Artūras Račas

... Antradienį LRT taryboje buvo cirkas. Pagrindiniu cirkininku buvau aš. Na, bent jau taip sakė LRT tarybos narys R.Valatka. Kadangi nė vienas LRT tarybos narys (net ir patvirtinus LRT tarybos Etikos kodeksą) narys tokiai nuomonei viešai neprieštaravo, supratau, kad diagnozuota bendru sutarimu. Nieko naujo. Galiu būti cirkininku, galiu būti ir klounu (šiai diagnozei taip pat niekas neprieštaravo), tačiau niekada nebuvau ir nebūsiu statistu. Todėl, kol dirbsiu LRT Taryboje, stengsiuosi, kad ten būtų kuo daugiau skaidrumo, viešumo ir aiškumo. Galiu būti klounu, jei tik klounams rūpi, kodėl už biudžeto  lėšas LRT ...

„Lietuvos energija“ iš „Elektros kapitalo“ 2006 metų pradžioje išsinuomojo pastarajai priklausantį pjedestalą, ant kurio stovi deivės Elektros skulptūra, kurios nuosavybės teisės priklauso „Lietuvos energijai“.

Pirmus trejus metus energetikos įmonė įsipareigojo mokėti po 8351 litą per mėnesį, o likusius 7 metus - po 7 tūkst. litų. Iš viso „Lietuvos energija“ įsipareigojo sumokėti apie 930 tūkst. litų, iš kurių iki šių metų kovo, kai sutartis buvo nutraukta, jau sumokėta apie 420 tūkst. litų.

Iš Lietuvos Tolerancijos žmogaus 2009 Mykolo Drungos komentaro apie katalikus:

Madrido dienraščio „Pais“ nuomone, "pederastai Katalikų Bažnyčios gretose turi būti traktuojami lygiai taip pat, kaip ir tokie patys kituose visuomenės sluoksniuose. To reikalauja teisingumas" Anot Ispanijos laikraščio, „nusižengusieji turi būti metami iš darbo, verčiami prašyti savo aukų atleidimo ir baudžiami pagal galiojančius įstatymus

Apžvalgininkas E.Čiuldė šiandien viename iš savo komentarų "Lietuvos ryte" užmena mįslę:

Vienas toks, atkreipiantis dėmesį savo pažiūrų geležiniu nuoseklumu ir gelžbetoniniu vientisumu, Lietuvos žurnalistas beveik kiekvieną straipsnį užbaigia primindamas mums apie tai, jog žlugo Lietuvos puoselėtos viltys tapti regiono lydere, tokiu ar kitokiu periferijos centru. Iš abejingo kalbėjimo atrajojančios karvės maniera, palietus šį klausimą, minėto žurnalistikos grando stiliaus gelmėse sužybsi kažkas panašaus į juoko kibirkštėlę, pradeda fosforescuoti pažirę ironijos ratilai.

Jau senokai Lietuvos žiniasklaidoje prasidėjusi reklaminių straipsnių era sunkmečio laikotarpiu išgyvena tiesiog neregėta bumą.   Vienur užsakomieji straipsniai pažymimi PR, kitur - parašoma "parengta bendradarbiaujant su", "šį puslapį remia" ar dar kaip nors. Žodžiu, atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus, reklamą bandoma pažymėti, tačiau - priešingai nei reikalauja įstatymai - pažymėti taip, kad kuo sunkiau būtų suprasti, jog tai reklama. O štai balsas.lt, atrodo, nusprendė nebesivarginti: reklaminiame straipsnyje „Europa Royale Druskininkai“: karališkas poilsis už ypatingą kainą yra nurodytas net telefonas, kuriuo galima rezervuoti "karališką poilsį", tačiau jokios ...

Šitas pilietis savo pastarojo meto rašiniais apie prezidentę mane nuoširdžiai stebina. Negaliu susilaikyti nepaklausęs: jei L.Bielinio paskaitos tarptautinių santykių, diplomatijos, viešojo administravimo magistrams apie valdžią ir viešąją nuomonę yra tokios pačios kaip jo rašiniai, ko tada vertas magistro diplomas? ... Kartais yra klausiama, kas kontroliuoja kontroliuojančius. Šiuo konkrečiu atveju būtų galima klausti, kas išmokys mokytoją.

Aleksandro Sacharuko, Linos Karaliaus ar Astos Baukutės elgesys – tai ne tiek buvusios ir esamos Arūno Valinsko kompanijos ir net ne viso parlamento, o pirmiausia visuomenės problema. Juk šie žmonės neatsirado iš Mėnulio – jie buvo išrinkti. Jeigu visuomenė į rinkimus žiūri neatsakingai, tuomet nėra ir ko skųstis. Jie – tai bausmė už neatsakingą balsavimą. Tad dabar ir kentėkite ketverius metus. Parlamentarus baudžiame, o ką pati visuomenė? Čia jums ir bausmė.