Tolerantiška tauta?

Kaip ir žadėjau – dar vienas mane sudominęs dalykas iš PEW apklausos.

Šį kartą apie mūsų požiūrį į kitas tautas ir kitas relgijas.

Esame įpratę tam požiūriui apibūdinti terminą „tolerantiškas“.

Deja, bet apklausa pateikia kiek kitokį vaizdelį: esame vieni nepakančiausių ir netolerantiškiausių Europoje.

Į klausimą, ar pritariame teiginiui, kad visuomenei yra gerai, kai ji sudaryta iš skirtingų rasių, religijų ir kultūrų žmonių, teigiamai atsako 51 proc. apklaustųjų – mažiau nei bet kurioje kitoje apklausoje dalyvavusioje valstybėje.

Arčiausiai mūsų – Ukraina (52 proc.), Bulgarija (53 proc.) ir Čekija (55 proc.)

Toliausiai  – Prancūzija (90 proc.), Didžioji Britanija ir Vokietija ( po 85 proc.). 

Pirmaujame tarp visų apklaustųjų ir pagal savo požiūrį į žydus: 37 proc. mūsų per apklausą patvirtinome, kad mūsų požiūris į juos neigiamas. Lenkijoje ir Vengrijoje tokių po 29 proc., o Rusijoje ir Slovakijoje – po 27 procentus.

Tiesa, Italijoja ir Ispanija mus lenkia. Bet ne neigiamu požiūriu į žydus, o į musulmonus: atitinkamai 69 ir 46 procentai.

Gana įdomūs yra ir duomenys, rodantys, kaip įvairiose valstybėse požiūris į skirtingas religines ar etnines bendruomenes pakito nuo 1991 metų.

Lietuva            Neigiamas požiūris (proc.)

                      1991                               2009                               Pokytis

Žydai              10                                    37                                     +27
Lenkai             30                                    21                                     -9
Rusai               21                                    17                                     -4
Ukrainiečiai       7                                    13                                      +6

Įdomumo dėlei galima pastebėti, kad lenkų požiūris į lietuvius per tuos beveik 20 metų nepasikeitė (neigiamai mus vertina 18 pro. lenkų), o štai Rusijoje ir Ukrainoje pokyčiai vieko priešinga kryptimi nei pas mus.

Rusijoje neigiamai vertinančių lietuvius nuo 1991 iki 2009 padaugėjo nuo 28 iki 38 procentų, o Ukrainoje – sumažėjo nuo 13 iki 11 procentų.

Pastebite įdomų dalyką: rusai į mus 2009 metais žiūri beveik su tokia pat meile kaip mes į žydus…

(5 balsų, vidurkis: 4,20 iš 5)
Loading...
  • Įdomūs skaičiai. Ir, matyt, jie puikiai iliustruoja tą tikrą netoleranciją, kuri atsiskleidžia neofialiuose „sluoksniuose“.

  • WU

    Dar ne tokie baisūs skaičiai, kokių tikėjausi :) Turbūt tik Vilnių apklausė.

  • max

    šį Artūro pastebėjimą puikiai papildo šiandieninis Lietuvos žinių straipsnis apie agresiją Lietuvoje. Tai puikiai atsispindi ir lietuviškuose internetiniuose komentaruose – patikėkite , niekur kitur neteko tokių agresyviai bukų skaityti.

  • Šiuo atveju norėčiau paprieštarauti gerb.Artūro išreikštai nuostatai dėl lietuvių nepakantumo ar netolerancijos, jeigu aš ją teisingai supratau (nebūtinai yra taip).

    Gerbiamas Artūras savo apgailestavimą dėl mūsų tautiečių netolerancijos pagrinde iliustruoja dviem skaičiais.

    Į klausimą, ar pritariame teiginiui, kad visuomenei yra gerai, kai ji sudaryta iš skirtingų rasių, religijų ir kultūrų žmonių, teigiamai atsako 51 proc. apklaustųjų – mažiau nei bet kurioje kitoje apklausoje dalyvavusioje valstybėje.

    Drįstu manyti, kad iš atsakymo į šitaip suformuluotą klausimą negalima išvedinėti visuomenės pakantumo/nepakantumo rodiklio. Pvz. mano atsakymas į jį irgi būtų neigiamas.

    Ar tai reiškia, kad aš esu nepakantus ir netolerantiškas žmogus? Deja, ne.

    Tai viso labo reiškia, kad man yra žinoma, jog religiniai, rasiniai ir ypač – kultūriniai skirtumai vienos visuomenės rėmuose labai dažnai tampa socialinių konfliktų priežastimi.

    Bent kiek domėjusiems šiais klausimais aišku, kad visuomenės homogeniškumo laipsnis koreliuoja su konfliktų kilimo tikimybėmis jos viduje.

    Ir šitą elementarią tiesą savo gyvenimiškos patirties pagrindu puikiai suvokia dauguma paprastų Lietuvos gyventojų, kurie ir atsakė į klausimą atitinkamai.

    Taigi, tas atsakymas tik parodo, kad dauguma apklaustųjų dar sugeba samprotauti sveiko proto ribose ir nieko nepasako apie jų pakantumą.

    Tolerantiški skeptikai gali paklausti – o tai koks klausimas parodytų tą nepakantumą ar netoleranciją?

    Ogi maždaug toks – papildantis aukščiau minėtą:

    „Ar pritartumėte teiginiui, kad valstybės politikoje būtinos pozytyvios (teigiamos) ar negatyvios (neigiamos) diskriminacinės priemonės, siekiant sumažinti mūsų visuomenės rasinius, religinius ir kultūrinius skirtumus ir padidinti jos homogeniškumą?“

    Štai iš atsakiusiųjų į šį klausimą teigiamai skaičiaus ir būtų galima piešti artimesnį tikrovei netolerancijos Lietuvoje paveikslą. Beje, užbėgdamas už akių smalsuoliams paminėsiu, kad mano atsakymas į jį būtų: „Ne, nepritarčiau“.

    Dabar apie neigiamą požiūrį į tautines mažumas ir kitas tautas.

    Minimi įdomūs skaičiai – ir labai įdomi tendencija:

    jeigu iškart po Nepriklausomybės atstatymo 1991 m. į žydus neigiamai žiūrėjo 10 proc. apklaustųjų, tai 2009 m. – net 37!

    Pritrenkiantis ir labai nemalonus pokytis.

    Tačiau apklausa – tik veidrodis, rodantis kažkokio realybėje egzistuojančio reiškinio atvaizdą.

    Dabar paklauskime savęs: tai ką gi iliustruoja šis negražus ir nemalonus veidrodžio atspindys ir ką reikėtų keisti realybėje, kad ir atspindys pasikeistu?

    Lietuvių mąstyseną ar visgi kai kurių žydų organizacijų ir veikėjų elgseną mūsų atžvilgiu? Tarkime, jeigu jūs puikiai sugyvenote su kaimynu prie 10 metų, o dabar kalbate apie jį tik blogai – tai gal čia ne tik jūsų nukvakimo, bet ir to kaimyno elgsenos problema?

    Nes, atvirai sakant, panašu, kad tas žiaurus neigiamo lietuvių nusistatymo augimas per pastaruosius 18 metų didžia dalimi sąlygotas būtent tų organizacijų ir veikėjų veiklos.

    Kurią pakeitus, mano kuklia nuomone, per pakankamai neilgą laiko tarpą nesunkiai pavyktu sugražinti lietuvių nusistatymą į 1991 m. ar net dar žemesnes ribas.
    _________

    Atsiprašau silpnesnio regėjimo skaitytojų už ilgą komentarą.

    • Arturas

      Na, to sveiko proto toli ieškoti mums nereikia – užtenka pasižiūrėti į Latviją. Paradoksas tame, kad tam, kad visuomenė išliktų sveika, būtinas tam tikras kiekis kitataučių. Gal apie 10-30%%, dėl šviežio kraujo. Bet jei tas procentas artės prie 50, gali ištikti krachas.

      Kalbant apie žydus, gal nevertėtų kaltinti vien tų egzotiškų organizacijų. Mano nuomone, pagrindinis antisemitizmo augytojas, puoselėtojas Lietuvoje – mūsų mylimas tautinis filadelfijus. Kai ištisus 20 m. žiniasklaida taip su pasimėgavimu apvolioja kiekvieną Zurofo pirstelėjimą ar nusičiaudėjimą, nereikia stebėtis pasiektais rezultatais. Galima nebent apgailestauti, kad visuomenė vis labiau tampa primityvia minia lengvai manipuliuojama bulvarinių laikraštėlių. Besiblaškančia tarp pareigyčių ir kedžių. Bet, matyt, tai dėsningi augimo sunkumai. Akivaizdu, kad Algio Greitai profilaktikos mums neužtenka :(

      • Gerbiamas (irgi) Artūras rašo:

        Paradoksas tame, kad tam, kad visuomenė išliktų sveika, būtinas tam tikras kiekis kitataučių. Gal apie 10-30%%, dėl šviežio kraujo.

        Tikrai labai įdomus, dažnai pasitaikantis ir, sakyčiau, visiškai nepagrįstas teiginys. Na, bent jau man nėra tekę matyti bent kiek rimto jo pagrindimo.

        Žinoma, gali kilti ginčai dėl visuomenės sveikumo/nesveikumo sąvokos ir rodiklių, bet jei kas paaiškintu, kodėl pvz. vienatautės dabartinės Japonijos ar P.Korėjos visuomenės ar D.Britanijos/Prancūzijos visuomenės tų valstybių klestėjimo laikais nėra laikytinos sveikomis – būčiau labai dėkingas.

        Kalbant apie žydus, gal nevertėtų kaltinti vien tų egzotiškų organizacijų. Mano nuomone, pagrindinis antisemitizmo augytojas, puoselėtojas Lietuvoje – mūsų mylimas tautinis filadelfijus. Kai ištisus 20 m. žiniasklaida taip su pasimėgavimu apvolioja kiekvieną Zurofo pirstelėjimą ar nusičiaudėjimą, nereikia stebėtis pasiektais rezultatais.

        Kitaip sakant, Jūs manote, kad šio reiškinio (neigiamo tam tikrų etninių grupių vertinimo) priežastis – ne toms grupėms priklausančių ir jų interesų atstovavimą deklaruojančių subjektų veikla, bet tai, kad apie tą veiklą sužino visuomenė?

        Ir jeigu nuo jos tą veiklą būtų galima nuslėpti – tai ir būtų geriausia išeitis šiuo atveju?

        Khhm, drįstu teigti, kad Jūsų siūlomas modelis labai primena totalitarizmo laikais taikytus ir netinka visuomenei, kuri gerbia žodžio laisvę ir užtikrina žmogaus teisę į teisingą informaciją.

        • Arturas

          Neteisingai supratote. Iš tikro, ten ir slėpti nėra ko. Iš esmės, visos tos begalinės istorijos apie zurofus ir piktus rabinus yra iš piršto laužtos.

          • Iš tikro, ten ir slėpti nėra ko. Iš esmės, visos tos begalinės istorijos apie zurofus ir piktus rabinus yra iš piršto laužtos.

            Gerbiamas Artūrai, bijau vėl neteisingai suprasti Jūsų pasisakymą, todėl pasitikslinu:

            ar Jūs teigiate, kad Lietuvos spaudoje ir kitoje massmedijoje pateikti vieno S.Vyzentalio fondo bei kitų žydiškų organizacijų vadovų pasisakymai bei tam tikrų, rabinais besitituluojančių, užsienio veikėjų elgsena Lietuvoje – PRASIMANYTI?!

            Ar minėdamas „iš piršto laužtas istorijas“ nesėkmingai bandote pasakyti kažką kitką?

          • Arturas

            Hm… Jei būčiau norėjęs parašyti „PRASIMANYTI“, būčiau taip ir parašęs. Nemanote?

          • Hm… Jei būčiau norėjęs parašyti “PRASIMANYTI”, būčiau taip ir parašęs. Nemanote?

            Nemanau, nes minčių svetimose galvose skaityti nemoku – skaitau tai, kas parašyta.

            Jūs parašėte, kad šios istorijos, cituoju – „iš piršto laužtos“.

            Įprastinė šios frazės reikšmė, jeigu tikėti internetiniu Lietuvių kalbos žodynu (http://www.lkz.lt/startas.htm žr.~pirštas1), yra tokia:

            „iš pir̃što išláužti (iščiul̃pti) – sugalvoti, pramanyti ką nebūta.“

            Tai jeigu Jūsų, gerbiamas Artūrai, kalbosenoje visiems žinomi žodžiai ar frazės turi kažkokias kitokias, tik Jums žinomas reikšmes, tai būkite malonus po savo tekstais ar komentarais pridėti ir Jūsų sugalvotu ir vartojamų terminų žodynėli.

            Kitaip niekaip nesusišnekėsime.

          • Zeppelinus, o kurie žydų veikėjai ir kokios žydų organizacijos „prisidirbo“, kad „anti“ skaičiukai taip išaugo? KĄ jos padarė? Sukioju galvą ir kažkaip nerandu informacijos. Gal dėl to, jog laikraščių neskaitau, hmz.

          • Gerbiamas Kinomeka,

            siūlote man atpasakoti Jums 18 metų eigoje išsidėsčiusių įvykių virtinę ir apibūdinti jų dalyvius keliais sakiniais?

            Khhm, bijau, kad toks uždavinys ne mano kuklioms jėgoms.

            ..nerandu informacijos. Gal dėl to, jog laikraščių neskaitau, hmz

            Citata iš klasikos, tsakant – especially for you:

            „Людей, которые не читают газет, надо морально убивать на месте“ © I.Ilfas&E.Petrovas „Aukso veršis“

  • Kęstutis

    Reiktų nepamiršti kaip Lietuviai vertina žydus. Bent jau prieš II pasaulinį karą Žydai buvo labai nemėgstami, tačiau Žydeliai – mylimi. Žydelius per karą ir gelbėjo Lietuvaičiai aukodami daug savo asmeninės gerovės. Kuo jie skiriasi?
    Žydas – žmogus, kuris dažniausiai įdarbindavo lietuvius kaip pigią darbo jėgą. Pinigų niekam niekada neskolindavo, būdavo itin šykštus. Labai užsirūstindavo, kai negaudavo skolos jeigu jau kažkam paskolindavo.
    Žydelis – trumpai tariant, jei pas jį ateidavo žmogus nusipirkti kilogramą mėsos ir sakydavo „Velniai rautų, tikrai nori šeima pavalgyti, bet neturim dabar pinigų tiek…“, tai žydelis visada atsakydavo: „Nesijaudink, imk šį gabalą dabar, o vėliau tikrai turėsi pinigų ir atiduosi“.
    Panašus principas veikia ir dabar. Turiu omeny žmonių supratimą ir požiūrį. Bent jau aš taip manau. Ypač tarp vyresnio ažmiaus žmonių. Nors pats esu dar jaunas bernas, bet ne kartą mačiau tokių stereotipų pavyzdžių.

    • johnis

      idomus tavo poziuris. Jei as turiu pinigu tai kaip ir privalau tau duoti kad tu mane megtum , o jei neduosiu tai tu manes nekesi ir galima suprasti kad net grasini Kauno garazu…..Tragedija mums su tokiais mastytojais…..

      • Kęstutis

        Nemano požiūris čia. Taip senoliai pasakojo :) Pats neviešinu savo nuomones, nes greitai baudą gaučiau. O ir patys žmonės supyktų. :)

  • mdxacuk

    Nežinau kaip kiti, bet tarp 10 ir 37 aš įžiūriu +27 pokytį.

  • Žvelgaitis

    Kadangi info pateikta tendencingai, t.y. komentuojant, vadinasi galima? nesutikti su Komentatoriumi. Bent jau tame informacijos gabaliuke, kurį mums padavė.

    Panašu, lietuviai jau įtikinti, kad jie yra didžiausi pasaulyje saviškių skundikai, vieninteliai, prie kurių katilo pragare nėra sergstinčių velnių, vieninteliai, kurie džiaugiasi, kai dega kaimyno sodyba. Na, dabar laikas imtis tolesnės psichologinės destrukcijos. Jei vis dar manydavome esantys viena tolerantiškiausių tautų (pavyzdžių daugybė), tai laikas ir čia mus veidu į š,,ą, kad žinotume savo vietą. Esame netolerantiškiausi, pasirodo, per visą Europą. Nes į klausimą „ar pritariame teiginiui, kad visuomenei yra gerai, kai ji sudaryta iš skirtingų rasių, religijų ir kultūrų žmonių, teigiamai atsakome 51 procentu“. Kiek mažas tas procentas, nes lietuvių kiek žinau, Lietuvoje daugiau. Na, galima atmesti kelis procentus lietuvių kitomis religijomis ir pan. Taigi, gerbiamas Komentatorius nustemba: kaip čia dabar: lietuviai nenori kitų rasių, kitų kultūrų? Vaje, kokie tie lietuviai… Įdomu, ar ponas Komentatorius nori, kad jo bute apsigyventų kaimynas su savo problemomis, sakydamas, kad čia televizorius didesnis?

    Na ir dar labiau stebina, kad Komentatorių stebina prancūzų, vokiečių atsakymai. Jis ką, nevaikščiojo Paryžiaus gatvėmis? O gal nematė, kaip Eurovizijoje Vokietija balsuoja už Turkiją? Tai kokių kitokių atsakymų ponas Komentatorius nori tikėtis, kad tie kitataučiai, užplūdę visą Europą, pasakys kaip atsakė apie savo kraštą lietuviai? O gal pagalvokime dar atvirkščiau: tie, sakykime arabai (apibendrinta prasme, nieko neįžeidžiant) neša demokratinį supratimą į Europą ir demokratiškai atsako į anketas. O pamanykime, kaip būtų, jei europiečiai taip „atskiestų“ Irano, Irako, Pakistano, JAE ir kitų kraštų žmones? Tikriausiai supratingai linkčiotume galvas, taaaip, jie nori savo kultūrą, religiją, savastį išlaikyti. O mes, panašu, jau greitai būsime barami, kad skriaudžiame, netoleruojame, ignoruojame pedofilus?

    • lida

      Geras pastebėjimas dėl respondentų.

    • Kęstutis

      Dėl skundikų. Šiaip svečiavausi pietų šalyse ir pavyzdžiui Graikijoje bei Kipre pastebėjau keistą dalyką. Ten beveik nėra policijos. Nebent naktinis reidas būtų. Sistema ten paprasta: Pravažiavai pro raudoną, blac kolega paėmė ir paskambino policijai, o po gero pusvalandžio gausi pakvietimą į komisariatą. Skundo užtenka, bet skundžia žmonės ten sąžiningai. Ir tai galioja ne vien kelių eismo taisyklėms.
      O apskritai ar žinot kas labiausiai skundžiasi gyvenimu? Lietuviai. Kad ne. Labiausiai gyvenimu skundžiasi Britai. Jeigu du nepažystami britai susėda traukinyje, jie pradžių pradžioje skųsis apie orą, o vėliau ir apie savo gyvenimus.
      Nereikia taip nuvertinti savų bendrataučių.

    • Karvė

      Dėl, kad iš minimo klausimo negalima daryti išvadų apie toleranciją jau pakomentavo Zeppelinus, bet va su fraze „Jei vis dar manydavome esantys viena tolerantiškiausių tautų (pavyzdžių daugybė)“ sutikti neįmanoma. Kažin kas iš tų Lietuvių save laiko viena tolerantiškiausių tautų? Ar tik ne tie patys, kuriems pasaulio pabaiga būtų kaimynas musulmonas?

      Mane asmeniškai nustebino tokie žemi nepakantumo procentai, tikėjausi bent jau tokių kaip Italijoje/Ispanijoje…

      Liūdniausia, kad dažnai netolerantiški svetimoms tautoms/religijoms Lietuvos piliečiai yra didžiausia dalis emigrantų. Galėtu bent jau į maitinančią ranką nekąsti.

      Taip pat iš to plaukianti mintis – jei emigrantai dažnai prastesnio išsilavinimo ir mažiau tolerantiški, tai kažkur jie yra ir tie imigrantai keliantys problemas vietiniams. Taigi, netolerancija kyla dėl tos pačios netolerancijos – užburtas ratas…

  • mdxacuk

    Tarp rusų požiūrio į lietuvius ir lietuvių požiūrio į žydus be procentų bendra yra tai, kad nei vieni tų savo nemėgiamų dažniausiai akyse nėra matę ir jokių reikalų turėję per visą gyvenimą. Kai pradėjau eiti į pirmą klasę, mano klasėj buvo 7 žydukai. Iki mokyklos baigimo beliko 1, kuris taip pat išvažiavo į Pažadėtąją žemę po metų. Anuomet žydai sėdėjo kiekvienam prezidiume ar partkome, stovėjo už prekystalio kiekvienoj mėsos parduotuvėj, kirpykloj, siuvykloj. Net stiklo raižytojas Halės turgaus sandėliuke buvo vos krutantis diedukas žydas. O dar daktarai, teisininkai, profesoriai. Dabar Lietuvos žydus galima įrašyti į Raudonąją knygą kaip nacionalinę vertybę, nes sutikti ir atpažinti žydą gatvėj būtų reta sėkmė. Tikriausiai jų gerokai mažiau netgi negu 1991. Žydų beveik neliko, nesigirdėjo apie kokias nors jų sukeltas riaušes, nesigirdėjo didesnių žydų aferų, katalikų naujagimiai prieš Velykas seniai nebedingsta. Reiškia neigiama nuomonė kažin ar remiasi lietuvių asmenine patirtim. Neabejoju, kad rabinų su virgulėm nuopelnai čia nemaži. Galėčiau patikėti, kad žydai iš antisemitizmos darosi biznį. Nu bet gal ir lietuviams reikia susimąstyt, kam galvas ant pečių nešiojasi.

    • nerijus

      mdxacuk

      Su tamstos idėja sutikčiau, jog, mes- lietuviai turėtume naudotis galva, kuri yra ne spuogas ant kaklo. Sukurti „GARSŲ“ ir „SKAMBŲ“- LOZUNGINĮ pavadinimą, kaip, antai žydai- holokostas ir marš per Pasaulį gązdinti- pinigėliai kapsės savaime ir nereikės prieš nieką keliaklupsčiauti. O dabar stenim stenim 20 metelių ir niekaip nepristenim, jog rusai sumokėtų už MORALINĘ žalą, kurią vykdė ne vien trėmimais, bet ir Šalies okupacija.

      Suraskim žodžiams „trėmimai“ ir „okupacija“ alternatyvas, kurios labiau suspindėtų nei pas žydus…Gal išsigąs? :)

      • mdxacuk

        Matot, Nerijau, tie +27 procentai rodo, kad tamstos siūlomu būdu lietuviai galvomis jau pasinaudojo. Aš turėjau omeny ką kitą.

        Bet improvizuokit, nesustokit, daug kam bus įdomu stebėt, kaip toli gali būti nusišnekėjimo ribos.

        • nerijus

          mdxacuk

          čia ir atsiskleidė tamstos tolerancija kitaminčiams…

  • nerijus

    Kas jau kas, bet prancūzai kalbėdami apie toleranciją kitataučiams- galėtų būti kuklesni…

    Egzistuoja tokia nauja tolerancijos rūšis- piniginė tolerancija kitataučiui ir ši rūšis itin paplitusi „vakarų“ Europoje. Jos pasižymiai:
    atvykėlis ( imigrantas- lietuvis :) ) nori skinti pomidorus Ispanijoje. Užeina pas „dėdę“ ( tetą ) darbdavį- ispaną/ – ę. Tariasi (jei taip galima vadinti ? ) dėl darbo laiko ir pinigėlių už atliktą darbą. Toleruojamas iki tol, kol sekantis, šalia stovintis kinietis ar turkas sutinka dirbti už ryškiai mažesnį atlygį.
    Susitoleravęs ( kaip susikompromitavęs :) ) lietuvis grįžta Tėviškėn, toleruoti darbo biržos arba konteinerių.

    • nerijus

      Priduriant prie pasisakymo…
      Vokietijoje apklausti turkai, o DB- lietuviai, lenkai, latviai, ukrainiečiai, azijiečiai ( apibendrinant ) :)
      Apklausos, teigčiau, labiau atspindi ten gyvenančių kitataučių kiekį.
      Lietuvoje, kaip žinia, letuvių gyvena 84 proc.
      http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuva

  • Zeppelinus, tai bent keletą reikšmingesnių įvykių pasakykit ir veikėjus. Aš kažkodėl spėju, jog eilinio žmogelio gatvėje paklausus, ką konkrečiai žydai yra nedoro padarę, jis nelabai žinos to „konkrečiai“, bet kur nors pamatęs „vieną iš jų“, gana aiškiai tars „ot, sumautas ž**palaikis“…:) Taip, esu bene tikras, jog visas tas „anti“ arba 90% to „anti“ yra kažkur psichikos lygmeny užsilikusi priešprieša, atsiradusi perdaugel metų ir jau tapusi instinktu. Plius jau minėtos medijos manipuliacijos „tuo neigiamu instinktu“..kaip gi neskaitysi straipsnio, kur žydas vėl kiša nosį.

    Ir ne vien su žydais. Su rusais irgi. Vieni kitų nekenčiam, nors REALIAI nieko tokio apie viens kitą nežinom, nu tik neapykantos jausmą. Absurdo teatras, IMHO. Čia kaip kare, kai žudai priešų kareivį, absoliučiai nieko nežinai apie jį, tik pagal uniformą nusprendi, jog jo nekenti.

    • Gerbiamas Kinomeka,

      gerb.A.Račo blogo komentarai nėra tinkama vieta potencialiai labai nemenkos apimties diskusijoms ar šviečiamojo pobūdžio straipsnių apie etninių stereotipų susiformavimo mechanizmus talpinimui.

      Užsukit pas mane į blogą, ten yra keli seni įrašai su žymomis „žydų klausimas“.

      Rasite ten ir pavardžių ir įvykių paminėta. Nedaug, bet visgi.

  • Linas

    kinomeka, na kodėl, galima konkrečiai. Galima rasti konkretų žydą, kuris bus padaręs konkretų nusikaltimą. Juk ne šventieji jie, visokių yra. Tai įvairūs paaugliai antisemitai labai mėgsta užsiimti šia veikla, ieško žydų padarytų blogybių, jas publikuoja savo forumuose ir visi drauge dejuoja kokie tie žydai blogi.

    • Aras

      Kalbant apie žydus reikia skirti dvi grupes: žydai, gyvenantys Lietuvoje; žydai, gyvenantys Izraelyje. Apklausoje nesimato, jog šios dvi grupės yra išskirtos. Jei pirma grupė, pastebima prasidėjusiomis peštynėms dėl turto, sukelia atlaidžią pašaipą, tai antroji – pastačiusi Berlyno sieną Nr.2, suvariusi į getus kitataučius, raketomis skerdusi Libano bei palestiniečių vaikus… ir egzistuoja net 63% lietuvių, kurie juos palaiko??! Galima dėti kryžių šitai tautai, jeigu taip.

      • stellar penny bun

        Ir vėl kalti žydai. Kažkur tai girdėta „pasakėlė“.

      • Galima tik džiaugtis tautiečiais, kurie atskiria kur yra už savo išlikimą kovojanti tauta, o kur vaikus sprogdinantys teroristai.

        • nerijus

          Valentinai

          Ne visi musulmonai- teroristai…Šį kartą persitengėte ir pralenkėte net pats save ;)

        • Nerijau,
          Jei į tavo namą nuolatos ateitų kitataučiai tipai ir sprogdintų tavo vaikus, ar tu svarstytum, kad ne vsi jie blogi ir kad tarp jų yra ir visai neblogų, ar pasistatytum aukštą tvorą ir pasisamdytum apsaugą?

          • nerijus

            O Jūs ir apie JAE gyvenančius taip galvojate ar tik Irane, Afganistane ir kt.?

          • Nesupratau klausimo

          • nerijus

            Būna ir taip ;)

  • Aras

    Kodėl rusai taip nemėgsta lietuvių, pasvarstykim, nagrinėdami du hipotetinius atvejus:
    1. Lietuvos savanorė V.Iljinych sumuša gražaus įdegio užsienietę;
    2. Lietuvos savanorė V.Iljinych sumuša rusę.
    Pirmos situacijos finalas yra aiškus – porai mėnesių iki teismo nusikaltėlė uždaroma kameroje su žmogžudžiais, kad „persiauklėtų“ ir išmoktų gerbti negrus bei kitas politkorektiškas rases;
    Antru atveju, neabejoju: gerb. Seimo narės Vilijos Aleknaitės Abramikienės padėjėja įdarbintai V.Iljinych iškilmingai įteikiamas „Geležinis kryžius“ už budrumą bei „priešiškos valstybės šnipo“ nukenksminimą.
    Ar galima rusus kaltinti dėl nemeilės lietuviams?

    • &j

      IMHO tai daugiau susije su pagalba „neaiskiems tipams“ kaip Gruzijos ir Ukrainos valdzia, o taip pat poziuriu i istorinius klausimus ir jos vertinima.
      Jusu variante rusai yra zeminami Lietuvoje – kas yra netiesa.

  • studentas

    Tokios apklausos niekada nebus objektyvios. Neblogai pažįstu prancūzus ir britus, esu ten nemažai gyvenęs. Dėl britų tolerancijos dar galėčiau iš bėdos patikėti, tačiau prancūzai yra vieni didžiausių man matytų rasistų ir šovinistų Europoje. Jie mandagūs ir tolerantiški tik oficialiai (kalbu apie daugumą, visada yra išimčių). Todėl gal šioje apklausoje lietuviai tiesiog atsakinėjo nuoširdžiai. Arba FR ir UK yra daug didesni veidmainiai.

  • tikras lietuvis

    Gerb.A.Račas vadovaujasi klaidingais, be to kosmopolitų suformuluotais, stereotipais:
    1. kad tolerancija yra gerai;
    2. kad žydai yra tauta;
    3. kad žydų nemėgstame kaip tautos.
    1. tolerancija yra blogis, nes pakenčia blogį, o kam blogis Lietuvai?
    Tuo tarpu lietuvių tautos tradicija yra geranoriškumas kitokių, bet gerų žmonių atžvilgiu.
    2. tokios tautos kaip žydai nėra.
    Gyvenančių Izraelyje savivardis, paminėtas dar Šventame rašte, yra ivri(m), neasimiliąvęsi dabar vadina save jegudim. Kitose šalyse jų nėra (neseniai Izraelio mokslininkai genetinių tyrimų metu nustatė, kad iki XX a. į Europą iš Izraelio atėjo tik 4 šeimos) arba gali būti tik žmonės, kiek tai besisiejantys su izraeliečiais pagal kilmę, bet nutautėjusiais (ar net niekada neturėjusiais tokių požymių), kaip,pvz. L.Bronšteinas (auklėtas laisvamaniška dvasia), visam pasauliui žinomas Trockio (ir Sedovo – jo vaikų pavardė)pavardėm. Nes pagrindinis tautos požymis yra kalba (J.Jablonskio teiginys, tai patvirtina filosofijos žodynai).Ir kaip tik gyvenantys pasaulyje nemoka ir nenaudoja tarpusavio bendravime izraeliečių kalbos ivrit (kitaip – hebrajų). Litvakai, pvz., kalba jidiš kalba, kuri yra vokiečių ir dar kokių tai kalbų mišinys; kitose šalyse jie kalba dar kitom kalbom.
    Bet kas juos jungia? Juos jungia judaizmas, tiksliau talmudinės tiesos. Štai kodėl jie vadintini ne tauta, o judėjais pagal religinius įsitikinimus arba kitokius (pvz., potraukį turtui – :))įsitikinimus (ar potraukius). Tad iš kur tas žodis žydai ir iš kur jis atsirado lietuvių kalboje, nes tik lietuviai juos vadina tokiu pavadinimu? Rusai tuos žmones įvardija žodžiu евреи, o blogus iš tų žmonių vadina žodžiu жид.Pasižiūrime į lkz.lt ir matome , kad ten absoliuti dauguma žodžio žydas reikšmių yra neigiamos (apie 20 jų ten yra).Viena paminėta kaip tautos pavadinimas, tačiau tai yra klaida: 1. tauta negali būti vadinama tokiu abejotinu (sakykim) žodžiu; 2.taip pavadinti jie buvo tais laikais, kada niekas nesigilino į tuos klausimus ir būtinai visus norėjo priskirti kažkokiai tautai, kai tautos gyvena savo žemėse, o klajojantys po pasaulį yra kosmopolitai, tautinius požymius daugiau ar mažiau praradę žmonės, bet turintys „pasaulio piliečiams“ būdingų požymių, visiškai priešingų tautos požymiams: nieko pasaulyje nėra pastovaus ir viskas yra perkama bei parduodama.
    3. kritikuojami yra veikėjai, kurie, prisidengdami kažkada žydų (taip pavadinkime) patirtomis nelaimėmis stengiasi pragyventi (todėl ir vadinasi žydomasonais). Pvz., reikalauja iš Lietuvos turto, kuris jiems niekada nepriklausė (LR premjero A.Kubiliaus patarėjo A.Vonokūro teiginys; tai patvirtina LR įstatymai) ir visokiais būdais atakuoja Lietuvą (dėl tų reikalavimų: Latvija seniai yra seimo nutarimu šiuo klausimu yra pasakiusi ne ir jokių kalbų nebėra, o mūsiškiai vis kažko bijo; jokių buvusių „žydų“ turtų „negrąžina“ Japonija, Rusija ir kitos šalys ir jų net nebando atsakuoti.).Jų kritika tuojau pat yra pavadinama antisemitizmu (atseit nukreiptu prieš „žydų“ tautą, nors tokios tautos semitai pasaulyje nėra ir niekada nebuvo – semitų dauguma yra arabai, o jų rasiniai broliai „žydai“ yra tik lašas semitų jūroje).
    Išvada: tokie išmįslai kaip „tolerancija“ yra keliami kosmopolitų tikslu išlaužti iš jų reketui pasiduodančių kokią tai naudą, todėl atmestini net nesvarsčius.

    • &j

      …Tad iš kur tas žodis žydai ir iš kur jis atsirado lietuvių kalboje, nes tik lietuviai juos vadina tokiu pavadinimu? Rusai tuos žmones įvardija žodžiu евреи, o blogus iš tų žmonių vadina žodžiu жид.Pasižiūrime į lkz.lt ir matome , kad ten absoliuti dauguma žodžio žydas reikšmių yra neigiamos (apie 20 jų ten yra).Viena paminėta kaip tautos pavadinimas, tačiau tai yra klaida: 1. tauta negali būti vadinama tokiu abejotinu (sakykim) žodžiu;…

      Siulau pasidometi lenkisku „siuo judejimo“ ;) pavadinimu.

      • tikras lietuvis

        Jūs norite pasakyti, kad ir lenkai tokiu pat keiksmažodžiu įvardija tą grupę žmonių? :)

        • tikras lietuvis

          O štai gerbiamas A.Račas nori tik lietuviams įpiršti tą nemėgimo „kaltę“ :).

  • tikras lietuvis

    Vinokūras (Аркадий Винокур).