Bankų politika…
… Šiandien iš vieno banko, kurio klientas esu jau kelerius metus, pasiėmiau atnaujintą kredito kortelę.
Jau gerokai anksčiau man buvo pranešta, kad atnaujinant kortelę palūkanos už panaudotą kreditą bus didesnės nei turiu dabar.
Pagal tą pirmą pranešimą palūkanų norma turėjo išaugti daugiau nei 70 procentų.
Išreiškus nustebimą ir užpildžius prašymą, bankas siūlomą palūkanų normą sumažino. Dabar jos bus tik 50 procentų didesnės, nei buvo iki šiol.
Aš suprantu – krizė, bankai patyrė nemažai nuostolių. Dėl kurių iš dalies ir patys buvo kalti.
Kita vertus, eidamas iš banko su naująja kortele kišenėje galvojau: esu senas šio banko klientas, be kortelės, kurią šiandien atnaujino, turiu ten dar ir einamąją sąskaitą, naudojuosi tos pačios banko grupės įmonės siūlomomis draudimo ir lizingo paslaugomis. Kai kurie mano šiemos nariai taip pat yra šio banko klientai.
Per visą bendradarbiavimo su banku laiką tvarkingai moku palūkanas už kreditinės kortelės naudojamas lėšas, nesu uždelsęs lizingo ar kitų mokėjimų.
Žodžiu, drįsčiau teigti, kad mano istorija šiame banke yra švari ir kad aš neturėčiau būti priskiriamas rizikingiausiems klientams.
Priešingai – manyčiau, kad tokius kaip aš: lojalius ir mokius klientus bankas turėtų stengtis visaip vilioti ir po to kuo ilgiau išlaikyti. Nes bendradarbiavimas su manimi bankui iki šiol nešė tik pelną.
Ir svarstau: ar palūkanų didinimas 50 procentų ir yra tas lojalių klientų skatinimas, viliojimas ir bandymas išlaikyti?
Jei taip, tai aš tokios bankų politikos nesuprantu.
Gaila, nes šiaip jau tai visai geras bankas buvo…
O gal čia iš serijos – draugą nelaimėje pažinsi…
Bet tada pagalvoji: o kas būtų, jei nelaimė ištiktų ne banką, o mane?
(11 balsų, vidurkis: 4,36 iš 5)
Loading...
