Religinga tauta?..

Kaip ir žadėjau, dar šiek tiek duomenų iš PEW apklausos rezultatų.

Šį kartą – apie religiją.

Esame įpratę manyti, kad lietuviai – labai religinga tauta.

Žiniasklaidoje naudojamas stereotipas – maždaug 80 proc. Lietuvos gyventojų yra katalikai. Šis stereotipas „pateisina“ Bažnyčios bandymus aktyviai kištis į valstybės gyvenimą, katalikų vyskupų pasisakymus iš Seimo tribūnų ir šventu vandeniu krapinamus naujus teismo ar savivaldybių pastatus.

Bet ar tikrai ta religija tokia jau svarbi?

PEW apklausos duomenys iš Lietuvos rodo ką kitą:

Religija (ne tik katalikų) labai svarbi – 19 procentų.

Meldžiuosi kasdien – 13 procentų.

Meldžiuosi bent kartą per savaitę – 12 proc.

Palyginimui:

Lenkijos duomenys: 33-32-45

Rusijos – 21-20-7

Ukrainos – 20-27-13

JAV – 55-55-38

Čekija – 7-7-6.

Čia dabarties duomenys.

Apie ateitį galima spręsti iš šių:

Religija labai svarbi: 8 proc. 18-29 metų respondentų, 11 proc. 30-49 metų respondentų, 15 proc. 50-64 metų respondentų ir 48 proc. vyresniems nei 64 metų apklausos dalyviams.

Išvadas pasidarykite patys.

P.S. Bus daugiau.

(6 balsų, vidurkis: 3.00 iš 5)
Loading...
  • Jei tave pakrikštijo vaikystėj dėl tradicijos, tai tu jau katalikas. Bet tai juk nereiškia, kad tau nors kiek rūpi ta religija. Geriau jau būtų pateikiama, kiek tų katalikų yra praktikuojantys – matytųsi realesnis vaizdas. Nes dabar – nors oficialiai žmogus ir priklauso šiai religijai, bet kiek tik gali, tiek ją keikia… Save priskirčiau tiems 13%, kurie kasdien meldžiasi, bet nesistengiu ir kitų padaryt uoliais tikinčiais, tačiau nelabai malonu, kai iš manęs daromas debilas vien dėl to, kad aš sekmadieniais skiriu valandą kažkam kitam, o ne tik savo reikmėms. Čia tik mano pamąstymai…

  • curry

    Nepakakamai religingų išlaikytinių tauta valdat krikščionių demokratų valdomame krašte :)

  • johnis

    Manes niekas neklause. As 35metu vyras, tikiu i Dieva ir meldziuosi kasdien uz sizofrenikus, tokius kaip informacines priemones direktoriu kuris sakosi toks nebesas kai raso i kita priemone ir atvirksciai.
    12% tai daug, su tokiu procentu seime partija gauna dauguma :)

  • Petriukas

    Jei statistika teisinga – pagaliau turime normalų vaizdą. Pagaliau galima užčiaupti kai kuriuos asmenis faktais.

    • Martynas

      Petrai, kodėl galvojate, kad faktais galima užčiaupti asmenis, kuriems faktai reiškia labai mažai, o subjektyvus ir guodžiantis tikėjimas (pasakomis) — labai daug?

  • Šiaip, man ir be šių statistikų buvo aišku, kad Lietuva nėra labai religinga tauta. Tik ne visi tai supranta ar nenori suprasti…

  • Truputį į šoną nuo šios temos.
    Religingas žmogus dar nereiškia, kad yra tikintis, o tikintis gali būti nereligingas. Tikrai tikinitis žmogus šiandien yra nereligingas.
    Lietuvoje tikinčių yra …labai ir labai mažai. Galima sakyti vienetai. Ir jie gali nepriklausyti jokiai religijai.
    Taip, kad ta oficiali statistika, suformuluota labai siaurai duoda tikrovės neatitinkančius duomenis

  • dzyvai

    Reguliariai žiniasklaidos priemonėse juodinama religija duoda rezultatų. Tam nereikia jokios didelės statistikos, užtenka nueiti į bažnyčią paprastą sekmadienį (ne per kalėdas ar velykas), ir suskaičiuoti galvų skaičių.

    Lietuviai linkę apibendrinti atskirus faktus ir nežiūrėti į visumą. Štai, jeigu yra klystkeliais einančių kunigų, tai religija nieko verta.

    Pažiūrėkime, ką nuoseklus žiniasklaidos antireliginis auklėjimas duoda: žmonės praranda tikėjimą. Tačiau, paradoksas, kai jie netiki į Dievą, jie nebepasitiki ir savimi. Ir, kas keisčiausia, pradėję garbinti pinigą, žmonės mano, kad demokratiją ir gerovę jiems atneš kažkokia nuasmeninta valdžia ar valstybė.

    Analizuojantiems statistikos rezultatus, siūlyčiau pastebėti kokia yra koleriacija šalyse tarp žmonių religingumo ir iniciatyvumo, verslumo.

    O tada dar sykį susimąstyti, ar tikrai religijų maišymas su purvais veda Lietuvą į Šviesų Rytojų :)

    • Tikinčiūjų Lietuvoje niekada nebuvo daug. Tradicijas palaikančių…nemažai…vos ne visi atskirais laikotarpiais (ne tik šis šimtmetis)

    • Raselė

      Tačiau, paradoksas, kai jie netiki į Dievą, jie nebepasitiki ir savimi…
      Tikrai? Man taip neatrodo.
      Paprasčiausiai tikintis žmogus gali viską „nurašyti dievo sąskaiton“, t.y. bet kokią atsakomybę už gyvenimą ir jo pasėkmes perkelti kažkam, kai nesinori prisiimti atskomybės sau.
      Mano nuomone, labai didelė lietuvių bėda yra ta, kad mes norime „kažkuo atrodyti, o ne kažkuo būti“. Svarbiausia čia yra vaizdas ir kaip „aš atrodysiu prieš kitus“, o turinys, mintys ir darbai, lieka nesvarbūs.
      Be to, joks „religijos maišymas su purvais“ man įtakos negali padaryti, nes niekada nemėginu kažkokios organizacijos tapatinti su konkrečiu žmogumi. Bet tos organizacijos reakcija (arba dažniausiai jos nebuvimas) į tam tikrus faktus tikrai kartais kelia didelių abejonių…

      • Vystosi diskusija.
        tikintis ..nurašyti dievo sąskaiton.
        Nelabai supratau ką tai reiškia. Bet čia jau pačio tikėjimo interpretacija.
        Kiek suprantu Raselė vis tik tikėjimą sutapatina su religija.
        Tikėjimas yra altruizmas (čia mano interpretacija). Kitaip sakant daryk kitam tai ką norėtum, kad pačiam darytų. Bet tai nėra Jėzaus išradimas, kaip, kad mūsuose yra pateikta.

        • Raselė

          Na šiaip pradinė tema ir buvo apie religingumą…

          tikintis ..nurašyti dievo sąskaiton…
          Gal per gudriai pasakiau.
          Tikintis (religingas) žmogus pasitiki (turėtų) dievu ir tada, kai vyksta, kas gero (davė dievas) ir kai atsitinka nelaimė (dievas nubaudė arba dievas padės). Viskas jo valioje.
          Kai gali pasitikėti tik savimi, kartais to tikėjimo (ne religijos) gali ir pritrūkti. Tai žmogiška.

    • Mantoske

      Yra kaip tik tai priešingai. Religija ir religingumas brukami įvariausiomis priemonėmis. Sakydamas, kad giliai netiki, dažnai tapsi balta varna. Pasižiūrėkite į Seimo narių priesaikos davimo cirką. Kiek galvų teišdrįsta netarti tų trijų paskutinių žodžių? Kodėl? Todėl, kad bijo būti neigiamai nušviesti žiniasklaidos, bijo uždirbti minusą prieš rinkėjus.

      Koreliacija tarp žmonių religingumo ir verslumo yra nulis. Svarbu tik pastebėti tai, kad Europoje gerokai geriau gyvena protestantiškos šalys. Kurios dabar jau visai ir pabrėžtinai nereligingos (skandinavai).

  • Šiaip šio blogo skaitytojus aš provokuoju naujai temai, nes tema, kurią uždavė blogo šeimininkas, mano galva nėra labai aktuali.
    Tema skambėtų maždaug taip: AR TIKĖJIMAS IR RELIGIJA YRA TAPATŪS DALYKAI.
    Na, bet jai niekas labai nenorės tai atsiprašau

    • johnis

      Si tema manau butu aktuali bernardinai.lt , nes sio tinklaraiscio autorius Racas (cia ne tas Racas kuris yra LRT tarybos narys ir net ne tas pats Racas kuris yra ir BNS direktorius) neismano nieko ir nenori ismanyti apie religija, o tuolab skirtuma tarp religijos ir tikejimo. Jis galetu tai tuos procentus zmoniu kurie tiki lietuvoje uzdarytu geriausiu atveju i viena vieta- zakrastija ir turbut padegtu ja kaip caro kazokai Kraziuose.

      • Mantoske

        johni, o kas tave verčia čia lankytis? Gal tas kipšiukas, kuris kiekvieną tikintį bando suviliot?

        :)

    • dzyvai

      Netapatūs. Tikėti gali ir pinigų galia, arba savimi kaip protingiausia būtybe žemėje. Religija yra daug platesnė savoka. Manau, kad čia ne diskutuoti reiktų, o žodyną pasižiūrėti.

      • Patikslinu, kad neturėjau kitos minties išskyrus tikėjimą Aukščiausia jėga, Dievu, Kūrėju.
        O kas dėl žodyno tai religija yra tai kas yra apeigos, tikėjimas antgamtinėmis savybėmis kt. dalykai.
        Kai kurios religijos, kurios turi daug mažiau apeigų jau vengia religijos termino, o daugiau akcentuoja tikėjimą.
        Jei galim dzyvai nenuslyskim dabar į visokius…..

        • Aras

          Tikėjimas Aukščiausia jėga, Dievu, Kūrėju išsilavinusioje visuomenėje yra absoliučiai nebeperspektyvus, nes aukštąjį ar vidurinį mokslą baigusiojo sąmonėje tai priimama kaip naivi pasaka vaikams.

          • Raselė

            O neturėtų būti naivi pasaka. Juk, jeigu neklystu, tikyba mokyklose dar dėstoma. Ir daugelis tėvų tuo visiškai patenkinti. O gal čia vėl paradinė pusė…

          • dzyvai

            Ir kaip Einšteinas tokiom pasakom tikėjo? Matyt nei mokykloj, nei aukštojoj nesimokė.

            O tikėjimas visas laikais buvo, ir bus žmogaus pasaulio pažinimo pamatas. Nes žmogus dažniausiai ne žino, o tiki, kad informacija kurią gauna yra teisinga arba ne. Gali net tikėti kad girdėjo, gali – kad pasigirdo. Vieni tiki kad skiepai padeda, kiti – kad alina imuninę sistemą.

            Vieni tiki kad religingas žmogus visą atsakomybę perkelia Dievui, kiti – kad dievobaimingas žmogus net kitiems žmonėms nematant bloga nedarys, nes Dievas jį mato visur.

            Nėra netikinčių žmonių. Skiriasi tik jų tikėjimo objektai/subjektai.

            Atkreipčiau dėmesį į JAV „religinę“ statistiką ir iniciatyvumo/verslumo statistiką. Paskui jas palyginkite su Lietuvos.

          • Aras

            „Žodis dievas man nereiškia nieko daugiau kaip tik žmogiško silpnumo išraišką, o Biblija yra kolekcija gerbtinų, tačiau vis viena primityvių legendų, kurios dar yra ir ganėtinai vaikiškos, rinkinys.“ A. Einšteinas
            Laikas užbaigti mitą, jog A. Einšteinas buvo religingas ir tikėjo dievu, toks buvo laikmetis ir norint priklausyti bendruomenei, netapti atstumtuoju reikėjo „apsimesti“ religingu.
            Net gerokai po A. Einšteino mirties Dž. Lenono pasakymas – „Mes populiaresni už Jėzų Kristų„ sukėlė isterijos ir neapykantos bangą Liverpulio keveriukės nariams.

          • lida

            „išsilavinusioje visuomenėje yra absoliučiai nebeperspektyvus“ – turbūt turėjote omeny save ? Kas Dievą suvokia, iš vaikiškų knygelių kaip senelį su barzda, verčiau nesigirtų savo neišsilavinimu. Matot, ne visos sifilio štamo bakterijos pajėgios suvokti faktą, kad jų būtis yra laboranto rankose, nors gal ir pafilosofuoja, jog už jų visatos (mėgintuvėlio) ribų senelio su barzda (laboranto) egzistavimas būtų neperspektyvus.

          • Aras

            Nepamirškim, jog viena iš didžiųjų religijų apskritai neišpažįsta dievo. ;) Nei senelio, nei aukščiausiojo proto vaidmenyje.

          • lida

            Ne reiškinio pavadinime esmė.

      • Ir dar dzyvai. Pagaliau aš esu pateikęs tinklapį ir galit pamatyti mano poziciją. Tikslinu klausimą: TIKINTI TAUTA?…

  • urvinis

    „Esame įpratę manyti, kad lietuviai – labai religinga tauta.“

    Hm. Niekada taip nemaniau. Negi tik aš vienas nebuvau „įpratęs taip manyti“? Keista.

  • A.G.

    Manau, kad ir čia gali būti trūkumų pačiuose apklausos metoduose.
    Manau, kad ne tiek svarbu kaip save žmogus įvardija, kiek kartų per savaitę klūpi Bažnyčioje, kaip nuodėmės išpirkimo klausimas.
    Dauguma mano, kad paatgailavęs pas kunigą, išpažinties metu, – jis ir toliau, ir vėl gali daryti tokią pačią nuodėmę. Ir po to, dar ir kataliku vadintis.
    Tad žmogus, kuris eina išpažinties sąmoningai nepasiruošęs daugiau tos nuodėmės/tų nuodėmių, dėl kurios/kurių pasiruošęs eiti atgailauti, nedaryti – nelaikyčiau kataliku.
    Juo labiau tokių, kurie vos išėję iš Bažnyčios vėl nevykdo Dievo įsakymų.
    Būti doru kataliku – ilgas kelias, kurio iki mirties gali neužtekti ir pasiryžėliams.
    Jei kas dėl manęs, – matyt degsiu visgi pragare, – kadangi esu už melagių, vagių, banditų utilizaciją. Priešingai nei reikalauja Dievo įsakymai.

  • Karvė

    Mažėjantis religingumas, be abejo, yra teigiamas pokytis, deja net ir dauguma tų, kurie pasisako kaip netikintys dažnai patys net nesuvokia, kaip jų mąstymą ir sprendimus veikia įsisenėjusios ir į visuomenės sąmonę įaugusios religinės dogmos ir požiūriai. Gali sakyti, kad neesi religingas, bet jei tave pakankamai nuosekliai katalikiškai auklėjo nuo vaikystės, tai gal nė nepastebi, kaip įėjęs bažnyčion žegnojiesi ar kapinėse kalbi maldas…

    Mano nuomone, religiniais nuodais užnuodyti apie 70%-80% lietuvių.

    Įdomu būtų beje taip pat sužinoti koks lietuvių ir kitų Europos šalių gyventojų požiūris santykis su prietarais, astrologija, aiškiaregiais.

    • Raselė

      … bet jei tave pakankamai nuosekliai katalikiškai auklėjo nuo vaikystės, tai gal nė nepastebi, kaip įėjęs bažnyčion žegnojiesi ar kapinėse kalbi maldas…
      Jeigu to išmokai automatiškai, nemąstydamas, galbūt. Tik ar tai tikėjimas?

      • Karvė

        Tikėjimą palikim tikėjimui, bet taip pat automatiškai paskui išlenda ir visos tos vertybės, netolerancija, siauraprotiškumas. Automatiškai – kaip tik blogiau, nes viena yra, kai žmogus turi vienokią ar kitokią nuomonę, kurią palaiko bent jau sau reikšmingais argumentais, o kitas, kai ją paveldėjęs archetipiškai ir išspjauną nesamoningai net nesusimąstęs.

  • austras

    Gerbiamas Artūrai, vat įdomu, Jūs stengiatės sklaidyti mitą apie religingą lietuvių tautą, skatinamas asmeninio suinteresuotumo, ar čia yra kažkokios kitos priežastys? Problema tame, kad griauti šiuos mitus galima nebent paprasto žmogaus sąmonėje. Antropologinėje literatūroje ar šiaip analitiniuose istorikų veikaluose religingumo mitai jau seniai sugriauti.
    Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos socialisto Eric Hobsbawm knyga „Kraštutinumų amžius: trumpasis XX amžius 1914-1991“, kažkokiam nerūpestingam leidėjui laiku neapsižiūrėjus, netyčia išliesta net gimtąja lietuvių kalba.
    Citata: „Nuo naujo moralinio individualizmo labiausiai nukentėjo tradicinė šeima ir tradiciškai organizuotos Bažnyčios Vakaruose; jos paskutiniajame mūsų amžiaus trečdalyje iro tiesiog dramatiškai. Tai, kas siejo Romos katalikų bendruomenes, nyko stebėtinai greitai. Per septintąjį dešimtmetį mišių klausančių gyventojų skaičius Kvebeke sumažėjo nuo 80 iki 20 procentų, o tradiciškai didelis gimstamumas tarp Kanados prancūzų sumažėjo daugiau nei šalies vidurkis. Moterų išsivadavimas, arba, tikriau sakant, moterų reikalavimas suteikti joms gimdymų reguliavimo teisę, įskaitant aborto ir skyrybų teisę, tikriausiai dar labiau atitolino Bažnyčią ir tuos, kurie XIX amžiuje tapo pagrindine tikinčiųjų dalimi. Tai vis labiau ryškėja tokiose tikrai katalikiškose šalyse kaip Airija ir paties popiežiaus Italija, o komunizmui žlugus, būdinga net Lenkijai. Pasirenkančių kunigystę ir kitas religinio gyvenimo atmainas asmenų staiga sumažėjo, beje, mažėjo ir noras laikytis celibato, realiai ar oficialiai. Trumpai tariant, gerai tai ar blogai, bet moralinis ir materialinis Bažnyčios autoritetas dingo toje juodoje bedugnėje, kuri žiojėjo tarp deklaruojamų gyvenimo ir moralės normų ir realaus žmonių elgesio XX amžiaus pabaigoje. Kitos Vakarų bažnyčios, kurios ne taip griežtai diktavo savo taisykles tikintiesiems, įskaitant ir kai kurias senesnes protestantų sektas, nyko dar greičiau.“

  • Suprantama jei mes paimsim nuogą tikėjimą. Tai šiuolaikinis žmogus tiki kur kas daugiau nei prieš tai gyvene, nes jis tiki: masinio informavimo priemonėm, civilizacijos pažanga, žmogaus teisių deklaracija, mokslu….lengviau pasakyti kuo jis netiki
    Bet čia šiaip pablizgėjau truputį :)

  • Tai nors būtų ir 90%,“pateisinti“ Bažnyčios kišimosi negalima. Nekvestionuojamom bene nekintančiom dogmom valdyti šiuolaikinius procesus? Dėkui ne. Yra xyz kartų turtingesnių būdų, kaip tvarkytis :)

  • Skaičiai iškalbingi.
    Labai gražiai: „ šventu vandeniu krapinamus“.

  • mdxacuk

    Įdomūs žmonės: religija svarbi 19-ai procentų, bet kartą ar daugiau per savatę poteriauja 13+12=25 proc. Čia Lietuvoj. Kitur dar gražiau. Tai nieko nuostabaus, kad katalikais pasiskelbia visi 80 proc.

  • status_quo

    Nova – ar būtina užsiiminėti tautologija? Mes žinome, ką Račas turėjo omenyje tikintieji. Tai neišsiplečiam, nes nueisime iki absurdo.

    Tiesa pasakius, man nustebino ta statistika. Žinojau, kad tie beveik 80 procentų yra ryškiai išpūstas skaičius, bet kad tiek… Jeigu tik tiek tikinčiųjų, tai gal jau laikas bažnyčiai (didžiausiai nekilnojamo turto laikytojai) pradėti mokėti mokesčius?

    • dzyvai

      Religija -> žmogaus dorovinis ir dvasinis mokymas/ugdymas. Kai sugalvosite tą mokymą/ugdymą pakeisti kažkuo kitu, labiau veiksmingu ir efektyviu, galėsite tas nereikalingas bažnyčias naikinti. Nors jeigu tokiais tempais žmones varysime į moralinį/dvasinį degradavimą, greitai bažnyčias pardavinės aukcionuose.

  • A.G.

    Šiame klausime yra ir baisių dalykų.
    Vienu metu, žmogus galėjo ir darbo netekti, ne dėl to, kad buvo giliai tikintis, bet kad buvo pastovus Bažnyčios lankytojas.
    Mano suolo draugas buvo klapčiukas (vėliau kunigas, vėliau iškeltas į aukštas pareigas), tad mokykloje lankėme bažnyčią abu, kol mano tėvukas mokytojas nebuvo perspėtas dėl to (tad tėvelis patarė lankytis kitoje parapijoje).
    Žinau atvejį, kai sūnus net savo mamos laidotuvių metu, pastovėjo prie bažnyčios – bijojo dėl darbo.
    Tuoj po 1990 m., buvo, atvirkščiai, keletą metų iš eilės, netikinčių Dievu, karjieristų tarpe, iš viso nebuvo.
    O dabar situacija gerokai prastesnė tuo klausimu nei tarybiniais laikais. Bent mūsų bažnyčioje jaunimo labai mažai ir bendrai procentas, kurie pastoviai lanko mišias, visiškai mizernas (manau savo bažnyčią pastoviai lanko 1-3 proc. parapijiečių).
    Tad pastebėjau, kad labai skirtingai yra susieti dalykai tarp karjieros ir savo tikėjimo viešo išpažinimo. Šiuo metu, kaip ir tarybiniu laiku, – tai (viešas tikėjimo Dievu išpažinimas) gal ir kenkia net karjierai.

  • Pastabos

    Na taip paprasta bet kam, turinciam (katalikisko/krikscioniko) religinio isprusimo pagrindus: NE DEL SIO STEREOTIPO (tariamu 80 procentu aktyviu kataliku) ir apskritai ne del demografiniu/statistiniu motyvu Baznycia DALYVAUJA (kodel Racas skuba is karto postuluoti, kad zalingai ir neteisetai „kisasi“?) VISUOMENES (kurios valstybingumas yra tik vienas is aspektu) gyvenime. Racai, yra ne siaip katalikisku/davatkisku rastu, bet ir rimtu Oksfordo istoriku parengtu studiju apie „politine teologija“ ir pan. Gal tamsta paskaitytu viena, vietoj kalbejimo pabodusiais stereotipais. nes keistai atrodo, kai stereotipininkas demaskuojN stereotipus.

  • tikras lietuvis

    Dievo nėra – sakė O.Benderbėjus. Ir jis buvo teisus. Todėl ir tikinčiųjų nėra.

  • fsm

    @tikras lietuvis
    >>Dievo nėra

    Yra. Čia nuoroda http://www.venganza.org.

    O čia kiek rimčiau – kodėl kai kurie žmonės tiki esant vieną ar daugiau dievų. http://www.youtube.com/watch?v=1iMmvu9eMrg

  • Petriukas

    Man labiausiai patinka, kai klierikalai bando Einšteiną pateikti kaip pavyzdį. Ir tai daro visiškai išimdami iš konteksto jo mintis. Paprasčiau sakant – meluoja. Sveikinu melagiai :P

  • dpd

    Įdomu, alaus ir krepšinio kriterijai buvo įtraukti į apklausą. Remiantis skaičiais, Čekijoje ne

  • povilas

    zinai racai po sio straipsnio as tau galiu pasakyti tik :
    ne man taves teisti dievas tau teisejas, lievas straipsnis tavo smegenu maistas, kalbi apie materijas aukstas, kai mirtis priglaus lupas tau prie kaktos
    Tu sauksi “as atciprasau tai nepasikartos”. (cia yra citatu is “ baltoji mritis“)

    • Povilai, religijos tam ir sukurtos, kad jomis galėtum gąsdinti žmones. Didžiausias nusikaltimas žmonijai yra vis tik religijos. Su tikėjimu tai neturi nieko bendro.

  • žinai, Povilai, po šio komentaro aš tau galiu pasakyti tik: gal tu geriau nueik išpažinties ir prisipažink, kad nusidėjai atsivertęs šitą puslapį ir daugiau šios nuodėmės niekada nebedaryk.

    Ir kai mirtis priglaus lūps prie tavo kaktos, pateksi į rojų.

    Aleliuja.

  • povilas

    na gerai be ironijos gal? nors manau i mano komentara nebuvo galima kitaip acakyti. siaip as nesuprantu tokio straipsnio kodel? „Bažnyčios bandymus aktyviai kištis į valstybės gyvenimą, katalikų vyskupų pasisakymus iš Seimo tribūnų ir šventu vandeniu krapinamus naujus teismo ar savivaldybių pastatus.“ koks tau skirtumas? nori apsviesti zmones? gal nereikia? baznycia lietuvos neokupuos. visas tiesas ir pns katalikai girdi baznycioje(tie kas nenori neina ir negirdi!). as asmeniskai tikiu i dieva bet netikiu i baznycia. “ Ir kai mirtis priglaus lūpas prie tavo kaktos, pateksi į rojų.“ kazi ar toks yra, ir ar as buciau vertas i ji patekti… laukiu straipsnio apie muslmonus, budistus ar ten dar kaskokius. juk racas nenori diskriminuoti zmoniu, poziuriu ir religiju?

    • nerijus

      povilai

      Vienintelė tiesa, kurios jie nenori girdėti- MOKESČIAI ( neišimtis ir kitos religijos ). Bijo kaip velnias kryžiaus :)

  • p.s.

    Žiniasklaidoje naudojamas stereotipas – maždaug 99 proc. Lietuvos gyventojų yra raštingi. Šis stereotipas “pateisina” Žurnalistų bandymus aktyviai kištis į valstybės gyvenimą, laikraščių ir agentūrų redaktorių pasisakymus iš Seimo tribūnų ir „šventų“ vedančiųjų straipsnių aiškinimus apie naujus teismo ar savivaldybių pastatus ir kaip turėtų ar neturtų gyventi tauta ir t.t.
    Bet ar tikrai ta žurnalistika tokia jau svarbi?
    „Zero“ apklausos duomenys iš Lietuvos rodo ką kitą:
    Žurnalistika(ne tik laikraščių) labai svarbi – 19 procentų.
    Skaito kasdien – 13 procentų.
    Skaito bent kartą per savaitę – 12 proc.
    Palyginimui:………….

    Nedaug te pakito

    Kažkokia paranoja gaunasi

    Konkurencija dėl auditorijos?
    Asmeninės nuoskaudos?
    Nepriėmė į seminariją?

    Su tokia logika išvadas pasidarykite patys…

  • Linas

    Išvada labai džiuginanti – pasaulį blaiviai regi vis daugiau žmonių. Gaila, kad valdžioje yra visiškai kitokios proporcijos. Aniems religija svarbesnė ir už žmogaus teises, ir už LR Konstituciją, ir už tarptautines sutartis…

  • Julius

    Zinokite labai keistai atrodo ki is didziausio komunisto virsta i tikintiji,tuokiasi baznycioje,per reikalingas progas
    apsilanko baznycioje.Visur veidmainyste net juokas ima-kada tai baigsis

  • fsm

    @povilas
    >>nebuvo galima kitaip acakyti.

    Acakyti. Atleiskite, bet net supykino tai pamačius.

  • Psidagis

    Matyt mūsų visuomenė nors ir laisva, bet dar nėra dvasiškai praregėjusi, atgimusi. Palyginkite su JAV.