Artūras Račas

Beveik trys milijonai Lietuvos žmonių sakosi esą katalikai. Sklaidant statistiką ir rūšiuojant pelus nuo grūdų, tenka žmones skirstyti į grupes. Pasitelkime tris, kurioms turi būti taikomi skirtingi sielovadiniai metodai.

Pirmajai grupei priklausytų apie 26% žmonių, kurių gyvenime svarbus katalikiškas tikėjimas, artimas Bažnyčios tikėjimui. Šiai grupei priklauso didžioji dalis iš tų 10% katalikų, kurie nuolat švenčia Mišias. Antrajai grupei galima priskirti 39% žmonių, kurių tikėjimas sinkretiškas (susimaišęs/sumišęs) su katalikybės priemaišomis. 40% jų netiki pomirtiniu gyvenimu, 51% netiki prisikėlimu po mirties, 33% tiki reinkarnacija

Jeigu lietuviai nenorės daugintis, tą už juos padarys musulmonai arba azijiečiai, kuriems šeima yra nediskutuotina vertybė

Kaip ir žadėjau - dar vienas mane sudominęs dalykas iš PEW apklausos. Šį kartą apie mūsų požiūrį į kitas tautas ir kitas relgijas. Esame įpratę tam požiūriui apibūdinti terminą "tolerantiškas". Deja, bet apklausa pateikia kiek kitokį vaizdelį: esame vieni nepakančiausių ir netolerantiškiausių Europoje. Į klausimą, ar pritariame teiginiui, kad visuomenei yra gerai, kai ji sudaryta iš skirtingų rasių, religijų ir kultūrų žmonių, teigiamai atsako 51 proc. apklaustųjų - mažiau nei bet kurioje kitoje apklausoje dalyvavusioje valstybėje. Arčiausiai mūsų - Ukraina (52 proc.), Bulgarija (53 proc.) ir ...

Kaip ir žadėjau, dar šiek tiek duomenų iš PEW apklausos rezultatų. Šį kartą - apie religiją. Esame įpratę manyti, kad lietuviai - labai religinga tauta. Žiniasklaidoje naudojamas stereotipas - maždaug 80 proc. Lietuvos gyventojų yra katalikai. Šis stereotipas "pateisina" Bažnyčios bandymus aktyviai kištis į valstybės gyvenimą, katalikų vyskupų pasisakymus iš Seimo tribūnų ir šventu vandeniu krapinamus naujus teismo ar savivaldybių pastatus. Bet ar tikrai ta religija tokia jau svarbi? PEW apklausos duomenys iš Lietuvos rodo ką kitą: Religija (ne tik katalikų) labai svarbi - 19 procentų. Meldžiuosi kasdien ...

Šiandien Ginas laidoje "Prie pietų stalo" kalbėjo su, berods, kažkuria Sveikatos apsaugos viceministre. Apie sveikatos draudimo biudžetą, ligonines, odontologus rezidentus ir kitus su sveikatos apsauga susijusius dalykus. Visos laidos negirdėjau, tačiau pabaigoje buvo kalbama apie medicinos studijas ir, jei teisingai supratau, bažnyčios pageidavimą, kad religingi ginekologijos studentai galėtų nesimokyti, kaip daryti abortus, mat tai prieštarauja jų religiniams įsitikinimams. Jei viską išgirdau teisingai ir jei dėl to iš tiesų yra rimtai diskutuojama, tai jau nieko nebesuprantu. Blūdas kažkoks... Gal tie katalikų bažnyčios hierarchai jau visai pamiršo, kuriame amžiuje ...

Nesuprantama, kokiu pagrindu renginio organizatoriai savo internetiniame puslapyje naudoja Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios fragmentą. Akivaizdu, jog demoniško motyvo propagravimas minėtame renginyje niekaip nedera su Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčios fragmento naudojimu informaciniams tikslams internetinėje erdvėje.

Mūsų patirtis rodo, kad demoniško kulto, motyvų bei subkultūros propagavimas yra priešingas giluminiam asmens siekiui laimės ir gėrio, gali turėti ypač neigiamos įtakos asmeniui bei jo santykiams su kitais.

Iš Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo spaudai:

Vyriausybė Susisiekimo ministerijos siūlymu sumažino asmenų, kurie Lietuvos Respublikos tarptautiniuose oro uostuose aptarnaujami kaip labai svarbūs asmenys, skaičių. Kaip labai svarbūs asmenys bus aptarnaujami tik aukščiausiojo lygio šalies oficialūs asmenys - Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Vyriausybės nariai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kadenciją baigę Lietuvos Respublikos Prezidentai bei šių pareigūnų sutuoktiniai, vykstantys kartu, Lietuvos kariuomenės vadas, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kardinolai, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas ir kitų tradicinių Lietuvoje registruotų