Per krizę irgi būna gerų naujienų

Kažkaip patraukė mane pastaruoju metu ant gerų naujienų…

Matyt, esu optimistas ir todėl noriu prisijungti prie mažo ansamblėlio tų, kurie dideliame chore pesimistų bando įžvelgti ir šį tą gero. 

Žinoma, kalbėsiu ne apie visus, o apie tuos, kurie nebuvo drąsūs ir įsigijo nekilnojamojo turto prieš keletą metų, nesulaukę kol Ober-Haus paskelbs drąsių investicijų metus.

Taip pat – apie tuos, kurie surizikavo ir imdami paskolą pasirinko ne fiksuotas, o kintamas palūkanas, ir susiejo jas su LIBOR.

Taigi, rugsėjo mėnesį 6 mėnesių LIBOR buvo 5,151250 proc. Labai daug, palyginti su maždaug 2,2 proc. prieš kokius 3-4 metus.

Turint maždaug 200.000  litų paskolą, tas skirtumas išsiverčia į 300-400 litų per mėnesį.

Kadangi pastaruoju metu paskolos būdavo gerokai didesnės, tai kas mėnesį papildomai dėl LIBOR augimo sumokama palūkanų suma, nors ir mažėjant paskolos sumai, nuolat didėdavo.

Į Europą ir Lietuvą atslinkus krizei, LIBOR pasuko priešinga kryptimi. Sausio 5 dieną 6 mėnesių LIBOR tesiekė 2,91 proc., tai yra jau buvo beveik du kartus mažesnės nei rugsėjį.

Jei tokios pačios tendencijos išsilaikys ir sausio mėnesį, tai gal net sakyti „beveik“ nebereikės.

O tai reikštų kad pasikeitęs LIBOR iš esmės kompensuos ne tik padidėjusius benzino akcizus, bet ir dalį naujo PVM mėsai, žuviai ir spaudai…

Žinau, niurzgliai sakys, kad paskolas turi ne visi, kad ne visi jas ėmė eurais ar d0oleriais, kad daug kas rinkosi fiksuotas palūkanas…

Bet galime juk pasidžiaugti, kad bent kažkam bus šiek tiek geriau, ar ne:) Juk šiaip ar taip turėdami laisvesnių pinigų, žmonės juos kažkam leis, o tai reiškia – vartos, mokės PVM ir kitus mokesčius…

Tad galima imti ir patikėti, kad viskas nėra taip jau blogai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

(8 balsų, vidurkis: 3,88 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    Rinkos palūkanų mažėjimas yra ne „šis tas“ gero, o esminis dalykas, del kurio dirba viso pasaulio centriniai bankai. Tas skirtumas tarp centrinio banko ir rinkos palūkanų parodo rinkos pasitikėjimą, arba kitaip tariant tai yra rinkos nuomonė apie ateitį (save išpildanti prognozė rinkos ekonomikoje). Susvyravimas į gerąją pusę dar nėra „ženklas“, reikalingas taip vadinamas „tvarumas“, kai skirtumo mažėjimas tampa tendencija, tokia tendencija visuomet pereina į naują skolinimosi burbulą :)

  • Anonimas

    Kita gera naujiena yra, kad brangstant naftai, didės surenkami mokesčiai iš šio sektoriaus. Todėl gal valstybei reikės mažiau skolintis, labiau apsimokės užsiimti alternatyvios energetikos verslu.
    Optimizmui tikrai yra pagrindo. Čekuolis per LTV sakė: jei esam sotūs ir turim stogą virš galvos, priklausom 25 proc. turtingiausių pasaulio žmonių.

  • Anonimas

    Reikia pasidžiaugti, kad ES perėmė JAV „Bail out“ planą, nes tik Europos centrinio banko dėka pora mano bendradarbių yra žymiai laimingesni :) Džiugu, kad ne visi diržai veržiami tsakant :)

  • Anonimas

    Romui.

    Dėl alternatyvų.

    Manau, kad į tą energetikų pastatą prie Neries, tuoj po 1990 m., gal pirmasis atnečiau projektą dėl gautos alternatyvios el. energijos tiekimo į jų bendrus tinklus (panaudojant vandens jėgą ant esamų Lietuvoje pastatytų užtvankų).
    Buvo metas, kai alternatyvomis domėjausi ir pagal pareigas anuomet.
    Tuomet įsitikinau, kad be paramos – ji nėra galima (reiškia valstybiniu mastu ne šiai dienai… nes valstybės mastu susumavus gaudavosi minusas. Tuomet buvo galybė paaiškinimų kodėl visvien tai reikia daryti, nes iki 1990 m., kai išteklius Lietuva gaudavo praktiškai už „dyką“ apie alternatyvas kalbų nebyvo.
    Šiandien jas (kurios atsiperka rinkos sąlygose – ne politiškai, kai remiamasi parama, amžina).
    Organinės medžiagos (Vokiečių laikais, dabartinėje Kaliningrado srityje, prie kiekvieno ūkio sako buvo dujų jėgainė).
    Grūdinėmis per daug nereikėtų žavėtis – yra didelių minusų (kai sėjomainoje vien grūdinės ir pramoninis ūkininkavimas su GMO).
    Antra. Važiuoti atgal nuo urbanizacijos – bet žinau tam žmogus turi per mažai vingių, po kepure… (šito nebus, tad kitos kalbos beveik ir beprasmės – urbanizacija neduoda šansų žmonėms išgyventi ne tik išteklių prasme, kiek kitomis ne mažiau svarbiomis).
    O iš tikrųjų esmė mokslas – juk jei ne mokslas šitiek žmonių jau šiandien nebeišgyventų, manau…
    Juk esminis posūkis manau bus, kai vandenynai pradės tarnauti žmogui, jam esminiais klausimais (geriamas vanduo, degalai, pagaliau kažkada ir deguonis… kai jo ims trūkti, kaip šiandien gėlo vandens…).
    Na ir kažkaip jo pagalba gal galėtų būti gimdomi protingesni žmonės (kol kas jie tinkami, kaip lietuviai, būti kažkur samdomais kariais ir pan….).

    • Anonimas

      A.G.
      Kaip alternatyvios energijos kainą vertinti? Jei žiūrėsim tik į kainą, visada labiau apsimoka deginti iškastinį kurą. Bet jei vertintume, kad pramonės efektyvumas išlaisvina labai daug darbo rankų ir yra alternatyva mokėti pašalpas arba duoti darbo alternatyvios energijos gamyboje, tada alternatyvi energija pasidaro labai simpatiška. Ji net sakyčiau yra socialiai teisinga ir morali. Nuojauta sako, kad jei nugalėtume vienadienį godumą, turėtume imtis ir galėtume eiti toli.

      • Anonimas

        Teisingai.
        Juk dabar tvirtinama, kad AE produktas pigiausias.
        Tačiau, jei sudėtum viską (kiek kainuos visiškas utilizavimas, o faktiškai reikėtų apdrausti visą verslą (sprogimo atvejui), kad po to kas liko būtų galima perkelti jį į kitas teritorijas, faktiškai reikėtų apdrausti ir žmones (sprogimo atveju), jų įsikurdinimo kitose teritorijose kaštus) – manau gautūsi, kad iš jos gaunamas produktas yra fantastiškai brangus.
        Kiek žinome Ignalinos AE pagrindinis tikslas buvo gaminti produktą karinei ginkluotei (o el. tik pšipotriebas, kaip ir ežero šildymas – tik jis be to pšipotriebo…).
        Todėl išeitis viena – sustoti su urbanizacija ir kinkyti arklius atgalios (anastisijiečiai ir pan. jau tai daro iš lėto – bet bendra urbanizacija šluos visus vienodai „kas nesuspės sėsti į kosminį laivą“).
        Tad mokslas turi rastio būdų, kaip impontuoti žmogui į kramę nors truputuką protelio… tai ir būtų esminė alternatyva (dabar jau mokslas gali pelei duoti žmogaus protą, žmogui – pelės, gal neužilgo Žemėje gyvens protingesni, o ne vien tie, kurie pešasi, kariauja, konkuruoja ir pan. iš proto kraustosi…).

      • Anonimas

        O jei dar įvertintume politinę priklausomybę nuo vieno nelabai draugiško energijos tiekėjo piniginiais kaštais? Ar neatsistotų viskas į savo vietas? Pvz. Japonijai daug pigiau nusipirkti visus reikalingus ryžius užsienyje, tačiau vyriausybė subsidijuoja brangius japonų ūkininkus ir palaiko ryžių auginimo industriją, nes nenori, kad svarbiausio tautos maisto produkto tiekimas priklausytų nuo nelabai draugiškų (buvusių priešų) šalių įnorių. Kitaip sakant, didesnė kaina, kurią mes mokėtume už alternatyvią energetiką yra mūsų suvereniteto kaina. Belieka tik nuspręsti ar mes norime pirkti pigiai dujų, naftos ir vykdyti kremliaus nurodymus ar mes norime mokėti brangiau, bet būti šeimininkais savo žemėje. Pirkti pigiai ir būti nepriklausomiems vienu metu nelabai išeina.

  • Anonimas

    Gerb. Artūrai,

    Noriu pastebėti, kad tuo tarpu, kai LIBOR krenta, VILIBOR (tiek, kiek Lietuvoje, o ir likusiame pasaulyje, kainuoja pasiskolinti litą) 6 mėn. palūkanų norma viršyja 10%. Nelabai guodžia tiems, kas, uždirbdami litus, pasirinko logišką sprendimą imti paskolą taip pat litais.

    Gera naujiena yra ir dar viena – tai, jog vieni moka palūkanas, tereiškia, jog palūkanas kažkas kitas gauna :) Taigi jie vieni pasiėmę paskolas vargsta, kiti, dabar padedantys indelius, džiaugiasi daugiau kaip 8% palūkanomis. Nesunku nuspėti, jog dalis šių palūkanų pajamų bus išleista vartojimui.

    • Anonimas

      „Nesunku nuspėti, jog dalis šių palūkanų pajamų bus išleista vartojimui.“ – jei neužskaityti jų vykstančios infliacijos kompensavimui tokiu būdu. Perkamosios galios 8% metiniai nelabai tepridės, kol dėl krizės tam tikros įpirkimo galimybės nepardės artėti, krentant kai kurioms kainoms, kaip kalbama kitoje temoje.

  • Anonimas

    apie tai kad del akcizu padidejimo kuras taip ryskiai pabrango kalta ne valdzia(zr. toliau), o degaliniu tinklai specialiai palaike kainas, nors jos jau pigo: vienas pazistamas-analitikas padare kuro kainu grafikus. Kol kas apie degaliniu kainas yra mazai duomenu, nesneseniai pradejo rinkti, bet jau galima aiskiai matyti, kad gruodzio 10 – 28d. mazeikiu naftos didmenine 95 benzino kaina nukrito nuo 2,27 lt iki 2,10 ~ 7,5%, kai tuo tarpu Statoile kaina krito nuo 2,65 iki 2,63 lt ~ 0,75% t.y. 10 kartu maziau, kas akivaizdziai parodo kad jie laike kaina pries Naujus metus. Jei nori pats paziureti:
    http://kurmis.org/grafikai/ ir pasirinkti instrumenta „Kuras“, nors siuo metu jis ir taip uzdetas pirmam puslapyje. O ivertinus kad ir Mazeikiu nafta velina pigima ir paskubina brangima tai realiai lietuvos vartotojai snd uz kura privaletu moketi 10-15 сt maziau. Ka veikia Konkurencijos tarnyba???
    Is viesuju rysiu komentaru tai as, gerb. Arturai 5 balus skirciau Statoil Lietuva atstovu pranesimus pries pats Naujuosius kad dyzelis brangs ~28 ct, o benzinas ~48. O pries Kaledas Mazeikiu nafta atstovai sake(deja labai tyliai) kad brangs 22 ir 42 ct. va cia tai ir aiskeja kas sunkmeti isnaudoja.

    • Anonimas

      Nenoriu čia ginti degalinių vadovų ir jų kainų, bet vadovaudamasis sava logika paklausiu: jeigu dyzelis brango 22ct, statoil „užsimetė“ 6ct už litrą… Bet pagalvojus juk tą patį kurą, kurį jie perka, degalinės turi gabenti, o gabenimui reikalingas dyzelis, atitinkamai didėja kuro transportavimo į degalines kaštai, tik gal ne 6ct už litrą :)

  • Anonimas

    Artūrai, kokiu šaltiniu rėmėtės sakydamas, kad 6 mėn. LIBOR sausio 5 d. yra 2,91 proc.?

    Google.lt pirmas rezultatas į užklausą „LIBOR palūkanų norma“ yra šis:
    http://www.seb.lt/vbfin/interest/vilibor.fw?s_menu=3
    Taip pat tai užfiksuota ir Lietuvos Banko puslapyje:
    http://www.lb.lt/statistics/statbrowser.aspx?group=7222&lang=lt&orient=horz

    Kaip matome, 6 mėn. LIBOR 2008 m. sausio 5 d. buvo 10,15 proc. (ir panašus jis jau seniai). Taip pat reiktų pastebėti, kad skirtingai nei prieš kelis metus, dabar bankų marža (kuri visada pridedama skaičiuojant palūkanas) yra jau na <1 proc., o 2,3-3%.
    Piešiasi kur kas liūdnesnis vaizdelis, nei parašyta.

    Manau, kad rašinys neatitinka tikrovės, todėl siekiant neklaidinti be reikalo žmonių reiktų imtis priemonių ir pasitaisyti/atsiprašyti.

    • Anonimas

      Dėl anksčiau išsiųsto komentaro. Persiprašau, sumaišiau LIBOR su VILIBOR.

      • Mielas Blyne, gerai, kad atsiprašėte…:) Patarimas kitam kartui – tiesiog neskubėkite. Ypač kai kuo nors kaltinate kitus.

  • Šiuo atveju MNPN kaina pateikta Vilniaus terminalo, o šalia pateiktos minėtų degalinių tinklų kaina yra tik Vilniuje esančių degalinių kainų vidurkis. Taigi logistikos kaina turėtų būti nereikšminga.

    Šia tema pasisakiau prieš porą dienų:
    http://blog.kurmis.org/2009/01/03/kuro-kainos-lietuvoje

  • Tie, kas turi ilgalaikę paskolą litais – dar gali džiaugtis, o tie, kas turi ilgalaikę paskolę eurais – liūdėti. T.y. jei butu devalvuotas litas. Gal kas nors išdrįs pasakyti, kad tai jokiu būdu negali įvykti? Nemanau :-)

  • Anonimas

    Šios geros naujienos, paremtos didžiule rizika. Ir jei žmogus bent kiek mąstantis, tai džiaugtis vargu ar išeina.
    Turėti paskolą eurais, tas pats kas sėdėti ant parako statinės.
    Sprogs ar nesprogs?
    Aplink visi devalvuoja savo valiutą (Rusija, Baltarusija) arba natūraliai krenta (Zlotas, net UK svaras), tai laikyt litą aukštumoje gali būti per didelė prabanga.
    Matematiškai išlaikyt aišku galima, bet galutinai sužlugdant desperatiškai žiaurią mokesčių reformą išgyvensiantį verslą.
    Mano nuomonė dėl lito devalvavimo 50:50

    • Prie EUR rištas LTL taip pat krenta, pvz. JAV dolerio arba jenos atžvilgiu. Palyginimas su GBP ir PLN mano manymu yra netinkamas, kadangi šios šalys gali ir vykdo savo monetarinę politiką bei turi plaukiojančius (floating) valiutos kursus.

  • Tomuk, o mano nuomone, tavo nuomonė dėl lito devalvavimo galimybės pernelyg optimistikška :)

  • Anonimas

    Įdomu tai, jog ko gero dabar žymiausias pasaulio ekonomistas (panašiai angliškai bekalbančiame pasaulyje kaip Lietuvoje Nausėda) Paul Krugman taip pat siūlo devalvuoti Baltijos šalių valiutas (kroną ir latą, o litas būtų devalvuotas kaip neišvengiamybė). Kodėl? Dabar visos šalys kenčia nuo per brangios valiutos (intensyvus importas, silpnos eksporto galimybės, brangi darbo jėga palyginus su tuo, kad šalyje beveik nėra kapitalo), o atpiginti eksportą galima dviem būdais: devalvuojant valiutą arba mažinant algas. Krugmanas pažymi, jog algų mažinimas yra nerealus dalykas (nors jau kitąmet realus darbo užmokestis greičiausiai kris), tad belieka devalvacija, kaip lengvesnė priemonė. Argumentą, jog daug gyventojų/verslų turi paskolas Eurais lengvai atremia, jog jokio skirtumo, ar žmonės/įmonės nebegalės sumokėti paskolos dėl nuvertėjusios valiutos, ar dėl to, jog prarado pajamų šaltinį (ar buvo sumažinta alga), kas neišvengiama ekonomikos lėtėjimo laikais. Tikiu, jog yra dar vienas faktorius: valstybės noras vaizduoti save kaip stabilią valstybę, kurio Krugmanas neįvertino ir tai labai svarbu yra žinant mūsų šalių specifiką. Bet kitos šalys to neatlaikė ir galų gale devalvavo valiutas. O taip atsitikus Baltijos šalyse vis dar džiugintų žemesnis EURIBOR?

  • Justinas M., Paul Krugman tik vienas iš daugelio ekonomistų taip sakančių ir manančių. Tik Lietuvoje dar bijoma apie tai kalbėti garsiai ir viešai (turiu omeny autoritetus). Čia tik laiko klausimas…

  • Artūrą šiuo metu rodo tiesiogiai per LTV. Artūras labai piktas. Bet teisingas. :)

  • Anonimas

    Bravo, Artūrai, per V.Rachlevičiaus laidą:) Į vienus vartus, ypač p. Šilagalį:))) Palaikom ir pritariam.

  • Anonimas

    „Tai ir tylėkit“

    10/10

    Pažiūrėjau ir nustebau: http://www.finmin.lt/web/finmin/vyriausybes_vertybiniai_popieriai/aukcionu_rezultatai Čia kas matė laidą supras, kas nematė manau irgi :-)

  • Anonimas

    Nelabai gražu pasinaudoti oponento silpnumu privedant jį prie isterijos, žinoma ir ponas Šilgalis galėtų nelysti į televiziją turėdamas problemų del nervinės įtampos, bet manau, kad derėtų viešai atsiprašyti pono Šilgalio, visgi reikėtų užjausti krizės nučiulptą žmogelį, kuris nebesusigaudo ką daro.
    Tikiuosi ponas Šilgalis neužima jokių svarbių postų valstybėje, ar čia aš nepastebėjau kaip jis pralindo ?

  • Anonimas

    http://www.tax.lt/postp598025.html#598025

    Mokesčių GPM – 15% ir PSD – 6% sumą, pajamų intervale nuo 800 Lt iki 3150 Lt, galima aprašyti tokia formule (pertvarkius tą nesąmoningą, kintantį nuo pajamų, NPD):

    GPM + PSD = 0.24 x Brutto – 94.50
    čia – „Brutto „priskaičiuotas“ darbo užmokestis.

    Koeficientas 0.24 ir yra anksčiau minėtų mokesčių suminis tarifas. Todėl visame intervale nuo 800 Lt iki 3150 Lt skirtumas tarp „seno“ GPM-o ir „naujo“ : GPM + PSD vienodas ir lygus 17.70 Lt darbuotojo naudai.

    Pastovus skirtumas rodo, kad „seno“ ir „sumažinto naujo“ mokesčių tarifas ar procentas minėtame pajamų intervale TAS PATS – 24 %

    Skirtumą 17.70 Lt paaiškina kitoks NPD:
    jo dydis būtų: NPD = 94.50 / 0.24 = 393.75 Lt

    Kas netiki, gali sulyginti GPM+PSD sumą, paskaičiuotą pagal dabartinius 15 ir 6 procentų tarifus, taikant dabartinį NPD aprašymą ir GPM paskaičiuotą pagal seną tvarką, taikant 24 procentų tarifą ir naudojant NPD – 393.75 Lt . Tas tinka visame nuo 800 Lt iki 3150 Lt intervale.

    Išvada:
    Visą GPM reformą galima alternatyviai aprašyti „senu įprastu“ algoritmu:

    1. pajamų intervale iki 800 Lt: GPM + PSD tarifai: 15% + 6% (viso 21 %) ir NPD 470 Lt – tarifas „sąlyginai“ sumažintas, NPD padidintas.
    2. pajamų intervale nuo 800 Lt iki 3150 Lt: GPM + PSD tarifai: 18% + 6% (viso 24%) ir NPD – 393.75 Lt – tarifas paliktas senas, NPD padidintas.
    3. pajamų intervale nuo 3150 Lt: GPM + PSD tarifai: 15% + 6% (viso 21%) ir NPD nėra – tarifas sumažintas, NPD netaikomas.

    Sutikite – sunku nesižavėti šios reformos autoriumi (įdomu, kas jis? ) – sakome minus 3 % GPM, turime mintyje minus 17.70 Lt . Kaip sakė klasikas: „lovkost ruk i ………. “

    Ir dar – šios ( nerandu tinkamo žodžio ) reformos šalutinį produktą – visą, atsiprašau, mėšlą – teks kuopti mums – darbo užmokesčio programų modifikavimas, individualaus kiekvienam darbuotojui, kiekvieną mėnesį NPD pritaikymas, du mokesčiai – GPM ir PSD, du administratoriai to paties PSD mokesčio, komplikuotas pereinamasis laikotarpis ir t.t. – tai pinigai, laikas, mūsų sveikata.

    Brangiai kainuos tas plius 17.70 Lt mums, kad ir kaip gražiai beatrodytų tie minus 3% vyriausybei.

    Tai kas gi gaunasi kilmingieji kurmiai ?
    —————————————-
    Tai gaunasi, kad žmonės, kurių pajamos nuo 1 Lt iki 320 Lt patyrė nuostolį.
    Anksčiau nuo tokių sumų nereikėjo mokėti GPM. O dabar reikia mokėti 6 proc. PSD.
    Didžiausias nuostolis tam, kurio pajamos 320 Lt, t.y. 320 * 0,06 = 19,20 Lt

    Jei pajamos didesnės nei 320, nuostolis pradeda mažėt, bet dar yra.
    Kai pajamos pasiekia 426.67, mokesčiai išsilygina.
    Anksčiau: (426,67 – 320) * 0.24 = 25,60 Lt
    Dabar 426,67 * 0,06 = 25,60 Lt

    Kai pajamos didėja virš 426,67 nauda tikrai atsiranda. Nauda net 17,70 Lt !!!!!!!
    Ir nauda didėja, kol pajamos pasiekia 800 Lt.
    Anksčiau: (800 – 320) * 0,24 = 115,20 Lt
    Dabar (800 – 470) * 0,15 + 800 * 0,06 = 97,50 Lt

    Ir kas įdomu, tokia nauda 17,70 Lt laikosi, kai pajamos kinta nuo 800 Lt iki 3150 Lt . Kokios bebūtų pajamos, mokesčių skirtumas į mažesnę pusę lieka lygiai 17,70 Lt.
    O tai yra dėl paprastos priežasties.
    Ką anksčiau sukeldavo 1 litas pajamų padidėjimo virš 800 Lt?
    Ogi atsirasdavo 24 centai GPM.
    O kas dabar bus, kai pajamos padidės 1 litu virš 800 Lt?
    Ogi lygiai tie patys 24 centai mokesčių, t.y. 6 ct PSD, 15 ct GPM
    Ir tas papildomas litas sumažins NPD 20 centų.
    Nuo to sumažėjusio NPD atsiras 15 proc GPM, t.y 3 centai .
    6 + 15 +3 = 24 ct.
    Jei kas netiki:
    Anksčiau (3150 – 320) * 0,24 = 679,20
    Dabar (3150 – 0) * 0,15 + 3150 * 0,06 = 661,50
    Skirtumas lygiai 17,70 Lt

    Ir va tik kieno pajamos virš 3150 Lt prasideda reali nauda 3 centai nuo kiekvieno lito.

    Tai čia vadinasi GPM sumažinimas. Ir ypač mažai uždirbantiems ?

  • Anonimas

    Žiūrėjau ir pirmą kartą mačiau žurnalistinį elgesį, kurį norėčiau matyti nuolat (prieš tai buvusioje laidoje p. Račas tikrai „neatskleidė“ savo sugebėjimų). Tačiau dabar buvo įspūdinga :) ypač kai paprašė perduoti konservatorių rinkimų programą ir Šilgaliui papasakojo apie valstybės obligacijų pasiūlą ir paklausą.. Ir iš tiesų šioje laidoje (na mačiau ne visą) matėsi kad dominavo žurnalistai :) Oponentai didelę laiko dalį kinkavo galvas pritardami.. Iš tiesų, jeigu tau argumento nesugebi atmušti, belieka linkčioti galvą.. Gaila, kad politinių sprendimų priėmimo momentais visi argumentai pamirštami.. Arba atsiranda kitų „argumentų“.. Bet labai smagu matyti kai žurnalistas politiką užspiečia į kampą (jeigu leisite man taip išsireikšti) ir pirštu rodo į jo kalbas ir realius veiksmus. Esu girdėjęs pavyzdį, kad dresuojant šuniukus, norint kad jie nesituštintų kambaryje, po kiekvieno jų „pridirbimo“, snukis įmerkiamas į išmatas.. Paprastai po dviejų kartų, šuniukai supranta ko iš jų norima ir pradeda tuštintis lauke.. Būtent šiuo atveju p.Račas įmurkdė konservatorius… Tikiuosi, kad suprato.. Bet labai abejoju.. Jeigu būtų įmanoma kiekvieną kartą tiesioginiame eteryje ar netgi nebūtinai, per interviu, pirštu parodyti ką politikai šneka ir ką daro, jie bent jau šnekėti pradėtų atsargiau.. Lygiai taip pat galima padaryti ir su kitais asmenimis – dėl antkainių kėlimo dengiantis didėjančia infliacija ir mokesčių pakeitimais, atlikus tam tikrą analizę, ir konstatavus faktą, kad kainos pakeltos vien dėl pasinaudojimo žmonių nežinojimu galima paklausti įmonių vadovų.. Pažiūrėti ką jie atsakys.. Kaip šiandien per laidą pasakė konservatoriai – ponas Račai, kodėl neskaitote žemiau? Ten yra tai ką mes įgyvendinome… Įdomu, jeigu aš per egzaminą universitete iš 10 klausimų atsakyčiau į paskutinius du ir dėstytojui, rašančiam man neigiamą pažymį aiškinčiau kad nežiūrėtų į pirmus aštuonis atsakymus, būtų logiška? Jei dėstytojas būtų konservatorius tikriausiai taip.. :)
    Ką gi, didelis Ačiū ponui Račui, kad žengė žingsnį, kurio, mano nuomone, senai trūko žurnalistams, tikiuosi, kad Jūsų pavyzdžių paseks ir kiti..

  • Anonimas

    Aš irgi žiūrėjau laidą. Manau, kad konservatorius Mantas Adomėnas (jei teisingai atsimenu pavardę) laikėsi pakankamai gerai ir nesidavė sugniuždomas ideologijų klausimais. Aišku juokinga kai konservatorius gelbėja mekenantį Dinių ir už TPP atstovą aiškina kokia yra jų ideologija. Gal Valinskas galėtų užsakyti Adomėnui trumpą jų ideologijos konspektą ir po to priversti baukutes, dinius ir donaldas išmokti atmintinai?
    Artūras laidoje buvo žvėris (gerąja prasme). Beje savo bloge jis elgiasi kitaip. Vakar kai aš jį užsipuoliau jis labai korektiškai parašė „nebūk piktas“. O laidoje šilagaliui tiesiai šviesiai „vėjus paistai“. Tai rodo, kad Artūras myli savo blogo komentatorius, saugo juos nuo streso ir puoselėja :)
    Vedėjas visai nedavė žodžio Varanavičiui ir tai buvo jo darbo brokas. Šiaip laidoje žurnalistams nebuvo lygiaverčių oponentų išskyrus Adomėną.
    Ir svarbiausia, matydamas kaip didžiausias Leo.lt kritikas A.Račas ir didžiausias Leo.lt gynėjas R. Valatka kartu surėmę pečius doroja politikus, atgimė viltis, kad ir Hamas gali susitaikyti su Izraeliu :)

  • Anonimas

    Nepalaikysiu giriančių Jus, Artūrai, už laikyseną vakarykštėje laidoje. Jūs visai teisingus klausimus uždavėte apie išlaidavimą ir nesulaukėte atsakymo arba bent reakcijos. Bet man nepatiko jūsų įsikabinimas į programas. Jūs juk pats suprantate, kad demokratinėje visuomenėje programos gali būti įgyvendinamos tik laimėjus rinkimus. Lietuvoje tokių partijų nėra. Ką jūs siūlote, gal rinkimus rengti kol kuri nors partija gaus 71 mandatą? Taip pat nedora pozicija dėl kritikos už skubėjimą. Manau jei seimas ramiai pailsėdamas svarstytų biudžeto pataisymus iki ketvirčio pabaigos, lygiai toks pats žiniasklaidos klyksmas būtų dėl seimo neveiklumo. Gerai, kad ką nors priėmė. Nenusiteikęs itin palankiai pakeitimų atžvilgiu, bet galvoju kad seimas darys ką nors toliau. Vieną klaidą darom visi. Valdžia taip užsipulta nebematys visai jokios prasmės ką nors daryti (kam daryti jei visaip yra blogai). Kai kuriuos tas taip demotyvuos, kad jie tikrai pagalvos, kad geriau sutvarkyti savo gyvenimą nei dėl kažko čia draskytis. Padorių žmonių seime tikrai yra.

    • Busiu atviras – nemaciau cia minimos laidos, bet tai nei kiek netrukdo su idomumu perskaityti Arturo mintis ir lankytoju komentarus.
      Apie romo komentara… As taip pat kazkuria dalimi sutikciau, kad programos musu salyje yra kazkas panasaus kaip ir TSRS metais, tai yra jos rasomos, bet turi labiau filosofine prigimti negu realu pagrinda tiketi, jog ju bus laikomasi. Taciau ar ne laikas vienakart kazkam prabilti apie tai? Garsiai ir suprantamai. Nes kiek gi gali testis tokie beprasmiai zaidimai? Todel manau, kad i programas sukoncentruota Arturo demesi laikyti nekorektisku [ar kazkaip panasiai] yra neteisinga. Tokiomis teorijomis vadovaujantis greitai prieitume isvadu, kad tuo labiau kiekvienas seimo narys neturi tautai jokiu isipareigojimu, nes jis tik vienas varganas zmogelis didziuleje seimo juroje.
      O ir skubejimas siuo atveju tikrai nera pagirtinas, nesuteikia jis solidumo nei partijoms, nei seimui, nei vyriausybei. Visu pirma turi buti galvojama apie zmogu, apie jo galimybes isgyventi pakeitus salygas [uzdejus mokscius], o tik tada galvojama apie bankus, pramone ir valstybe.

      • Anonimas

        Konservatoriai prieš rinkimus buvo kaltinami kietakaktiškumu ir nesugebėjimu daryti kompromisų. Tai kaip yra gerai – ar taip kaip anksčiau, ar taip kaip dabar? Kokie yra variantai?

        • Į romo klausimą „Konservatoriai prieš rinkimus buvo kaltinami kietakaktiškumu ir nesugebėjimu daryti kompromisų. Tai kaip yra gerai – ar taip kaip anksčiau, ar taip kaip dabar? Kokie yra variantai?“
          As nepastebiu jokiu pozymiu, kad konservatoriai kuom nors pasikeitė. O, sakykime, tai, kad laikinai „apsigalvojo“ naepmokestinti privačių vairuotoju, laikyčiau tik netikėtai atsiradusia baime…

          • Anonimas

            Jūs kalbėjote, kad būtina laikytis programos(„As taip pat kazkuria dalimi sutikciau, kad programos musu salyje yra kazkas panasaus kaip ir TSRS metais, tai yra jos rasomos, bet turi labiau filosofine prigimti negu realu pagrinda tiketi, jog ju bus laikomasi“). Konservatoriai anksčiau pasižymėjo politiniu tyrumu – nesugebėjimu daryti kompromisų. Aš ir klausiu, jei dabar daro ir priversti nesilaikyti programos, ar elgiasi teisingai? Juk rinkimų niekas nelaimėjo ir dirbti ne koalicijoje yra neįmanoma. Koks pasiūlymas iš tautos pusės būtų? Gal reikia pasileisti ir daryti rinkimus iš naujo? Gal kita koalicija geresnė būtų?

  • Anonimas

    Seniai stebiu Artūrą ir viską jo skaitau. O po vakar vakaro LTV laidos toptelėjo visai nebloga mintis: Artūras Račas – Lietuvos Prezidentas. Energingas, išsilavinęs, protingas, doras… Jeigu kam mano mintis juokinga, pastatykite Račą šalia Valinsko ir juokas nebeims… Vis dėlto Šilgalis ne toks jau beviltiškas seimūnas. Tai jis vakar TV laidoje leptelėjo frazę Račui: eik į politiką ir vadovauk… Ką gali žinoti, gal ši Šilgalio frazė taps ,,istorine“?.. Žiūrėk, ir išgarsėtų žmogus, o aš, Klierikas – kad šią Šilgalio frazę užfiksavau… Sėkmės, Artūrai.

  • Anonimas

    Del to viešo atsiprašimo, apie kurį rašiau žinima buvo jumoras. Nereikia pamiršti, kad tokios debatų laidos, arba diskusijų šau nėra skirtos tikrai diskusijai, o tas suskirstymas į komandas ir į dvi puses nepalieka galimiybių priimti argumentų ir verčia dalyvius apsikvailinti ginantis ir puolant. Čia yra senas triukas pritraukiantis žiūrovus, kuriems labai patinka žiūrėti kaip apsikvailina garsenybės ir politikai. Visiškai kitokia laida yra rodoma per Baltijos televiziją, nepamenu jos pavadinimo, berods „Akistata su Lietuva“, vakar ten svečiais buvo vienas ekspertas, berods Kuodis ir du politikai.

  • Anonimas

    Ponas Juozai, galbūt Jūs tada galėtumete pasiūlyti variantą, kaip priversti politikus suprasti, kad veiksmų ir kalbų nesuderinamumas paverčia juos kvailiais? Ir aš nekalbu apie „tuos padorius“ Seime, kalbu apie tuos kurie vieną šneka, o kitą daro..

    • Anonimas

      Pagrindinę problemą matau tame, kad visuomenė yra per mažai aktyvi ir politika yra tik labai siauros interesų grupės reikalas ir nėra čia jokių receptų kol nepasikeis negatyvus visuomenės požiūris, aš irgi turiu panašų požiūri, bet bent jau nueinu balsuoti, kaškada priklausiau net vienai partijai nors nebūvau labai aktyvus narys, ypač poto kai ta partija patapo parlamentine ir nukrypo nuo savo idėjų, nesu tokia asmenybė, kuri galėtų pagelbėti del politinio aktyvumo.
      Ponas Račas irgi galėjo atsakyti į pono Šilgalio siūlymą tapti politiku, kad jis nėra politikas del to, kad neturi tam kompetencijos ir ponui Šilgaliui patarti daryti kašką naudingesnio, jiegu jis jaučiasi dar blogesnis už poną Račą, už kurį aš irgi nebalsuočiau, jeigu jis būtų politikas, tuo labiau nebasuočiau už poną Valatką :)

  • romui į Sausis 7, 2009 11:44 atsakymą:
    Tiesa sakant, šis Jūsų klausimas yra tikrai nelengvas… tačiau visišką nesugebėjimą daryti kompromisų aš nevadinčiau tyrumu. :) Grynai teoriskai mastant, manyciau, kad i koalicija tokiu atveju reiketu kviestis tuos, su kuriais nukrypimai nuo turimos programos butu labai minimalus. O jei tokiu nerandama, ko gero reiketu likti opozicijoje. Nes matematiniu poziuru, net laimejus daugiausiai balsu, taciau nerandant sutinkanciu su tavo programa partneriu, reiskia, kad tu nelaimejai rinkimu. Reiskia rinkejau dauguma pasisake pries tavo programa, o skirtumas tik tame, kad priesingos nuomones balsuotoju balsai buvo issiskaide. Manau, kad „tyra“ partija neturi aklai verztis i valdzia [tiksliau i valdymą], o susikloscius tokioms aplinkybems, turi kritiskai perzvelgti savo pacios nuostatas ir jas pakooregavus is naujo paskelbti visuomenei. Zinoma, tai teorija, praktikje tik nepataisomi naivuoliai galetu tiketis tokio modelio igyvendinimo.

  • Anonimas

    Dėstykit koalicijų variantus seime. Kas jūsų manymu ideologiškai sutampa ir gali laikytis savo programos? Norėčiau, kad siūlytumėt, o ne kritikuotumėt. Įsivaizduokit, kad valdžia yra pasiryžusi jūsų išklausyti.

    • O ne, sorry, tai butu per didelis darbas, kad atlikti tokias issamias analizes. Pagaliau juk rasiau, kad tai teorinis mano modelis. As jokiu budu nesu tikras, kad ir kitos partijos, pavyzdziui liberalcentristai, tiki tuo, k parase savo programoje.
      Kritikuoti man norisi del atliekamu konkreciu veiksmu, o ne del programu, nes sie reiskiniai jau patys lipa i musu akirati. O pagaliau jei ir imciausi plataus kritko veiklos, ta daryciau, savaime suprantama kazkur kitur, o ne gerbiamo Arturo dienrastyje. Cia turime buti etiski ir nepamirsti, kad esame tik sveciai.

      • Anonimas

        Bet kalba ėjo apie Artūro pasisakymą per TV. Jei kažkas nesilaiko programos ir tai yra blogai, reikia kažką siūlyti, Aš ir keliu klausimą, jei taip blogai, kaip yra gerai?

  • Anonimas

    Gerb. Artūrai,
    jei apie laidą, tai jūs šioje laidoje (kaip ir daugelyje kitų) buvote visa galva aukščiau už kitus. Na bet esmė ne „aukštyje“ o plotyje (sąmonės). Bet tai mano nuomonė. Kiekvienas mes turime svo nuomonę apie vieną ar kitą politiką, žmogų, veiksmą, sprendimą. Tačiau svarbu yra ne nuomonė, svarbu yra kur veda veiksmai ar sprendimai ir ar jie turi perspektyvą (tiksliau, ar ta perspektyva yra ilgalaikė).
    Nebūčiau rašęs jei ne Šilgalio pasakymas kad gal mums reikia pasiskolinti iš TVF – „juk siūlo“ (atrodo pasakė tokiais žodžiais). Prieš kelias dienas pažiūrėjau dokumentinį filmą „Zeitgeist“ ir tęsinį „Zeitgeit – addendum“ (galima pažiūrėti čia: http://www.zeitgeistmovie.com ). Padarė didelį įspūdį. Nenoriu (ir neturiu jokio tikslo – nieko neatstovauju) kad čia gautūsi reklama. Tiesiog norisi kad pamatytume politikų (didžiųjų) tikruosius tikslus o kartu jų priklausomumą (nuo kitų jėgų), ir kad mažųjų valstybių politikai sugebėtų tai suprasti, sugebėtų suprasti kas jiens siūloma ir kokia to ar kito siūlymo tikroji kaina (tai tinka net ir tuo atveju jei filme pateikta medžiaga yra, tarkim, tendensinga).
    Būtų įdomu šia tema padiskutuoti. O gal ir kokį straipsnį parašysite apie Lietuvos politikus pasaulio politikų veiklos kontekste, apie jų siekius (ir sugebėjimus) vesti šalį į priekį, į ateitį.

  • Anonimas

    ką tik pažiūrėjau vakarykštę laidą, tai vaizdas toks, kad vilkus suleido į vieną aptvarą kartu su avelėmis.
    Jaunieji politikieriai buvo sutrypti be gailesčio. Aišku tas šaunusis ketvertukas dar nėra taip užgrūdintas viešose diskusijose kaip A.Račas, bet vistiek, buvo gėda į juos žiūrėt.

    Niekada nebuvau girdėjęs rimtesnėmis temomis kalbančio Šilgalio. Bet įsivaizdavau, kad Zuoko dešinioji ranka yra bent vidutinio intelekto žmogus. Jo pasirodymas ten buvo daugiau nei tragiškas. Graudu buvo žiūrėt kai jis bandė kažką mekent iš zagatvokės, dar baisiau kai AR jam pažėrė klausimėlių :) Gaila, kad Šilgalis negavo kokio ministro posto, jei jau Lietuvai lemta bankrutuoti tai bent su muzika :D

    O A.Račas tai laidoje nustelbė visus, net Valatka liko šešėlyje. Bręsta naujas lyderis, visuomenės nuomonės formuotojas.

    Daugiau tokių laidų, traukim naujuosius politikus į viešumą, tegu pasirodo visame gražume. O žiūrovui valanda sveiko juoko dozės :)

  • Pingback: Anonimas()