namo, leisti laimėjusiai įmonei statyti aukštesnį namą, taip leidžiant jai uždirbti. Įrengti požemines automobilių stovėjimo aišteles, darželius, mokyklas ir pan.
            Manau, kad tokiu atveju „nušautume daugiau zuikių“, nei pastaruoju- „pagrąžinant“.

            Laikinumas- problemų neišsprendžia, jas nutolina.

          • dzyvai

            Renovacija – lobizmas, o nugriauti ir pastatyti didesnį – ne? Kuriuo atveju didesni pinigų srautai, kuriuo atveju vienkartinės, kuriuo – ilgalaikės pajamos? :)

            350,000 bedarbių. O kiek sudarbių, kurie po 30 metų išėję į pensiją neturės iš ko persistatyti „avariniu“ tapusį namą?

            Pasikartosiu – aš už energetikos, o taip pat ir kitų komunalinių paslaugų įmonių kontrolę. Nes ten kur monopolija…

            Apie prievartą – sutinku: jokios prievartos negali būti. O ji yra?
            Ar valstybė negali rekomenduoti, skatinti? Ar kai namai grius, dalinsim pinigus iš biudžeto atstatymui?

            Dėl privačių namų: jei teisingai suprantu, naujoje redakcijoje siūloma juos įtraukti?

            Dėl „pavojingų blokinių namų“: taip, tokių yra, ir čia aš pasigendu „patariamojo balso“ iš valstybės institucijų (ir kodėl už mus viską kažkas turi nuspręsti?), kokių statinių neverta renovuoti, taip pat čia trūksta net ir „strateginio“ požiūrio – gal laikas perplanuoti mikrorajonus?

            Bet ar yra suvokimas, kad nerenovuojant nepavojingų blokinių, jie tokiais taps už dešimtmečio? Laukti kol sugrius, ir tada imtis mikrorajonų tankinimo perstatant – ar čia ne didesnis lobizmas/apsileidimas?

          • nerijus

            dzyvai

            Nugriovus seną ir didelį plotą užimantį pastatą ir pastatant aukštesnį ( neleidžiant plėstis ), plius, požeminę automobilių stovėjimo aištelę, įrengiant namuose vaikų darželius ( kaip turėjo būti S. Neries g., bet dingo iš projektų ) Valstybė ir statanti įmonė turėtų daugiau naudos, nei iš renovacijos ( taip, tai lobizmas, bet esminis skirtumas- naujas pastatas su naujomis komunikacijomis ).

            Dauguma blokinių ( ir ne tik )namų Vilniuje- avariniai, nes jiems senai pasibaigęs „galiojimo“ terminas ir jis vis pratęsiamas. Tai normalu?..
            Kas atsakys už pastatą, kai jis netekęs garantinio termino, kai jam pradės byrėti šonai?..Kaltų, vėlgi, nebus surasta. Pasakys:- Žiūrėkit į garantinį laikotarpį. Ko stebitės, kad jis sugriuvo?..

            Paimkime, pvz.: automobilis. Renovuojame renovuojame ir galutinėj stadijoj- jis visviena surūdija ir tenka atiduoti į metalo supirktuvę. Perkame naują arba naujai seną ir tvėl „spiralės“ principas.

            „Dėl privačių namų: jei teisingai suprantu, naujoje redakcijoje siūloma juos įtraukti?“

            Taip. Bet šiuo atveju namas butui nelygus…Namo kaina, tarkim 500 tūkst., o buto 100 tūkst. ir jei, tokiais atvejais, bus taikomas vienodas kompensacijos procentas ( tokių atvej- bus, o ypač pažinčių pagalbą ), tai apie kokią „lygiavą“ galime kalbėti?..

            „…iš valstybės institucijų (ir kodėl už mus viską kažkas turi nuspręsti?)“
            Ir kodėl valstybė turi nuspręsti, kad gyventojai PRIVALO RENOVUOTI pastatus?..

          • nerijus

            dzyvai

            O kaip su tais,kurie gyvena senamiestyje? Juk tai Unesco paveldas ir saugomas ne tik mūsų Valstybės.
            Ką Vyriausybė pasiūlys jiems už tuos 15 proc.? Parama darant vidinę apdailą? O kaip tada daugiabučių gyventojams? Ir jiems turės suteikti tokią privilegiją?..

          • dzyvai

            Nerijau, paklausiu trumpai. Ar tikrai manai, kad mūsų mikrorajonai per mažai „sutankinti“? Norėtum, kad žmonės miestuose gyventų dar tirščiau, dangoraižiuose, dar labiau atitrūkę nuo žemės? Nepastebėjai, kad žmonių „sutankinimas“, keista, bet reiškia jų susvetimėjimą?

            Aš gyvenimo kokybės gerėjimą matau ne sutankinime, o išretinime. Čia mūsų nuomonės skiriasi. Taigi, „nugriauti, ir pastatyti didesnį“ – mano nuomone bloga išeitis. Manau, kad net renovuoti visų daugiabučių nereiktų, kaip rodo neapgyvendintų, tuštėjančių Berlyno kvartalų praktika. O kuriuos rajonus renovuoti, kuriuos palikti griūti (numatatant miestų tuštėjimą), strategiškai turėtų spręsti savivalda (arba valstybės lygiu).

          • nerijus

            dzyvai

            Nemanau, kad mūsų rajonai turėtų būti tankinami, o atvirkščiai- nugriovus namą, kuris užima 20 a plotą į jo vietą statyti aukštesnį keletu aukštų ir užimantį kokius 10 a plius požemine stovėjimo aikštele, darželiu ar net mokykla pirmąjame cokolyje. Atstumus, tarp esamų namų centrų išlaikant ir neleidžiant į juos statyti kitų. Mieste atsirastų daugiau erdvės.
            Pažiūrėkit kas padaryta Pašilaičiuose ir Fabijoniškėse; kaimynas kaimyno užpakalinius žandus gali stebėti pro balkoną ar langus. Tai normalu?

            „Aš gyvenimo kokybės gerėjimą matau ne sutankinime, o išretinime. “
            Šiuo atveju mūsų nuomonės nesiskiria, tik aš nemoku taip rišliai jos išdėstyti.

            Kurio Berlyno- rytų ar vakarų? Gal ten kitos priežastys?..Demografinės?

          • dzyvai

            Nerijau, nesiūlai namų retinti, o juos paaukštinti. Tai reiškia gyventojų sutankinimą.

            Berlyne, rytų – jau seniau, vakarų – dabar. Prieš mėnesį teko ta tema pabendrauti su berlyniečiais. Priežastys – mišrios. Ir demografinės/imigracinės, ir gyvenimo kokybės. Vokiečiai mieliau renkasi nuosavų namų kvartaliukus, net jei jie ir didesniu atstumu nuo didmiesčių.

            Įvertinus Lietuvos demografinę situaciją, biednos valstybės (ne)įgalumą įtakoti (gerąja prasme didesnėmis) išmokomis, ekonominę ir emigracijos perspektyvas, neužilgo ir mes galime turėti neapgyvendintų rajonų.

        • dzyvai

          Nerijau,

          Matyčiau skirtumą tarp vietinių ir užsienio „investuotojų“. Ir tas labiausiai matomas skirtumas yra atlyginimų dydis (t.y. ir mokesčių valstybei) dydis. Mums reiktų nepamiršti, kad reikia ne tik darbo vietų (juk darbo Lietuvoje buvo anksčiau, maximose, senukuose, „pramonėje“, bet žmonės vis tiek emigravo?). Ar tai yra kelias į ateitį remti darbo vietų išsaugojimą/kūrimą, kurios savo pigumu bando konkuruoti su kinietiška darbo jėga? Manau, kad šiuo požiūriu ūkio ministro kryptys buvo pasirinktos teisingai.

          Sutinku, kad naudos analizė privalo būti atlikta (kad investuotojams sumokėti pinigai tikrai grįžtų su kaupu).

          Vienok, kokie faktoriai be mokesčių (kurie čia mažesni) nesudaro eilės norinčių investuoti Lietuvoje? Nejau tik reklamos (ūkio ministro ir ministro pirmininko pradėto darbo) trūkumas?

          Man dabar į galvą lenda tik:
          1) korupcija. Prezidentė siūlo sprendimus.
          2) kontroliuojanti biurokratija. Nežinau, ar tikrai jos Vokietijoj ar Danijoj mažiau, ar ten tvarkos geresnės?

      • Nedraugas

        Kaip gali valstybė nekurti darbo vietų? Tokia logika vadovaujantis gfalima viską pateisinti – matyt, ir prezidentės darbo vieta, ir jos patarėjų darbo vietos sukurtos irgi privataus verslo.

        • nerijus

          Nedraugas

          Kiek Valstybė privalo kištis į užsienių kompanijų atėjimą Lietuvon ( tai nėra blogis )ir kokią paramą ji gali joms skirti, kai, tuo tarpu, vietiniams tokių galimybių nesuteikiama?..
          Tai normalu?
          Kam buvo reikalinga strategija, kai dar nebuvome ES nariais ir jos lozungas: pirk prekę lietuvišką? Tam, kad pinigėliai liktų čia, o ne išvyktų kiton Valstybėn.
          Suprantamas TS elgesys, kai kviečiamos didžiosios užsienio kompanijos, tiesiog, pagal konservatorišką ideologiją, tai jų prioregatyva- remti stambųjį verslą.

          • Valentinas

            Nerijau,
            Kad pirktum prekę lietuvišką, reikia turėti lietuviškų prekių. O kokias lietuviškas prekes siūlai man pirkti be uspaskio dešrelių ir šokoladinių sūrelių? Kiek tu pats esi lietuviškas?

          • nerijus

            Valentinai

            Nieko nesiūlau. Tik priminiau žmogui buvusią skanduotę, kuri šiam laikmečiui jau netinkama.
            Ūkininkų turgeliai. Ringuvos muilas. Alitos šampanas ir t.t.
            Žinoma, tai nėra „lietuviška“, nes produkcijai gaminti reikalingos žaliavos ir, galimai, jos vežamos iš užsienio.

            Šiaip, Valentinai, šis žmogus turi pavardę, kad ir kaip jo nekęstumėte.

          • WU

            Ji netinka dar ir dėl to, kad ją imperatyviai draudžia ES teisė. Negalima sudaryti skirtingų sąlygų prekėms, kurios yra iš kitos valstybės.

          • nerijus

            WU

            Šitą ir aš žinau ;)

          • nerijus

            WU

            O kaip dėl ūkininkų turgelių?

          • Nedraugas

            Valstybė privalo skatinti investicijų atėjimą. Nes tai kuria ekonominę infrastruktūrą pagal vakarietišką modelį. Vieno tarptautinės korporacijos centro atidarymas sukuria papildomai nemažai darbo vietų. Ar visos investicijos turi ateiti iš užsienio? Be abejo, ne. Sąlygos ir parama visiems turi būti vienodi. Tačiau lietuviškos investicijos dažnai daromos bananų respublikos principu… :)

          • nerijus

            Nedraugas

            Visiškai sutinku. Bet jei ES reikalauja ir tai įrašyta sutartyje, jog negalima sudaryti skirtingų sąlygų, tai kodėl jos daromos?
            Valstybė gali skatinti ir įstatymiškai.

            „Tačiau lietuviškos investicijos dažnai daromos bananų respublikos principu…“
            Suprantamas nepasitikėjimas mūsų darbo vietų „kūrėjais“, bet, tam yra institucijos, kurių darbuotojai privalo dirbti, o ne sėdėti užėmus krėslą ir tik gauti atlyginimą.
            Beje, jos nedaromos „bananų respublikos principu“, kitaip, „kūrėjai“ nevažinėtų mersedesais, neturėtų maljorkose vilų ir neužstatinėtų mūsų paežerių…Jie viską daro protingai ir apgalvotai- minimali alga „baltąjam negrui“ ir maksimali alga sau ir savo šeimos nariams.

          • Nuo kada uspaskis žmogus?

          • WU

            Valentinai!!!

          • Wu, tu irgi rimtai galvoji, kad uspaskis žmogus? Turi įrodymų? :)

          • WU

            Įrodymų neturiu ir dabar mąstau, ar tai galima pavadinti visuotinai pripažintinu faktu, kurio nereikia įrodinėti..

          • Aš taip drąsiai nepripažinčiau Uspaskio egzistavimo fakto. Visų pirma tai gali būti tik iliuzija. Antra, tai gali būti biorobotas arba aktorius vaidinantis Uspaskį.
            Prisimink kad ir Račo atvejį. Ar Račo šeimos nuotraukos neprimena Lietuvos Ryto stiliaus? Prisimink kaip LR sudirbinėjo Paksą, Valinską. Aš nenustebčiau, jei šios nuotraukos tai Valatkos sukurti Photoshopo kūrinėliai siekiant sukompromituoti Račą. Paėmei Račų šeimos nuotrauką iš kokio tauraus renginio (pvz labdaros) ir įmontavai į Uspaskio jubiliejaus foną ir štai – mediasąžinė jau sukompromituotas ryšiais su sukompromituotu politiku (dėl kurio egzistavimo fakto dar galima rimtai pasiginčyti). Neatmetu galimybės, kad Artūras nebuvo tame renginyje ir aš be reikalo jį užsipuoliau. Jei tai pasitvirtins, reikės atsiprašyti.

          • nerijus

            Žinoma, anoniminiam Valentinui geriau žinoti kas yra miestelėnas, demagogas, analitikas,..Iš kur mum žinoti, kad Valentinas tai žmogus, o ne programa sukurta komentuoti portaluose ir veikianti užstatytu režimu ir reaguojanti tik į tam tikrus komentarus ar komentatorius?..Gal tai naujos kartos virusas, kuris vadinasi- valentinas.exe. Paspaudus „atsakyti“ į Valentino komentarą, virusas automatiškai išplauna miestelėniškas smegenis nepalikdamas nei trupinėlio saviraiškos laisvės. Vienintelė antivalentininė programa, kuri dar gali ją kartkartėmis blokuoti, tai naujausios kartos „Račersky antidemagogy“.

          • Pagaliau tu pradėjai mąstyti ir uždavinėti tinkamus klausimus. Įrodymų, kad Valentinas nėra programa – nėra. Būk budrus.

  • lida

    Man kyla įtarimas, kad analogiško prasmingumo Prezidentės kalbą sukurtų koks automatinis interneto speech generator. Ir, be abejo, daug kas joje rastų keletą labai konkrečių pasiūlymų, o taip pat ir prasmingų nutylėjimų.
    Valdžia apskritai turi labiau stengtis įtikinti žmones, kad ir jos darbas yra garbingas, svarbus ir naudingas visuomenei, nors iš pirmo žvilgsnio ir atrodo, kad pav. tualetų valymas yra daug naudingesnis už įstatymų leidybą.

  • kariunas13

    prezidentė kalbėjo apie žmogų kuriam „turtas nėra svarbesnis už pareigą ir garbę”. Tas žmogų, kuris turi kovoti prieš tuos kur turtas svarbiau už elementarius humanizmo kertinius akmenis, Solidarumas-bendramintiškumas, vieningumas, interesų bendrumas, bendra atsakomybė. Klausimas ar energetinis skurdas yra bendrumas, interesų bendrumas kai 70% gyventojų yra skurde totoliam energetiniam. Kai už komunalinius mokesčius atiduoda 50% pajamų(Anglijoje nustatyta:Jei daugiau nei 10 procentų savo šeimos pajamų išleidžiate mokesčiams už energetikos paslaugas, tuomet Jūs esate energetikos skurde)

  • kariunas13

    kaip sako mūšio lauke jei kareivis renka grobį, o ne gelbėja žmonių savų sužeistųjų jam gresia tribunolas.

  • kariunas13

    p.Račai šiaip fizikos dėsniai galioja visoje gyvoje gamtoje(ta prasme kur yra gyvybės kuriama), jie sudėti būtent išmintyje, kad ir kokia gera idėja būtų ir su gerais norais, jei ji vykdoma be proto ir išminties ji pasmerkta padaryti daugiau žalos, negu naudos.

    • a

      Demono desnis: suma viso to, ka demonas vienaip ar kitaip is ko nors gauna, yra lygi sumai to, ka demonas vienaip ar kitaip kam nors (ati)duoda.
      Pastaba. Cia demonas yra tik metaforinis (simbolinis) terminas, reiskiantis stebima ir nestebima pasauli (gamta), t.y. isorini pasauli si desni skelbianciojo atzvilgiu.

  • kariunas13

    Jei konservatoriai yra idėjiniai šeimos šalininkai(man įdomu didindami energetinį skurdą jie taip įgyvendina šeimos idėją?). Skurdas – individo arba socialinės grupės ekonominė padėtis, kuriai būdingas nesugebėjimas savo jėgomis susikurti minimalių poreikių patenkinimą.(nekalbu apie tuos kurių gyvenimo būdas tai kurio neįtakoja aplinkos veiksniai(karas, epidemija, stichinės nelaimės arba net politiniai režimai)). skurdas jau yra problema šeimos stabilumui ypač dinaminėje visuomenėje kur nėra nežinios(karai ar epidemijos).

  • kariunas13

    kur sprendimai priiminėjami ne už uždarų durų ir nenuleidžiami iš viršaus(būtent savivaldos lygmenyje)nuo savivaldos efektyvumo bus gerovė tik kiekvieno individo.

  • kariunas13

    kada politikai nustos išradinėti dviračius, o ims daryti „copy paste“ iš gerų pavyzdžių šalių. manu tik tada pasikeis visuomenė.Kada įstatymo raidė bus taikoma visiems vienodai ir nagrinejama skubiau bylos būtent ne eilinio valstiečio bet žmogaus atsakingo ir lemiančio „žmonių likimus“ nesvarbu ar esi kiaulė ar kitas gyvulys iš „gyvulių ūkio“ tada bus esminis lūžis visoje šalyje bus nepakantumas chuliganams ir nusikalteliams „vsio zakonno“, kur vietoj valdovų rūmų „1000 projekto apgailėtino“ bus atnaujinta ir restauruota 20 dvarų kurių pilna išsibarsčiusių po lietuvą tada galima tikėtis ir dainuoti kartu su Scorpio „Wind of change“

  • A.G.

    Dėl darbo vietų kūrimo.
    Tai esmė. Juk žmogus be darbo, be kultūros ir meno – dvikojis gyvūnas, kokių dabar „prudom prudi“.
    Bet ne tiesa, kad darbo vietas kuria vien verslas.
    Štai vienoje stažuotėje gerai įsigilinome į mokymo sistemą Vokietijoje (čia jau buvau rašęs – nesikartosiu).
    Bet jie turi paruoštus ir toliau ruošia nagingus darbininkus, nagingus meistrus, inžinierius ir t.t. Viena linija, kuomet rengiami darbininkai, technikai ir žmonės su aukštuoju išsilavinimu. Ir visiškai atskira linija, kuri ruošia žmones su universitetiniu (t.y. ne aukštuoju) išsilavinimu.
    Tai tik viena detalė, nors ir labai svarbi – dėl darbo vietų kūrimo.
    Tam svarbus yra visas komplekas priemonių.
    Vienu žodžiu, darbo vietų kūrimui įtaką turi rodytūsi kiekviena smulkmena. Šeimos geneologinis medis, tėvai, darželis, mokykla, šalies visų institucijų geras funkcionavimas.
    Svarbu aukšta žmonių moralė, dvasingumas.
    Po 1990 m.. kai Lietuvoje buvo atkuriamas darinys: valstybės institucijos ir privati veikla. Ši situacija, manau, nebuvo sėkminga iki šiol – šito akibrokšto manau absoliutiškai niekas nesitikėjo.
    Juk buvome įsitikinę, kad privatus sektorius – panacėja, kaip yra kituose kraštuose.
    Tačiau valstybės ir privataus sektoriaus susiliejimas (kas vadinama mafija, korupcija), teisėtvarkos nebuvimas šalyje, dėl to palaipsnis dvasingo, teisingo žmogaus nužudymas, matomai ir paskandino kraštą.
    Bus, bet tik tuomet, kai šitą mokymosi klasę baigsime.
    Šią mokyklos klasę Lietuva turi kuo greičiau užbaigti, išlaikyti egzaminus, – ir esu visiškai tikras, bus gerai.

    • kariunas13

      Man keistas dalykas kai komunizmo lektorato žmonės, kur visi išmokyti „kombinuoti“(vogti) ir viršaus skambučio ir žinybinio darbo(šunys iš „gyvulių ūkio“). Gali pereiti prie kapitalizmo su supuvusia morale, čia tas pats kaip liberalizmas be atsakomybės ir pareigos(anarchija ir gaujų, klanų karai). Visalaik reik pradėti nuo savęs. labai gerai pastebėjai kad kuo toliau lietuvoje esant lūžiui du keliai arba tų dvikojų gyvūnų daugės arba jie bus utilizuoti pagal Markso teoriją kaip nenaudingi visuomenei. jei individas nepasitarnauja visuomenei yra tranas, kuris tik kenkia irnieko neneša visuomenei reik utilizuoti(būdus galima pasirinkti pvz: prisidirbo valstybinį darbą dirbdamas lauk be teisės sugrįžti į bet kokį valstybinį valdomą darbą nebent eilinis darbininkas valstybinėje įmonėje gali būti.).

  • Fredis*

    savo traktate A.G. rašo:
    „… dėl to palaipsnis dvasingo, teisingo žmogaus nužudymas, matomai ir paskandino kraštą“ ir čia pat tęsia: „… turi kuo greičiau užbaigti, išlaikyti egzaminus ir, esu visiškai tikras, bus gerai“.
    Džiugu, kad žmonės bręsdami išmintingėja ir prieina esminę Išvadą, kad net ir paskendus, atvargus vargus šioje Žemėje tikisi Amžinojo gyvenimo. Viskas bus gerai.

  • lv

    Prezidentė pasakė netgi labai daug. Žiū, Valatka net porą dienų baltais siūlais megs — kiek medžiagos! Na, Čiuldei atrajojanti karvė turbūt dar tą pačią dieną pasakė — nieko ten gero nier; nier dalykinio aptarimo objekto…

  • Žvelgaitis

    Prezidentė pasakė tai, ką norėjo, tiek, kiek norėjo ir tiems, kas norėjo… išgirsti. Jei kažkam trūko detalių iš mėgstamos srities, kad po to galėtų gilias ir prasmingas polemikas iki trečiojo skaičiuko po kablelio užvesti, tiems lūkesčiai nepasiteisino. Ir ačiū Dievui, kad Prezidentė tos galimybės nesuteikė, išliko tame lygmenyje, kurį jai suteikė žmonės. Tie patys, kuriems Prezidentė savo kalboje susirūpinusio dėmesio skyrė. Galime pavadinti tai abipusiu pasitikėjimu.

    Trūko apie užsienio politiką? O kas gali paneigti tuos negausius pasakytus sakinius? Gal yra nesutinkančių? Geriau pasidžiaukime, kad Prezidentė nepasakė nieko, su kuo negalima būtų sutikti. Tai yra labai daug, tik gal pripratusiems prie „du kart du“ sunkiau suprasti „vieną rašom (sakom) trys mintyje“. Juk nepalyginsi su Vyriausybės vadovo super paprastu pasakymu: „…jeigu jie toleruoja kontrabandą, tai jie taip pat turėtų labai draugiškai visi sutarti, kad reikia mažinti atlyginimus mokytojams, pensijas…” , kuris adekvatus pasakymui „jūs patys kalti, kad dar esate gyvi“.

    Skirtingi kalbėtojai, skirtingi ir klausytojai.

    • max

      Žvelgaiti, o juk premjeras teisingai pasakė – chebra , nenorėkite ir į eglę užlipt , ir subinę nesusibraižyt. Kas jums netinka?

      • Žvelgaitis

        Man nepatinka cinizmas, chamizmas ir nekultūringumas. Konkrečiu atveju – ir atkaklus bukumas.

    • mdxacuk

      Aš tai sakyčiau, kad Grybauskaitė kalbėjo ne tiems, kas norėjo išgirsti, bet tai, ką norėjo išgirsti tauta. Be užuolankų tai paprastai vadinama demagogija. Pavyzdžiui, gryniausia demagogija yra jos „ekonomizmo“ pasmerkimas. Tai yra tas pats, kaip apkaltinti Kubilių blogom manierom, nes jis neturi įpročio vynioti žodžių į vatą, o rėžia teisybę kaip yra. Aišku, tai skonio reikalas – daug kam maloniau gyventi iliuzijų ūke ir tikėtis stebuklų, užuot pripažinus realybę ir ėmusis realios veiklos jai gerinti. Sentimentali publika aikčioja, verksmai ir dejonės sklinda iš visų pakampių. Paprasčiau būtų mulkinti tuos, kurie patys to prašosi, bet tam ir yra vadovas, kad darytų reikalingus sprendimus, o ne kultivuotų psichoterapiją Kašpirovskio stilium. Nors Kubilius tikrai nėra didžiausias ekonomizmistas, nes jis gerai įgudęs žodinėj ekvilibristikoj ir prireikus be problemų gali paleisti dūmus. Grybauskaitės protežė Šimonytei tas tinka kur kas labiau. Tad prezidentė akivaizdžiai rūpinasi savo reitingais (Kubiliaus sąskaita), bet ne kažkokiu mitiniu Žmogumi.

      • Rolandas

        Jos ekscelencija D.Grybauskaitė metinėje kalboje pažymėjo, kokios svarbos yra vertybių prioritetų klausimas -žmogus ar ekonominis egoizmas, teisingumas ir solidarumas ar ekonominių prioritetų aukštinimo ideologija?. Nesutiktina, kad kalboje buvo bandoma krautis reitingus Kubiliaus sąskaita, kadangi prezidentė tiesiai pareiškė: „Turime žinoti, kad artimiausiais metais biudžetas nepajėgs skirti dosnios finansinės injekcijos ūkiui skatinti. Taip pat žinome, kad neįstengsime žymiai palengvinti mokesčių naštos“. Kaip dar aiškiau ir tiesiau galima parodyti savo poziciją šiuo klausimu?

        • mdxacuk

          Gal esu naivus, bet man labai norėjosi išgirsti, o koks gi galėtų būti “ne chaotiškas” mokesčių kėlimas. Juk prezidentė pripažino žinanti, jog galimybių mokesčių naštą palengvinti nėra. Tad taip ir liko neaišku, ar nekilnojamojo turto, automobilių, pagaliau – progresinis pajamų, o gal net didesnių akcizų alkoholiui būtų “chaotiškas” mokestis, ar ne.

          Kaip žinia, mokesčių kėlimas ir nauji mokesčiai yra Kubiliaus (greičiau Šimonytės) arkliukas. Tuo tarpu Jos Ekscelencija žada mokesčių naštos palengvinimą, tegu ir nežymų. Nors pati puikiai supranta, kad bus tik atvirkščiai. Kitaip iš kur Kubilius paims biudžeto deficito sumažinimui 4,5 mlrd. iki 2012, jeigu iš ekonomikos augimo tikisi tik 1 mlrd?

          Galima dar mažinti valstybės išlaidas, nes kol kas jos sumažėjo tik 1,5 proc., kai pajamos – 25 proc. Bet jei nebuvo mažinama iki šiol, tai kodėl turėtų būti mažinama dabar?

          Tas pats ir su pensijų kompensavimu. Kol kas dar nekompensuotos pensijos, kurias kažkada nukarpė Paksas. Labai tikėtina, kad pensijos bus mažinamos ir toliau, bet tai darys Kubilius. o Jos Ekscelencija kompensuos, nes, skirtingai nuo to judošiaus Kubiliaus, jai rūpi Žmogus.

          • nerijus

            Chaotiškumą suvokiu kaip masinę netvarką. Matyt, tą norėjo pasakyti ir prezidentė. Viskas turi/ privalo būti daroma palaipsniui. Laiptelis po laiptelio ir tik viršun, o ne žemyn.
            Vien mokesčių didinimu neatgaivinsi ekonomikos.
            Ir, prašau, neminėkit Kreivio, Šimašiaus, Šimonytės…Purto.

            „Galima dar mažinti valstybės išlaidas…“. Visiškai nesutinku. Jei išlaidos mažės- mažės ir pajamos į biudžetą per mokesčius, nes „biudžetininkams“ mažės atlyginimai, pasekoje, jų mokami pajamų, „sodros“ mokesčiai ir mokesčiai perkant prekes- PVM. Viskas tik stos, stos ir stos…Šiai santvarkai tik piniginės „injekcijos“ gali išsukti smakratį ir, žinoma, naujų darbo vietų kūrimas.

            Šis Jūsų siūlymas primena komunistinės santvarkos epizodą, kai bendram gerbūviui visi buvo vežami Sibiran.

          • nerijus

            p.s. dauguma darbdavių mažina atlyginimus atsižvelgdami į Vyriausybės elgseną. mažina Vyriausybė- mažina ir jie.
            Jie net įstatymus traktuoja taip, kaip tai traktuoja Vyriausybė; kaip tuo atveju būna reikalinga/ naudinga jiems, o ne samdiniui.
            Priminsiu, vienos maksimos vedėjos pareiškimą samdinei:
            – Įstatymai, krizės metu,- negalioja.

          • mdxacuk

            Nerijui

            Apie chaotiškumą nurašyta nuo p. Račo copy/paste, tad jam ir pretenzijos.

            O dėl valstybės išlaidų tai pagal tamstos logiką reikia jas didint, kad ekonomika atsigautų – didint valdiškiems darmajiedams algas, dvigubint pensijas, statyt naujus stadionus, pirkt tankus ir helikopterius, organizuot po 5 kultūros sostines kasmet. Nu o visiems dabartiniams bedarbiams duot šluotas arba pasiųst ravėt šieną. Fantazijos činovnikams tikrai nepritruks. Išradot naują amžiną variklį?

            Tik visa problema, kad realų produktą kuria ne valdiškas sektorius. Valdiškas sektorius tiktai duoda paslaugas, kurias užsisako tas, kas tą produktą kuria ir kuris gali ir sutinka skirti tam tikrą savo pajamų dalį. Užtat yra košmariška buhalterinė mistifikacija, kad biudžetinis sektorius moka kažkokius mokesčius ar sodras. Nifiga jie nemoka, jie tiktai suka ratu pinigus, kurie atimami iš realaus produkto gamintojo. Netgi būtų geriau, jeigu valdiškam sektoriui būtų mokama algos netto – būtų bent sutaupoma apyvartinių lėšų. O vadinamieji jų mokesčiaiyra tiktai dėl buhalterijos patogumo.

          • nerijus

            mdxacuk

            Šiame, kapitalizmatiškame Pasaulyje yra tik vienas variklis- PINIGAI.

            Pradėkime nuo Valstybinių konkursų, o ne nuo atlyginimų pedagogams, medikams, gaisrininkams, policininkams ir pan. Valstybė galėtų reguliuoti, bent, skirtumą tarp gaunamo valytojos ir mokyklos direktoriaus algos.
            Ar normalu ir amoralu, kai valytoja gauna 750 Lt., o gimnazijos direktorius virš 10 tūkst. Lt. „į rankas“?..

            Yra puiki istorija apie pinigų padirbinėtoją Portugalijoje. Kai jis buvo sučiuptas su tikromis pinigų gaminimo klišėmis, tai tapo didvyriu, nes tik jo „dėka“ Portugalijos ekonomika gavo atspirtį- papildomų pinigų ir pagerino savo valstybės gerbuvį.

            Kaip ir dera, kapitalizmatiškame Pasaulyje, tai visiems buvo gerai, kol buvo. Kol varomoji jėga buvo statybos, tai niekas apie nieką negalvojo. Ieškoma naujo „variklio“. Tik manau, kad jie vėl lips ton pačion balon, nes nieko geresnio nesugalvoja.

            Mažinkite vidaus degimo varikliui kuro padavimą ir jis pradės „springti“, kol galiausiai- sustos.

          • dzyvai

            nerijau (ir tiems, kurie prieštarauja mūsų vyriausybės taupymo politikai), kita nuomonė apie ekonomikos smagračio „išsukimą injekcijomis“:

            http://news.bbc.co.uk/2/hi/business/10278752.stm

            Trumpa citata:
            „Demand stimulus in high-income countries is increasingly part of the problem instead of the solution,“ said Hans Timmer, director of the Prospects Group at the World Bank.

            „A more rapid reining in of spending could reduce borrowing costs and boost growth in both high-income and developing countries in the longer run.“

            Neapsiribokite tik Lietuvos ryto ir co. „analizėm“ :)

          • nerijus

            dzyvai

            Neprieštarauju taupymo politikai. Tik reikia atsižvelgti į tai, kad yra kitų būdų kaip galima surinkti papildomai pajamų.
            Man keisti Kubiliaus postringavimai, kai, vienok, 1 mln. nėra pinigai ir kitu atveju, kai 1 mln.- pinigai. Čia priklauso nuo ko jis „riekiamas“???
            Tai vadinu- demagogija ir beletristika.
            Aš jau minėjau, kaip galima papildomai surinkti lėšų biudžetan, vardan solidarumo apie kurį daug kalbama tik jo nesimato:
            progresiniai mokesčiai,
            NT mokestis,
            prabangos mokestis,
            automobilių mokestis ( nors, abejočiau, pirkdami jau mokame 21 proc. PVM ),..

          • nerijus

            dzyvai

            Stebiuosi, kad taip sako asmuo susijęs su Pasaulio banku :)

          • dzyvai

            nerijau,

            šiai tavo nuomonei pritariu.

      • mdxacuk

        Nu va, Girniui irgi užkliuvo „ekonomizmas“ http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=33305733. Tikriausiai skaito mano komentarus.

    • kariunas13

      apie užsienio politiką manau šiuo metu labai nėra ko pliurpti, reik spresti vidines problemas valstybės, Idomu koks vadovas kariautų jei šalyje pas jį siautų stichinė nelaimė ir neramumai, net JAV baigė karą Vietname kai prasidėjo neramumai JAV

    • Nedraugas

      Prezidentė negalėjo pasakyti tiek, kiek norėjo. Jos kalba yra griežtai apibrėžta Konstitucijos: „daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką“.
      Apie padėtį Lietuvoje pakalbėjo. Apie vidaus ir užsienio politiką nepasakė nieko. Todėl pranešimas vertintinas trejetu – kaip nepatenkinamas, vien formaliai, turinio prasme.

      • nerijus

        Kam kalbėti apie vidaus ir užsienio politiką, kai per pirmuosius tarnystės metus yra aiškūs prioritetai? Kam kartotis?

        • Nedraugas

          Gal dėl to, kad to reikalauja Konstitucija? :)

          • nerijus

            Metiniame pranešime?

  • Slyvanosis

    „KVIEČIU PRIIMTI SAVO VALSTYBĘ KAIP SAVĄ,…“
    (paimta iš http://www.president.lt/lt/prezidento_veikla/kalbos/lietuvos_respublikos_prezidentes_dalios_grybauskaites_metinis_pranesimas.html copy-paste metodu)

    Vietoj komentaro:
    „Aš nežinau, kodėl taip myliu
    Tavo romantiškas akis,
    Apsirengimo keistą stilių
    Ir senamadiškas viltis.“
    (Iš vokalinio – instrumentinio ansamblio „Antis“ repertuaro)

  • Slyvanosis

    Ko prezidentė nepasakė:
    1. Kad visi patarėjai rengėsi ginti bakalaurų ir magistrų darbus, todėl neturėjo laiko parengti pranešimo. Teko pirkti iš portalo speros.lt pigiausią vienuoliktoko rašinį „Jeigu aš būčiau LR prezidentu“.
    2. Kad Lietuvos valstybę įkūrė ufonautai. 2008 metų spalio pabaigoje kartu su gervėm ir juodaisiais gandrais jie išskrido ir nebegrįžo (grįžo tik gervės ir gandrai).
    3. Kad ufonautų įkurta valstybė sukioja kaklą ieškodama savo įkūrėjų ir nepastebi žmonių. Dabartės premjeras laksto po silicio slėnius ieškodamas specialistų, galinčių valstybei instaliuoti žmonių atpažinimo sistemą.
    4. Kad senaties terminas baudžiamose bylose bus ilginamas proporcingai pensijiniam amžiui, kad vietoj pensijos pakaktų išduoti tik kalinio davinį.
    5. Jeigu Berankis gali žaisti tenisą, kodėl gi besmegeniai negalėtų pavaldyti valstybės kol grįš ufonautai?

    • Genpre

      Pagaliau! Bent vienas žmogus puikiai įvardino ką ji pasakė, ko nepasakė ir apie ką iš tikrųjų kalbėti reikia. Ačiū, Slyvanosi.

  • A.G.

    Na va čia vienas vyriukas ir susimovė.
    Padėstė dar Lietuvoje pas užvakarykščius herojus užsilikusias gajas nesąmones ir laimingas.
    Mielieji, „verslinykas“ jau net ne vakarykščia, o užvakarykščia diena Vakaruose yra. Po enronų griūčių…
    Domėkitės mielieji, mažiau nusikosėsite.

    Šiandien mokslas ir tik moksas yra viešpatis. Deja, Lietuvoje kol kas tokio dar nerasta… Čia kita bėda… Užtat čia dar siautėja… na kaip čia pasakius kai kurių čia personų stabai…

    O tam Jūsų išstabytam versinykui, ypač lietuviškam, galima gerai užpakalį atspardyti, be jokios sąžinės graužaties. Niekis jis buvo, niekis jis yra, ir nieko jis nekūrė ir nesukūrė, – tik išsivystė egoisto sindromą ir vogė kiek tilpo ir netilpo…
    Provincija Jūs provincija, nelaiminga.

    • A.G.

      Šiandien, Lrytas.lt išspausdinti žodžiai (Nobelio premijos laureato), tik eilinį kartą patvirtina kai kurių čia vyrukų visišką nusikalbėjimą (jie man jau seniai užvakarykščia diena, bet gal ir kitiems atsivers akys plačiau).
      Cituoju Nobelio premijos laureatą:

      „…– Jūs esate vienas iš nedaugelio ekonomistų, kurie įspėjo apie būsimą krizę. Kodėl didžioji dauguma jūsų kolegų klydo?

      – Dauguma ekonomistų ir bankininkų yra tiesiog įtikėję rinkos efektyvumu, jos savireguliacija. Tai pasakytina ir apie Federalinių rezervų prezidentą Beną Bernanke ir ankstesnį jo vadovą Alaną Greenspaną. Jie teigia, kad efektyviai veikiančioje rinkoje negali būti jokių burbulų. O jei jų atsiranda, tai nuostolius įmanoma padengti kitais finansiniais instrumentais.

      – Kokios tikėjimo rinkos efektyvumu pasekmės?

      – Žmonės pradėjo nebematyti tikrovės. Tie, kas stebi hipotekų konstrukcijas, mato, kad bankininkai neturi jokio supratimo, kas yra rizika. Arba, kitaip sakant, jie yra paprasčiausi kvailiai.

      – Kvailiais jūs laikote geriausių pasaulio universitetų absolventus?

      – Gali būti. Tačiau jie nuvylė.

      • nerijus

        A. G.

        Ši replika skirta man?..

        Tai galiu replikuoti, kad krizės yra nuspėjamos ir jos kartojasi kas du dešimtmečiai ir rečiau- kas dešimtmetį, tik mažesnės. Tokia kapitalizmo „kaina“.
        Vertėtų paskaityti D. Thomas „Piniguočių dinastijos“, ten, Amerikos žurnalistas apie tai išsamiai pasakoja. Knygoje aprašoma daugiau įdomybių apie kapitalizmo pėdsekius ir iš jo gyvenančius turčius :)
        Verta perskaityti. Viskas pasidarys aiškiau.
        Nėra ir žmogus dar nesugalvojo kitos sistemos ir manau, kad nesugalvos, kaip- piniginės.
        Jei viskas bus statoma tik gamyba, tai galime vadinti ne kapitalizmu, o komunizmu :)
        Ir beje, man šie, atrodo priešingi vienas kitam ideologiniai mechanizmai, pradeda suktis išvien…

        • A.G.

          NE.

  • aušra maldeikienė

    to mdxacuk
    ūkininkų pajamas turiu ir nulinius mokesčius turiu, bet ten labai komplikuota — jie tikrai sukabina pajamas su sąnaudomis, nemoka buhalterijos, etc. pvz. kaip pajamas rodo visą gautą paramą, vis dėlto nerodo kiek tos paramos virto investicijomis.Ir panašiai.
    Gerokai sudėtingiau relaiai vertinti. Dėl to šiek tiek kinta ir bendri duomenys.
    Dėl notarų — tai jų pajamos ir jų mokesčiai.

  • „Prezidentė daug kalbėjo apie žmogų. Tačiau bent jau aš asmeniškai klausydamas taip ir nesupratau, apie kurį žmogų ji kalba. Juk Lietuvoje mūsų – žmonių – daug. B.Lubys – žmogus, N.Numavičius – žmogus, A.Ūsas – žmogus, A.Vidžiūnas – žmogus, K.Uoka – žmogus, mano sūnus, šiemet baigiantis mokyklą – žmogus, mano mama pensininkė – žmogus, ir aš save taip pat laikau žmogumi.

    Prezidentė sakė, kad “tik žmogaus viršenybės principas padės mums rasti atsakymus į daugelį klausimų”. O man neaišku, kurį “žmogų” prezidentė turėjo galvoje. Ir kurio iš išvardytų (o visų išvardyti negaliu) viršenybei bei interesams prezidentė suteikia prioritetą.

    Nes man atrodo, kad net ir tų kelių aukščiau išvardytų žmonių (įskaitant ir mane) interesai skiriasi. Drįsčiau teigti – skiriasi iš esmės.“
    Šio Artūro pasažo nesupratau. Ar jis nori pasakyti, kad jo interesai, ar jo sūnaus ir mamos pensininkės turi būti aukščiau už Lubio? Kiek aš supratau iš Grybės citatos, ji turi omenyje, kad valstybės santykis su visais žmonėmis turi būti vienodas nepriklausomai, nuo jo pinigų etc. Račas gi teigia, kad jis ir jo šeima privalo būti valstybei prioritetu, o Lubys diskriminuojams.

    • Rolandas

      Valentinai, Artūras nori taip vadinamos pozityvios diskriminacijos (gerą terminą feministės sumąstė)tokiems lubiams. Pavyzdžiui, kad baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokie nedorėliai lubiai mokėtų proporcingai jų turtui, kokius 500 000 Lt už važiavimą neprisisegus diržo, o Artūras už tokį pažeidimą galėtų išsisuktu ir su kokiu šimtuku litų.

    • mdxacuk

      Iškart prisimenu iš Brežnevo laikų: „все для Человека, все во имя Человека. И мы даже догадываемся, кто Он“.

      • Mauras

        aha, socdemų rinkiminiam plakate ant besišypsančio algirdo butkevičiaus irgi buvo parašyta : „Svarbiausia – žmogus“.

        Pasižiūrėkim, kas vyksta neskaitant žodžių.
        2010-03-08 „Prezidentė ragina Seimą greičiau apsispręsti dėl tiesioginių mero rinkimų, partijų finansavimo, teisėsaugos institucijų darbo“

        Turime 2010.06.09. Paraginimai labai gerai. Ar veikia?

        1. Tiesioginiai mero rinkimai po paskutinių savivaldybių komiteto siūlymų geriausiu atveju bus „pusiau tiesioginiai“.
        2. Politinės partijos balsavo už savo finansavimo įstatymo pataisas ir pritarė tik savo galimybei turėti daugiau eterio per rinkimus. Verslo „paramos“ atsisakyti ir sėsti „ant biudžeto“ niekas nenori. Prisimenate vieno „Briliantinės rankos“ herojaus prakeiksmą „chob ty zhil na odnu zarplatu“? Verslo pinigų srauto nutraukimas politverslininkams tolygu karjeros pabaigai.
        3. Teisėsaugos dalykai – prieš naujuosius žadėtas „antikorupcinis paketas“, BPK/BK pataisos ir kt. pakeitimai dėl valdininkų atsakomybės, senaties ir t.t. neaiškioje būsenoje, kurios aiškiai išdėstyti valdžia nesugeba ir matyt nenori.

        Jei atmintis neapgauna, kažkas čia prieš rinkimus skelbėsi, kad ši institucija teisiškai turi galių, tik jomis nesinaudoja, žadėjo dekretus ir t.t. Adamkus ir tas prieš kadencijos pabaigą pateikė Politinių partijų finansavimo įstatymo pataisas, uždraudžiančias politikams priimti verslo pinigus, tiesa, po to jomis nesirūpino ir klausimo nekėlė. Gal prezidentei nuo raginimų derėtų pereiti prie įstatymų leidybos iniciatyvų?

        • nerijus

          Maurai

          1. Tiesioginiai mero rinkimai po paskutinių savivaldybių komiteto siūlymų geriausiu atveju bus “pusiau tiesioginiai”.

          Pagal šį punktą eilinis žmogus niekaip neglės užmti mero posto, nes jam nebus šansų, nes…
          pagal siūlymą ( liberalo ) meras turi būti renkamas ir į tarybą ir į mero postą ( jei nuo partijos ) ir balsus susumuojant
          eilinis žmogus, kuris nuspręs kandidatuoti tik į mero postą neturės šansų būti išrinktu, nes nepakaks rinkėjų balsų.
          Kad būtų aiškiau, tai pateiksiu pavyzdžiu ( man sunku išdėstyti )

          Dalyvas „A“ yra partijos „Ubago lazda“ sąrašo viršuje. Jis surenka 49 iš 100 balsų į mero postą ir 10 iš 100 į tarybos narius.
          Dalyvis „B“ nepartinis. Dalyvauja ( iškelia save pats )rinkimuose į mero krėslą ir gauna 51 iš 100 rinkėjų balsų ( kaip ir laimėtojas? ).

          Kadangi, rinkėjas „A“ surinko 49+ 10= 59 rinkėjų balsų, tai jis ir skelbiamas laimėjusiuoju mero postą :)

    • kariunas13

      kiek pamenu ji įvardijo kad žmogus ne tas kuriam “turtas yra svarbesnis už pareigą ir garbę”. Taigi kiek pamenu tokiam pasakymas, žmogumi gali vadintis tas kuris pasitarnavo ir skyrė gyvenimą visuomenei ar žmonijai. žodžiu kuris daugiau turi prado asketizmo negu egoizmo

  • Audrius

    Kazkada skaiciau fantastine knyga. Tenai gyveno tauta, kuri viska suprasdavo tik logiskai. Todel bet kokia kalba vertino, kiek joje procentu yra niekalo. Taigi viskas, kas nekonkretu yra niekalas. Bijau, kad ir vel labai jau daug buvo niekalo.
    Gal as blogai suprantu prezidento institucija, bet vienas is ju tikslu yra pasiekti, kad darbai butu atliekami. Nes dabar toks ispudis, kad salis padalinta i tuos kurie kalba kaip viska darys, ir tuos kurie klausosi kalbanciuju. O kur yra tie kurie ka nors daro? Va sito as ir pasigedau.

  • Nedraugas

    Valio, Račas ne žmogus. Taip pasakė prezidentė. Matyt, žmonės tik savartynuose gyvena. :)
    Štai tokia samprata. Žmogaus.
    http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/prezidente-metinis-pranesimas–zmonems-o-ne-politologams.d?id=33337469

    • kariunas13

      matosi pas tave tik kraštutinumai arba sąvartyno žmonės arba egiistai turtuoliai, kitokių nėra kur mažiau pavalgiusių bet gero darančių visuomenei. Manau ji kalbėjo būtent apie pastaruoius geriau mažiau pavalgęs bet altruistas. Kad pagrinde reikia dirbti darbą kurio esi vertas , dauguma savivaldose „dėdžių ir dėdienių klasė“ tai galiu pasakyti visi nekompetentingi, labai mažai iš jų apskritai savo vietoje yra.

  • Nedraugas

    taip, juk pacitavau Konstituciją

  • Įdomi tema apie soc. įmones [neįgaliųjų]. Šie metai, su Doniu „duoda“ neįgaliesiems 20 „limonų“. Ar tai realu? Padiskutuokim. Geros dienos.

  • dzyvai

    Kaip kiti kovoja su krize?

    Didžioji Britanija, kur ką tik įvyko rinkimai, nuo bandymo išlaidomis „įsukti“ ekonomiką keičia kursą ir planuoja mažinti biudžeto išlaidas atleidami 0,5 mln. valstybės tarnautojų, dėl ko bedarbių kiekis padidės 20% (nuo 2,5 iki 3 mln.). Tai daro tam, kad išvengtų mokesčių didinimo. Pavyzdys mūsų vyriausybei ir „saulėlydžio“ komisijai, kuri vis žada ir žada biurokratijos mažinimą, bet esminių pokyčių nevyksta.

    http://news.bbc.co.uk/2/hi/business/10280461.stm

    Belieka stebėti, kaip pavyks įgyvendinti tokias ambicijas, įvertinti rezultatus, ir mokintis.

    • Valentinas

      Klysti, manau Cameronas perskaitė vadovėlį apie Kubiliaus krizės suvaldymą ir Britanijoje elgiasi kaip iš Kubiliaus vadovėlio :)

      • dzyvai

        Na, Kubilius kėlė tam tikrus mokesčius, ir nežinau kiek pavyko pažadas sumažinti iš biudžeto išlaikomų darbuotojų skaičių. Buvo mažinamos tik atlyginimų eilutės biudžete, o darbuotojų politika (skaičiaus mažinimas) buvo palikta įstaigų vadovų nuožiūrai. Tie vadovai pasielgė paprastesniu būdu – sumažino atlyginimus vietoj to kad optimizuojant darbus sumažinti darbuotojų skaičių bet nemažinti atlyginimų. Kadangi negirdėjau, kad ministerijos atleidinėtų sau pavaldžių įstaigų vadovus, darau išvadą, kad vyriausybė pritaria tokiai kadrų politikai.

        Tuo tarpu JK ketina (bent pakolkas) mokesčių nekelti, bet stipriai mažinti „biudžetinių“ darbuotojų skaičių.

        Aišku, prieš kritikuojant Kubiliaus mokesčių kėlimą, reiktų sulyginti egzistuojančius mokesčių lygius (BVP perskirstymo per biudžetą dalį).

        • A.G.

          dzyvai, ar nereiktų už darbuotojų skaičių mažinimą ir siūlymą taip daryti – nagus kapoti, lygiai taip pat kaip ir tiems, kurie jį didino.
          Algas mažinti , kas kita.
          Bet juk žmogui tam ir duota galva, kad neblogintų padėties, bet ją gerintų.
          Na nebūtume lietuviai… apie kaimyno namo… nesikartosiu.
          Neišmokime gi šokti kadriliaus ir ant ant vienos kojos iš to didelio džiaugsmo, ant kitų nelaimių, kaip tas revizorius radę klaidą…

        • nerijus

          „Vyriausybės finansinė politika, pagrįsta tuo, kad biudžeto išlaidos didesnės už pajamas.“
          Dana Lee Thomas, 1972 m. ( JAV )

        • stellar penny bun

          @dzyvai

          ‘Tuo tarpu JK ketina mokesčių nekelti…’

          Neužsiiminėkite demagogija… Britų vyriaysybė ketina didinti kapitalo prieaugio mokestį nuo 18% iki 40% o galbūt net 50% turtui nesusijusiam su komercine veikla.
          Šis mokestis įtakos apie 250 tūkst. šeimų turinčių daugiau nei vienus namus, 3,75 mln. asmenų ( o tai kas šešta šeima ) įsigijusių vertybinių popierių, 1 mln. nekilnojamo turto savininkų, kurie šį turtą įsigijo ipotekos būdu ir tą turtą po to išnuomavo.

          • dzyvai

            stellar ….

            Ačiū už patikslinimą, aš tiesiog citavau straipsnio žodžius, kad darbuotojų mažinimas dėl to kad nekelti mokesčių. Gal tai buvo suabstraktinta ir turėta galvoje nekelti kitų mokesčių:

            „“A radical re-engineering of public services is a must if damaging tax rises are to be avoided. Only an effective cost reduction strategy can safeguard future growth,“ CBI deputy director-general John Cridland said. “

            Vienok, kaip suprantu, tai dar derybos koalicijos viduje. Palaukime, kai bus priimti atitinkami nutarimai, tada skaičiuosime viščiukus.

      • nerijus

        Valentinai

        Priminėte Figo…Jis man ir patiko :) Tik ne savo ūgiu, šukuosena ir juodais plaukais :)

        Fredi*

        Portugalija klestėjo, kai vienas veikėjas gavo pinigų klišes ( originalus ) ir spausdino pinigėlius iki tol, kol jį „supakavo“.
        Bet jis tapo nacionaliniu didvyriu.

    • nerijus

      dzyvai

      Kuo daugiau bedarbių, tuo didesnė darbo konkurencija. Tuo mažesni atlyginimai, ir t.t.
      Kapitalistinis mechanizmas stoja, stoja, stoja,..
      Biudžeto įplaukos mažėja, mažėja, mažėja,..
      Paskui randasi nauji hitleriai ir paima valdžią…Nuo tokių minčių net purto, bet galimybes, tokiems „veikėjams“ kuriame patys.

      • dzyvai

        nerijau,

        ar jūs tikras dėl tokių savo išvadų? Kad stoja, stoja, ir baigiasi Hitleriu? Ar tikrai kitokių pavyzdžių nėra? Pirma recesija kapitalizme?

  • laila
    • Bobutė

      p. laila,

      aišku, kad rodė ir buvo nubausta BTV, bet man įdomu kas pagamino šią reklamą? Galbūt Jūs? :)))

      • nerijus

        Bobute

        Miela Jus matyti ;)

        Kur dingo Gempre?

        • Bobutė

          Ir man malonu Jus matyti…

          O kas yra Gempre?

          • nerijus

            Valentino vidinis balsas- priešprieša :)

          • Genpre

            Bobute,
            Kažkada linkėjau Jums Šimto metų, o Jūs mane pamiršote…pamiršote… Bobute, ar galiu Jūsų paklausti, o kiek gi Jums metų? :)

          • Genpre

            Nerijau,
            Kai haubicos kalba, mūzos tyli… (juo labiau vidiniai balsai) :)

          • Genpre

            Nerijau,
            O jeigu rimtai, tykoju, lūkuriuoju, seku Valentiną.
            Dėkoju, kad prisiminei ;)
            Tik kokiam kontekste, a, šelmi???

          • nerijus

            Šiaip, prisiminiau ir tiek.

            Man patinka žmonės, kurie drįsta prieštarauti tokiems ,kurie galvoja esą visų galų meistrai ir žinovai. Žinoma, Jūs tai darote itin taikliai.

          • Bobutė

            Gerb. Genpre,

            Metų man jau daug…:( O ir atmintis Alzhaimerio truputį nuniokota… Taigi, prabočykit jei ką ir pamirštu…:)

            Noriu tik atkreipti dėmesį, kad p. nerijus kalbėjo apie GeMpre, o Jūs gi GeNpre…:)

          • Genpre

            Ačiū, n(N?)erijau, už gerą žodį. Žinai, kai esi visų galų meistras, nesunku tokius pačius „nuleidinėti“… :)))

          • nerijus

            Bobute

            nerijus suklydo…

          • Genpre

            Bobute,
            Atmintis tegul truputį ir paniokota, bet jau akies žvitrumas! Einu tylėti toliau… :)

          • Genpre

            Beje, Bobute, neslėpsiu, man patinka šitas „Gerb.“ .
            Bet ką daryti man? Kartoti nepadoru.. . O jeigu kreipčiausi į Jus, – Misis ? Jūs prieš, ar nieko prieš?

          • Bobutė

            p. Genpre

            Ką jau ten, ką jau ten… Ir akys nebe tokios kaip buvo…:)

            Beje, galėtumėte dažniau „įkišti savo dvylekį“ – būna malonu paskaityti…:)

          • Genpre

            Bobute,
            Jūsų pasiūlymas mane šokiravo. Jūs ne šeip Bobutė,-Jūs Konkreti Bobutė ! :)))
            Apskritai, aš pasisakau už matriarchatą.
            Ir, atkreipkit dėmesį, tai neturi nieko bendro su D.Grybauskaite. Niekada ja netikėjau, o jos veikla (veiklos imitavimas?) kaipo JE tik dar labiau didina mano įtarumą.
            Tai tad todėl mano dvylekis ne itin trokštasi būti įkišamas. Gal aš ir neteisus? Gal vertėtų pamėginti… ?

          • Bobutė

            Gerb. Genpre,

            Jums leidžiu kreiptis į mane tiesiog „Bobute“, bet jei labiau patinka – galit ir „Misis“…:)

          • Bobutė

            Gerb. Genpre,

            turiu pastebėti, klad Jūsų pažiūris kaip į matriarchatą, taip ir į JE, mano galva, yra labai teisingas…:)

            Čia su šypsena, bet be juokų…

          • Valentinas

            Valentinas yra harmoninga, vientisa esatis. Ji neturi vidininės priešpriešos.

          • Valentinas

            vidinės…

          • Genpre

            Valentinai,
            Pastebėjau iš Jūsų pusės niekšingą melagystę, ir net vardan mūsų senos bičiulystės negaliu nutylėti.
            Teigiate esąs „..harmoninga, vientisa esatis..“? MELAS.
            Prieš metus, Ligitos (Lia) namuose, teigėte priešingai.
            O gal ten buvo kitas Valentinas, vientisosios esaties apibrendęs homozigotinis gemalas-paklydėlis ? :)

          • Valentinas

            Mielas Genpre,
            Nevykęs bandymas. Valentinas yra personažas, kurį kuria grupė iškilių Lietuvos ir užsienio politologų, ekonomistų, istorikų, teisininkų, sociologų, teologų, muzikologų, meno istorikų ir kitų socialinių mokslų šviesulių. Būtent todėl Valentinas turi nepaneigiamą nuomonę visais klausimais. Račo bloge šis personažas yra vienoks, Ligitos kitoks. Be to, nepagalvojai, jog Valentinas prieš metus galėjo būti vienoks, o dabar kitoks, nes tai gyvas, tobulėjantis personažas. Galbūt harmonija pasiekė Valentiną kažkur tarp praeitų metų ir dabar? Žodžiu, šabloniškas mąstymas netinka apmąstant Valentiną. Think outside the box.

          • Genpre

            Valentinai,
            Naudodamasis proga išlipau iš dėžės. O žinot kas už dėžės? Ogi labai jau keistos mintys. Kaip antai:
            Problematiška bendrauti su personažu, ypač kai nežinai kame jis: ekonomikoje ar teologijoje šiuo metu. :)
            Dar paatvirausiu.Nežinau kuriame tinklapyje Jūs tobulėjate.Man atrodo kad nei velnio Jūs netobulėjate.Tobulas Jūs, kaip ir anksčiau, tik viename – papilstyti iš kiauro į tuščią.
            „..grupė iškilių..bla bla bla – gale šviesa“. Jūs silpnai „raukiate“ užsienio politikoje, du iš dešimties ekonomikoje, be vikipedijos Jūs istorinis perestukinas, be WU – teisinis vardenis pavardenis, kas yra sociologija, aš pats nežinau, tad Jums leidus, praleisiu, teologijos Jūs ragavęs kiek ir Leninas prie Razlyvo, Jūsų vengiamiausia tema – muzika, na, nebent kažką žinote apie meno istoriją, nes gyrėtės „DaVinčioKodą“ skaitęs. Ir taip, ką mes turim?
            Liūdna. Liūdna ir nyku. Kas laukia Lietuvos?
            P.S. Gera žinia – Jus ne taip senai aplankė harmonija. Belieka sulaukti, kada Jus aplankys visi kiti. Išlikim optimistais. :) Kaip sakė Publijus Jaunesnysis,- don’t overdo quotations!

      • laila

        juokinga esate :) Sekmės…

        • Bobutė

          Bijau, kad juokingos esame mes abi, tik aš jau bobutė, taigi, man kaip ir nelabai jau ir baisu tokia atrodyti…:) O Tamstai?

  • Bobutė

    http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=33357019

    Net truputi keistoka, kad tai – p. L. Bielinio straipsnis…

    • miela Bobute, jis gi sako, kad šią temą pratęs… Be to, paskaitykite ką jis rašo LŽ apie grėsmes A.Kubiliui. Visai kitoks stilius.

      • Bobutė

        Ponas Artūrai,

        nežinau, kas bus tame p. L. Bielinio žadėtame pratesime, bet esu nustebusi, kad būtent jis sugebėjo parašyti VISĄ puslapį neišdėjęs Prezidentės „į šuns dienas“…
        Turbūt negalima tikėtis, kad tai atsitiks iškart dviejuose straipsniuose per vieną dieną…:)