Apie lietuvių kalbą. Arba – Vladimirai, nepyk…
… Pamenu, kai pradėjau mokytis anglų kalbos, labai stebėdavausi, kaip vienas žodis gali turėti tiek daug ir, atrodo, visiškai skirtingų reikšmių…
Antai, pavyzdžiui, „run“ gali reikšti ne tik „bėgti“, „galioti“ ar dirbti, bet ir „maršrutas“ tiražas“ ar „lovys“…
Stebiuosi iki šiol ir kartu džiaugiuosi, kad lietuvių kalboje viskas gerokai aiškiau…
Štai, pavyzdžiui, žodis „pretekstas“.
Atsiverti „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993 metai) ir skaitai:
„Pretekstas – žr. dingstis 2
Dingstis 1. Kas dingtelėja, toptelėja; 2. kurio nors tikslo, reikalo, rūpimo dalyko, veiksmo priežastis, pretekstas; 3. proga
Lyg ir viskas aišku.
Bet skaitau Vladimiro Laučiaus tekstą ir suprantu, kad klystu. Nes jo žodynai sako, kad pretekstas yra „susigalvota, prasimanyta priežastis“
Ir kad jis niekada nesiūlęs Lietuvos Respublikos prezidentei tokia priežastimi vadovautis. Tik „gana išsamiai suvardija, kas gali būti naudojama kaip pretekstas„.
Tikriausiai Vladimiras teisus: aš nebesugebu suprasti ką skaitau ir kas parašyta.
Nes skaičiau tai:
Esama valdžios sistema minėtas normas iškraipo – argumentų, kad taip yra, nepritrūktų. Prezidentė galėtų pareikšti sieksianti šį nuokrypį ištaisyti. Tam jai reiktų didesnių galių.
tai
Lietuvos politinė sistema seniai nebeatitinka piliečių lūkesčių. Tarp kitų šią prielaidą patvirtinančių dalykų – visuotinis žmonių nepasitikėjimas svarbiausiais daugiapartinės demokratijos institutais: partijomis, Seimu.
tai
Keisti – jei norima keisti – reikia jau nebe Seimo įvaizdį, bet jo galias ir Respublikos Konstituciją.
tai
Ydingos sistemos kaita, kurios tikisi D. Grybauskaitės rinkėjai, realiai įmanoma didinant prezidento galias. Kitos išeities, jei norima permainų, o ne jų imitacijos, paprasčiausiai nėra, nors ši išeitis taip pat nesprendžia visų problemų. Maža to, ji gali sukurti naujų bėdų. Niekados nebuvau šios galimybės entuziastas ir šalininkas. Tačiau šiandien tai gali būti mažesnė blogybė nei partinių žaidimų balaganu virstantis status quo.
ir tai
Šiaip ar taip, esant dabartiniams astronominiams reitingams, D. Grybauskaitė gali įgyvendinti tai, apie ką jau senokai kalbama, ir ryžtingai pasukti valstybės valdymą prezidentinio modelio kryptimi. Šia proga gali rastis ir visuomeninis judėjimas ar net partija, pajėgi telkti, prireikus, piliečių paramą referendumui. Ar Lietuvai nuo to būtų geriau? Tik ji – Lietuva – ir galėtų į šį klausimą atsakyti. Juk valstybę, kaip skelbia Konstitucija, kuria Tauta.
… ir supratau, kad Vladimiras iš esmės kritikuoja dabartinę Lietuvos politinę sistemą ir svarsto, kad galbūt jos keitimas stiprinant prezidento galias galėtų tą sistemą pakeisti, nors pats nežino, ar tokiems pokyčiams pritartų.
Aš nepritarčiau. Todėl ir parašiau, kad svarstymai apie Tautos vadą, mano supratimu yra blūdas.
Pasirodo, Valdimiras galvoja taip pat…
Todėl man belieka pasakyti: nepyk, Vladimirai…
Aš tikrai nesupratau, nors lietuvių kalbą mokykloje mokėjau penketui.
P.S. Beje, čia, žinoma, ne į temą, bet niekaip nesuprantu, kodėl daug kas, reaguodami į mano įrašus šiame tinklaraštyje, būtinai turi paminėti, kad aš esu naujienų agentūros BNS direktorius. Čia juk ne BNS puslapis.
Juk nebūtina, pavyzdžiui, polemizuojant su V.Laučiumi kaskart minėti, kad jis yra Seimo Tėvynės Sąjungos frakcijos nario V.Matuzo padėjėjas…
(5 balsų, vidurkis: 2,60 iš 5)
Loading...
