Apie „masinės komunikacijos priemones“…

Ne vieną ir ne du kartus viešai esu sakęs ir progai pasitaikius nuolat kartoju, kad Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakultetą (ar bent jau tą dalį, kuri rengia žurnalistus) reikėtų uždaryti, o langus užkalti lentomis. Vien jau tam, kad abiturientai negaištų ketverių metų studijoms, kurios nesuteikia profesinės kvalifikacijos.

Vakar, važiuodamas iš darbo namo, dar kartą įsitikinau, kad neklystu.

Klausiausi Lietuvos radijo.

Atpasakoti sunkoka, kas netingi gali paklausyti.

Bet man klausantis žmogaus, kuris studentams pasakoja apie „šiuolaikines medijas“ ar „šiuolaikinės žurnalistikos diskursą“ buvo šiek tiek nejauku.

Nejauku todėl, kad komercinės žiniasklaidos priemonės jam yra „tokia nauja tradicija“, kad žiniasklaidos priemonių savininkai „neišvengiamai konstruoja savo masinės informacijos priemones taip, kad jos atspindėtų tam tikrų  grupių interesus“, kad kalbėdamas apie faktus jis aiškina, jog žmogus turi dvasią ir kūną, kuriam fakto interpretacija yra būtina žurnalisto darbo dalis.

(7 balsų, vidurkis: 4,57 iš 5)
Loading...
  • Modestas

    Hmm o kaip tada su Istorijos fakultetu, kurį, jei neklystu, tamsta esat baigęs?
    Patys istorijai sako, kad tai ne specialybė, o išsilavinimas :) Beje, pats baigiau Komfaką, tik bent pusė paskaitų būdavo šalia Prezidentūros.

    • Modestai, nesutikčiau. Nes jau baigdamas puikiai darbavausi Istorijos institute, be to, galėjau būti mokytoju. Kiek teko matyti baigusių VU žurnalistiką, 90 proc. iš karto savarankiškai dirbti negalėjo.

      • Gedas

        Aš nežinau nieko apie kokybę, tad ir nuomonės apie tai neturiu, bet mane sudomino kitas komentaras.

        Ar turi bakalaurą baigęs studentas sugebėti savarankiškai dirbti? Jei taip, tuomet reiktų uždaryti ir daugelį prestižinių pasaulio mokyklas: Harvardą, MIT, Jacobs University, bet kurį Olandijos universitetą (turbūt ir daugybę kitų, bet apie aukščiau paminėtus universitetus aš gerai žinau:)

        Aš manau, kad bakalauras ir yra išsilavinimui, o ne specialybei.

        • Gedai, negaliu patikėti – turite minėtų universitetų bakalaurus ir nerandate darbo?

          • Gedas

            Artūrai, turiu vieno iš minėtų universitetų diplomą, kito pasiūlymą studijuoti atmečiau. Darbo – kiek noriu. Visos prestižinės kompanijos nori tokius universitetus baigusių. Ir ne be reikalo.
            Bet universitetas savarankiškam darbui neparuošė, tik davė išsilavinimą. Savarankiškam darbui paruošia praktika (internships) arba pirmos savaitė/mėnesiai naujoje darbovietėje.
            Bet nė viena kompanija, kuri mane kviečia, nesitiki, kad ateisiu pas juos ir dirbsiu savarankiškai. Jie tikisi, kad turėsiu geras bendras teorines ir praktines žinias, kurios man leis suprasti tai, ką jie mane mokys. Ir tai yra ganėtinai daug – baigęs kokią nors siaurą specialybę, žmogus negali matyti visumos, o prestižinės kompanijos nori žmonių, kurie moka mąstyti, ir matyti daugiau nei po nosim. Taip pat jie tikisi, kad, baigęs bakalaurą tokiam universitete, išmanysiu ne tik savo sritį, bet ir beveik bet ką kitą, beigi sugebėsiu greitai išmokti naujus dalykus.

            Žurnalistika yra sąlyginai plati sritis, ir jei per trejus ar ketverius metus reiktų studentą išmokyti (be visų esminių dalykų) įstatymų Seime priėmimo tvarką, tuomet nežinau, ar liktų pakankamai laiko įdiegti žurnalisto etiką, taisyklingą kalbą, žurnalistikos įtaką visuomenei, etc. (bent man šių sąvybių labiausiai stinga Lietuvos žurnalistikoj).

        • zeroground

          Klysti, Vakarų Europoje ir JAV bakalauras reiškia, kad turi specialybę ir gali dirbti. Pavartyk skelbimus – daugumai reikia bakalauro. Čia tik pas mus bakalauras yra nebaigtas aukštasis..

    • AV

      P. Račui būdingas kategoriškumas, todėl jo vertinimai nestebina. Tiesiog džiaugiuosi galėdama jam pasakyti savo nuomonę. Dėl žinių. Aš manau, kad išmokyti ką tik studijas baigusį ir į BNS atėjusį dirbti studentą parašyti apie įstatymo priėmimą Seime nėra taip jau sudėtinga, taip pat kaip akcijų biržas. Kaip kažkas komentare tam darbdavys galėtų skirti porą savaičių, kai jau žinotų, kokioje srityje studentas specializuosis. Manau, kad universitetas iš esmės turi ugdyti kūrybingą, savarankiškai bei kritiškai mąstančią asmenybę, kuri išėjusi iš universiteto žinotų ne įstatymo priėmimo procedūras (paskaityti apie tai galima LRS tinkalalype), bet su p. Raču galėtų diskutuoti apie privalumus ir trūkumus gyvenant kapitalistinėje ir socialistinėje valstybė, turėtų supratimą, kuo skiriasi socialdemakratinė ir konservatorių ideologija. Tokią asmenybę bandoma ugdyti. Ne visada ir ne visiems dėstytojams pavyksta, tas tiesa. Ne visi ir studentai pajėgūs tokie būti. Dalis jų iš tiesų, kaip ir p. Račas, nori išmokti rašyti žinutę ar daryti TV reportažą. Mums praktikos reikia, praktikos, praktikos. Jokių teorijų, jokių filosofijų ir ideologijų. Išmokti dirbti, kaip kokiam mechanizmo sraigteliui – techniškai, gavai temą ir parašai. Bet į priekį toliausiai eina tie, kurie ne tik techninį darbą atlieką, bet ir temą sugalvoja. O tam reikia žinoti ir mąstyti plačiau nei LRS įstatymų priėmimo procedūros.

  • sigitas

    gerbiamas Artūrai , manau būtumėt buvęs neblogas mokytojas …

  • Sapnas

    Na, ko, Artūrai, nori? Juk Gudauskas – LRT TŪKSTANTMEČIO talentas :-))) Ir sugalvok tu man taip. Beveik kaip karalius Mindaugas :-))

  • A.

    Gerb. Račai, o gal galėtumėte konkrečiai įvardyti, kokių savybių, jūsų nuomone reikia žurnalistui, kad jis galėtų, kaip sakote, savarankiškai dirbti?
    Na, ko tiems 90 procentų ten pritrūksta ar apskritai, ko tikitės, pavyzdžiui, iš savo būsimų darbuotojų.

    O Gudauskas yra ne tik žurnalistikos instituto, o viso komunikacijos fakulteto nelaimė. Įtariu, jis ten dirba tik dėl to, faktiškai nėra už ką jį atleisti, nes „ant popieriaus“ jis – didis specialistas. O gal ir dar kokių sumetimų yra, nebandysiu spėlioti. Faktas, ir visa laimė, kad dėstyti į ŽI ateina daug labiau savo srity susigaudančių žmonių. Deja, nedidelė dalis jų yra nuolatiniai darbuotojai, bet svarbiausia, kad jie ateina.
    Ir taip, aš ten mokausi. :}

    • zeroground

      Gudauskas kažkada buvo didis bibliotekininkas, po to tai virto informologija, dar vėliau – komunikacija.

    • A, pirmiausia žurnalistui reikia žinių. Būtent to, kaip rodo mano asmeninė patirtis susiduriant su Komunikacijos fakulteto absolventais, jiems labiausiai ir trūksta. Paprasčiausias pavyzdys būtų toks: žurnalistikos bakalauro pasiųsti į Seimą, kad jis parašytų apie ten priimamą įstatymą negali, nes 90 proc. atveju tas bakalauras nežino, kokia yra įstatymo priėmimo procedūra. Nekalbu jau apie tai, žurnalistikos bakalauras parašytų biržos prekybos apžvalgą arba Kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimą.

      Todėl ir laikausi nuomonės, kad svarbiausias dalykas, kurio VU neduoda, yra elementarios žinios apie aprašomą objektą. Be jų – tokia ir žurnalistika. Prisimenate R.Janutienės atvejį po 2008 rinkimų, kai ji klausė A.Valinsko, ar jis nebankrutuoja nes turi 1 milijoną paskolų ir apie 960 tūkstančių pajamų per metus? Jei neklystu, R.Janutienė irgi baigė žurnalistiką VU.

      • Algimantas Čekuolis iš pradžių irgi ne viską žinojo..

        • nu nu!

        • Sejanus

          Jis ir dabar ne viską žino. Tiksliau, beveik nieko nežino. Protingu veidu dėsto prisiklausytus gandus ir paskalas.

      • A.

        Šiuo konkrečiu atveju, manyčiau, problema yra ne įstaiga, o studentai. Ar įstaiga čia dėta tik tuo, kad nesudaro galimybių studentams specializuotis, t.y. pasirinkti patiems, sociologiją ar religijotyrą nori mokytis.
        Nes suteikti studentams visų sričių „elementarių žinių apie aprašomą objektą“ užtruktų kokius aštuonis metus, turint galvoje, kad tas „aprašomas objektas“ gali būti ir soc. problemos, ir švietimas, ir sveikatos apsauga, ir dar daugybė kitų sričių.
        Vadinasi, tai natūraliai yra kiekvieno asmeninis reikalas: pasirinkti, ką jis veiks užaugęs ir toje srityje specializuotis.

        Žinoma, aš galėčiau sugalvoti bent 10 priežasčių, kodėl mokytis žurnalistikos užknisa, bet iš to, ką tenka matyti tame pačiame KF ar girdėti apie kitų specialybių studijas, rodos, čia dar toli gražu iki blogiausio.

      • Į žurnalistikos studijas reikėtų pažvelgti ir iš vidaus, ne tik iš išorės. Čia galiu šį tą ir pakomentuoti. Žurnalistikos studijos iš tiesų paaiškina viską apie žiniasklaidos darbą, viešuosius ryšius, žiniasklaidos įtaką ir pan. Bet nesuteikia žinių apie daykus, apie kuriuos turės rašyti, todėl žurnalistikos bakalauras paprastai eina studijuoti magistre tą sritį, apie kurią norėtų rašyti, pvz politikos mokslus. O jei tingi studijuoti toliau, labai dažnai studentas pats gilinasi, skaito tokius žurnalus kaip IQ, Valstybė ir pan. Ir yra vis dėlto tokių, kurie tik nori, kad juos rodytų per televizorių. Tokie, deja, yra buki. Tokių yra ne vienas.

  • Sapnas

    O jei rimtai – iš tikrųjų tą faką (tinkamai skamba) reikėtų užkalti lentomis. Niekuo žurnalistų kvalifikacija nepablogėtų. Kas išmoksta – išmoksta pats, padedant redakcijos darbuotojams. Šiaip gėda. Didžiulė gėda. Tie, kurie nedirbo, nemoka dirbti, moko jaunimą, kaip reikia dirbti. Šiaip čia tiktų įterpti Dievą, bet šioje svetainėje tarsi nelabai galima. Todėl pacituosiu fako dėstytojams Pavką Korčiaginą: „Reikia pragyventi gyvenimą taip, kad paskui nebūtų kankinamai skausminga dėl tuščiai praleisto gyvenimo“. Jokie garbūs vardai (docentų, profesorių, tūkstantmečio talentų) nepateisins to, kad pragyvenimai tik dėl pinigų ir ėdesio. Beje, gal kas galite paaiškinti, kokių mokslų (tikrąja prasme) profesoriumi tapo Ž.Pečiulis ir didžiuojasi tuo vardu?

  • Sapnas

    Klausyk, A., įtariu, kad esi negabus studentas, jei nematai, kad jūsų ten nieko naudingo ir kūrybiško nemoko. Išmoksi galop parašyt trumpą žinutę? 35-50 metų profesionalai, gebantys parašyti ilgus ir įdomius straipsnius, dabar negauna darbo. O kaip gausi darbą tu, nematantis prasto mokymo? Už 700-800 Lt kokioje užkampio svetainėje, valdomoje karaliuko?

    • A.

      Sapne, numesčiau linką į savo darbelius, jų nesigėdiju, tačiau nemanau, kad žmogui, kuris iš vieno komentaro daro išvadą apie kito kompetenciją, tai būtų vertas dėmesio argumentas. :}

      Nieko apie naudingumą/kūrybiškumą nesakiau – Račo atsakymas man būtų įdomus grynai iš tos pusės, kad jis, be visa kita, yra potencialus mano darbdavys ir šiaip – labiau patyręs kolega. Tik tiek. :}

      • Tomas

        Ponas Racai, ar priimsite A. i darba? :)

        • Tomai, poros komentarų neužtenka kvalifikacijai įžvelgti. Bet pradmenys, atrodo, yra:)

  • Elena

    Gerbiamas Artūrai, iš kur tokia nemeilė Komunikacijos fakultetui?

  • Andrius

    „..Už 700-800 Lt kokioje užkampio svetainėje, valdomoje karaliuko?..“

    Apie kurią Jūs čia svetainę, dabar, gerbiamasis ? :) – na Jūs, čia, žinote, šitą..anajį..tą patį… – ne šitą man :)… o tai kaip mat „kelialapis“ pas „čyvus“ su „užkalniais“..:)

  • Gintaras

    Račas teisus. Bet geriau būtų suklydęs.

  • dainius radzevicius

    arturai, tada vilniaus pedagoginio istorijos faka dar prie 15 metu reikejo uzdaryti, nes dauguma dirba ne pagal profesija

    • Dainiau, visiškai pritariu tokiai nuomonei.

    • Bobutė

      Ponas Dainiau,

      esate beraštis…

      Beje, jei tie baigusieji VPU yra tokie pedagogai, kaip kad Tamsta – žurnalistas, tai gerai, kad ir nedirba pagal profesiją. Imkit pavyzdį…

      • Rolandas

        Bobutė bais primena chirurgą – laiku, tiksliai į tašką, profesionaliai. Tik anestezijos nenaudoja…. :(

  • Tipas

    Čia aš gal ne į temą, bet apie Putiną ir dvi amforas BNS berods skelbia. Gal nors šypsenėlę kur nors „žurnalistas“ galėjo įterpti, o tai dabar dar kas nors pagalvos, kad čia viskas rimtai. Iš didelio rašto išėjom iš krašto.

  • nerijus

    Atsiprašau, kad ne į temą.
    Klausimas: -Ar taip nėra ir Lietuvoje?

    http://www.gazeta.ru/news/lastnews/2011/08/10/n_1960261.shtml

  • Gintaras

    Dainiaus R. dar galėjo pratęsti, kad tie, kas baigia „fakus“, po to gyvenime vietoje darbo ir „fakina“. Skirtingai nuo baigusių fakultetus.

  • Fredis*

    Teoretizuoti, paruošti mokymus žurnalistams yra gana painus dalykas, todėl kikevienas lektorius, dėstytojas paberia savo išminties perlų.
    Dainius Radzevičius apie žurnalistiką kalba paprastai: „įdomiai pasakoti žmonėms apie įdomius dalykus, sakyti žmonėms tiesą“.
    http://www.youtube.com/watch?v=NhJDoHz6qik&feature=related
    Pirmiausia turi būti įdomus, raštingas „pasakotojas“. Rašymo įgūdžius suteikia mama, tėvas, močiutė ir pirmų klasių mokytoja (-as).
    Universitetuose įgūdžiai tobulinami toliau. Langus ir duris reikia atverti, įleisti daugiau gaivaus oro ir šviesos, o ne užkalinėti.

  • Galius

    Teisingai, noretus, kad A.Racas klystu, bet yra teisus. Mane labiausiai i nevilti varantis faktas yra, kad vos keli zurnalistai ismano reikala apie kuri raso, dazniausiai net ne tik, kad nieko neismano, bet patingi net pagooglinti elementariausiu faktu ir duomenu. Visuomet stengiuosi „nepulti“ zurnalistu uz interpretacija ar vertinima, nors ir kokie idiotiski jie bebutu (na nebent jau visiskai baltais siulais islenda plaukuota uzsakytojo ranka) – bet zmogau, jei rasai apie zemes uki tai bent pasidomek kuo kalakutas nuo bulves skiriasi.

  • Marius

    Laidą perklausiau. Niekas kažkaip neužkliuvo, klausaus beveik visada apibendrintai, į detales nesigilinu. Pašnekovas žiūri į žiniasklaidą iš maksimalistinių-idealistinių pozicijų.

  • Saulius

    Neužteko kantrybės ir fantazijos išklausyti visą šią pliurpalynę. Kokie tokių postringavimų apie media rezultatai? Visiškas nulis.

  • Izbliondimas

    Manau yra tokių specialybių gyvenime, kurių neišmokinama taip jau paprastai.
    Na, žinoma, be atitinkamo išsilavinimo, pavyzdžiui, tu gydytoju nebūsi. Bet jei tau neduota, – joks išsilavinimas tave gydytoju nepadarys.
    Daugiau yra tokių specialybių. Kaip žurnalistika, manau. O gal atitinkamai ir vos ne visos. Kiekvienas žmogus kažkam labai yra tinkamas, – bet… reikai tai atrasti…
    O geras specialistas tai tas, manau, kuris dirba visą parą, visą savo gyvenimą, kai ir miega (joke), turiu omenyje kai jo darbas yra jam mielas, jo visas gyvenimas.
    Pabendravai su žmogumi, juk ir matai… ko jis vertas. Ar dega.. ar yra tik, kaip komjaunuoliškame judėjime ( daug veiklos, o naudos jokios), ar aplamai šlapias dega, kaip tas sakė…
    O išmokti žmogus gali, jei nori.
    Labai pavyksta, jei žmogus turi asus dėstytojus (nors juk net genealumą ar mokslą dažnai gali pakeisti didelė patirtis… bet kai jis (genealumas, mokslas yra), tai jau ferari, juk…).
    Manau labai buvo pasiteisinęs anų metų eksperimentas, kai į Lietuvos Radiją buvo pakviesti dirbti žurnalistais, baigę kitas universitetines specialybes (bet turėję norą dirbti žurnalistu).
    Ir pabaigai pasakysiu. Mokytis reikia. Bent aš, nesunkiai atskirdavau žmogų, kuris yra baigęs universitetą, nuo to, kuris baigęs yra tik technikumą (žmogaus galva kaip sakoma pralaužyta, kaip nenori, kol baigia universitetą… na dabar (šiandien), kai gyvenime yra svarbu ne žinios, bet pinigai (juos lengviausiai šiandien gauti truputį kitaip, – vagiant (joke), kaip žinia ar padedant vogti… jei kalbame apie žiniasklaidą, taip pat) – patylėsiu, tiesiog dar net nežinau, ar kuo nors skiriasi žmogus dėl to, kokius mokslus yra baigęs, atseit, mažus ar didelius… čia vėl prisiminsiu, kaip jau senokai, būnant stažuotėje Londone (apie 1998 m.), vienas mūsų vietinis koordinatorius, rodydamas į praeinantį jam nepažįstamą žmogų ir sako mums, – va šis žmogus yra mokęsis privačioje mokykloje…).
    O šiandien dažniausiai žurnalistai, visgi slysta paviršiumi… anuomet, visgi, jiems buvo laiko stipriai pasigilinti (gal dabar tiesiog yra užvaikyti, jei norime pateisinti jų ne profesionalumą, tingėjimą…).

  • Pasakysiu paprastai, studentai taip pat nėra dundukai ir dėstytojus atsirenka. Ne visi priima už gryną pinigą kalbas apie dvasią. Žiūri kreivai, kai žmogus kalba apie objektyvumą, tačiau darbus „ištaiso“ taip, kaip reikia.

  • Sapnas

    Studentai galėtų atsirinkti dėstytojus, jei būtų iš ko atsirinkti. Jei studentui atrodo, kad jis atsirenka dėstytoją – tai iliuzija: jis dar nesugeba suvokti, kad tai, kas vertinga, iš tikro nieko verta, tik gudresnis žaidimas žodžiais. Pamenu, kaip mokiausi fake (katedroje). Nuo trečio kurso per paskaitą sėsdavau į 2-3 suolą iš priekio ir atsivertęs savo knygą atvirai skaitydavau (lankomumas buvo tikrinamas). Dėstytojus tai trikdė, vedė iš pusiausvyros. Pamenu dėstytoja A.Pavilionienė vienąkart nutilo ir kreipėsi į mane: „Atsiprašau, aš jums netrukdau?“ Atvirai sakant, trukdė savo balsu geriau susikaupti. Bet pasakiau: „Ne, netrukdot, nieko tokio“. Svarbiausia, kad jie nesugebėdavo manęs per egzaminus sukirsti. Ir mano nuostabai, baigus studijas, paskelbė tarp 3-4 geriausių studentų. Bet studijos visiškas šlamštas. Kaip geriausias studentas užtikrinu :-) Moko visko, ko nereikia praktiniame darbe, bet nemoko to, ko reikia. Nes patys nemoka. Apsimeta, kad moka, kad kažką supranta. Tik mokantys, Račas, aš ir panašūs, gali mokyti kitus praktinių įgūdžių, praktinių gudrumų ir sumanumų – to praktinio darbo, kurio reikia kasdien. Ir žurnalistika nėra, anot D.Radzevičiaus, “įdomiai pasakoti žmonėms apie įdomius dalykus, “įdomiai pasakoti žmonėms apie įdomius dalykus“. Įdomumas – per silpna, reliatyvi, labai skirtingai suprantama sąvoka. Žurnalistikai reikia daugiau, tada ji nebus geltona geltona… Kita vertus, žurnalistus taip prastai paruošia, kad jie nesugeba daryti net kokybiškos geltonos spaudos. :-)

    • A.

      Tai gal tuomet prisistatytumėte vardu ir pavarde, kad žinotume, iš ko čia mums dabar mokytis?

  • Rūta Janutienė

    Mielas Artūrai, dvi pastabėlės. Klausimas Valinskui buvo, ar jis nebankrutuos, kai su tokiomis skolomis tapęs Seimo nariu, turės tenkintis Seimo nario alga. Nereikėtų tokiam „asui“ pasiduoti jausmui mano kukliai personai ir perdarinėti realybės Nors jau seniai laikau patį ne žurnalistikos, o viešųjų ryšių „asu’.
    Antra, dėl pastabų apie Istorijos fakultetą ir ten paties įgytų kvalifikacijų. Niekada nereikėtų pamiršti, kad didelę dalį laiko praleidai vadovaudamas fakulteto komjaunuoliams. Paskutinis komjaunimo sekretorius. Oho! Ta kvalifikacija nuo tamstos trenkia iki šiol. Gali nepublikuoti šito komentaro. Juk esi šališkas ir tuo didžiuojiesi

    • miela Rūta, suprantu, kad kai kurie dalykai pasimiršta. Bet gal pažiūrėkite ir atgaivinkite savo atmintį http://www.youtube.com/watch?v=VVrwYNWzUVI

      Apie sekretorių miela Rūta jau kartojatės. Keista kad nepaminėjote Senio šalčio ir mikriukų vairuotojų.

      • Artūrai, norėjau paklausti, kaip jaučiatės, objektyviosios žiniasklaidos etalono, pavadintas „šališku ir tuo besididžiuojančiu“?

        • nesvarbu

          Spėju, kad ne kaip. Kraunasi dopro pintinę, nervingai rūko ir spėlioja, kurioja gatvėje čia ta įstaiga, kur galima būtų savanoriškai liustruotis:)

        • Pažiūrėjau dar kartą šį siužetą… Kas dėl „objektyvumo“, tai pokalbis su Valinsku prasideda žodžiais – „Laba dieną, šiandien mūsų studijoje žmogus, kurį ką tik pavadino teletabiu“.
          Toliau irgi perliukai:
          Janutienė (kalba skaitydama kažkokius lapus, iš visko sprendžiant lyg ir Valinsko turto ir pajamų deklaraciją): „Šiemet jūs uždirbote 954 600 litų.“
          Valinskas: „Pernai“
          Janutienė: „Pernai?“
          Valinskas: „Penai“
          Janutienė:“O tai šiemet? Daugiau mažiau“?

          Klausimas – Kokie ten lapai, iš kurių skaito Janutienė?

          Ir dar tas išvis superinis:

          – „tai eisit su bet kuo?“
          – „ne su bet kuo“.
          – (pergalingu tonu) „tai kas cia prostitute?“
          Plojimai studijoje
          :D

        • Tomai, skamba kaip didžiausias pagyrimas. Nors dalis tiesos yra – kai kalbu apie R.Janutienę ar K.Krivicką, būnu šališkas. Sakau, kad jie ne žurnalistai, nes man iš tiesų taip atrodo. Bet tai,žinoma, tik mano subjektyvi nuomonė.

    • nesvarbu

      Kokiu reikia būti nelaimingu ir piktu žmogučiu, kad kitam į akis drėbti ketvirčio amžiaus seniena-„…Niekada nereikėtų pamiršti, kad didelę dalį laiko praleidai vadovaudamas fakulteto komjaunuoliams. Paskutinis komjaunimo sekretorius. Oho!“
      Čia tikriausiai vis dar taip aktualu dėl to raktinio žodžio „paskutinis“…

      O dėl „ta kvalifikacija nuo tamstos trenkia iki šiol“, tai tikrai nesupratau. Gal kas paaiškins?

      • Jeigu nepastebėjai, čia jokių atsakymų į jokius klausimus niekas neduoda. Yra tik spekuliacijos, spėjimai ir fantazijos vaisiai..

        • nesvarbu

          Tomai, sutinku,tačiau su išlygom. Yra ir tokių, kurie duoda atsakymus. Vieni gyvenimiškus, kiti filosofinius, o treti teisinius ar ekonominius.Deja, bet yra ir tokių, kurie tik kliedi ar fantazuoja, kaip ir tokių, kuriems šis tinklapis tarnauja terapine priemone pykčiui, baimėmis, nerimui ir vienatvei išlieti.

      • nerijus

        Kokiu reikia būti laimingu ir geru, kad pastoviai priminti kas yra AMB, V.L. ir t.t., ir ką jie gero padarė- davė Lietuvai :)))

    • Jurga

      Rūta, o ar Jūs savo laidose niekada nebūnate šališka?

  • Rūta Janutienė

    Sutinku su antra pastaba. Turėjau priminti savanorišką liustravimasi, pavyzdžiui

    • Bobutė

      Chmmm… Įdomi užuomina…

    • miela Rūta, galėtumėte apie tai knygą parašyti. Kaip apie „Mažeikių naftos“ privatizavimą. Apsimokėtų.

  • Sapnas

    Kad pernelyg nenukryptumėte nuo temos – į kovos įkarštį, – priminsiu, kad tema – kad klausytis Žurnalistikos instituto dėstytojų protingesniam žmogui nejauku. Todėl ‘nukopinau’ instituto dėstytojus ir man iš pavardžių viskas aišku:
    prof. dr. (HP) Žygintas Pečiulis
    doc. dr. Audronė Nugaraitė
    doc. dr. Andrius Vaišnys
    lekt. dr. Andrius Gudauskas
    lekt. dr. Egidijus Jaseliūnas
    lekt. dr. Deimantas Jastramskis
    lekt. dr. Mantas Martišius
    lekt. Giedrė Čiužaitė
    lekt. Džina Donauskaitė
    lekt. Aurelija Juodytė
    lekt. Jolanta Mažylė
    lekt. Džiugas Paršonis
    lekt. Romas Sakadolskis
    vyr. spec. Giedrė Grybauskaitė

    Kas iš jų, be R. Sakadolskio, dirbo (ar ilgiau dirbo) praktinį žurnalistinį darbą? Jei nedirbo, ko gali išmokyti? Ž.Pečiulis rašė TV programų apžvalgas? Mano subjektyvia nuomone, jos buvo gražios, su dailiais išsireiškimais, patikdavo ypač moterims-žvaigždėms, bet nieko vertos. Kodėl? Nes manau, Ž.Pečiulis nesuvokia, kaip funkcionuoja televizijos, nesuvokia mechanizmo esmės. Esmės! Todėl visi aprašinėjimai, kad ir kokie dailūs ar kartais kandžiai kritiški, yra tušti, šiaip daili gražbylystė… Tai tas pats, kaip šaudyti į taikinį, kai taikinys yra per 50 metrų nuo tos vietos, kur lekia kulkos. :-)

    • A.

      prof. dr. (HP) Žygintas Pečiulis – dirbo. Televizijoje. Tikrai ne vienus metus.
      doc. dr. Audronė Nugaraitė – ji dėstė ryšius su visuomene. Visą tą laiką – dirbo atitinkamą darbą. Šiuo metu nebedirba ŽI.
      doc. dr. Andrius Vaišnys – na čia specifinis reikalas. :}
      lekt. dr. Andrius Gudauskas – čia dar labiau specifinis reikalas. :}}
      lekt. dr. Egidijus Jaseliūnas – išėjo dirbti į privatų sektorių, aukštas pareigas. Patirties turėjo tame ir anksčiau.
      lekt. dr. Deimantas Jastramskis – negarantuoju, bet, man rodos, yra dirbęs.
      lekt. dr. Mantas Martišius – visiškas teoretikas ir to nė neslepia.
      lekt. Giedrė Čiužaitė – šiuo metu dirba Lietuvos Radijuje.
      lekt. Džina Donauskaitė – pirma, ji doktorantė ir paskaitų beveik neveda.
      lekt. Aurelija Juodytė – neteko susidurti.
      lekt. Jolanta Mažylė – irgi labai speficinis atvejis.
      lekt. Džiugas Paršonis – eeeem? Reikia komentuoti?
      lekt. Romas Sakadolskis – irgi komentarų nereikia.
      vyr. spec. Giedrė Grybauskaitė – o ji tvarko mūsų popierizmus. Ir daro tai gerai. Prie ko čia studijų kokybė?

      Tikslumas ir informacijos tikrinimas, kolega, nė vienam žurnalistui nepamaišė. :}

      Tęsiant su bendradarbiais:
      prof. Buckley Irena – neteko susidurti
      dr. Abromaitytė Sereikienė Laima – irgi neteko susidurti
      dr. Kirtiklis Kęstutis – teko susidurti, daugiau nenoriu, bet dėstyti moka.
      Bartkuvienė Linara – nuostabi dėstytoja, kuri išmokė apie žiniasklaidą daugiau nei kai kurie anksčiau minėti specifiniai atvejai.
      Barysas Rolandas – komentarų, manau nereikia.
      Čekuolienė Edita – neteko susidurti.
      Kišūnaitė Justina – neteko susidurti.
      Kutraitė Giedraitienė Dalia – irgi neteko.
      Laskauskas Artūras – NUOSTABUS dėstytojas.
      Lėka Aušra – dar viena nuostabi dėstytoja su didžiule patirtimi.
      Litvaitienė Guoda – neteko susidurti.
      Matulytė Margarita – labai nuostabi ir savo dalyką išmananti dėstytoja, kurios dėka žurnalistai išmano apie fotografiją.
      Paškevičius Raimondas – neteko susidurti.
      Užupienė Laura – labai smagi dėstytoja, kuri irgi apie TV pripasakojo daugiau naudingų dalykų nei kai kurie specifiniai atvejai.

      Beje, jūs vis dar neprisistatėte. Turbūt suprantate, kad tokiu atveju jūsų pareiškimai, kad būtumėte puikus pavyzdys jauniems žurnalistams yra gana beverčiai. O netuščiažodžiauti ŽI turėtų išmokyti gan anksti. Nebent irgi knygas skaitėte. :}

      • Sapnas

        Klausyk, A., ko jūs prikibote: pristatykite, prisistatykite… Aš ir esu prisistatęs: S a p n a s. Aš tik sapnuoju, o jūs, be abejo, teisūs, dori, tinkamai išmokyti, profesionaliai pasikaustę, sėkmės… Kartais man pasiseka išsapnuoti labai teisingai, sapnams taip būna :-) be analitinio yra dar šeštas pojūtis. Ir toliau sapnuosiu…

  • Sapnas

    Kad būčiau objektyvus, turiu pridėti Žurnalistikos instituto papildomus lektorius, lektorius bendradarbius:
    prof. Buckley Irena
    dr. Abromaitytė Sereikienė Laima
    dr. Kirtiklis Kęstutis
    Bartkuvienė Linara
    Barysas Rolandas
    Čekuolienė Edita
    Kišūnaitė Justina
    Kutraitė Giedraitienė Dalia
    Laskauskas Artūras
    Lėka Aušra
    Litvaitienė Guoda
    Matulytė Margarita
    Paškevičius Raimondas
    Užupienė Laura

    Čia yra pora vertingų pavardžių, patys atsirinksite… Bet vis tiek vaizdas nedžiuginantis, liūdnas. Galbūt dėl to didžiausio žiniasklaidos koncerno savininkas sako: „Mes niekada nepriimame į darbą studentų iš Žurnalistikos instituto“.

  • Sapnas

    Čia ne į temą, bet informacija svarbi. Daugiau kaip prieš mėnesį A.Račo svetainėje rašiau, kad bankas Nr.1 ir Nr.2 turi problemų ir neatlaikytų Lietuvos banko patikrinimo. Visgi jie, lb, nemiega. Šiandien skelbiama:

    „Ketvirtadienį Lietuvos banko valdyba apsvarstė Kredito įstaigų priežiūros departamento atlikto banko „Swedbank“ bendrojo inspektavimo rezultatus. Jo metu buvo tikrinamas banko valdymas, vidaus kontrolė, atskirų rizikos rūšių (kredito, likvidumo, rinkos ir operacinės) valdymas.
    Kaip skelbia Lietuvos bankas, „Swedbank“ įpareigotas iki lapkričio 30 d. pašalinti inspektavimo metu ir priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo metu nustatytus banko veiklos trūkumus.“ (Plačiau „delfyje“).

    Dabar manau, eilėje – bankas Nr. 2. Nebent išsisuks.

    • Valentinas

      Lietuvos Banko vykdomos reguliarios patikrinimo akcijos ir paliepimai ištaisyti trūkumus yra atskiras bankininkų socialinės interakcijos žanras. Iš šio pranešimo daryti išvadas apie rimtas banko problemas nėra pagrindo.

  • Marta

    Neperskaičiau visų komentarų, tai gal ir pasikartosiu, bet problemų ir nevykelių yra ir istorijos ir komunikacijos ir spėju visuose kituose fakultetuose. Taip bus tol, kol į universitetą galės įstoti kas tik geidžia. Reikia džiaugtis, kad kai 95 procentai kurso ne ten pataikė ir net neplanuoja pradėti domėtis tuo, ką mokosi, arba, atvirkščiai, visas kursas įsivaizduoja, kad užaugę bus profesoriai, dar atsiranda žmonių, kurie išeina iš universiteto turėdami nors kiek kompetencijos. Galim rėkti, kiek tik norim, kad visi viską daro blogai, bet jei pats, nuėjęs į universitetą, darai, tą, ką reikia visus ketverius metus, tai visiškai nesvarbu, kad didžioji dalis dėstytojų visiškai nukvakę.
    Beje, bibliotekininkystė nėra informologija. Čia Klaipėdos universitetas taip sugalvojo, o VU KF šiemet pasuko panašiu keliu, nes jiems trūksta krepšelių, kad galėtų kepti tokius bibliotekininkus kaip aš.

  • Sapnas

    Valentinai, reikia tiksliai skaityti – apie rimtas problemas nerašiau. Abu bankai be problemų gali atsigabenti pinigų iš užsienio. Šiuo požiūriu jie patikimi. Apie kitokias rašiau.

    • Valentinas

      „turi problemų ir neatlaikytų Lietuvos banko patikrinimo“
      Iš šios frazės galima suprasti, kad Lietuvos Banko patikrinimo neatlaikymas yra rimtas pasekmes sukeliantis dalykas. Realybėje, Lietuvos Bankas dažnai daro patikrinimus, dažniausiai randa visokius trūkumus ir įpareigoja ištaisyti. Tai gali būti rimti trūkumai, o gali būti visiškai nereikšmingi. Todėl šis pranešimas, mano nuomone, ne visai vertas tamstos skandalingumo logikos: „Matėte – aš sakiau ir štai tai įvyko!“.

      • nerijus

        Valentinai

        Kas ir ką tikrina?..Gal ir taip?.. :)
        Pirštu pamoja?..Ir?..Kas toliau?..
        Visos istorijos baigiasi taip:
        paskelbiama apie kartelinius susitarimus, o galutinis variantas- niekalas!!!
        Nebejuokink!!!
        Gal ir Tamstai jau laikas keisti savo slaptavardį į „propagandos auka“ (kaip ir nesvarbu?) ar „propagandistas“, ar natūrali Lietuvos trąša?..Pamąstyk!!!

      • Sapnas

        Per daug paprasta, netgi lėkšta vertinti bankus pagal vieną kriterijų: bankrutuos ar nebankrutuos?.. Ojojoj… Bankai daug daugiau lemia: jie kaip širdis, varinėjanti kraują po šalies ūkį.

  • Fredis*

    Šiandien pasirodė informacija, kad Londone ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose plėšikavo ne vien varguoliai, bet ir viduriniojo sluoksnio atstovai – smuikininkas, balerina, dukrą policijai išdavė tėvai, tempenti iš parduotuvės du plazminius televizorius milijonierių dukra ir t.t.. Jie sakė: – tai buvo geriausia mūsų diena!
    Kai nerijus su Trakimu parašo kvailą komentarą, matyt, jiems taip pat būna geriausia diena. Po kai kurių skandalingųjų TV3 laidų (Akistata, „Kodėl?“), Valatkos sekmadieninių vedamųjų, žurnalistai sau mintyse tikriausiai taip pat pasako: – tai buvo geriausia mano laida, rašinys, diena!
    Uždavinys komunikacijos fakulteto profesoriams, dėstytojams ir lektoriams – žurnalistus mokyti taip, kad jie būtų socialiai jautrūs, aštrūs ir aktualūs, tačiau tarsi skalpeliu raižydami visuomeninius įvykius neperžengtų nematomos ribos, nenusiristų į paraštę, užribį, netaptų marginalais.

    • nerijus

      Fredi*

      Kai mieste vagiliauja varguoliai ir vidutiniokai, kitur vagiliauja elitas :)
      Tai vadinama „dėmesio nukreipimu“.

      p.s. smagu, kai trąšų gretos gausėja. Jau trys personos. Tikra komanda, sakyčiau.

      • Fredis*

        nerijau, gerai dėjo elitui Londone tie varguoliai su vidutiniokais, ar ne?

        • nerijus

          Gerai dėjo elitas tiems varguoliams Londone, ar ne?..

          Užtenka nepamiršti istorijos apie kolonijas ir su tuo susijusį jų gyvenimą ir viskas susidėlioja į savo vietas.

          Lazda turi du galus.

          Ne veltui ši patarlė parašyta.

          • Geriau būtų, kad ta lazda kas nors užmestų Fredžiui per galvą, kad jis kartą atsibustų iš to iliuzijų pasaulio..

          • nerijus

            Cic, Tomai, kai kalba ne teisininkai…

  • sataniuga

    Mane suglumino kalbėtojo probėgšmais mestas žodis „Areopagas“. Nežino gi ltv. klausytojai, kas tai yra. Ir anas, kalbėdamas supranta, kad nežino.

    Beje, teko girdėti, kad žurfake per pirmą paskaitą dėstytojas užduoda tokį klausimą: Kurių velnių jūs čia stojote? Radijinis mutantas matyt sugebėtų atsakyti į tokį klausimą virtine varškėtinių žodžių ir pora citatų.

    • Sejanus

      Man tai primena, kaip vienos knygos lietuviškame vertime Areopagas buvo visur išverstas kaip AEROpagas. Matyt redaktorius irgi nežinojo tokio žodžio, tai pataisė vertėjo darbą į jam labiau girdėtą pradžią aero-.

  • Sapnas

    Sugrįšiu prie žurnalistikos studijų. Kai įstojome, pirmąjį pusmetį laukėme, kad ims mus mokyti rašyti, antrąjį pusmetį laukėme… (juk vidurinėje nuolat visi rašėme rašinius laisvąja tema). Aha, vis kaustė mus teoriškai. Tada antrame kurse vėl laukėme, kada gi dažnai rašysime, o jie analizuos mūsų tekstus, nurodys klaidas ir taip mokys rašyti… Nesulaukėme, supratome, kad niekad nemokys. Nėra kam mokyti. Išmoko tik tie, kurie patys rašydavo namie. O kiti ir po 4 kurso buvo beraščiai.

    Rašymas svarbu ne tik tuo, kad žmogus išmoksta sklandžiai dėlioti žodžius, sakinius. Daug svarbesnis tuo, kad sklandžiai ir aiškiai rašantis žmogus – aiškiai ( o ne suveltai) mąsto. Nesu sutikęs priešingo varianto. Todėl kai beraštis žurnalistas nueina dirbti į TV (kur tarsi nereikia rašyti, tik plepėti), labai akivaizdžiai matyti jo neraštingumas – nesugebėjimas aiškiau mąstyti, aiškiau užgriebti temą. Jei išverstume TV formą į spaudos formą, tai dažnai gautume tokį turinį, kuris spaudoje nepraeitų atrankos ir nebūtų spausdinamas. Televizijoje tą menkumą kompensuoja vaizdas, judantis vaizdas.

    Praktika svarbu. Dėstytojas be praktikos – tai žmogus, kuris nemoka plaukti, bet kitus teoriškai moko plaukti. Bet dėstymui ne praktika (perpasakota patirtis) – svarbu. Lietuvoje tūkstančiai žurnalistų praktikų. Kiek iš jų galėtų naudingai dėstyti? Keletas? Dešimt? Perpasakota patirtis – mažareikšmė. Vieną dieną paimkite Klaipėdos, Šiaulių, Kauno, Panevėžio ir t.t. dienraščius ir pajusite, kad tarsi juos išleido viena komanda. Bet taip nėra. Leido skirtingi kolektyvai, net nebendraujantys, o rezultatas – vienodas. Nes kolektyvinė mąstyseną vienoda. Ir nėra individualios mąstysenos.

    Be praktikos žurnalistikos studijoms labiau būtinas – analitinis mąstymas: mokymas analitiškai (o tuo pačiu – individualiai) mąstyti arba, kitaip tariant, konkretiką abstrahuoti į dėsningumus ir taisykles. O kai jauno specialisto mąstymas neišlavintas (kolektyviškai štampuotas), žmogus tesistengia prisitaikyti, daryti kaip visi. Taip jis jaučiasi saugus. O esant reikalui galintis darbe apsiginti. Todėl produktai (leidiniai) – vienodi. Ir vienodai bankrutuoja. Teišsilaiko iš politikos ir verslo grupuočių paramos, tapdami vis labiau priklausomi. Rinkos šūkis: išsiskirk arba mirk. O išsiskirti iš kitų bijoma, kaip ugnies bijoma: geriau ramiai, saugiai dirbti iki tos dienos, kai bus atleidimai iš darbo. Baimė nugali protą, baimė nugali realybės jausmą, baimė nugali norą pilnatviškiau gyventi.

    Bet kam tai rūpi? Niekam. Dirbantiems profesionalams nerūpi. Dėstytojai, kurie eina dėstyti į žurnalistikos institutą, eina ten pasiimti tik pinigų – stabilią algą. Studentams irgi nerūpi. Jiems reikia diplomo, gabesni patys išmoks, o mažiau gabūs taps valdžios įstaigų atstovais spaudai.

    • nesvarbu

      Sapne, žvelgiant iš vadybininko pozicijų, tai pranašystes apie būsimą X bei Y bankų griūtį Jums sekdavosi pateikti žymiai geriau. Tinklapio bendrininkai galėjo justi saldų prisilietimo prie neišvengiamo didelės paslapties greito atskleidimo dramatizmą.
      Paskutiniu komentaru nustebinote labiau nei pranašystėmis apie bankus, ypač toje dalyje, kur atradote ir tiesiog pirštu dūrėte į tą iki Jūsų niekieno nepastebėtą fenomenalų gamtos faktą, kad prieš išmokstant galvoti ir mąstyti, pirmiau reikia išmokti rašyti, sklandžiai dėlioti žodžius bei sakinius, ir tik tą įvaldžius neišvengiamai ateis tvarkingas bei aiškus mąstymas…

      „Vieną dieną paimkite Klaipėdos, Šiaulių, Kauno, Panevėžio ir t.t. dienraščius ir pajusite, kad tarsi juos išleido viena komanda“, o kas Jums sakė, kad taip nėra, kad tai nedarė viena komanda? Šioje vietoje pastebėtina, kad bankų paslapčių klausimais esate kiek geriau informuotas.

      Tačiau, kaip supratau iš jūsų teksto, viską gali išgelbėti analitinis mąstymas (kaip supratau ir tas banko paslaptis jūs analitiškai išmąstėte). Jis nugalės žurnalisto baimę norėti pilnavertiškiau gyventi, rinkos dėsnius, žiniasklaidos verslo grupuotes ir net atskirai paimto žurnalisto alkio jausmą, jei bus atleidimai iš darbo.

  • Sapnas

    Technokratams, vadybininkams, politikams ir valdininkams ta mintis: aiškiai mąstai – aiškiai rašai, – yra labai nepriimtina. O kaip mes mąstome? Rašome mintyse. Kuo aiškiau nori suvokti problemą, tuo dar ir dar kartą rašai galvoje: dėlioji žodžius į mintis, į kuo aiškesnes mintis. Paskui tai gali išguldyti ant popieriaus. Niekur nuo šios tiesos nepabėgsi. Ir čia nėra mano atrastas fenomenas. Kitaip nebūna. Pažįstu vieną inžinierių ir vieną IT specialistą: jie, negavę humanitarinio išsilavinimo, sugeba aiškiai, tiksliai, kartais pavydėtinai gražiai rašyti, nes abu labai aiškiai mąsto. O kai žmogus aiškiai nemąsto, tada jo žodžiai, suguldyti ant lapo, – kaip laukiniai, nesutramdomi, į visas puses šokantys arkliai. Ar reikia sakyti, kad tokio žmogaus galvoje – chaosas?

    • Trakimas

      Būtinai reikia pridurti,kad kalba ,kuria komunikuojam su žmonėmis ,labai skiriasi nuo kalbos(MATEMATIKOS) ,KURIA KOMUNIKUOJAME SU „NEGYVA“ REALYBE.Komunikuojant su žmonėmis,visada stengiamasi apgauti,suvilioti,pagražinti ar subjauroti-LAUKIAMA TAM TIKRO EMOCINIO ATSAKO.Matematika jausmų neturi-„saulė visiems šviečia vienodai.:)“

      • Trakimas

        Vulgarus „dešinysis“ tuoj pat pasiūlys vulgarų sprendimą-jei „saulė visiems šviečia vienodai“,tuomet skirtingi esame mes ir visiškai „teisinga“ yra tą skirtumą eskaluoti:)Ar taip?Jokiu būdu -ne.“Skirtumas “ atsirandA TIK DĖKA atskaitos(požiūrio )taško buvimo.O tai reiškia,kad turi būti ir atskaitos sistema.Mes „skirtingi“ vienodos saulės šviesos atžvilgiu“.Tačiau binarine opozicija yra sukuriama dar milijonui „skirtumų“.Tokiu būdu VISI mes esame skirtingi ir unikalūs,todėl mus visus (milijardus skirtingų) išrūšiuoti į geresnius ir blogesnius -niekaip neišeina.Yra tik vienas racionalus ir žmogiškas variantas-tai leisti laisvai vystytis KIEKVIENAM individui-pvz. homoseksualiam juodaodžiui komunistui:))))

        • Trakimas

          Logika „žaliems“:)))))))

        • romas

          Vulgarūs dešinieji irgi yra unikalūs, todėl jų niekaip neišeina priskirti nei prie blogesnių, nei prie geresnių ;)

          • Trakimas

            Jie nei geresni,nei blogesni,kol savo „vertybes“ kultivuoja siaurame savo „elito“ ratelyje.Jei jie ima deklaruoti iš piršto laužtas vertybes viešai,dar pasitelkdami jėgos struktūras,kitiems žmonėms engti -tai jau žmogaus teisių pažeidimas ir su tokiais vulgariAIS reikia kovoti visom priemonėm:)“Breivikams“ reikia taikyti jų pačių pasirinktus ginklus.

          • Trakimas

            Be to vulgarių dešiniųjų „vertybės“ yra tiesiog žodžių kratinys viešų ryšių bernukų poetiškai sudėliotas,tačiau niekuo nesiremiantis ir niekur nevedantis.Šio žodžių kratinio pagalba negalima gauti jokių rezultatų,negalima projektuoti ar vulgariai „pakartoti“ kažkokio pasiekimo.:)Suprantu,kaip skaudu vulgariems dešiniesiems išgirsti tokius vertinimus.O dar sunkiau yra patiems įsitikinti,kad jų metų metais kultivuotos „vertybės“ yra š… vertos.Nieko baisaus:)Kad įsitikintum esantis kvailiu-reikia dar gero dešimtmečio:)Nebus lengva,nebus malonu,tačiau bus itin sveika,romai:)

          • romas

            Vertybės skirtingai atrodo iš skirtingo atskaitos (požiūrio) taško. O vulgarūs dešinieji gal tuo ir naudingi, kad Trakimas galėtų jaustis geresnis kažkieno atžvilgiu. Nebūtų blogesnių, būtumėt blogiausiu, Trakimai. Ar ne tiesa?

          • Trakimas

            Taigi,racionalu yra remtis“negyvosios gamtos kalba-matematika“,o ne humanitarikų „literatūra“.Taip ir yra civilizuotame pasaulyje-fizika,chemija,ekonomika ir net teisė remiasi į matematiką:)Tik vieši ryšiai ,kurių efektas yra dvie-trijų procentų dydžio,gali pasilkiauti protų pudrinimu ir runkelių durninimu:)Vieši ryšiai sureikšminami pačių viešų ryšių berniukų,mat pastarieji labai jautrūs atlyginimų skaitiniams dydžiams.Kitaip jie nesimotyvuoja:)

          • Trakimas

            Ne ,romai.Vertybių „kokybė“ gali atrodyti skirtingai iš skirtingo taško.Aš kalbu apie absoliučią „vertybę“,kuri gali ir turi(privalo) būti įrodyta.Žodžių kratiniai nieko neįrodinėja ir neįrodo-jie teigia:)Tokiu būdu „vertybė“ pirmiausia turi turėti pamatą-pagrindą.Vulgarusis dešinysis jo net nesiteikia sukurti_jis tiesiog kartoja savo kumyro Tatos Liancbergo poterius:)Tai-nerimta:)

          • Trakimas

            Sukurk man ,romai,vulgarų savo vertybių atskaitos tašką.:)Tik nepradėk banaliai-„pradžioje buvo Liancbergo „žodis““:)

          • romas

            Trakimai, aš pats ir esu savo vertybių atskaitos taškas. Tur būt esu vulgarus :)

          • Trakimas

            Oj ne.romai:)Tamsta nesi „taškas“ konservatorių voratinklyje:)Esi stambi dėmė,kurią daugelis pastebi.Tai yra Tamsta turite tam tikrą „kokybę“-savybių rinkinį,kuris veikia dvie-trijų procentų ribose.Tačiau Tamsta romai -nesi fundamentalus:)

          • Trakimas

            O šiaip džiugu,kad net vulgarūs dešinieji iš padrikų replikų pagauna „konceptą“:)Musėt rimtus mokslus yra KRIMTĘ:)Negali sakyt ,kad jų smegenys nedirba-jie tiesiog dirba dėl didelių pinigų,todėl „išmetamos dujos“ itin dvokia:))))

      • Henris

        Būtinai reikia pridurti,kad kalba ,kuria komunikuojam su žmonėmis ,labai skiriasi nuo kalbos(MATEMATIKOS) ,KURIA KOMUNIKUOJAME SU “NEGYVA” REALYBE.Komunikuojant su žmonėmis,visada stengiamasi apgauti,suvilioti,pagražinti ar subjauroti-LAUKIAMA TAM TIKRO EMOCINIO ATSAKO.Matematika jausmų neturi-”saulė visiems šviečia vienodai.:)”

        Na va. Trakimas oficialiai prisipažino, kam naudoja kalbą. Turbūt tik apgavystėms, suviojimams, pagražinimams ar subjaurojimams naudojant kalbą gyventi Trakimui yra labai sunku. Dėl to ir išsilieja žmogelis Artūro bloge.

        • Trakimas

          VSD jaunbesnysis leitenantas „Henris“ prajuokino nerealiai:))))Ką gi,vyručiai.artais tenka ir pasufleruoti atsakymus į savo paties užduotus klausimus.Mirtume iš nuobodulio kiteip-ania?

          • Trakimai, kodėl tu taip mėgsti trollinti? Tu geresnių užsiėmimų neturi, ar ką?

          • Henris

            Pažinojau ir aš tokį žmogelį, kuris nieko nežinodamas apie kitą žmogų sugebėdavo jį akimirksniu diagnozuoti: šitas apsivogęs, šitam žmona „neduoda“, iš šito snukio matosi, jog visiems „į šikną pasirengęs sulyst“. Viskas baigėsi tuo, kad vieną dieną pas jį atvažiavo jo giminaičių iškviesti vyrai su baltais chalatais ir jo daugiau nebebuvo matyt. Linkiu, kad Trakimui to neatsitiktų (žinoma, jei jis internetu naudojasi ne iš palatos).

  • Izbliondimas

    Sakoma, pirma buvo žodis… ir tai jau aksioma, nebeginčytina.
    Pajuokaujant, kai pirma būna darbas, – juk griūna, arba reikia griauti. O tai – juk brangus užsiėmimas.
    Mums, pavyzdžiui, labai keistai atrodė, tuoj po 1990 m., kad skandinavai labai daug pinigų kiša į parengiamąsias studijas, prieš projektuojant (to, juk Lietuvoje nebuvo).
    Gerai pamenu, pavyzdžiui Juozapavičiaus g. (buv. M. Melninkaitės)darbus. Bent penkis kart buvo verčiama asfalto danga, t.y. vieni vienus darbus pabaigę užasfaltuoja, tada kiti ateina, – ir prie vieningos planinės sitemos tai buvo…
    Tarp kitko, išeiginė, – paklausykime vieno garsaus žurnalisto paskaitą (tiesa jis garsus, nors ir nebaigęs žurnalistikos mokslų, jokių… aplamai kaip sako esąs bemokslis, nes savo tą ne žurnalisto diplomą jau ir nukišęs kur…). Tiesa, ne visiems gal jis geras žurnalistas, nes naudoja minkštąją pašaipą… kaip ji ten moksliškai vadinama… Ir aplamai ar su guglės atsiradimu išliko žurnalistika aplamai… gal tai džaidestų žurnalistika tik…
    Na, o ši paskaita manau tai nuneigs… guglė nepakeis tikros žurnalistikos niekuomet…
    Viso 4 dalys (čia nuoroda į pirmą):

  • Karolis Jachimavičius

    Komentaras pašalintas – A.R.

  • Karolis Jachimavičius

    What? Kas tau nutiko, kad trint pradėjai? Susinervinai? Ar aš tave įžeidinėjau, vadinau vardais, šmeižiau? Juk pats sakei esi socdemas, šitam bloge rašei, o dabar pyksti dėl marksistinių nesąmonių. Jei esi kairys, turi džiaugtis komunistinėm nesąmonėm.

    • Karoli, neturiu aš ant tavęs dėl ko pykti. Tamsta mano pykčio nevertas. O komentą ištryniau nes pamiršai žmonių kalbą.

      • Karolis Jachimavičius

        Ta prasme, žmonių kalbą? Ten viskas buvo kultūringai, be keiksmų ar įžeidinėjimų parašyta. Kaip vadinas ta styga, kurią aš tau užgavau? :)

        • Žmonių kalba visų pirma reiškia mandagumą, pagarbą, taktą. Tamstos Karoli įrašai nuolatos pritvinkę agresijos. „Tu, tau, tave, klausyk tu, t..t..u..u..u“ rodo, jog po jų eina neparašyti žodžiai „asile, bukaproti, žąsine, žąsinagalvi, bukaproti žąsinagalvi, bukaproti žąsinagalvi asilėne“ ir pan.

          • Jonas III

            kinomeka, tamstai +9.

          • Karolis Jachimavičius

            Račai, čia tu?