Blėniai teisingoje mokesčių sistemoje: tikriausiai tik dėl kvailybės

… Man vis niekaip iš galvos neišeina tas praėjusią savaitę pasirodęs VMI pranešimas apie tai, kad mokesčių inspektoriai skirs daugiau dėmesio tantjemų išmokoms už darbą stebėtojų tarybų ar valdybų nariams.

Šiaip jau to pranešimo esmė labai graži: VMI viską stebi, viską žino, ir yra pasirengusi užkirsti kelią bet kokiems galimiems piktnaudžiavimams. Tai yra, sutramdyti ir galbūt net nubausti tuos negerus verslininkus, kurie bandys apgauti VMI ir visus mus ir savo atlyginimus išsimokėti (ar išmokėti) tantjemomis, taip nesumokant nemažos dalies (daugiau nei 30 proc.) mokesčių.

Nes, kaip teigia pati VMI, turinys yra svarbesnis už formą:

VMI įvertinusi kiekvieną situaciją atskirai ir nustačiusi, jog įmonės stebėtojų tarybos ar valdybos nariams tantjemų forma išmokama dalis darbo užmokesčio, taikant turinio viršenybės prieš formą principą, toks mokesčių mokėtojų pasirinktas išmokų mokėjimo būdas gali būti vertinamas kaip mokestinės naudos siekimas

Atrodytų, rekėtų tik džiaugtis, kad VMI viską mato ir viską žino. Ir net iš anksto perspėja. Nebaudžia, o auklėja ir užsiima prevencija.

Gal ir būtų galima džiaugtis, tačiau kai prisimeni, kada ir kaip ta problema kilo, labiau noris verkti.

Dar labiau norisi verkti prisiminus, kad finansų ministrė I.Šimonytė šiame tinklaraštyje visai neseniai aiškino, kad diskusijas apie mokesčius bandau „dizaininti“ pagal asmenis ir kad iš tiesų kalbu ne apie tikras, o tik apie „tariamas problemas“. Suprask, nevertos jos dėmesio, kai reikia mažinti fiskalinį deficitą ir užsiimti rimtais reikalais.

Ji tada teigė, kad viskas su tomis tantjemomis logiška ir kad kažkokios kvailos advokatų kontoros kažkokius „blėnius“ apie nesamas lengvatas paisto…

Nuo tų ministrės paaiškinimų vos pora mėnesių prabėgo ir pasirodo, kad ne tokie jau „blėniai“ tas lengvatinis tantjemų apmokestinimas. Na, bent jau sprendžiant iš jau cituoto VMI pranešimo, kuriame VMI Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė pastebi, kad tokių atvejų pasitaiko.

Skaitai žmogus ir nesupranti: ministeri I.Šimonytei viskas gerai ir jokių problemų nėra, o štai VMI problemų įžvelgia. O juk VMI tiesiogiai pavaldi Finansų minsterijai, kuriai, jei neklystu, iki šiol vadovauja I.Šimonytė.  Bent tarpusavyje galėtų susitarti.

Juokauju šiek tiek, žinoma, nes iš tiesų tai problema tikriausiai daug gilesnė. Tai problema, apie kurią savo metiniame pranešime kalbėjo D.Grybauskaitė. Pamenate: „atskiros grupelės užsakytas, korupcija ar tiesiog kvailybe dvelkiantis įstatymas“?

Nesiimu kategoriškai nuspręsti, kuris iš prezidentės paminėtų apibūdinimų labiausiai tinka šiam atvejui, tačiau kadangi iš prigimties esu optimistas, drįsčiau spėti, kad šį kartą kalbama apie „tiesiog kvailybę“, o ne korupciją ar interesus.

Nes juk tikrai kvaila taisyti įstatymą taip, kad jame atsirastų spragų, kuriomis galima pasinaudoti. VMI ir Finansų ministerijoje juk protingi žmonės dirba, nejau jie bandytų patys susikurti sau daugiau darbo ir problemų? Juk ne juokas dabar imti ir patikrinti visas Lietuvos bendroves, mokančias tantjemas savo valdybosir stebėtojų tarybos nariams ir nuspręsti, ar tos tantjemos yra tik už darbą valdyboje ir stebėtojų taryboje, ar ir dalis darbo užmokesčio.

O kai patikrinus paiškės, kad tantjemų šiemet buvo išmokėta gerokai daugiau, kas nuspręs ar tai jau pakankamas pagrindas laikyti tai piktnaudžiavimu? Kas bus tas pagrindinis turinio viršenybės prieš formą aiškintojas? Finansų ministrė I.Šimonytė? Vargu bau.  Labiau tikėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju aiškintojas bus skirtingas ir dar labiau tikėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendimas, ar aiškintis bus priimamas priklausomai nuo situacijos. O kalbant dar paprasčiau – nuo konkrečios įmonės, jos dydžio, jos ryšių ir t.t.

Ar tai yra protinga ir teisinga?

Mano labai subjektyvia nuomone – nei viena, nei kita. Ir pirmiausia dėl to, kad įstatymo nuostatų įgyvendinimą ir jo interpretavimą palieka subjektyvios mokesčių inspektorių nuomonės sferai. Kiekvienu konkrečiu atveju.

Galbūt būtų galima sakyti, jog tai vienkartinis atvejis, bet prisimenant dar ir visai neseniai kilusias diskusijas dėl darbuotojų naudai įmonių mokamų įmokų į draudimo ar trečiosios pakopos pensijų fondus, kai VMI taip pat akcentavo turinio viršenybės prieš formą principą, bet taip ir nesugebėjo konkrečiai išaiškinti, kada dalies įmokos išsiėmimas jau bus laikomas piktnaudžiavimu, gali susidaryti įspūdis, jog kartais specialiai siekiama, kad aiškumo įstatymuose būtų kuo mažiau. Nes tada viskas priklauso ne nuo įstatymo, o nuo įstatymo aiškintojo.

Galbūt fnansų ministrė ir šiandien sakys, kad tai blėniai ir daugiau nieko. Ir dar pridurs, kad per tantjemas išmokomas juokingai mažos sumos, palyginti su tomis, kurių reikėtų pensijoms padidinti ar deficitui sumažinti.

Dėl to nesirengiu ginčytis.

Tačiau iš prezidentės metinio pranešimo prisimenu dar du dalykus: „ypatingą prasmę šiandien įgaunančio solidarumo idėją“ ir prezidentės pažadą „asmeniškai domėtis“ tais užsakytais, korupcija ar kvailybe dvelkiančiais įstatymais.

Tikiuosi, tai nebuvo blėniai.

(7 balsų, vidurkis: 3,86 iš 5)
Loading...