Ką reiškia premjero pažadas „ir toliau“…

Vyriausybės spaudos tarnyba šiandien paskubėjo pasidžiaugti Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) konkurencingumo ataskaita, kuria remiantis Lietuva pagal konkurencingumą tarp 139 valstybių užima 47 vietą. Tai – šešiais laipteliais aukščiau nei pernai.

Premjerui šie rezultatai suteikia optimizmo, jis žada ir toliau skirti didelį dėmesį Lietuvos patrauklumui užsienio investicijoms didinti. Tačiau tai – tik politinė retorika, kuri ne visiškai atspindi realią situaciją, nes kiek atidžiau panagrinėjus WEF ataskaitą, galima pamatyti, kad tas „didelis dėmesys“, apie kurį kalba A.Kubilius, duoda gana neigamų rezultatų.

Ypač, kai lygini WEF šių metų ataskaitą su 2008-2009 metų tyrimu.

 Per dvejus metus, tai yra per šios Vyriusybės darbo laiką, WEF nuomone, pagal verslo aplinką tiesioginėms užsienio investicijoms, Lietuva iš  102 vietos smuktelėjo į 124, pagal procedūrų kiekį, kurias reikia atlikti norint pradėti naują verslą – iš 34 į 57, o pagal laiką, per kurį galimą pradėti naują verslą – iš 58 į 84.

Dar blogiau įvertintos šios vyriausybės pastangos kovojant su monopolijomis. Prieš dvejus metus pagal antimonopolinės politikos efektyvumą Lietuva buvo 58 vietoje, šiandien ji tik 111-a.

Mokesčių reformos pasekmės ne tokios skaudžios  – tik keturiolika laiptelių žemyn ir 75 vieta pagal bendrą mokesčių naštą.

Nepaisant visų pastangų liberalizuoti darbo rinką, Vyriausybės pastangas šioje srityje WEF vertina taip pat gana skeptiškai.

Pagal atleidimo kaštus Lietuva per dvejus metus smuktelėjo iš 51 į 58 vietą, vertinant atleidimo ir įdarbinimo procedūras nukritome iš 95 į 111 vietą, o pagal „protų nutekėjimą“ – iš 64 į 110-ąją.

Tiesa, darbo rinkoje užfiksuota ir teigiamų pokyčių: pagal atlygio ir produktyvumo santykį palypėjome 5 laipteliais iki 18 vietos, o pagal pasitikėjimą profesionaliais vadybininkais – 9 laipteliais iki 54 vietos.

Teigiamų pokyčių WEF įžvelgia ir inovacijų srityje. Per dvejus metus pagal inovacijų pajėgumą Lietuva iš 52 vietos pakilo į 48, pagal tyrimo institucijų kokybę – iš 46 į 40, o pagal universitetų ir pramonės bendradarbiavimą tyrimų srityje – net iš 53 į 35-ą.

Tačiau pagal bendrovių išlaidas mokslui ir tyrimams smuktelėjome iš 48 į 57, o pagal vyriausybės viešuosiuose pirkimuose įsigyjamus pažangių technologijų produktus – iš 83 į 104 (maždaug Afrikos šalių lygį).

Lietuvos bendrą indeksą į viršų tempia labiausiai tempia infrastruktūros (išskyrus oro susisiekimą) ir aukštojo mokslo vertinimas. Tačiau, jei vertinsime tik šios Vyriausybės buvimo valdžioje laikotarpį, tai džiaugtis vėlgi nelabai yra kuo.

Pagerėjo du rodikliai: pagal interneto prieinamumą mokyklose pakilome iš 39 vietos į 27, o tyrimo ir mokymosi prieinamumą – iš 56 į 38. Dalis rodiklių beveik nekito, o štai švietimo reforma, atrodo, davė rezultatų. Tiesa, tikriausiai ne tokių, kokių buvo tikėtasi.

Pagal matematikos ir mokslo dėstymo kokybę nukritome iš 22 į 29 vietą, pagal vadybos mokyklų kokybę – iš 52 į 68, o visa švietimo sistemos kokybė įvertinta 70 vieta, nors prieš dvejus metus pagal šį rodiklį buvome 64.

Žinoma, šiuos vertinimus dar galima ignoruoti sakant, kad švietimo reforma dar nesibaigė ir tikrieji jos rezultati bus matomi vėliau.

Tačiau ignoruoti to, kaip WEF vertina centrinės valdžios institucijas vargu, ar galima, turint galvoje, kad dveji metai yra pakankamas laikotarpis situacijai iš esmės pakeisti.

Bene vieninteliai didesni šviesulys institucijų vertinime – šių metų 54 vietą pagal valdžios pareigūnų sprendimų šališkumą (favoritism in decisions of government officials) palyginus su 81 vieta prieš dvejus metus ir beveik 20 laiptelių aukštyn pagal vyriausybės sprendimų skaidrumą (iš 64 į 45).

Bet štai pagal valdžios reguliavimo naštą Lietuva smuktelėjo iš 48 į 118 vietą (!!!), o pagal nereikalingas valdžios išlaidas – iš 96 į 117 vietą.

Teisinės aplinkos efektyvumą Lietuvoje WEF šiemet įvertino tik 91 vieta, tuo tarpu prieš dvejus metus buvome 73.

Pagal teismų nepriklausomumą smuktelėjome iš 67 į 73 vietą. Apie pasitikėjimą politikais kalbėti jau neverta – tačiau WEF vertino ir tai: 108 vieta šiemet palyginus su 69 prieš dvejus metus.

Bendras institucijų vertinimas šiemet yra 4 balai, tai yra, 0.2 balo mažiau nei prieš dvejus metus.

Prisimenant A.Kubiliaus optimizmą ir jo pažadą daryti „ir toliau“ tai, ką ši Vyriausybė darė iki šiol, tenka konstatuoti, kad toks pažadas nieko gero nežada.

Na, bent jau siekiant pritraukti užsienio investicijas, nes WEF ataskaitas užsienio investuotojai skaito.

Būtų gerai, kad Vyriausybės spaudos tarnyba, prieš rašydama optimistinius pranešimus apie padidėjusį Lietuvos konkurencingumą, taip pat įdėmiau paskaitytų WEF ataskaitas.

Nes iš tikrųjų tai Lietuvos konkurencingumas per pastaruosius dvejus metus nepadidėjo: WEF Lietuvos konkurencingumą šiemet įvertino 4.4 balo – 0.1 balo geriau nei pernai ir lygiai taip pat, kaip 2008-2009 metų ataskaitoje.

2006-2007 ir 2007-2008 Lietuvos vertinimas siekė 4.5 balo.

Todėl „ir toliau“ nebūtinai reiškia pažangą.

(10 balsų, vidurkis: 4,20 iš 5)
Loading...
  • Jurkis

    1 dalyko nesupratau – jei Kubiliaus vyriausybės valdymas (ak, kaip gera gyventi kitose valstybėse) taip nusmukdino Lietuvą, tai kaip mes tada palypėjom 6 laipteliai aukščiau?

    • mielas Jurki, paaiškinimas labai logiškas: kai kuriose kitose valstybėse smukimas žemyn buvo didesnis nei Lietuvoje.

  • Eilinis pieno riebumo tyrimas.
    Numirsiu iš juoko. Rusija ir Tanzanija konkurencingesnės už Lietuvą, nes ten net keturesdiačimčia laiptelių didesnis žmonių pasitikėjimas politikais. Cha cha cha…

    • mielas Nyazoff, numirti tamstai reikėtų dėl to, kad, panašu, esate beraštis ir savo neraštingumu bandote suklaidinti kitus. Rusija konkurencingumo indekse yra 63 vietoje, o Tanzanija – 113. Lietuva, jei nepastebėjote – 47-a.

      • Nu gi Tamstos žinute ne apie tai, kad Lietuva pakilo šešiais laipteliais bendrame pieno riebumo indekse į 47-ą vietą, o apie sudedamąsias indekso dalis. Pvz. apie tai, kad politikų pasitikėjimo indekse nukritome gerokai žemiau Rusijos ir Tanzanijos į 108-ą vietą (ir apie kitus panašius skaudžius kritimus).

        • mielas Nyazoff, mano žinutė apie tai, kad reikia matyti bendrą kontekstą,o ne atskiras dalis. Jums, panašu, tai per sunku. Kaip ir Vyriausybės spaudos tarnybai.

          • Kelis kartus buvote Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, jeigu tikite, kad Lietuva per du metus pagal valdžios reguliavimo naštą Lietuva smuktelėjo iš 48 į 118 vietą? To paties galėčiau ir apie kitus bendrą kontekstą sudarančius dalykus paklausti, bet gal užtenka…

          • lt

            Bendras kontekstas: „šešiais laipteliais aukščiau nei pernai“. O savo straipsniūkštyje jūs būtent ir nagrinėjate atskiras dalis, ir būtent tas dalis, pagal kurias situacija pablogėjo. Tai apie ką vis dėl to jūsų žinutė?

          • mielas lt, pabandykite paskaityti dar kartą, gal suprasite.

      • Arba kitaip sakant, jeigu Putinas ir Kikwete Matumba ištaisys darbo su rinkėjais trūkumus, kitais metais Rusija bendrame konkurencingumo indekse aplenks Lietuvą, o Tanzanija priartės prie Lietuvos.

  • Man įdomus kitas dalykas. Žiniasklaidoje tą informaciją paskleidė BNS. Tai ji ir buvo būtent taip pateikta ar ją kažkaip pakoregavo DELFI ar Vyriausybė?

  • e.f.i.

    Artūrai, dėl bendro paveikslo – citata išWEF’o press releaso apie tai, kaip sudarytas indeksas:

    The rankings are calculated from both publicly available data and the Executive Opinion Survey, comprehensive annual survey conducted by the World Economic Forum together with its network of Partner Institutes (leading research institutes and business organizations) in the countries covered by the study. This year, over 13,500 business leaders were polled in 139 economies. The survey is designed to capture a broad range of factors affecting an economy’s business climate. The report also includes comprehensive listings of the main strengths and weaknesses of countries, making it possible to identify key priorities for policy reform.

    Čia dvi pastabos:
    a) žmonės linkę pabrėžti blogus dalykus. Tai nereiškia, kad mūsų valdžia yra 118 pagal blogumą pasaulyje. Tai reiškia, kad žmonės taip mano, o jų nuomonę įtakoja ir Baukutės vyro vojažai aplink šviesoforus, ir panašūs dalykai. Arba verslo problemos, kurios nebūtinai susijusios su valdžios sprendimais – juk šitoj šaly, sutik, valdžia atlieka psichoterapinį vaidmenį, mes už viską ją kaltinam.

    tas pats ir kitoms dalims galioja.

    b) ne visada atsakinėja būtent vadovai, o apklausą atliekantys Partner institutes neturi galimybių užtikrinti, kad būtent vadovai, o ne kas nors kitas atsakytų į apklausą. Rimtai:)

  • e.f.i.

    Ir dar – atkreipkit dėmesį į skaičius: 13 500 vadovų ant 139 šalių. Mano kalkuliatoriaus duomenimis, tai 97 kablelis kažkiek vadovų. Sorry, nereprezentatyvu.

  • lt

    Aišku, didžiausia Kubiliaus nuodėmė vis tiek lieka ta, kad Račui autorines apmokestino…

    • mielas lt, prieš ką nors teigdamas, pirmiausia pabandykite pagalvoti, jei sugebate.

  • Rytis I

    Netenka abejoti, kad bet kuris tyrimas ar vertinimas turi subjektyvumo požymiu. Tačiau valdžios piarinimasis ir entuziazmas daugiau panašus į sovietinių laikų propagandinę mašiną, ištisai būdavo beskelbiančią apie „vis gerėjantį gyvenimą“, augančią ekonomiką ir tt. Nors visi, kiekvienas savo kailiu jautė priešingus pojūčius. Ir dabar jaučia. Visgi sutikčiau su vieno analitiko teiginiu – valstybės konkurencingumas, patrauklumas ir visa kita susiveda į konkretų kriterijų, – darbo vietų skaičiaus didėjimą ar mažėjimą. Visa kita jau tik išvestiniai dalykai. Jei tokis ištikrųjų sumažėjo nuo 1,5 mln. iki 1,1 – tai ir išvados atitinkamos. Nesiimu nieko daugiau vertinti, įtariu kad valdymas mūsų šaly kriziniais metais užsiiminėjo ne tuom – vien buvusios vyriausybės keikimu ir „kova“ su pasekmėmis. Tai irgi labai sovietiška. Kad ir tokia šios dienos antraštė: „Kovoje su nedarbu valstybinio ir privataus sektorių atstovai vienija jėgas“. Jei kas kovoja, tai greičiau kovoja dėl išlikimo. Kaip tie gyvūnėliai iš skęstančio barkaso. O visos dabar vykdomos reformos labiau panašios į šokinėjimą basomis ant žarijų.

  • Šuniui uodegą

    Nu Kubiliaus retorika žinoma – kas pakels šuniui uodegą jei ne jis pats. Kubilius dar 2000-ųjų išvakarėse parodė kaip su Šemeta moka valdyti. Nors kalbos buvo dabartinio lygio, bet tauta anais gūdžiais Rusijos krizės laikais turėjo laimę valdžią rinkimais patikrinti vos po metų po Kubiliaus valdymo. Kaip pamename tiek Kubilius tiek ir konservatoriai buvo ilgam pamiršti. Tada verslas pradėjo važiuoti ir vis greičiau. Ir jei ne kirkilo ir monopolijų akiplėšiškumas, kurį gražiausiai įkūnijo LEO, nemanau kad konservai būtų šansų turėję apie save priminti. Juoba kad į vieną dūdą vienoje koalicijoje pūtė tiek vienas didysis K tiek ir kitas. Nu bet tai tautai vėl lipt ant Kubiliaus grėblio… Tereikia tik paskaityt Erlizko „Historį of Lifjueinija“ ir iškyla gražus konservatorių ir jų Lietuvos prisiminimas…