Gediminas Stanišauskas grįžo į „žurnalistiką“
… Atsiverčiu šiandien „Valstiečių laikraštį“, žiūriu ir savo akimis negaliu patikėti: ketvirtame puslapyje šalia man puikaus L.Pečeliūnienės komentaro didžiulis straipsnis, pavadintas „Vyriausybė jau pasiekė dugną?“, kurio autorius – nepatikėsit – buvęs R.Dagio vyriausiasis specialistas ryšiams su „Respublika“ – Gediminas Stanišauskas.
Tas pats Gediminas, kuris viešai apsimelavo ir po to tyliai tupėjo po lapais, neturėdamas drąsos nei atsiprašyti, nei patvirtinti tai, ką anksčiau buvo sakęs.
… L.Pečeliūnienė šalia esančiame komentare labai teisingai pastebi, kad tokių kaip R.Dagys „reikėtų per patrankos šūvį nebeprileisti prie socialinių reikalų“.
Aš lygiai tą patį pasakyčiau apie Gediminą – tokių kaip jis per tris patrankos šūvius reikėtų neprileisti prie žiniasklaidos.
Ir pats Gediminas savo paskviliu tai puikiai paliudija: tik tokie „žurnalistai“ kaip jis gali per du trečdalius puslapio gvildenti temą kaip premjeras A.Kubilius neatsakė į klausimą, cituojant patį Gediminą, „ar ne gėda A.Kubiliui, žiūrėti pensininkams į akis, kai mažinant „Sodros“ ir valstybės biudžeto deficitą ieškoti išteklių pirmiausia reikėtų „apkarpant“ energetikos monopolininkų apetitą“.
Ir išgvildenęs šią aktualią temą, išvadą Gediminas daro tikrai vertą R.Dagio patarėjo vardo: „Premjero atstovui spaudai R.Jasiulioniui lengviau pačiam vaidinti muilo operose nei patarti A.Kubiliui, kaip žiūrėti pensininkams į akis“.
Atsargiai drįsiu spėti, kad Gediminas R.Dagiui lengvai patarinėjo, kaip į tas akis reikia žiūrėti.
Tik niekaip nesuprantu, ką tai turi bendro su žurnalistika ir kur čia tas dugnas?
P.S. Beje, A.Kubilius ir R.Jasiulionis (nors jis, švelniai kalbant, tikrai nėra pats geriausias atstovas spaudai) būtų kvaili, jei būtų bandę ką nors atsakyti į Gedimino klausimą…