Artūras Račas

Vyriausybės spaudos tarnyba šiandien paskubėjo pasidžiaugti Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) konkurencingumo ataskaita, kuria remiantis Lietuva pagal konkurencingumą tarp 139 valstybių užima 47 vietą. Tai – šešiais laipteliais aukščiau nei pernai.

Premjerui šie rezultatai suteikia optimizmo, jis žada ir toliau skirti didelį dėmesį Lietuvos patrauklumui užsienio investicijoms didinti. Tačiau tai – tik politinė retorika, kuri ne visiškai atspindi realią situaciją, nes kiek atidžiau panagrinėjus WEF ataskaitą, galima pamatyti, kad tas „didelis dėmesys“, apie kurį kalba A.Kubilius, duoda gana neigamų rezultatų.

Ypač, kai lygini WEF šių metų ataskaitą su 2008-2009 metų tyrimu.

 Per dvejus metus, tai yra per šios Vyriusybės darbo laiką, WEF nuomone, pagal verslo aplinką tiesioginėms užsienio investicijoms, Lietuva iš  102 vietos smuktelėjo į 124, pagal procedūrų kiekį, kurias reikia atlikti norint pradėti naują verslą – iš 34 į 57, o pagal laiką, per kurį galimą pradėti naują verslą – iš 58 į 84.

Dar blogiau įvertintos šios vyriausybės pastangos kovojant su monopolijomis. Prieš dvejus metus pagal antimonopolinės politikos efektyvumą Lietuva buvo 58 vietoje, šiandien ji tik 111-a.

Mokesčių reformos pasekmės ne tokios skaudžios  – tik keturiolika laiptelių žemyn ir 75 vieta pagal bendrą mokesčių naštą.

Nepaisant visų pastangų liberalizuoti darbo rinką, Vyriausybės pastangas šioje srityje WEF vertina taip pat gana skeptiškai.

Pagal atleidimo kaštus Lietuva per dvejus metus smuktelėjo iš 51 į 58 vietą, vertinant atleidimo ir įdarbinimo procedūras nukritome iš 95 į 111 vietą, o pagal „protų nutekėjimą“ – iš 64 į 110-ąją.

Tiesa, darbo rinkoje užfiksuota ir teigiamų pokyčių: pagal atlygio ir produktyvumo santykį palypėjome 5 laipteliais iki 18 vietos, o pagal pasitikėjimą profesionaliais vadybininkais – 9 laipteliais iki 54 vietos.

Teigiamų pokyčių WEF įžvelgia ir inovacijų srityje. Per dvejus metus pagal inovacijų pajėgumą Lietuva iš 52 vietos pakilo į 48, pagal tyrimo institucijų kokybę – iš 46 į 40, o pagal universitetų ir pramonės bendradarbiavimą tyrimų srityje – net iš 53 į 35-ą.

Tačiau pagal bendrovių išlaidas mokslui ir tyrimams smuktelėjome iš 48 į 57, o pagal vyriausybės viešuosiuose pirkimuose įsigyjamus pažangių technologijų produktus – iš 83 į 104 (maždaug Afrikos šalių lygį).

Lietuvos bendrą indeksą į viršų tempia labiausiai tempia infrastruktūros (išskyrus oro susisiekimą) ir aukštojo mokslo vertinimas. Tačiau, jei vertinsime tik šios Vyriausybės buvimo valdžioje laikotarpį, tai džiaugtis vėlgi nelabai yra kuo.

Pagerėjo du rodikliai: pagal interneto prieinamumą mokyklose pakilome iš 39 vietos į 27, o tyrimo ir mokymosi prieinamumą – iš 56 į 38. Dalis rodiklių beveik nekito, o štai švietimo reforma, atrodo, davė rezultatų. Tiesa, tikriausiai ne tokių, kokių buvo tikėtasi.

Pagal matematikos ir mokslo dėstymo kokybę nukritome iš 22 į 29 vietą, pagal vadybos mokyklų kokybę – iš 52 į 68, o visa švietimo sistemos kokybė įvertinta 70 vieta, nors prieš dvejus metus pagal šį rodiklį buvome 64.

Žinoma, šiuos vertinimus dar galima ignoruoti sakant, kad švietimo reforma dar nesibaigė ir tikrieji jos rezultati bus matomi vėliau.

Tačiau ignoruoti to, kaip WEF vertina centrinės valdžios institucijas vargu, ar galima, turint galvoje, kad dveji metai yra pakankamas laikotarpis situacijai iš esmės pakeisti.

Bene vieninteliai didesni šviesulys institucijų vertinime – šių metų 54 vietą pagal valdžios pareigūnų sprendimų šališkumą (favoritism in decisions of government officials) palyginus su 81 vieta prieš dvejus metus ir beveik 20 laiptelių aukštyn pagal vyriausybės sprendimų skaidrumą (iš 64 į 45).

Bet štai pagal valdžios reguliavimo naštą Lietuva smuktelėjo iš 48 į 118 vietą (!!!), o pagal nereikalingas valdžios išlaidas – iš 96 į 117 vietą.

Teisinės aplinkos efektyvumą Lietuvoje WEF šiemet įvertino tik 91 vieta, tuo tarpu prieš dvejus metus buvome 73.

Pagal teismų nepriklausomumą smuktelėjome iš 67 į 73 vietą. Apie pasitikėjimą politikais kalbėti jau neverta – tačiau WEF vertino ir tai: 108 vieta šiemet palyginus su 69 prieš dvejus metus.

Bendras institucijų vertinimas šiemet yra 4 balai, tai yra, 0.2 balo mažiau nei prieš dvejus metus.

Prisimenant A.Kubiliaus optimizmą ir jo pažadą daryti „ir toliau“ tai, ką ši Vyriausybė darė iki šiol, tenka konstatuoti, kad toks pažadas nieko gero nežada.

Na, bent jau siekiant pritraukti užsienio investicijas, nes WEF ataskaitas užsienio investuotojai skaito.

Būtų gerai, kad Vyriausybės spaudos tarnyba, prieš rašydama optimistinius pranešimus apie padidėjusį Lietuvos konkurencingumą, taip pat įdėmiau paskaitytų WEF ataskaitas.

Nes iš tikrųjų tai Lietuvos konkurencingumas per pastaruosius dvejus metus nepadidėjo: WEF Lietuvos konkurencingumą šiemet įvertino 4.4 balo – 0.1 balo geriau nei pernai ir lygiai taip pat, kaip 2008-2009 metų ataskaitoje.

2006-2007 ir 2007-2008 Lietuvos vertinimas siekė 4.5 balo.

Todėl „ir toliau“ nebūtinai reiškia pažangą.

(10 balsų, vidurkis: 4,20 iš 5)

Loading...