Artūras Račas

Tai, kad nė viename Lietuvos naujienų portale Latvijos įvykiai netapo aktualija ar dienos tema - visiškai suprantamas ir jau įprastas dalykas. Pamanykit - kažkokia Latvija... Kam svarbu, kad byra dar nesudaryta koalicija, kad rusakalbiai gyventojai protestuoja prie parlamento ir kad iš esmės galbūt sprendžiasi naujos vyriausybės likimas. Juk Lietuvoje naujienas lemia ne įvykiai, o žiniasklaida. Bet tai dar kartą pamačiau tik vakare. O dieną važiavau automobiliu. Iš Latvijos. Ir atėjus žinių metui vis įsijungdavai visuomeninį transliuotoją. Bet nei 16 valandą, nei 17 ir nei 18 ...

"Mapping Digital Media: Lithuania" - taip vadinasi 90 puslapių kūrinys, kuris buvo rašomas beveik metus. Tiksliau gal reikėtų sakyti - rašomas, taisomas, redaguojamas, vėl taisomas, perrašinėjamas. Tol, kol įgavo tą vaizdą, kuriuo ir buvo paskelbtas. Tas vaizdas, žinoma, anaiptol nėra tobulas. Beveik neabejoju, kad tie, kurie ras noro ir jėgų perskaityti viską nuo pradžios iki pabaigos, tikriausiai ras netikslumų ar subjektyvaus požiūrio į kai kuriuos dalykus. Galiu klysti (gal dėl to, kad esu vienas iš autorių), tačiau mano žiniomis, nieko panašaus Lietuvoje iki ...

Nėra labai lengva mane nustebinti. Todėl labai džiaugiuosi, kai kam nors tai pavyksta. Pats paskutinis pavyzdys - TV3 televizija, penktadienį atsiuntusiu štai tokį atsakymą į labai paprastą mano klausimą:

Manome, kad viešosios informacijos rengėjas racas.lt nevykdo Visuomenės informavimo įstatymo nustatytos prievolės turėti vidinį Etikos kodeksą ir (arba) etikos klausimus aptarti Darbo tvarkos taisyklėse. Matydami, jog asmenys, kurie šioje žiniasklaidos priemonėje prisiima redakcinę atsakomybę pateikdami faktus ir nuomones ne kartą pažeidė etikos principus ir būdami įsitikinę, kad bet kokia mūsų pateikta informacija šiuo

Europos parlamento narys Vytautas Landsbergis analizuoja visuomeninio transliuotojo eteryje rodomą V.Savukyno laidą:

Kadangi jau įsivyravo prasta pažiūra , neva politiniai svarstymai ekrane tolygūs boksui , ir kuo daugiau kraujo kam iš nosies – tuo įdomiau publikai , itin svarbus tampa neutralaus referi vaidmuo. Kai referi trukdo spaudžiamam ir besiginančiam , o dar ir pats jam užtvoja į sprandą , tai jau lietuviškas politinis boksas nacionalinės žiniasklaidos ringe . Normaliai būtų vengtina.

Ne vieną ir ne du kartus viešai esu sakęs ir progai pasitaikius nuolat kartoju, kad Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakultetą (ar bent jau tą dalį, kuri rengia žurnalistus) reikėtų uždaryti, o langus užkalti lentomis. Vien jau tam, kad abiturientai negaištų ketverių metų studijoms, kurios nesuteikia profesinės kvalifikacijos. Vakar, važiuodamas iš darbo namo, dar kartą įsitikinau, kad neklystu. Klausiausi Lietuvos radijo. Atpasakoti sunkoka, kas netingi gali paklausyti. Bet man klausantis žmogaus, kuris studentams pasakoja apie "šiuolaikines medijas" ar "šiuolaikinės žurnalistikos diskursą" buvo šiek tiek ...

... Tik vis dar nerandu formos, kurią galbūt ir norėčiau užpildyti...

... vakar gavau laiškelį iš vieno seno gero pažįstamo, beveik kolegos. Tikiuosi, jis nesupyks, kad jį paviešinsiu:

gal bus įdomu, kas man iš šono kartais pasirodo:   1 - niekaip nesuprantu, kodėl nepaleidi Užkalnio iš savo minčių rato. man kiekvienu atveju stoja vaizdas, kad kiši rankas į nekvepiantį reikalą, kuris nei viešumoje rezultatą kokį generuoja, nei pačiam asmeninio pasitenkinimo duoda 2 - pastaruoju metu man toks vaizdas, kad paties tinklaraštyje susikaupęs 5-10 aktyvių komentuotojų ratas, kuris nesugeba generuoti jokios prasmingos diskusijos. negalvoji juos tiesiog