Artūras Račas

Šeštadienį ir sekmadienį kėliausi pusę devynių, kas yra visiškai neįprasta... Taip pat labai neįprasta tai, kad visą šeštadienį ir pusę sekmadienio sėdėjau uždaroje patalpoje ir žiūrėjau į ekraną. Bet dabar, kai viskas baigėsi, nesigailiu nė sekundės, nes sužinojau daug naujo, esu kupinas įspūdžių ir dar kartą gavau patvirtinimą, kad egzistuoja bendras profesionalus požiūris į skirtingus dalykus ir kad ginčuose gali gimti tiesa. Kalbu apie konkursą "Lietuvos spaudos fotografija 2012" - buvau vertinimo komisijos narys. Daugiau nei 140 autorių, daugiau nei 5000 darbų, 12 kategorijų ...

Ko reikia, kad spektaklis patiktų išlavintai Lietuvos teatro publikai? Spektaklis turi būti ilgas. Tada visi jame atsėdėję nedrįs viešai prisipažinti, kad veltui praleido kokias keturias valandas. Reikia žinomo vardo. Gali būti muzikantas, šoumenas ar šiaip kas nors madingo. Arba pažįstamo iš TV. Būtinos klišės - garsai ir vaizdai, kuriuos supranta 80 proc. publikos. Kad nebūtų ką interpretuoti ir kad būtų aišku kaip du pirštus... Tinka užsienio atlikėjų šlageriai, Lietuvos politikų pavardės, ar šiaip koks iki šleikštumo nuvalkiotas, bet visiems žinomas folkloras. Dar neblogai yra kuo nors šokiruoti ...

Mokykloje mokiausi gerai. Per visus vienuolika metų esu gavęs tikriausiai vos kelis dvejetus ir tikriausiai dauguma jų buvo susiję ne su mokslu. Vieną iš tų kelių dvejetų pamenu iki šiol. Jis buvo susijęs su Salomėjos Neries eilėraščiu apie jūrą, kuriame aš nesugebėjau įžvelgti revoliucijos dvasios, nes bangos man atrodė bangos, o audra - tiesiog vėjo sukelta stichija, neturint nieko bendro su darbo žmonių lūkesčiais. Nepaisant to, ir turint galvoje, kad nesu didelis poezijos mylėtojas, o juo labiau - žinovas, S.Neries eilėraščiai man visada ...

Nėra labai lengva mane nustebinti. Todėl labai džiaugiuosi, kai kam nors tai pavyksta. Pats paskutinis pavyzdys - TV3 televizija, penktadienį atsiuntusiu štai tokį atsakymą į labai paprastą mano klausimą:

Manome, kad viešosios informacijos rengėjas racas.lt nevykdo Visuomenės informavimo įstatymo nustatytos prievolės turėti vidinį Etikos kodeksą ir (arba) etikos klausimus aptarti Darbo tvarkos taisyklėse. Matydami, jog asmenys, kurie šioje žiniasklaidos priemonėje prisiima redakcinę atsakomybę pateikdami faktus ir nuomones ne kartą pažeidė etikos principus ir būdami įsitikinę, kad bet kokia mūsų pateikta informacija šiuo

... Ką tik pažiūrėjome Doug'o Limano "Fair game" apie Irako karo pradžią. Tris kartus stabdžiau ir ėjau parūkyti. Nes labai gerai prisimenu tą isteriją, tuos neva rastus "įrodymus" apie Irako branduolinio ginklo programą, kuriai buvo pasidavusi ir didžioji dalis Lietuvos žiniasklaidos. Abejoti ir klausti, kur įrodymai, tada buvo blogo tono ženklas... Ir niekam nebuvo gėda, kai vėliau paaiškėjo, kad abejoti reikėjo. O žurnalistams - ypač, nes būtent abejonė skiria tikrą žurnalistą nuo propagandisto. Deja, tada vyravo užkalnių ir čyvų tipo propagandistai. Kaip ir kiek vėliau - ...

Šeštadienį buvome Kulautuvoje... Surasti vietos automobiliui pasistatyti buvo nelengva... Kur eiti nežinojome, tačiau pasiklysti buvo visiškai neįmanoma..  Atvykome laiku, tačiau per vėlai. Rasti vietą, iš kurios būtų matyti scena, jau buvo neįmanoma Radome maždaug 1,5 kvadratinio metro šalia scenos, tad ten ir įsitaisėme. Aplink verdant gyvenimui Scenos nesimatė, bet patogiai įsitaisius, vaizdas buvo labai gražus Ir štai ką supratome: galima klausytis dainuojamosios poezijos nematant scenos ir žiūrėti krepšinį be garso, klausantis dainuojamosios poezijos. Girdėjau kalbant, kad šiemt "Akacijų alėjoje" buvo apie 12 000 žmonių. Bandžiau prisiminti, ar ką ...

Dalinuosi... PatiGeriausiaDovana