„Sodrai“ – kaput?: finansų ministrės I.Šimonytės nuomonė

… Kaip visada, kaltas krepšinis ir alaus bokalas po laimėtų rungtynių…:)

Kaltas ta prasme, kad būtent dėl krepšinio tinklaraščio skaitytojams kelias valandas buvo neprieinamos finansų ministrės I.Šimonytės pastabos mano subjektyviems pasvarstymams apie galimus „Sodros“ ir apskritai visų viešųjų finansų gelbėjimo būdus.

Nuoširdžiai atsiprašau dėl to visų tinklaraščio skaitytojų ir gerbiamos ministrės ir bandydamas pasitaisyti, siūlau visiems susipažinti su gerbiamos I.Šimonytės nuomone.  Kuriai, iš karto noriu pasakyti, didžia dalimi nepritariu, tačiau konkrečias pastabas dėl ministrės išsakytų minčių išsakysiu kiek vėliau.

O kol kas noriu pasakyti tik vieną dalyką: tai, kad ministrė skyrė laiko parašyti šiam komentarui man asmeniškai dar palieka šiokią tokią viltį, kad Lietuvos valstybė, esant dabartinei valdžiai, dar nėra visiškai pralošta, kaip kad sakė gerbiama Aušra. Noras kalbėtis ir diskutuoti liudija, kad ši valdžia dar neprarado sugebėjimo girdėti, o tai savo ruožtu, palieka viltį, kad kada nors ji ir įsiklausys į tai, ką sako kitaip galvojantys.

Kalbant dar paprasčiau (kaip laisvos profesijos atstovas galiu sau tai leisti) – ministrė I.Šimonytė, nepaisant to, kad aš nepritariu daugeliui dalykų, kuriuos ji šiandien daro, yra tiesiog „cool“.

Žemai lenkiuosi. Pagarba. Nuoširdžiai.

P.S. Visiems mano nemėgėjams ir besirengiantiems prapliupti komentarais apie pataikavimą valdžiai primenu, kad šio tinklaraščio istorijoje atskirų komentarų išskyrimas į atskirą įrašą nėra naujas dalykas.

O dabar – skaitykite ir ginčykimės toliau:)

*******************************************************************************************************

Gerbiamas Artūrai,

Leiskite padėkoti už tai, kad ne tik matote, bet ir pabrėžiate tiesioginį ryšį tarp sumokamų mokesčių ir gaunamų viešųjų paslaugų bei viešųjų išlaidų (kurių nemenka dalis yra būtent įvairios socialinės išlaidos) apskritai. Viešoje polemikoje tai gana retas dalykas, neretam galvoje susiklosčiusi klišė (kurią turbūt “įmušė” neseniai į biudžetus pačios plaukusios “buminės pajamos”, kurios tam bumui pasibaigus taip pat mikliai dingo), kad mokesčius įmanoma tik mažinti, o išlaidas – tik didinti ir tie abu procesai gali vykti vienu metu. Vyko kurį laiką, tiesa, tačiau tam reikalingos prielaidos (ūkio kaitimas iš įspūdingo skolintų pinigų srauto), drįstu teigti, dingo negrįžtamai (bent jau artimiausios ateities perspektyvoje).

Nepaneigiamas faktas yra tai, kad pensijų eilutė visiškai neseniai – per 2007-2008 metus – paaugo po 1-1,3 mlrd. litų į metus(anksčiau – po kelis šimtus milijonų), motinystės išmokų eilutė augo kartais. Žmogus sakytų – labai gerai, tačiau tie įsipareigojimai buvo “sudengti” su pajamomis, kurios buvo laikinos ar su santaupomis. Abu šaltiniai išseko. Tuomet kyla klausimas – ar tikrai visas sodros problemas, kurios tik gilės, nes mažėjant darbo užmokesčiui toliau mažės ir sodros įplaukos, turėtų apsiimt išspręsti valstybės biudžetas (ar valstybės skola) ir visi priimti sprendimai socialinio draudimo srityje turėtų būti palikti kaip yra?

Tikrai stengiuosi “nešaudyti” vienos kino herojės verta leksika “nemokykite manęs gyventi, geriau padėkite materialiai” – stengėmės gausiai paskelbti informacijos apie biudžetą, jo struktūrą, iš kurios matyti, kad toleruoti 3,5 mlrd. sodros natūralųjį deficitą, papildomai sumažinant 1,2 mlrd. valstybės biudžeto išlaidas (kurios beje irgi 90 procentų “suprogramuotos” augimo laikais) būtų gana keblu, bent jau darant tai protingai. Galima bandyti uždaryti visas valstybės institucijas (išskyrus viešąsias paslaugas – policiją, gaisrinę ir t.t.), sutaupysime maždaug tokią sumą, bet ką uždarinėsime 2011-aisiais, kai sodros deficitas ir toliau bus tas pats, o valstybės institucijų jau nebebus?

Akivaizdu, kad sprendimas nėra ilgalaikis. Kaip ir nubraukti, tarkime, ES lėšų kofinansavimo išlaidas.

Galbūt galime didinti įvairius mokesčius, surenkamus į valstybės biudžetą ir tai, ką surinksime atiduoti sodrai? Pvz. nustatyti progresinį pajamų mokestį? Šalyje, kur darbo užmokesčio mediana apie 1500 litų, bet kokia ženklesnė įplaukų suma gali būti gauta tik LABAI (pabrėžiu) padidinus pajamų mokestį žmonėms, kurių pajamos nėra didelės (įskaitant gaunančius MMA) – šaipotės iš siūlymo apsaugoti gaunančius 650 litų pensiją (neva kiti labai turtingi Šimonytės supratimu), tačiau progresinis pajamų mokestis, kurio įplaukos leistų spręsti sodros problemas būtų nemažiau “juokingas”.

Progresiniai mokesčiai dėl kitos priežasties – didesnio socialinio teisingumo (ar jo iliuzijos)- diskutuotinas klausimas, manau, iki užkimimo galima dėl to ginčytis, tačiau susitarkime, kad tokiu atveju jau kalbame ne apie fiskalinius įrankius (arba gana menkos reikšmės pinigine išraiška) dabarties problemoms spręsti. Dėl tos pačios priežasties reikšmingu pajamų įrankiu niekada nebus nekilnojamojo turto mokestis ir negali būti pelno mokestis, net jeigu jis liktų 20 procentų – įspūdingoji 2006-2007 metų pelnų masė, žinote, kuriuose sektoriuose buvo. Šių sektorių galimybės bent vidutiniu laikotarpiu (nekalbnt apie artimąjį) generuoti kažką panašaus artimos minimumui.

Įmokų perbalansavimas tarp darbuotojo ir darbdavio yra gera mintis ta prasme, kad tuomet žmogui galbūt būtų aiškiau, kiek gi jis moka (turi/gali/nori mokėti), kad gautų konkrečios apimties draudimą. Tačiau turbūt nevertėtų neigti, kad ilguoju laikotarpiu darbo kaštams tai neturi didelės reikšmės (vistiek galiausiai visus mokėtinus mokesčius tenka “uždėti” ant bandomos suderėti algos “į rankas”) – tik šiuo laikotarpiu, kai dėl augančio nedarbo stipresnes pozicijas turi darbdavys, tai yra galimybė “numesti” tokį perbalansavimą darbuotojui, sumažinant jo netto darbo užmokestį. Tačiau tai laikina galimybė, nulemta objektyvios realybės, o ne perbalansavimo privalumų. Kitas dalykas, kalbant apie siūlymus, esančius ant stalo šiuo metu – 1 procentinį punktą sodros įmokų padidinimo būtent ir siūloma nustatyti būtent darbuotojui (dosniajai motinystės išmokų sistemai).

Nebandau čia “apsiginti” ar guostis, kad nėra jokių kitų sprendimų – dažnai taip supaprastintai pateikiama valdžios institucijų pozicija. Yra. Bet jie arba ne menkiau kontraversiški, arba trumpalaikiai, arba menkai “telopo” problemos mastą (nesakau, kad jų negalima priimti, tiesiog tai skirtingo poveikio sprendimai, todėl jų priėmimo motyvus reikia pateikti adekvačiai). Juk sodros problemos kilo visų pirma dėl to, kad įsipareigojimai “gerinti gyvenimą” paskutiniu metu buvo priimti su milžinišku įkarščiu dalinant efemeriškas “bumo pajamas”, todėl jos problemos nesibaigs nei šįmet, nei kitąmet. Tai ir kyla klausimas, ar šitų įsipareigojimų peržiūrėjimas yra nemoralus? Manyčiau, kad teisėtas žmogaus lūkestis turėtų būti, kad valstybė vykdytų (o ne vien žadėtų vykdyti) ką įsipareigojusi, todėl ne(be)įvykdomi pažadai tubūt verti peržiūrėjimo?

Kita vertus, tikiuosi, kad ši krizė ir karšti debatai bus gera proga suprasti, jog mokesčiai mokami ne (vien:)) tam, kad “Šimonytė sumokėtų sau atlyginimą” ir kad kuo daugiau tikimės “gerovės valstybės”, tuo daugiau mokesčių tenka už tai mokėti. Taigi, galbūt tai net bus proga pagaliau susitarti, ko tikimės iš valstybės ir kiek už tai esame pasirengę mokėti, užuot vien spekuliatyviai čiuožinėjus Lafero kreive, ką nuolat darėme augimo laikais.

Su geriausiais linkėjimais

Ingrida Šimonytė

(20 balsų, vidurkis: 4,00 iš 5)
Loading...
  • Žvelgaitis

    Tai, ką šinadien padarė Artūras – ir pilietiška ir netgi kiek netikėta. Netikėta ta prasme, kad Artūras užsiima ne savo darbu. Bet jis pilietis ir bando daryti tai, kas turėtų būti duona kasdienė visai Seimo ir neseimo opozicijai, visokiems laisviems ir kritiškiems(-oms) ekonomistams, ekspertams ir visokiems kitiems. Aš skaičiau atidžiai, supratau ne viską, tai ne mano sritis, bet pamačiau svarbiausią – Artūras pasiūlė. Rimtai, struktūriškai, logiškai, savarankiškai. O komentarų prilygstančių pasiūlai, deja nebuvo. Toks tradicinis trupinėjimasis atmieštas koketavimu. Deja, ir garsioji ekonominė triukšmadarė tesugebėjo prisitaikyti bendram komentburbuliavimui. Ir štai Šimonytė ko gero vienintelė pagerbė Artūrą ir suprantama, save, išlaikydama Artūro pasiūlytą lygmenį. Garbė jai.

    Tačiau man klausimas rūpi kitas. Kodėl nėra Lietuvoje piliečių daugiau? Kur tie visi proto bokštai, kur politinės partijos, kur institutai, ekonominės grupės, ir visi kiti. Kur jie? Kur jų diskusijos, siūlymai, aiškinimai? Ar Račas didžiausias ir vienintelis specialistas Lietuvoje, sugebantis profesionaliai diskutuoti su dabartine Vyriausybe?

    • Belieka sutikti su Žveglaičiu, kad garsi ekonomistė triukšmadarė, vietoje to, kad kompetentingai išvystytų ekonominę diskusiją su finansų ministre, pažėrė delfio lygio komentarus.
      Perskaičius Artūro ir Šionytės tekstus, susidaro įspūdis, kad kompetencijos ir išmanymo gerokai daugiau yra pas Šimonytę. Taip ir turėtų būti, nes jei žurnalisto kompetencija yra geresnė nei finansų ministro, tokiai šaliai Kaput.
      Tiesa, ar įsitikinote, kad čia tikrai Šimonytė, o ne Saulius Paukštys?

      • mdxacuk

        Greičiausiai triukšmadarei tieiog nėra ko diskutuoti su Ministre, nes abiejų pozicijos iš esmės sutampa: kuo daugiau atimti ir padalinti. Vienos socializmas iš idėjos, kitos – pagal pareigas.

        Šimonytės pranašumu p. Račo atžvilgiu nėra ko stebėtis. Ji turi prieš akis visas išklotines ir užtat musių negaudo. Ji tiesiog nemato reikalo knebinėtis po smulkmenas, kurios leistų sukrapštyti vos vieną kitą kapeiką, o pareikalautų tokų pat pastangų, kiek ir rimtos priemonės. Ir dar sukeltų bereikalingą šaršalą. Kaip, pavyzdžiui, svietolygintojiškos p. Račo idėjos apie permetimus ir perskirstymus su tikėtinai nuliniu efektu SODROS deficitui. Nemanau, kad p. Račas būtų pajėgus įrodyti bent vieno savo pasiūlymo ekonominį pagrįstumą analitiškai, užtat nėra ko tikėtis, kad kas nors griebsis jį tikrinti eksperimentiškai ant 3 milijonų galvų.

      • Sarunas Skyrius

        Krugmanas-ekonomistas gal ir šviesa, nors jo Riksbanko prizą gavęs darbas panaudojamas ne pagal paskirtį pateisinant protekcionizmą.

        Krugmanas-roko žvaigždė yra dar vienas aklas pinko-liberalas pilnas gerų ketinimų, kuriais grįstas kelias į pragarą. Tamsų tamsa, kitaip sakant :)

        • Lida,
          Kaip dėl teiginio:
          dar vienas aklas pinko-liberalas pilnas gerų ketinimų, kuriais grįstas kelias į pragarą. Tamsų tamsa, kitaip sakant :) ?
          Jis mums parodo aklą ir fanatišką Šarūno pyktį ideologiniam priešui. Sakyčiau netgi bejėgišką, turint galvoje, kad realybė visur ir tame tarpe Lietuvoje patvirtina, kad nereguliuojama rinka gali privesti prie labai skaudžių pasekmių. Neprašau Šarūno polemizuoti su Krugmanu, nes, kad ir roko žvaigždė, jis vis tiek yra Šarūnui nepasiekiamas intelektualinis gigantas. Užtektų, kad Šarūnas pakomentuotų Lietuvos nekilnojamo turto burbulo situaciją ir kaip Kirkilo bei Vainienės propaguojamas laisvos nekilnojamo turo rinkos modelis padėjo sistemai susireguliuoti be valstybės įsikišimo.

          • Sarunas Skyrius

            Valentinai, kuri gi rinka buvo nereguliuojama? Gal bankinė? O gal būsto paskolų palūkanos nemažino GPM? Kaip ten su UAB „Būsto paskolų draudimas“? Indėlių garantijomis? Detalaus planavimo procedūra Vilniuje ir Vilniaus rajone? Tu teigi (ar gal tik svajoji), kad egzistuoja kažkoks iš Rivendelio kilęs valstybes uber-tarnautojas, kuris pažiūrėjęs į palantirą pasakytų, „Lietuviai, regiu burbulo šešėlį, nustokite pirkti butus, kurių negalite sau leisti“, ir dar išleistų ta tema įstatymą. Deja, čia tik mano paistalai, įkvėpti youtube LoTR deleted scenes peržiūros, ir tokių žmonių nėra.

            o „aklas ir fanatiškas“, pirmu sakiniu pripažįstantis Krugmano indėlį į ekonomikos mokslą – geras bandymas trollint :)

          • Jau seniai pastebiu įdomų dalyką. Daugelis pradeda šnekėti apie nereguliuojamą rinką, bet, manau, visiškai nesupranta kas yra tas reguliavimas-nereguliavimas. Kai tik diskusija pakrypta ta linkme, tai ad hominem ir sofizmo komentarų profesionalai pradeda prikaišioti sovietizmo palikimą.

            Visos rinkos yra reguliuojamos. Tik ar pakankamai efektyviai? Lietuvoje – neefektyviai, nes populistai, prisidengdami mano minėtais „argumentais“, pradeda naudotis reguliavimo nebuvimo vaisiais. Taip ir gimsta finansiniai, paskoliniai burbulai. Beje, apie tai yra rašęs, berods, Tomas Ramanauskas dar 2006 metais, kai Lietuvoje dar nevepėjo krize… Kartojau, kartoju ir kartosiu – prie tokios situacijos privedė išskirtinis VISŲ IKI TOL BUVUSIU IR ESAMŲ valdžių nesugebėjimas tinkamai kontroliuoti ir reguliuoti situacijos. Ir yra, manau, vienintelė to priežastis – ypatingai didelis noras greitai, čia ir dabar, tapti milijonieriais. BET KURIA KAINA… Norėti būti turtingu nėra blogai, bet tai daryti peržengiant įstatymų ribas, kuriant įstatymus vienam žmogui, vienai įmonei, solidarizuotis ir toleruoti tokius veiksmus ir sprendimus yra pražūtinga Lietuvai

          • mdxacuk

            Galima laikyti, kad burbulo kilimas ir sprogimas yra savireguliacijos proceso stadijos. Kol kas Lietuvoj valstybė niekaip į tai neįsikišo, o savireguliacijos procesas vistiek šiaip ar taip eina, nes burbulas išsileidžia. Savireguliacijos procesai gali būti įvairūs. Gali būti sklandūs aperiodiniai, gali būti virpamojo pobūdžio. Vyriausybės įsikišimas gali būti viena iš priemonių, keičiančių proceso pobūdį. Bet kas iš anksto žino, kiek to įsikišimo reikia ir koks tas procesas bus?

          • lida

            „realybė visur ir tame tarpe Lietuvoje patvirtina, kad nereguliuojama rinka gali privesti prie labai skaudžių pasekmių“
            Valentinai, ir vėl jūs „visuotinai žinoma“ lygio argumentais. Turbūt visuotinai nežinoma, kad visur ir, tame tarpe, Lietuvoje, rinka prieš atsirandant skaudžioms pasekmėms taip pat buvo reguliuojama :)

          • Šarūnai,
            Aklas ir fanatiškas, tai buvo atsakymas į tavo emocinį dar vienas aklas pinko-liberalas pilnas gerų ketinimų, kuriais grįstas kelias į pragarą. Tamsų tamsa, kitaip sakant :)“
            Sakydamas „nereguliuojama rinka“ savaime aišku aš turiu omenyje „mažai reguliuojama rinka“. Bet koks reglamentavimas jau savaime yra reguliavimas. Visi suprantame, kad reikia reguliuoti vaistų rinką, nes jei bet kokius vaistus galėtų nupirkti bet kas, jų prisipirktų narkomanai.
            Jei cigarečių rinkos nereguliuotume jų prisipirktų vaikai. Pinigų prieinamumą reguliavome labai silpnai – gavome prasiskolinusią tautą, dirbtinai sukeltą BVP, ant bankroto stovinčius bankus, bebankrutuojančią valstybę.
            Laisvosios rinkos apologetų propaguojama idėja, kad rinka pati susireguliuoja pačiu geriausiu būdu yra paneigta ir teoriškai ir psichologijos mokslas įrodė, kad sprendimai priimami neracionaliai ir gyvenimiškoji realybė tai patvirtino. Steponavičiaus įvykdyta liberali švietimo reforma paskutinis akivaizdus faktas, kad pernelyg pasitikėdami rinka gauname blogesnius rezultatus.

          • Jei cigarečių rinkos nereguliuotume jų prisipirktų vaikai
            Valentinai, ji nereguliuojama – labai puikiai vaikai kasdien perka ir vartoja. Be to, kontrabandinių cigarečių galima nusipirkti bet kuriame turguje, kioskelyje.

            Tas pats su alkoholio rinka…

            Bet iš kitos pusės patys pagalvokite, kas atsitiks, jei staiga nukirptumėme tą bambagyslę? Ogi biudžetas nukentės DAR LABIAU… Nesurinks akcizų, PVM… Štai jums ir „reguliacija“. Ir pabandykite pašokinėti prieš sistemą…

          • Lida,
            Teorinėje diskusijoje yra normalu naudotis visuotinai žinomais argumentais. Pavyzdžiui „visuotinai žinoma, kad Vilnius didžiausias Lietuvos miestas“.
            Sakydamas, kad nekilnojamo turto paskolų rinka buvo mažai reguliuojama aš darau prielaidą, kad visuotinai žinoma, kad Lietuva šiuo metu išgyvena ekonominio burbulo, kurio ašyje yra NT rinkos burbulas, kurį sukėlė per mažai reguliuojama paskolų rinka sprogimą. Jei atsirastų žmonių abejojančių, kad šiuo metu išgyvename krizę ir reikalaujančių kokių nors tai patvirtinančių įrodymų, sunkiai, bet juos rasčiau. :)

          • Alkoholio ir cigarečių rinka yra reguliuojama tik tas reguliavimas nėra iki galo kontroliuojamas. O tai jau yra valstybės administracinių gebėjimų problema.

          • lida

            Jau nebesuprantu, kur Valentinas juokauja, o kur kalba rimtai.

          • mdxacuk

            Steponavičiaus reforma yra bandymas įleisti lašelį rinkos dvasios ten kur jos iki tol nebuvo anei kvapo. Bet kur vyko tiesiog nevaldoma socialistinė biurokratinė visuomenės resursų švaistymo bakchanalija. Čia kol kas net ne reforma, o tiktai chroniškam alkoholikui atlikta priverstinio išblaivinimo procedūra. Reabilitacija dar ateity. Kad alkoholikas po procedūros pajuto šlapumą kelnėse, dar nėra blogesnis rezultatas.

          • lida

            Valentinai, aplinkybės „visuotino žinojimo“ argumentu galima remtis, kai dėl to tarp šalių nėra ginčo, bet jokiu būdu ne tuo atveju, kai pats „visuotino žinojimo“ faktas yra ginčo objektas – tokiu atveju kita ginčo pusė turi tokias pat teises pateikti šį „argumenta“ jums.
            „Sakydamas, kad nekilnojamo turto paskolų rinka buvo mažai reguliuojama aš darau prielaidą, kad visuotinai žinoma, kad Lietuva šiuo metu išgyvena ekonominio burbulo, kurio ašyje yra NT rinkos burbulas, kurį sukėlė per mažai reguliuojama paskolų rinka sprogimą“ – „visuotino žinojimo argumentu“ jūs parėmėte ne tik mano neginčijamą aplinkybę, kad Lietuva šuo metu išgyvena nuosmukį, bet ir tai, kad jį sukėlė per mažas reguliavimas („visur ir tame tarpe Lietuvoje patvirtina, kad nereguliuojama rinka gali privesti prie labai skaudžių pasekmių“), dėl ko jau aš (ir ne tik) nesutinku.
            Todėl jūsų juokelis, kad „Jei atsirastų žmonių abejojančių, kad šiuo metu išgyvename krizę ir reikalaujančių kokių nors tai patvirtinančių įrodymų, sunkiai, bet juos rasčiau“ truputį pro šalį.

          • Auksinis kardas

            Jei kalbėti ne apie „visuotinai žinoma“ vertinimus, bet apie vertinimus to, ar nereguliuojamos rinkos pranašesnės prieš rinkas su tikslingais, apgalvotais įsikišimais, ekonomikų pasiekimų nagrinėjimas patvirtins pastarųjų modelių pranašumą.

            Deja, Lietuvoje pamėgta pinigautis ir paleisti reikalus savieigai, manant, kad iš to kyla gerovė (ar tokios išvis nepaisant toliau ištiestos rankos). Nekyla. Užtat, kai valstybei šiomis dienomis reikia įsikišti – atrodome apgailėtinai, kai vieni menkai pajėgūs subrandinti priimtinų ir veiksmingų įsikišimų, o kiti juos suspardys, neleidę ir užgimti. Šio liūdno spektaklio stebėtojai skęstančiame denyje ir esame.

          • lida

            Na, kas geriau, čia turbūt amžinas ginčas. Turiu savo nomonę, bet palieku jį spręsti kito kompetentingumo lygio profesionalams.

          • Sarunas Skyrius

            Auksinis Kardas:

            Anarchijoje ir gaujų karuose paskendės Kongas tikrai nepranašesnis už nuosavybės teises saugančia ir sutarčių laimymąsi aktyviai užtikrinančią Jungtinę Karalystę. Puikus tikslingo, labai seniai ir labai gerai apgalvoto įsikišimo pavyzdys.

          • Lida,
            Jūs gražiai ir argumentuotai pasakėte tai, ką aš ir teigiau nerišliai. Yra klausimas kada aplinkybė pripažįstama „visuotinai priimta“. Gali būti tokių atvejų, kai viena ginčo pusė įsitikinusi, kad aplinkybė yra visuotinai priimta, tačiau ginčo metu paaiškėja, kad taip nėra. Tai ir įvyko mano ginčo su Šarūnu metu. Paaiškėjus, kad faktas, jog per silpnas bankinės rinkos reguliavimas privedė prie paskolų bumo, kas privedė prie pavojingai išsipūtusio ekonomikos burbulo, pasirodo nėra savaime suprantamas, nors Lietuvoje tai neigti mano nuomone net nepadoru (tai mano subjektyvi nuomonė), aš atsiėmiau savo teiginį, kad tai yra visuotinai priimtina aplinkybė ir laukiu, kol GILD Partners investicinis bankininkas Šarūnas Skyrius (ironiška, kad pasaulinę finansų griūtį sukėlė būtent investiciniai bankai), paprastam vidutiniam vadybininkui Valentinui paaiškins, kas jo nuomone sukėlė NT burbulą arba argumentuotai įrodys, kad Valentinas yra neteisus. :)

          • Sarunas Skyrius

            Valentinai:

            –„Paaiškėjus, kad faktas, jog per silpnas bankinės rinkos reguliavimas privedė prie paskolų bumo, kas privedė prie pavojingai išsipūtusio ekonomikos burbulo, pasirodo nėra savaime suprantamas, nors Lietuvoje tai neigti mano nuomone net nepadoru (tai mano subjektyvi nuomonė)“

            Žinoma, kad jis nėra savaime suprantamas, ir ne man vienam. Priežasčių išaugti burbului buvo daug, didžioji dalis jų net ne Lietuvoje, bet finansų ir NT rinkos dalyvių (įskaitant ir butų pirkėjus) prognozės apie ateitį dėl jo ”kaltos” labiausiai; kaltas neišmintingas neteisingas labai matematizuotų, normaliuoju skirstiniu grįstų modelių taikymas ne ten, kur reikia, kaltas bendras ”kainų augimas = gėris” kultas, kaltas Greenspanas ir palaida monetarinė politika, kalti Demokratai dėl savo gerų ketinimų (=kelias pats žinai kur, žr aukščiau ;) ) rasinėms mažumoms suteikti būstą (kurio jie negali sau leisti), kalti Respublikonai dėl būstą turinčios (ir tik dėl to viduriniąja klase vadintinos) klasės kaip Amerikos svajonės pamato mito skleidimo ir tt. Kaltų daug. Teigti, kad burbulo išaugimo ir/ar sprogimo priežastis buvo kažkokio pobūdžio reguliavimo (būtent kokio reguliavimo trūko Valentinas nuo laukiančios Lietuvos slepia) nebuvimas yra labai didelis ir kol kas paties neargumentuotas šuolis. Bankininkystė ir taip yra labiausiai reglamentuota ir prižiūrima sritis (gal tik kokių psichotropinių vaistų gamybą labiau prižiūri), todėl galbūt derėtų kalbėti ne apie didesnį reguliavimą, o apie kitokį reguliavimą.

            Labai didelė tema, čia tikrai argumentuotai nepaaiškinsiu. Galiu prie alaus kada nors.

          • Šarūnai,
            Mano nuomone trūko labai paprasto dalyko:
            1. Lietuvos bankas turėjo neleisti skolinti 100% būsto vertės. Kiek suprantu tai buvo visiškai LB kompetencijoje.
            2. Lietuvos bankas turėjo nustatyti skolinimo normatyvus ne kad liktų 500 lt. šeimai, o pavyzdžiui 800 lt arba 1000 lt.
            Vien tik šito būtų pakakę, kad didelė dalis nepakankamai uždirbančių žmonių nebūtų įlindę į skola ant galėjimo išgyventi ribos.
            Kai kas sako, kad reikėjo NT mokesčio. Dėl šito nuomonės neturiu.

          • Auksinis kardas

            NT burbulo pagrindinė priežastis yra Saruno minima prognozė: užmatomo vien augimo šviesoje daugelis dalykų atrodė kitaip, tame tarpe ir tramdymo priemonių reikalingumas. Visai kita kalba – kodėl orai pasikeitė.

    • lida

      LLRI irgi siūlo.

      • LLRI siūlomas laukinio kapitalizmo modelis yra save diskreditavęs. Tiek reigonomika tiek tečernomika yra intelektualiai bankrutavusios. Dabar visuotinai pripažįstama, kad valstybė ne tik turi, bet ir privalo reguliuoti ekonomikos procesus, nes nevaldomas privačios iniciatyvos šėlsmas priveda ne prie susireguliavimo, o prie ekonominių disbalansų, nelygybės, burbulų, monopolijų ir kitų bėdų. Už tai ir gaila, kad Lietuvoje labiausiai girdimas tik LLRI „ekspertų“ balsas ir visiškai negirdimas bei neklausomas alternatyvios ekonominės minties balsas. Dėl to ir gaila, kad ekonomistė-triukšmautoja-komentatorė-didžiakatalikė vietoje to, kad atsakytų į Artūro pasiūlytą ekonominę diskusiją, papylė komentarėlių.

        • Sarunas Skyrius

          Prašyčiau daugiau apie tą „diskreditąvimąsi“ ir pripažinimo, kad valstybė privalo reguliuoti ekonominius procesus (visus ar tik tuos kurie tais metais madoje?) visuotinumą. JAV būsto sektoriuje, iš pradžių, 1964 nekaltai, keliomis eilutėmis Civil Rights Act, buvo taip nusireguliuota, kad iki dabar kosėjame.

          „Laisvos rinkos šėlsmas“ būtų neleidęs anekdotiniam bedarbiui juodaodžiui Alabamoje nusipirkti McMansion su 3 plazminiais dvimetrinės įstrižainės televizoriais. Kai ekonomika tampa politika, nebelieka srities, kurioje valdžios per daug, nes visi klausimai tampa vieši ir rinkėjais besirūpinantys ir geriausių ketinimų vedini politikai (kurie, matyt, genetiškai pranašesni ir geriau žino, k1 daryti nei tik besaikiu gobšumu besivadovaujantys gruobuonys kapitalistai) negali palikti reikalų savieigai. Ir žinoma, jeigu kas nors blogai, tai tik dėl to, kad buvo per mažai reguliavimo, ir kalti nesąžiningi verslininkai.

          • Rimantas

            Kaip ten tanke gyvenasi? Gal vertėtų pasidomėti ne 1964, o 2007-2008 metais?

          • Gerbiamam Šarūnui pasiskaitymui:
            http://www.nytimes.com/2009/06/01/opinion/01krugman.html?_r=1

            Prašymą pateikti daugiau informacijos apie ekonominių procesų reguliavimą nuleisiu negirdom, nes šalyje, kurioje nereguliuojamas pigių pinigų pasiūlos ir arogantiškos paklausos sukeltas nekilnojamo turto, o kartu ir visos ekonomikos burbulas skausmingai bliūkšta, jis yra tiesiog nepadorus.

            Lidai,
            Teiginys „Valentinas yra save diskreditavęs – visuotinai pripažįstama“ turi teisę egzistuoti. Valentinui gali kilti klausimas, kuo tai pagrįsta. Lygiai taip pat Šarūnas Skyrius uždavė klausimą apie mano teiginio pagrįstumą ir aš jam atsakiau. :)

            Šarūnai, turi gerbėją Fredį :)

          • Sarunas Skyrius

            Tanke nežinau kaip, bet rašiau kad 1964 tik pradžia. toliau buvo:

            Fair Housing Act, 1968
            Equal Credit Opportunity Act, 1974
            Home Mortgage Disclosure Act, 1975
            Federal Housing Enterprises Financial Safety and Soundness Act, 1992
            Home Ownership and Equity Protection Act, 1994
            Hargraves v. Capital City Mortgage Corp. byla, 2000
            The Homebuyers and Renters Relief Act, 1989;
            The Housing Opportunity Zones Act, 1990;
            The Department of Housing and Urban Development Accountability Act, 1989;
            The Recycling of Existing Assets for Cost-Effective Housing Act, 1989;
            The Low-Income Housing Credit Act, 1989;
            The Low Income Housing Preservation Act, 1989;
            The Housing Affordability Act;
            Homeownership and Opportunity for People Everywhere Act, 1990;
            Fair Lending Enforcement Act, 1990;
            The Housing and Community Development Act, 1989;
            The Housing and Community Development Act, 1990;
            The Community Housing Investment Partnership Act;
            The Homeownership Assistance Act, 1989;
            The Home Mortgage Overcharge Prevention Act, 1989;
            The Neighborhood Mortgage Lenders Accountability Act;
            The First-Time Homebuyers Assistance Act, 1989;
            The Homeownership Through Sweat Equity Act, 1989;
            The Fair Lending Oversight and Enforcement Act, 1989;

            ir tt.

        • lida

          Valentinai, tik atsakiau į Žvelgaičio šauksmą „…kur institutai ir visi kiti. Kur jie? Kur jų diskusijos, siūlymai, aiškinimai?“
          Kad Valentinas yra save diskreditavęs – visuotinai pripažįstama – kaip jums toks argumentas ? :)

          • :)

          • Sarunas Skyrius

            Ačiū Valentinai už Krugmano šviesą.

          • Šviesa skaidrina. Šviesa apvalo. Apsivalyk :)

        • Qt

          Apie kokius nereguliuojamus ekonominius procesus galima kalbėti, gerbiamas Valentinai, jei egzistuoja toks dalykas, kaip centriniai bankai? Su pastoviu bazinių palūkanų normos mažinimu, jie patys „perkaitino“ ekonominę situaciją, sukurdami didžiulius ekonominius burbulus, o dabar dar kaltina tuos paprastus žmogelius, kurie nesigaudo ekonomikoje, jog tai jie netikėliai, be proto skolinosi.

          • Qt

            Ką tik baigiau skaityti tą Krugmano straipsnį. Taip, labai įtikinamai rašo žmogutis. Tik kažkaip pamiršta vieną „mažytę“ smulkmenėlę 1971m. buvo nutrauktas Bretton Woods’o susitarimas, kitaip sakant doleris buvo atrištas nuo aukso. Atsižvelgus į tai, visos jo išvados tampa nieko vertomis.

          • Apie skolinimąsi. Kiek atsimenu, tai ne privatus, o verslo sektorius labiausiai prasiskolino… Vat tame ir yra didžiausia problema. Kai nėra produktyvaus verslo, tai tie įsiskolinimai tik didėja. Atsimenu, kaip vienas bankrutuojanis verslininkas man piktai aiškino, kad jį išgelbėti gali… pasiskolintos apyvartinės lėšos. Jis negalvojo kaip optimizuoti, sumažinti išlaidas, kad verslą žlugdo mažėjantis vartojimas ir jis nesuvokė, kad pasiskolinęs nesugebės atiduoti… Ir, žinoma, bankrutavo su gan didelėm skolom…

            O bankai skolino pasiremdami burbuliniais turto vertinimais…

            Pasikartosiu – pernelyg liguistas turtų siekimas sužlugdė visą sistemą: „nepriklausomas“ turto vertintojas už atitinkamą atlygį (kyšį) vertino turtą, tuo vertinimu vadovavosi bankų turto „specialistai“ (kažkodėl įtariu, kad irgi už atitinkamą atlygį iš šalies)… Beje, šnekant apie LB, tai jis sugebėjo laiku amortizuoti privačių bankų nuostolius sumažindamas komercinių bankų reikalavimus privalomoms atsargoms ir taip atpalaidavo, berods, du milijardus litų (pataisykite, kas žino tiksliau)…

    • tikras lietuvis

      Malonu, kunige, kad pagerbėte liaudį savo išmintim. Tik drįsčiau ginčyti teiginį, kad Račas užsiėmė ne savo darbu. Jis pasielgė kaip tikras pilietis: kas, jeigu ne aš – sakydavo ir darydavo komunistai!

  • Tomas

    Būsiu „populistas“ ir priminsiu (http://www.youtube.com/watch?v=glsXrs326oU) iš kur paimti 3-4 mlrd. litų per metus (teisingumo dėlei reiktų pasakyti, kad kažkokia dalis ir dabar grįžta į biudžetą, ir be to, šiuo metu viešiesiems pirkimams išleidžiama mažiau).
    Šiuos Kubiliaus žodžius priminiau ne tam, kad galvoju, kad ar Šimonytė, ar Kubilius ar bet kuris kitas žmogus, realiai galėtų/norėtų/whatever paveikti šių pinigų sugražinimą į biudžetą, o tam, kad parodyčiau, kad iš visų visų alternatyvų yra pasirenkamas lengviausia kelias, t.y. atėmimas iš silpniausio. Taip buvo, yra ir visada bus. Gaila, bet šiandien silniausiojo vaidmuo atitenka plačiajai visuomenės daliai.

  • @Žvelgiantis

    Garbinate Artūrą už pasiūlymą temoje, kurioje nesigaudote, bet pats nediskutuojate, o užduodate keistus klausimus. Kad nediskutuojate, tai pagal išmanymo lygį gal ir gerai. Kodėl keisti klausimai? Kas jūs toks, kad su jumis diskutuotų/aptarinėtų ar jums siūlytų/aiškintų? Juolab kad pats pripažįstate, kad ne viską suprantate šiame pasisakyme. Kai čia nėra ką suprasti, čia elementaru.

    Ir ne, Račas ne vienintelis specas Lietuvoje, sugebantis diskutuoti su dabartine Vyriausybe. Tiesiog jis turi tam tinkame erdvę :)

    O Šimonytės pasisakymas geras. Tikrai pagarba jai.

    • Žvelgaitis

      to Blynas,
      pasakysiu nelietuviškai: vienok Tamsta tikrai kai kuriuose posūkiuose blynas. Račo aš negarbinu, o tik reiškiu pagarbą jo pilietiškumui net tuose dalykuose, kuriuose niekam to iš Artūro net reikalauti nešautų galvon ir ko neturi tie, kuriem priderėtų turėti.
      Dėl neišmanymo. Net savo srityse niekada nebūnu kategorišku visažiniu, nors, esu labai daugiažinis.

  • Regis

    Gerb. Artūras – „Noras kalbėtis ir diskutuoti liudija, kad ši valdžia dar neprarado sugebėjimo girdėti, o tai savo ruožtu, palieka viltį, kad kada nors ji ir įsiklausys į tai, ką sako kitaip galvojantys“

    Bijau, kad reikia konkretizuoti, tai kas pasakyta tikrai negalioja visai valdžiai, o tik vienam kitam jos atstovui. Konkrečiai šiuo atveju I.Šimonytei. Belieka tik pasidžiaugt, kad ko gero dabartinės prezidentės dėka mes neturim finansų ministro pareigose eilinio A.Kubiliaus ir kompanijos prietelio.

  • Artūrai, šįkart stosiu biurokratų pusėn – ar pastaruoju metu galėtum išvardyti pakankamai galimybių viešoje žiniasklaidoje dalykiškai diskutuoti, pavyzdžiui, vat šia tema?

    manau, ančių, kakadu ir šou formatai spaudos, radijo ar TV eteriuose niekada neleis išgirsti kartais gal pernelyg atsargios ir ramų užutekį garantuojančios, bet visgi dalykiškos argumentų sekos.

    viešojoje erdvėje praktiškai nėra rimtų ir patikimų erdvių, kur būtų galima išgirsti kitą nuomonę ir tikėtis, jog bus girdima dar kitokia a priori jos nesumaišant su žemėmis. aš galiu tik pasidžiaugt, kad tinklaraščiai ir čia neša gaivų vėją :)

    • Regis

      „praktiškai nėra“ – praktiškai yra. Reikia tik noro ir galimybių pateikt savo poziciją.

      Galimybių turiu omeny, kad reikia sugebėti artikuliuotai, argumentuotai, aiškiai (paprastų žmonių supratimu) pateikti savo argumentus, aišku jeigu tokie apskritai yra. Kai kurie sprendimai daromi (ar ne daromi) vien dėl to, kad taip kažkam reikia (susirodė, atrodo). Tokiu atveju nelabai ką tautai ir paaiškinsi ir atitinkamai nėra reikalo ieškoti „erdvių“.

      • nerijus

        Regi

        Bandydamas, žmonėms aiškinti „žmogiškai“, visada sulauksi „šviesuolių“ reakcijos ir atsako, jog per daug paviršutiniškai suprantate ekonomiką ar kt. Žinau tik viena- visiems neįtiksi. Precedentu pavadinčiau Lietuvos Dalią :)

    • Liutaurai, juk Artūras rašė, kad Lietuvos žiniasklaida, pagal „Žurnalistai be sienų“ tyrimą yra laisva :) Kaip suprantu, laisva nuo diskusijų, kurios itin reikalingos ČIA IR DABAR :) Tegyvuoja Kakadu!!! :)

      P.S. Merfio dėsnis: Niekad nesiginčyk su kvailiu – žmonės gali nesuprasti, kuris iš jūsų yra kvailys

      • Regis

        Niekad nesiginčyk su kvailiu – gali paaiškėti, kad ne jis kvailys.

        Manau tai arčiau Merfio idealogijos..

        • Jei kam atrodė, kad noriu įžeisti Liutaurą, tai, deja, nebuvo taip. Aš norėjau pasakyti, kad dabartinėje situacijoje diskusijos bevertės, nes vis vien niekas nesupras kuris yra teisus…

          • Regis

            Ko verta diskusija kurioje niekas neišaiškėja arba supaprastintai pasakius neaišku kuris yra kvailys?
            Manau, tai ne stebinčių tą diskusiją problema, o diskutuojančių. Dabartinėje situacijoje (jeigu mes kalbam apie Sodros problemos) diskusijos savaime nėra bevertės. Jos kaip tik reikalingos ir labai reikalingos. Apskritai visa ši krizinė situacija yra gera proga žmonėms pradėt suvokt kas yra valstybė, suvokt kam kokia valstybinė institucija reikalinga ir t.t.

          • Na, čia, Artūro bloge, jos visada įgauna vienokią ar kitokią vertę. Bet platesniuose vandenyse jos bevertės, nes vis vien, kaip sakoma, šuns balsas į dangų neina… O daugumos žmonių vis vien neišmokysime galvoti ir kitaip gyventi, nes, kaip jau daug kartų minėjau ir minėsiu – SISTEMINIŲ KLAIDŲ GREITAI NEPAVYKS ĮVEIKTI… Ypač kai imamasi dirbti ne nuo to galo…

          • Regis

            Diskusijos vertė matyt ne sprendimuose. Pradžiai reikia susivokti kas prie ko. Ir gerai susivokti.

          • Teisingai. Bet aš esu už tai, kad būtų kovojama ne su pasėkmėm (kas daroma dabar ir buvo daroma 20 metų), o su priežastimis. O kova su priežastimis yra tikrai labai sunkus ir atsakingas darbas. Dėl to man atrodo, kad nė viena valdžias nesugeba arba nenori rimtai kovoti su priežastimis…

          • Valstybinių finansų krizė yra pasekmė. Didelės algos, pensijos, NT kainos taip pat yra nemokšiško valdymo, reguliavimo pasekmės. Priežastys yra SISTEMINĖS – kažkam buvo naudinga taip daryti ir tas kažkas niekada nebus nubaustas… Štai viena iš nemokšiškumo pasekmių: padidintas pelno mokestis, bet paskui sumažintas. O kur priežastys??? Priežastys nekompetencijoje arba tiesioginėse sąsajose su verslu (sakyčiau su stambiu verslu)… Na, bet galime šnekėti kas buvo iki pamėlynavimo. Reikia pagaliau kažką padaryti, kad daugiau nesikartotų tokie dalykai.

          • Regis

            Simai, mes kalbam apie diskusiją. Apie gerą, plačią, išsamią diskusiją. Šiuo atveju apie Sodrą. Sprendimai tai jau kitas žingsnis. Kova ar su pasekmėmis, ar su priežastimis tai kol kas dar anksti. Apskritai, mano galva, atsakingi valstybės asmenys (tame tarpe ir fin. ministrė) kiekvienos suinteresuotos visuomeninės grupės atstovus turi pasodint prie stalo ir duot išspręst elementarias matematines lygtis. Dabar gi, kažkoks jovalas, ir ne maža dalim dėl elementaraus nesusišnekėjimo.

          • Kaip galima diskutuoti ir spręsti lygtis, kai net Šimonytė nežino kiek pinigų yra šešėlyje? Dėl to ir, pasikartosiu, sakau, kad ne nuo to galo pradedama dirbti. Laikas skaičiuoti, diskutuoti neatėjo. Reikia išvalyti šiukšles savo kieme.

            Kad kažką suskaičiuoti reikia turėti REALIUS skaičius (vienas verslininkas skaičiavo kaip uždirbs milijonus ir pirks namus, mašinas, bet visai negalvojo kaip tai padaryti, nes galvojo, kad jam tai uždirbs pakankamos kompetencijos ir praktikos neturintys darbuotojai – vienu žodžiu jau praktiškai pradėjo leisti pinigus (daug skolinosi), kurių dar neuždirbo ir net nežinojo, kad uždirbs…)… Ir tik tuomet diskutuoti kas ir kur yra ne taip. O dabar, mano manymu, reikia diskutuoti apie tai, kaip pagaliau priversti, su tą pačia Šimonyt priešakyje, (finansų ministerijai yra daug pavaldžių institucijų, kurios, panašu, savo funkcijas atlieka gan aplaidžiai) dirbti sau pavaldžias institucijas (kad ir tą pačią VMI). Aš jau nekalbu apie visai Vyriausybei pavaldžių institucijų darbą, kuris turi būti atliekamas kruopščiau, tiksliau.

            Jei esate matematikas, tai žinote, kad sprendžiant lygtis reikia įvertinti VISUS nežinomuosius. Ir kuo mažiau nežinomųjų, tuo lengviau išspręsti lygti. O Lietuvoje per daug nežinomųjų…

          • Regis

            Sodros biudžete nežinomųjų manau nedaug. Nebent neaišku dėl ilgalaikių prognozių ir vieno ar kito sprendimo tikslesnės įtakos biudžetui.

            Dėl viso kito kaip matosi sunku ir neverta prieštarauti. Kovoti su šešėliu ir valyt šiukšles aišku būtina. Be abejo būtina.

          • Bet gi SODROS biudžetas ir priklauso nuo tų pajamų kurios yra slepiamos šešėlyje… Tai ir būtų vienas iš SODROS biudžeto papildymo instrumentų, kuris duos ILGALAIKIUS rezultatus…

          • gie

            Miela skaityti kaip pasunkinti problemą. Šešėlis egzistuoja tik dėl keliu priežasčių: pigiau, žmonės nemato reikalo dalintis su valstybe nieko proporcingai negaudami atgal, streikuoja kontrolė. Antras punktas – ganėtinai esminis kalbant apie tuos, kurie uždirbdavo milijonus per autorines ar verslo liudijimus bei sodrą. Sodros įmokoms ir PSD tikrai būtinos lubos. O su GPM, pelno mokesčiais galima žaisti įvairiai.

  • Musė

    Vau – va čia tai atsakymas. Taip elegantiškai ir subtiliai I. Šimonytė sumalė A. Račą ir jo ekonomikos žinias į miltus, kad pastarasis to net nesuprato :)

    • miela Muse, ačiū už jūsų kaip nuomonę, kuri, kaip įprasta, labai argumentuota, svari, pagrįsta faktais ir jūsų neginčijama kompetencija visose srityse.

      Radęs laiko būtinai pakomentuosiu jūsų išsakytas mintis apie Lietuvos ekonomiką ir galimas reformas.

      Ir, žinoma, labai lauksiu tamstos tokių pat argumentuotų ir profesionalioų komentarų kitomis temomis.

      • Rimantas

        Atsakymas buvo žiauriai intelektualus ir argumentuotas.

    • Auksinis kardas

      Esu pastebėjęs vieną labai blogą mūsuose paplitusią savybę sureikšminti netobulumus, klaidas, kurios neišvengiamos kažką darant. Sakykime, žurnalistas, neprofesionaliai (bet pakankamai, kad galėtų kalbėti) įsigilinęs į aptariamą sritį, siūlo – „o kaip būtų, jei padarius šitaip“? Kas čia svarbiausia – kad profesionalus iki kaulų, dargi atsakingas ir informuotas asmuo galės svariau pateikti savo nuomonę, ir sustabdyti maištingus klausimus, ar tai, kad tie klausimai buvo iškelti, bei, galiausiai, gali pasirodyti iškelti naudingai?

      Net jei kažkur suklydai, to sureikšminimas yra toks didelis, kad, rodos, gyvenimas privalo po to sustingti, netenkama teisės išvis kalbėti apie susietus dalykus. Absurdas!

      Ingrida Šimonytė čia parašydavo ir anksčiau, ir tai yra gerbtinas jos privalumas. Bei galimybė kalbėtis kaip geriau pasiekti rezultatą, kurio siekti dabar paprasčiausiai REIKIA. Todėl, profesiniai – pareiginiai pranašumai jos atsakyme turi labai ribotą reikšmę, jei jų nelydi TIKRAS racionalaus ieškojimas ir panaudojimas perskaitytose Artūro pastabose.

      Nereikia menkintis negaliomis, bet kur kas verčiau būtų paklausti kuo prastas kompleksinis sprendimo valstybės biudžetams parinkimas, kai atskiros priemonės nepajėgios juo būti, bet jų puokštė – netgi privalėtų būti panaudota, bet jos vietoje kuklokai svarstomi pagrinde vien mokestiniai sprendimai. Ar ne per daug tikimasi vien iš „Nacionalinio susitarimo“ (bei užgimstančio šios pompastikos dar pretenzingesnio satelito su skaičiukais 2020 pilve)? Ar tai ir bus pakankamas gelbėjimosi ratas, po kuriuo teturime pasirašyti, ir nesimuistydami suvalgyti tai, kas ten bus parašyta?

      Man rodos, kad ramybės nuotaikos ankstyvos, o atkaklus (praverstų ir šviežias) žvilgsnis į biudžetų gyvenimus reikalingas vis labiau ir labiau.

  • P. Šimonytės reakcija ir p.Račo noras ją publikuoti – sveikintini dalykai. Retai pamatysi tokį tiltą tarp valdančiųjų ir „eilinių“.
    Puiku, kaip p. Račas rašo, „o dabar – skaitykite ir ginčykimės toliau“.

  • Regis

    Nebūtum Musė, jeigu nepaliktum savo svaraus pėdsako šiame tinklaraštyje.

    p.s. ats. tinklaraščio autoriaus už šį (mano) komentarą.

  • Linas

    noriu gerb.ministrei išsakyti savo požiūrį į Lietuvos mokestinę politiką krizės požiūriu.Mano supratimu,visi šitie ginčai tipo padės ar ne progresinis pajamų mokestis,turto mokestis,kokį procentą „Sodros“mokesčio nuskaityti iš darbuotojo,kokį iš darbdavio,iki kokio laipsnio kam ir kiek mažinti pensijas,iš tikrųjų neturi kažkokios lemiamos reikšmės,siekiant Lietuvai max greitai išbristi iš krizės.Šiose diskusijose įžvelgiu kažkokį Brouno judėjimą,kai vieni argumentai tuoj pat oponentų sutrinami į miltus ir atvirkščiai,iš esmės pamirštant,kad ekonomikoje visada lazda turi du galus ir surasti kažkokius stebuklingus sprendimus būtent mokestinių dydžių erdvėje neįmanoma.Man žymiai įdomesni yra kiti dalykai,nors kai kurie iš jų tikrai nėra ministrės kompetencijoje.1.Jeigu krizė 2010m.vystosi toliau t.y.taip kaip iki šiol,tai ar ir toliau kaip vienintelė panacėja bus visų mokesčių didinimas ar galbūt po truputį ateina supratimas,kad tai kelias į niekur?2.Ar galvojama apie kitus būdus ekonomikai skatinti,įskaitant ir lito pririšimo reikalą?3.Kokiu būdu bus didinamas ekonomikoje besisukančių pinigų kiekis,nes dabar,toliau nieko nedarant,įmonių įsiskolinimai vienų kitoms(įskaitant valstybines)jau primena kolapsą?Ir svarbiausia:labai nusivyliau Jūsų fraze,kad panaikinus net ir visas valst.įstaigas(paliekant tik policiją ir gaisrinę)efektas būtų mažareikšmiškas ir laikinas.Noriu suprasti,tai reiškia,kad Jūs,kaip ministrė,esate pilnai patenkinta Saulėlydžio komisijos darbu,biurokeratinio aparato dydžiu Lietuvoje ir net tuo,kad jam – aparatui – faktiškai išmokėtas darbo užmokestis 2009m. buvo didesnis negu 2008m.už tą patį laikotarpį?Tikrai gerbdamas Jus kaip ministrę profesionalę,žinau,kaip be galo sunku,būnant šio kabineto nare,duoti nuoširdžius atsakymus,bet…

  • nerijus

    Nenustebau, kad Šimonytės ( galimai? ) įrašas atsirado, kaip tema tinklaraštyje…
    Ir pritariu Valentino nuomonei, jog Šimonytė ( ? ) kompetentingesnė ( kas per žodis :) ) ekonomistė, nei „garsiai rėkianti“ Maldeikienė.

  • lida

    Kubilius sakė, kad gaus 3-4 mlrd. pinigų sutvarkęs viešuosius pirkimus. Taigi, nebijokite, Sodrai užteks :)

  • nerijus

    lida

    Jei Kubilius negeba „paimti“ 100 mln. krūvelės, kaip jis paims 3- 4 mlrd.? Interesų grupės stiprensnės/ įtakingesnės, kurios „gyvena“/ egzistuoja iš viešųjų pirkimų, kaip kelių tiesimas, tiltų remontas/ statyba, mokyklų restauravimas ir pan.

    • lida

      Jis jau imasi veiksmų. Radikalių veiksmų. http://www.youtube.com/watch?v=glsXrs326oU&feature=player_embedded

      • nerijus

        lida

        Čia ne argumentas :)
        Pakalbėti- galima, o veiskmai. Kol kas, nieko negirdėjau apie „skaidrėjantčius“ pirkimus..?

        • nerijus

          Žinome, kaip „vyskta“ „skaidrieji“ pirkimai, tai nenoriu gilintis. Bet…kas yra daroma, kai žmonės, renovavę mokyklą ( tarkim ) ir neatgauna pinigėlių. Įmonė, paduoda įteismą savivaldybę, kuri skelbė konkursą ir kuri neatsiskaito už suteiktą paslaugą.
          Savivaldybė, savo ruožtu, sumoka/ grąžina pinigėlius, nes taip nurodo teismas. Po tokio „vojažo“, įmonei reikia užsidaryti arba ieškoti kitų alternatyvų ( kurių, dažnaiusiai- nėra/ neturi ), iš kurių gali gyventi, nes JOKIŲ konkursų ji nebelaimės.

        • lida

          Klaimai apie realius veiksmus, jei teisingai supratau, adresuoti Kubiliui ? :)

          • nerijus

            Pateikėte „argumentus“, jog Kubilius „ieškos“ pinigėlių viešuose pirkimuose, tai gal teiksitės ir konkrečiau pasakyti, kur jau taip vyksta/ daroma? Aš, asmeniškai, negirdėjau.

    • gie

      Maldikienė, LLRI, Lubys, Uspaskich – visi jie atstovauja kažkieno (savo) interesus. Maldikienė norėtų geresnių algų dėstytojams/mokytojams bei biudžetininkams, LLRI – tiems, kas moka, Lubys – Achemai pelno daugiau.
      Praktiškai niekuo nesiskiria vienas nuo kito. Dauguma tiesiogiai ar netiesiogiai gauna šį ta iš tokių interesų propagavimo. Ir nemanau kad tai yra kažkas blogai – visam pasaulyje tas pats. Lobizmas.
      Visi žaidžia savais skaičiukais ir juos pateikia kaip jiems patogu.

  • vasia

    nerijau, tu vel apie Nt mokesti?

    • nerijus

      vasia

      tikrai- ne.

  • Danas

    Klausiu todėl, kad nežinau.
    Įdomu, ar galima viešai publikuoti kito žmogaus tau skirtą laišką?
    Kažkaip buvau isitikinęs, kad laiškas yra siuntusiojo nuosavybė. Gal kas galit paaiškint?

  • Linas

    taip nerijau,esate visiškai teisus.Taip ir sukasi toks užburtas ratas,todėl ir užduodu šį klausimą Šimonytei,kur ji mato išeitį.Nes jeigu ministrė nemato išeities,o krizė tęsis dar kokius 3-4 metus,tai nepadės jokie teismų sprendimai:nugrimsime į visišką anarchiją ir chaosą.O dėl viešųjų pirkimų sutvarkymo – tai čia iš serijos „pažabosim korupciją,perpus sumažinsim biurokratiją“ – visiška utopija.

    • Dalius

      Taigi lyg ir aiškiai parašė socialinių garantijų mažinimas.

  • jolka

    Jeigu jau vyksta toks taupymas, pinigų ieškojimas, jeigu rėkaujama, kad Sodra bankrutuoja- kažin, kodėl iki šiol niekam neužkliūva Sodros sukauptas nekilnojamas turtas. Visi tie dangoraižiai. Gal galėtų parduot dalį, paverst pinigais. Jeigu jau tokie biedni, juoda diena, bankrotas.
    Na, aišku, pasakytų, kad neįmanoma parduot, niekas neperka, žemos kainos, ir aplamai tie visi pastatai niekada Sodrai ir nepriklausė. Turbūt, taip ir yra.

  • Nesutinku su Šimonyte. Ji pati sako, kad tie veiksmai, kuriuos siūlo Artūras vis vien bus trumpalaikiai. Ir Vyriausybės veiksmai – trumpalaikiai… Po tokio gan staigaus reagavimo į straipsnį man ir vėl iškyla dar daugiau klausimų nei atsakymų. Kodėl niekas nešneka, kad reikia pradžiai susirinkti tai, kad jau yra rinkoje: kovoti su šešėliu, kontrabanda?? Tokioje situacijoje tai yra ILGALAIKI REZULTATĄ DUODANČIOS PRIEMONES. Aš nesuprantu tokios valdžios, kuri visom išgalėm stengiasi nuslėpti realią ūkio situaciją. Ji neatsirado dėl krizės… Korupcija, mokesčių slėpimas, statistikos slėpimas(!) – visa tai sėkmingai egzistuoja ir įsitvirtina kasdieniniame gyvenime jau 20 metų. Su tuo efektyviai nekovojo nė viena vyriausybė, nė vienas Seimas, nė viena atsakinga institucija… Ir kai atėjo laikas sisteminėm permainom mes pamatome štai ką: Vidžiūnas aiškiai sugebėjo paveikti Teismą, Degutienės pirmasis darbas – skubos tvarka priimtas Statybų įstatymo pataisos (kiek suprantu, itin naudingas pačiai Degutienei) ir dar daug kitų SISTEMINIŲ PROBLEMŲ…

    Kadangi diskusija vyksta apie finansų valdymą, tai dar noriu pridėti, kad progresiniai mokesčiai BŪTENT IR YRA ILGALAIKE PRIEMONE, kuri, galbūt dabar ir neduotų apčiuopiamų rezultatų – na, reikia būti kvailiui, kad nematyti, kad būtent tokius mokesčius turinčios šalys puikiai amortizavo PASAULINES FINANSINĖS KRIZĖS pasekmes. Lietuvoje krizė yra ne dėl pasaulinės finansų krizės. Ir užtenka meluoti žmonėms. Lietuvoje krizė yra dėl SISTEMINĖS KRIZĖS į kuria toliau einame kažkodėl nenorėdami nieko pakeisti NUSISTOVĖJUSIOJE SISTEMOJE. Parodomosios akcijos nesiskaito kaip kova (tarkim Roko Žilinsko draugo suėmimo atveju ir Teisėjo paaiškinimai, kurie prasilenkia ne tik su teise, bet ir su sveiku protu)… O šiuo metu sisteminių pakeitimų rezultatai tokie: šešėlinė ekonomika didėja (juokinga, kai tai konstatuoja ministerijos ir spec tarnybos, bet to didėjimo nestabdo…), kontrabanda didėja, kyšininkavimas (kuris, beje, kažkurį laiką mažėjo) – didėja, atsirado nauja sisteminė problema – falsifikuojama statistika. Senai sistemai būtina pasiruošti eutanazijai… Kito kelio nėra.

    • Linas

      kažkoks jovalas Tamstos galvoj.Diskutuot pradėta apie „Sodrą“,po to sklandžiai pereita prie visos valstybės finansinių problemų krizės akivaizdoje,baigiama Roko Žilinsko draugo suėmimu.Galit pripiešt kiek norit lozungų tipo „kovokim su šešėliu ir kontrabanda“,sukabint juos ant visų įmanomų sienų – nuo to niekas nepasikeis.Tai yra permanentinės problemos(pridėčiau dar korupciją,kyšininkavimą,protekcionizmą,etc)kurios sprendžiamos per neribotai ilgą laiką,t.y.niekada.Kaip Tamsta įsivaizduojat kovą su sistemine krize?Pakeist jėgų išsidėstymą tiesėje – prezidentas-seimas-vyriausybė?Siūlykite.O gal politinių partijų filtro nuėmimą visuose rinkimuose,tokių bandymų irgi būta.Įsivaizduoju pokrizinio seimo sudėtį – 90proc.marginalų-populistų,ne mažiau ir visiškas darbo kolapsas.Atsargiau reikėtų su ta sistemine krize.Yra visiška utopija manyti,kad pakeitus esą senąją sistemą naująja viskas taps OK.Ir,susimildamas,nejuokinkit publikos:kelintais čia metais kyšininkavimas pas mus mažėjo?O dar rašot – falsifikuojama statistika.Tuo nenoriu pasakyti,kad viskas vyksta sklandžiai,atvirkščiai,esu karštas Kubiliaus oponentas.Kitas dalykas,kas būtų padaręs kažką iš esmės geriau?Pasakykite,gal matote tokį veikėją rinkoje?

      • Siūlymas labai paprastas (jis paprastas senose demokratijose): nusikaltėlius gaudyti ir bausti…

        Dėl statistikos, nevyniodamas į vatą pasakysiu. Mano geras pažįstamas yra kriminalines policijos vyr. tyrėjas. Taigi dar prieš gerą pusmetį visa kriminalinė policija gavo įsakymą iš viršaus neregistruoti visų nusikaltimų – taip dirbtinai gerinti statistiką. Ir taip daroma… O nusikaltimų skaičius realiai yra šoktelėjęs dvigubai… Turint tokią informacija, man sunku patikėti viešai pateikiama ekonominės būklės statistika…

        Aš nelozunguoju, o konstatuoju faktus, kad tinkamai paaiškinti kas iš tikro vyksta, nes tokių Vidžiūnų, Žilinskų yra daugiau, tik mūsų „laisva ir nepriklausoma“ žiniasklaida kažkodėl neviešina daug rimtesnių faktų. Ir tai nėra mano kuriamos sąmokslo teorijos – aš jų vengiu ir nemėgstu. Turiu daug konkrečių faktų, bet, kad nėra kur kreiptis – Kedžio pavyzdys parodo, kad tai beprasmiška, o aš nieko nesiruošiu šaudyti vardan teisingumo.

        Dėl geresnių irgi galime diskutuoti, nes mano tikslas ne ieškoti geresnių, o pasakyti, kad ir tie, kurie yra, gali dirbti gerai, tačiau per daug įniko į politinės įtakos perėmimą, politinius žaidimus ir visi kiti, mano manymu reikalingiausi, dalykai lieka nuošalyje.

        Sakyčiau, labai drąsu pareikšti, kad korupcija, kontrabanda yra permanentinės problemos. Tai ir yra problemos dėl kurių Lietuva įėjo į gilesnė krizę… Kai tas bus suvokta, įvardinta ir pradėta taisyti, tai tuomet mes ir turėsime ILGALAIKES PRIEMONES, kurios padės greičiau išbristi iš krizės – politinės, ekonominės, moralinės, teisinės… Šiuo atveju, deja, viskas labai susiję

        • tikras lietuvis

          Simui. Tas nusikaltimų neregistravimas tikslu pakelti išaiškinamum procentus jau tęsiasi nuo tarybmečio, kada jis ypač buvo taikomas. Bet yra kaip yra – nusikalstamumo lygis (rodiklis visuomenės ubagėjimo) šiais laikais, lyginant su tarybmečiu, pakilo ne mažiau keturių kartų ir kyla toliau.

          • tai aš puikiai suprantu, bet žiniasklaida toliau aiškins apie puikų nusikaltimų išaiškinamumą, kai tuo tarpu realus nusikalstamumas augs neaišku kokiais tempais, o teisėsauga visai neturės jokių galimybių tai stabdyti, kol galų gale vis vien yla išlys iš maišo… Ir, greičiausiai ta yla taip skaudžiai durs (jau dabar matome viršunėles su Kedžio byla), kad maža nepasirodys. Ir vėl bus taisoma ne ydinga sistema, o ieškomi, kaip sakant, kraštiniai…

            Tas pats su ekonomika – na, pateikiami skaičiai žiniasklaidai, bet reali padėtis yra daug blogesnė, nes yra rimtų įtarimų, kad net ši statistika irgi yra falsifikuojama (jei tai daro viena institucija, tai, greičiausiai, dari ir kitos)…

        • Linas

          ačiū už atsakymą.Gaila,kad kai kur vėl nukrypta į šoną,o kai kur liečiamos visai kitos temos,apie kurias net nebuvau užsiminęs.Esu labai konkrečios mąstymo linijos,paremtos logika šalininkas,todėl,atleiskite,pilstymas iš tuščio į kiaurą – ne mano sritis.Pradėkim nuo galo.1.Kaip suprantu,darote išvadą,kad ekonominę Lietuvos padėtį atspindintys rodikliai gali būti pagražinti,o „reali padėtis yra daug blogesnė“.Sutinku 100proc.Na,ir kas?Įsivaizduokime,kas būtų,jeigu staiga per TV Kubilius rimtu veidu paskelbtų,kad,sakykim, bankuose fizinių asmenų laikoma indėlių(depozitų)suma nuo metų pradžios sumažėjo 25%?Arba BVP III ketvirtį(Nors tikiu,kad to tikrai nėra)sumažėjo irgi 25%?Tai padėtų ar pakenktų?Man atrodo,tik pakenktų,nes dar panikos(eilių prie bankų)mums šioj situacijoj ir tetrūksta.2.Jeigu tikrai nuoširdžiai tikite,kad atlikus „sisteminę pertvarką“,pavyks įveikti kontrabandą ir korupciją,nekalbant apie visa kita,tai,atleiskite,esate nepataisomai naivus optimistas.Tokie reiškiniai neįveikiami,visų pirma,vien norais,jeigu jie būtų,kuo aš labai abejoju,iš viršaus,t.y.be visos visuomenės paramos(krizė nėra laikotarpis,kai viršus ir apačios mąsto vienodai)ir visų antra ir svarbiausia,ne tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva,kuri kaip kažkada taikliai yra pastebėjęs E.Maldeikis yra „švogerių“šalis,kur vienas kitam yra giminė,draugas ar bent pažįstamas.3.“Yra daug gerų specialistų,kurie tiesiog per daug įniko į politinius žaidimus“.Sutinku,bet kas toliau?Ces’t la vie,kaip sako lietuviai.Ir pagaliau 4.Suvokim pagaliau,kad Lietuva yra pasaulinės finansinės-ekonominės krizės auka ir jei krizė nebūtų prasidėjusi JAV,o po to Europoje,toliau lietuviukai būtų nešioję vienas kitam kyšius ir algas vokeliuose,toliau vežiotų kulšeles ir ne tik be muitų,bet viskas būtų čiki-piki.

          • Dėl krizės siūlyčiau paskaitinėti čia ir čia (būtinai atkreipkite į metus kada tai buvo parašyta, nes skaičiau tuo metu) nes matau, kad diskusija yra bevertė, kai žmonės mano, kad pas mus viskas atsitiko dėl pasaulio finansinės krizės…

  • Liutauras

    Arturai,

    labai gerbiu jus uz protingus politinius komentarus, bet deja musu politiniai komentatoriai (kitas pavyzdys Girnius) daznai eina i pievas komentuodami ekonomikos klausimais. Stai ir jus vienoje pastraipoje rasote kad padidinus Sodros mokesti 1% darbo vietu taip pat sumazes 1%, kitoje pastraipoje siulote ta mokesti padidinti bent 4%, taigi cia iskyla pradinuku aritmrtikos klausimas, kiek tada sumazes darbo vietu? Ir visai nesvarbu kas tuos mokescius moka imone ar darbuotojas. Svarbu yra kokia verte darbuotojas sukuria, kiek is to jam imone pasiryzus sumoket ir kuria dali pasiima valstybe. O valstybe pasiima labai daug. Vertinant kuria atlyginimo dali per GPM, ir Sodros mokesti paima valstybe mes esame vieni pasaulio lyderiu (saltinis http://www.oecd.org/document/6/0,3343,en_2649_34533_42714758_1_1_1_1,00.html#table_01), todel turime algas vokeliuose ir bet kuris tokiu mokesciu padidinimas mazina Sodros pajamas. Taigi norint gelbet Sodra kad ir kaip tai bebutu paradoksalu reikia mazinti jos mokescius (arba GPM) ir mazinti – o gal ir panaikinti pacia Sodra – neaisku kodel ji renka mokescius, kai tai galetu sekmingai padaryti ir mokesciu inspekcija, o pensijas labai sekmingai galetu ismoket ir valstybes biudzetas, kuris siuo metu berods tai ir daro prisidengdamas paskolomis Sodrai.

  • „Galima bandyti uždaryti visas valstybės institucijas (išskyrus viešąsias paslaugas – policiją, gaisrinę ir t.t.), sutaupysime maždaug tokią sumą, bet ką uždarinėsime 2011-aisiais, kai sodros deficitas ir toliau bus tas pats, o valstybės institucijų jau nebebus?“

    Tai būtų nuostabus sprendimas. Tose institucijose dirbantįs žmonės užsiimtų produktyvia ekonomine veikla, korupcija ir biuroktatiniai suvaržymai radikaliai sumažėtų, taptume patraukliausia verslo aplinka pasaulyje.

    Palyginus su šia idėja, visi kiti pasiūlymai didinti/mažinti atrodo kaip mažavertis burblenimas.

    Bravo, ministre!

  • Nova

    Rašau šį komentarą todėl, kad noriu gauti laiškus į pašto dėžutę. tokios sąlygos deja.
    O šiaip pasikartosiu, kad nebūtų visiškai tuščia. Badaujantys maitins pensininkus.
    Bet, kadangi niekas mano žodžių nenori suvokti tai taip ir paliksiu.

  • praeinant

    Na gal IŠ ir puiki buhalterė, gal net makro, bet ministrui to maža, klaikiai.
    Šiaip buhalteriui dzin socialinis klimatas, visų piliečių galimo potencialo panaudojimo koeficientas etc.
    Puse limono ant skurdo ribos. Kašės terminologijoj tai šimtas tūkstančių komandų!, kurių žaidėjai žaidžia išsidėstę ant aikštelės ribų… blyn, hitech‘as…:) …ar pornografija…:).
    Blyn, ta valstybė kieta kurios politika veda į kuo didesnį piliečių potencialo panaudojimą… tas vis skambantis verslas, verslas, viarslas… tiek verslininkai, tiek „darbo mėsa“ yra piliečiai… jų miniatiūrinė dalis (viarslininkai) sukurs valstybėje gerovę, blyn…:), o kiek gabių verslui piliečių prapuola tame vis didėjančiame užribyje ir dar prapuls… “nekenčiu reklamos“ (c) (buhalterių…:) ).

    Na, ir kad nesakytų jog vien loju…:)
    Kas nieko nekainuoja – reikia įstatymo, kad prekybos tinklai etc. ant prekės etiketės rašytų ir gamintojo kainą…:)
    Leisti tiems 200 000 bedarbių, kad ir visai nemokamai kurti savo verslą ir dar metus neimti jokių mokesčių, už metų pradės tiksėti kažkiek mokesčių, gal nuo to kai kam būtų ne toks didelis kaput…:).
    O mokamam lygmeny tai reiktų kurti tokias ek. sistemas kuriose negalimas minusas*… ale tai pasiūlymas diriektoriui, ne buhalteriui…:)

    • Vat prisiklauso žmonės nebūtų istorijų apie versla kuris „nemoka jokių mokesčių“ ir tauzija nesamones. Paprastai, jums žinomose šalyse, jie atleidžiami ne nuo visų mokesčių, o nuo pelno mokesčio…

      • praeinant

        O aš manau, kad pats tauziji…:) žinomose šalyse bedarbio „darbas“ -verslas lyg ir niekaip neapmokestinamas, net primokoma…

        Blyn, metus laiko veršiuko akim žiūrėjus kaip smarkiai auga nedarbas ir nieko nedarius, tai jau reikia teikti labai patrauklias sąlygas startuoti naujiems versliukams. Belenkiek protingos šalys tiek laiko nelaukia „stalčių išvėsinusios“ kai taip auga bedarbystė, tai jiems ir nereikia atsisakyti visų mokesčių…:).

  • Vytautas

    Susidomėjęs perskaičiau tiek A. Račo siūlymus, tiek ministrės I. Šimonytės atsakymus.
    Nutariau parašyti komentarą, nuoširdžiai tikėdamasis, kad jį paskaitys ir gerbiama ministrė, kad jau dalyvauja diskusijoje.

    Artūras Račas, kaip visuomet, rašo taikliai ir pakankamai konkrečiai. Žinoma, yra keletas manipuliacijų skaičiukais, bet jis apibendrina didesnės visuomenės dalies lūkesčius ir dažnai užstalėje „varinėjamas“ kalbas. Siūlymai dėl NT mokesčio, progresinių mokesčių, SODROS mokesčių perkėlimo darbuotojams – temos, drįsčiau pasakyti, yra tikrai ne pirmo šviežumo ir ne kartą gvildentos viešai. Ta prasme, ir A.Kubiliui, ir I. Šimonytei jos turėtų būti girdėtos. Žinoma, mėtytis nuo vieno prie kito, ir imti trupinius pavyzdžių vis iš kitos valstybės gyvenimo nėra racionalu. Tam reikalingas tam tikras filtras, adaptavimas mūsų situacijai ir viso sprendimų paketo parengimas.
    Tačiau, A. Račas, dėliodamas “tautos lūkesčius” neilgame poros puslapių tekste, tą paketą sudėliojo pakankamai gerai, stipriam “8-ukui”, nors jis pats sakosi, nesąs ekonomistas. Palyginimui, Darbo partijos vadovui pritrūko 10-ies puslapių, ir vis viena ten – didelė makalynė:-).

    Tuo tarpu ministrė elgiasi kaip tam rusiškam filme, kur generolas delsia priimti sprendimą išleisti pastiprinimą “dar anksti, dar anksti… jau vėlu, jau vėlu…”. Visos kilusios problemos po 11 mėnesių valdančiosios koalicijos valdymo tebenurašinėjamos buvusiam “ekonominiam bumui”. Tai mažų mažiausiai keista, nes Artūras Račas jau apeliuoja į naujosios vyriausybės sprendimų rezultatus ir būsimus veiksmus. Kitas dalykas, bet kokiam siūlymui randamas tą patį psichologinį aspektą turintis argumentas: NT mokesčio efektas per menkas, progresiniai mokesčiai irgi beveik nieko biudžetui neduos, pelno mokestis nieko nepaveiks, nes beveik nėra pelno ir t.t. Sumenkinti kiekvieną argumentą,- gera gynybinė taktika, bet pamirštama, kad ne vienas ražas, o visa šluota gerai nušluoja kiemą. Taigi, ministrė “pamiršta” viso sprendimų paketo svarbą. Taip pat galima būtų nuginčyti, kad pensijų mokėjimas viena savaite vėliau taip pat nieko nelemia, nes tie 7 mln. – irgi lašas deficito jūroje. Ir kitus valdžios sprendimus.

    Ką duotų Lietuvai A. Račo pasiūlytų ar tautos kitu būdu perteiktų pasiūlymų įgyvendinimas? Taip, pirmais metais papildomų milijardų turbūt neduotų. Bet tai būtų pasitikėjimo sprendimų paketas. Pasitikėjimo, kad valdžia pagaliau pradėjo įsiklausyti ir eiti su tauta. Stambiesiems verslininkams – tai pat būtų signalas, kad ne jie, o valstybė valdo šalį. Dirbantiems žmonėms padėtų suprasti, kad jie – ne mažiau atsakingi už vokelį, nei darbdavys. Ir t.t.
    Su pasitikėjimu atsiranda teigiamos nuostatos, noras dirbti ir kurti, galų gale, noras leisti uždirbtus pinigus, sieti savo ir vaikų ateitį čia, Lietuvoje. Drįsiu priminti, kad JAV iš didžiosios depresijos ėmė ropštis tik tada, kai buvo atstatytas visuomenės pasitikėjimas. Dabar, į valdžios sprendimus įtariai žiūri jau ne tik verslas, bet ir didžioji visuomenės dalis.
    Iš tiesų, pats metas būtų visiems „atsikoduoti“!

    • praeinant

      Tas ir graudu, kad tą ką rašote apie socialinį klimatą IŠ yra tuščias garsas… ne ministrė ji… buhalterė…

  • Auksinis kardas

    nustebino toks Račo naivumas užkibus ant klerkinio viešųjų ryšių kabliuko, netgi pasakyčiau laimingas kaip kokį rublį suradęs :)

    Ko verta kabinetinė ministrė (nedirbusi apskritai versle), kai vieną dieną žada griežtai mažinti išlaidas 55%, o kitą dieną jau žiurėk ir pakaks 25%. Ar čia vadinasi finansų ministrė kuri net stuburo neturi ?
    Tiesa viena gera naujiena yra, pranešama iš pasienio, kad Šengeno erdvės durys jaunimui atvertos, kaip niekad plačiai. Kas savaitę vien į Londona atvyksta minimum 90 lietuvių darbintis.

    „Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teiginiai, kad visų biudžetinių valstybės įstaigų veiklos išlaidos bus karpomos 55 proc. atsitrenkė į įstaigų vadovų prašymų ir argumentų sieną :), tad rezultatas išėjo kuklokas – biudžetinių įstaigų išlaidos sumažės vidutiniškai 25 proc.“

    • Auksinis kardas

      Nepažįstamasai bendravardi, gal pasivargintumėte susigalvoti sau kokį vardą, nekeliantį painiavos?

      • Linas

        ir pas mane tas pats:atsirado kažkoks naujas Linas,o prieš tai dar ir Linas pl,reiktų kažką su tuo daryti.Gerai,paveiksliukas skiriasi,bet kad ir skiriasi labai nedaug:mano – raudonas,o kito – blyškiai raudonas.

  • max

    karde, manau , kad nedirbimas versle, kaip pats teigi, nėra jokia blogybė. Pats esu verslininkas ir galiu pačiam pasakyti , kad per penkiolika metų prisižiūrėjau ( ir dabar matau) toookiųųų verslininkų, kad pagalvoji, kad jie nuo žodžio „apsiversti“. Todėl nereikėtų apsoliutinti tiek verslo, tiek ir verslininkų. Apie ministrę Šimonytę – esu susidūręs su ja prieš kokius 6 metus – kilo problemų su įstatimine baze , liečiančia muitinės reikalus. Vykdamas į FM buvau gana skeptiškai nusiteikęs, bet pokalbio metu buvau nustebintas ( maloniai) , kad Šimonytė visą reikalo esmę žinojo taip konkrečiai ir išsamiai, lyg būtų dirbusi tą darbą muitinėje. Nepatikėsi – po kelių savaičių klausimas išsisprendė taip , kaip ir buvo siūloma.

    • Linas

      niekas juk nesako,kad Šimonytė bloga finansininkė.Kaip ekonomistė-profesionalė,ji tikrai puiki.Kitas dalykas – ministro postas,kurian sėsti ją,mano nuomone,įkalbėjo Grybauskaitė.Muitinės klausimėlio išsprendimas prieš 6 metus,aišku,puiku,bet dabar juk norisi šio to kito,ar ne?O šokinėjimas nuo 55% iki 25 tik parodė,kad Šimonytė,matyt,iš pradžių nesuprato,kad pateko į komandinį žaidimą,kur vienas ministras nieko nereiškia – jeigu reikia,pakeisim kad ir patį geriausią.P.S.truputį pralinksmino Auks.kardas 2 ,pasirodo,Lietuvoje blogai,jei finansų ministras nėra dirbęs versle,nežinojau.

  • lv

    Manau, kad ministrės atsakymas puikiai iliustruoja įsikalbėtą ir įsipūstą neretų kritikų ir mesijų kompetenciją…

  • Nova

    http://www.delfi.lt/news/economy/business/tjacksonas-gerove-neimanoma-be-vartojimo-augimo—mitas.d?id=25193793
    Pradėkite mąstyti kitaip.
    Ekonominio augimo jau nebus. Šiuo atveju aš esu iš tų, kurie pritaria šiai minčiai. Manęs kol kas niekas negirdi, nes jūs galvojate, kad krizė baigsis ir viskas tęsis kaip ir anksčiau. Taip nebus. Ekonomika įeina į naują fazę.

    • lida

      Atleiskite, o kur jus galime išgirsti ?

    • tikras lietuvis

      Ką jūs sakote – ekonomikos augimo jau nebus? :) Ar jau bėgam iš Lietuvos ar dar palaukiam ( vdrug Jūs nusišnekėjot?)? :)

    • nerijus

      Nova

      1939 m.- krizė
      1969 m.- krizė
      1999 m.- krizė ( Rusijoje )
      2009 m.- krizė

      Krizė, kaip ir „geri laikai“ kartosis ir kartosis, tai neišvengima, nes vis kiti žmonės nori pralobti.

      Nova

      Viska bus gerai :)
      Tik bijau, kad krizės kartosis dažniau, nei anksčiau :)
      Tobulėjama, škia :)

      • 1939 kas čia per krizė?

        • nerijus

          Valentinai

          nesu istorikas ir tiksliai negaliu pasakyti. Knygą, kurioje apie tai rašoma- paskolinau :) O gera atmintimi- negaliu pasigirti :)

          • Linas

            iš tikrųjų,kas čia per krizė 1939m?Manęs dar nebuvo,todėl nieko nepajutau.Reikėtų atsargiau su nepatikrintų faktų skelbimu atviro tipo tinklaraščiuose,nes žmonės dabar įsitempę ir pradeda skaičiuoti visus kiekinius rodiklius.

        • Sarunas Skyrius

          Antras pasaulinis? :)

        • mdxacuk

          Nerijus krizes atsirenka pagal kažkokius ypatingus kriterijus. Visos prasideda ***9 metais, bet kažkodėl 1929 Didžiosios depresijos čia nėr. Kaip nėr ir 1979 naftos krizės, po kurios prasidėjo vėliau anot jūsų ir TASSo beviltiškai bankrutavusi reiganomika.

          • Sarunas Skyrius

            Beviltiškai bankrutavusi reigonomika per SDI, Nimitz klasę, AEGIS sistemą, M1 Abrams ir (sąmokslo teorija) susitarimą su Saudo Arabija sumažinti naftos kainas subankrotino SSRS. Manau, vertėjo.

  • Gabriele gerb. Simonytei

    Ingrida, Visi mes tik kalbame ir rasome apie didziules sodros bedas, sia savaite vel kainavusias (sakau kainavusias, nes jos skola valstybei teks sumoketi musu vaikams ar anukams)virs 1 milijardo. Bet svarbiausias klausimas yra ne kaip uzkamsyti Sodros skyles, bet ja REFORMUOTI. Sakydama reformuoti, omenyje turiu Sodros vadovybe, struktura ir turta. Tik tuomet is tikruju galime kalbeti apie jos problemu sprendimu paieskas. Kas is to, kad sumazinsite soc. imokas ir pakelsite sodros imokas, jei sodra funkcionuoja neefektyviai? Ka reiskia neefektyviai, ogi tai, kad nors ir kiek kisime i ja, ji yra kaip juodoji skyle.
    Sakote, neimanoma nieko kito padaryti? Pasiziurekite, kaip yra susitvarke Nyderlandai – galbut tokiose, mazytese bet stabiliose salyse, garsejanciose savo bankininkystes ir inzinerijos tradicijomis verta ieskoti ideju? Nes idejos mums butinos. Be ju bus kaput ne tik sodrai bet ir LR. Sekmes

    Dar galeciau pridurti Arturui: Jus imate kaip pavyzdzius tokias Europos salis, kaip Belgija , Vokietija ir pan. Bet juk ten ne tik mokesciai yra neadekvatus musiskiams, bet ir atlyginimai. Be to, vyrauja sistema, kai mokama minimali alga, plius, darbuotojas gauna priedus pagal nuveiktus darbus. Ir mokesciai skaiciuojasi kitaip. Lyginate saule su menuliu.

    Be to, profsajungos – tai ne musu bezdukai. Sutvarkyta ir legalizuota sistema, pagal kuria kiekviena profesija turi savo profsajunga. Profsajunga eina deretis del atlyginimu su tam tikra darbdaviu konfederacija, savivaldybe, vyriausybe etc – ne tik krizes metu, bet butent jie sutaria alga/jos kelima ar mazinima konkrecios profesijos zmonems (alga, ne priedus). Taip nekyla atlyginimu burbulas, ir tarp mokesciu ir pragyvenimo islaikoma pusiausvyra. Turiu omenyje, kad valdzia tiesiogiai tariasi su darbo liaudimi (ju attovais profsajunga) – akis i aki visose ekonominese situacijose ir taip valdzia visuomet zino ribas, iki kiek kritiniu metu galima pjauti.

    • Linas

      gerb.Gabriele.Kiek ir ką galima pjauti kritiniu metu,kiekvienas,aišku,supranta savarankiškai,bet,jei abu esam pilnamečiai,turėtumėm suprasti,kad vieną daiktą net ir pačiu kritiškiausiu metu reikėtų pjauti tik ypatingais( spec.)atvejais.Kas kita yra Jūsų siūlymas „Sodrą“iš juodosios skylės paversti į kažką kito,kaip supratau,daugiau efektingo.Tai turėtų būti sutvarkyta ir legalizuota sistema,kur dirbtų ne mūsų bezdukai,nemokantys iš esmės nieko rimtai susiderėti,o idėjų kupini darbuotojai,gaunantys priedus už nuveiktus darbus.Tokioj mažytėj bet nestabilioj šaly kaip Lietuva,kur net toks žinomas žmogus,kaip A.Račas jau sunkiai atskiria saulę nuo mėnulio, dėsningai išeina,kad skylės ne reformuojamos,o paprasčiausiai kamšomos.Nenorėčiau atsidurti mūsų anūkų vietoje,kas savaitę gaunančių po 1 mlrd.litų „dovanėlę“ – juk tai jiems teks toliau ieškoti šių problemų sprendimo.

    • mdxacuk

      Visa problema yra ta, kad juodoji skylė ne SODRA, bet pensininkų ir pašalpininkų armija. Aišku, yra totalus bardakas, kai valdiška kontora turi milijoninius reprezentacijos fondus ir gali ramiai juos prašvilpti savo korporatyvinėse baliuškose. Bet šiaip ar taip SODROS veiklos sąnaudos tesudaro apie 2 proc. jų apyvartos. Netgi jeigu pavyktų jas sumažinti per pusę, tai to teužtektų pensijoms 3 dienoms. Tai ką ten galima sugraibyt iš tos tamstos siūlomos „vadovybės, struktūros ir turto REFORMOS“? Efektyviausia reforma būtų pripirkti rogučių ir sulaukus šalčių kas antrą pensininką išvežt į mišką.

      • Musė

        Mdxacuk, man patiko mintis apie mišką ir rogutes. Ji savo ekonomine logika, pagrįstumu ir efektyvumu galėtų drąsiai konkuruoti su pastarųjų dienų šedevru- A. Račo pasiūlymu perkelti Sodros mokesčius nuo darbavio ant darbuotojo pečių :)

        • Rolandas

          Muse

          Tai tikrai ne Račo „šedevras“, tokioms teorijoms jau gal šimtas metų.

          Esmė tame, kad Darbo teisė iki IX amžiaus (t.y. iki kokių 1900 m.)buvo civilinės teisės sudėtinė dalis.

          Po to Darbo teisė, teisės doktrinos ir praktikos, pradėta skirti, kaip atskira šaka.

          Vėliau, vystantis mokesčių teisei, atsirado būtinybė spręsti tokių mokesčių – kaip Sodros mokestis – klausimams.

          Bet kuriuo atveju įvairios idėjos dėl mokescių sodra`i (ar kaip jį vadinsime)proporcijų tarp darbdavio ir darbuotojų sklando jau labai senai ir visos jau senai senai pasiūlytos (kitas klausimas dėl šių idėjų įgyvendinimo).

          Todėl tikrai jas (aukščiau minėtas idėjas)Račas galėjo tik nusirašyti (ir visai nesvarbu – tiesiogiai ar „netyčia“).

          O kad pasiūlė-tai šaunuolis. Puikiai žinome, kaip sunku ką nors kitą visuomenei pasiūlyti.

          Ir visuomet atsiras kritikuotojų.Tačiau yra konstruktyvūs kritikuotojai ir tokie kaip tu, muse. Tu nekritikuoji, o bukai tyčiojiesi iš pasiūlytos idėjos, ne siūlai ALTERNATYVAS, o rašai daugtaškius.

          Nerimta. Nebent tai ir yra tavo galimybių ribos. Tuomet aš už įvairovę. Kaip sakoma – kvailiai kalba apie kitus, o protingi apie idėjas.

          • Musė

            Kas mane labiausiai vargina šiame tinklaraštyje – tai banda superkorektiškų, supermandagių, supernuobodžių neskaitomų komentatorių, kurie visą savo dėmesį skiria ne tam, kaip parašyti kažką įdomaus, originalaus ar bent juokingo, o kitų komentatorių moralizavimui ir auklėjimui. Tarsi A.Račas būtų bejėgis kačiukas, negalintis pats apsiginti. Patikėkite, jis tai gali,ir daro tai daug talentingiau nei tamsta.

          • Rolandas

            Muse

            Patikėkite, Racas „tai gali ir daro tai“ (apsigina nuo kritikos) NEDAUG talentingiau nei aš ar visa banda „supermandagių, neskaitomų šio tinklapio komentatorių“.

            Nebent tu, muse, negali leisti niekam įsiterpti į tavo kvailokus komentarus -kaltinimus jam ir jo nuobodžius „apsigynimus“? Tuomet suprantu ir sutinku-seksas turi būti įvairus…

            Teigtina, kad tavo galvelėje racas yra kažkas daugiau. Žinai tokį žodį -fanė? Čia labai labai švelnia reikšme…

            Puikiai suprantu tave. Jis yra šio tinklapio savininkas. Jis – šiame tinklalapyje pastebiausias, nes jo komentarai geltoni… Ir atrodo, kad JIS MATO VISUS IŠ VIRŠAUS… gali bet kada nubausti ir gali atleisti…gal jis net girdi mūsų mintis…

            Muse, priklausomai nuo Raco gyvenimo einamos dienos nuotaikos, susijusios, kad ir su tą dieną jo išgertu alaus, išklibusių dantų, įkritusių į jo asmeninę sąskaitą pinigų, iškritusių ar pražilusių plaukų ant jo galvos kiekio, JIS gali tavo komentarą IŠBRAUKTI arba gali teiktis geltonai apbglėbti ir pagirti TAVE už tavo komentarą. Daro įspūdį ar ne, muse? Ar ne šios jo galios ir yra ta – pirminė tavo jautraus santykio su juo priežastis?

            Žinoma, Račas negali įtakoti, kad tu, muse, mylėtum ir bijotum jo vienu metu VIENODAI, tačiau jam linkėčiau tarp šių dviejų BLOGYBIŲ pasirinkti variantą – kuomet tu jo TIK BIJAI.

          • Musė

            Rolandai, taip, tu teisus, atskleidei mano baisią paslaptį: jau nuo 10 metų esu A. Račo fanė. Visos garažo sienos išklijuotos Artūro nuotraukomis, paauksuotoje dėžutėje saugau jo plauką ir pirmąjį dantuką, vakarais mezgu jam kojines ir siunčiu paštu dovanų. Taip pat kasdien į dienoraštį konspektuoju giliausias, įžvalgiausias Račo mintis ir jas mokausi mintinai – pvz. „Grybauskaitė nekandidatuos“ arba „Savaitgalį devalvuos litą, bo buvau šiandien Akropolyje ir man neiškeitė litų į eurus“. Važinėju Audi, nes mano dievaičio vardas prasideda raide „A“. Vakarais jam skambinu į mobilų ir garsiai kvėpuoju į ragelį.

            P.S. Supermandagusis Rolandai, tamsta kartais ne tas pats Rolandas, kur gerb. A. Maldeikienę išvadinote storule ir patarėte berods plaukus persidažyti ar tai krūtinę pasididinti? ;)

        • Muse, tamsta teisi dėl apsigynmo. Tad štai ką tamstai pasakysiu – kai neturite ką pasakyti, o vis tiek labai norisi, parašykite ką nors fredžiui.

          Jūs labai panašūs, tad vienas kitą suprasite ir patys sau atrodysite labai protingi ir svarbūs. Kadangi niekas kitas to nematys, paslėpsite savo tuštybę ir nesugebėjimą argumentuotai diskutuoti ar kritikuoti kitų išsakytas mintis.

          Ir dar, miela Muse, neįžeidinėkite tų, kurių suprasti tamstai neleidžia žinių ar sugebėjimo mąstyti stoka. Jų čia tkrai užsuka gana daug ir jų komentarai labai dažnai yra priverčia mąstyti, ieškoti papildomos informacijos, dar pergalvoti tai, kas buvo pasakyta.

          Tad dar kartą siūlau: kai ko nors nesuprantate, geriau protingai patylėkite. Atrodysite daug solidžiau.

          • Musė

            Mielas Artūrai, na ko jūs pykstate? Negi reikia jums matematiškai įrodyti, kad kas antro pensininko išvežimas su rogutėmis Sodrai atneštų tikrai didesnę, lengvai apskaičiuojamą naudą, nei jūsų pasiūlytas variantas? :) Ir aš nesakiau, kad jūsų pasiūlymas blogas, tiesiog jis liko garbingoje antroje vietoje po mdxacuk pasiūlymo…

        • Rolandas

          Muse

          Berods dėl gerb. A. Maldeikienės krūtinės dydžio mano nuomonė buvo tikrai konstruktyvi. Ar čia jau visai ignoruojat kitaip manančius?

  • Nova

    Ekonomikos augimo nebus ir ten. Teks grįžti.:)Pensijinė sistema, kuri tęsėsi viso labo kiek daugiau nei 100 metų taip pat žlugs. O Lietuvoje artimiausiu metu badaujantys maitins pensininkus. Suprantama visa taip bus jei mes mastysime senomis kategorijomis.

    • Auksinis kardas

      Į tą pačią upę dukart neįbrendama. Straipsnio teiginiai atrodo šviežiai, labiausiai gal todėl, kad laikas jiems suvokti, perprasti tampa vis labiau palankus.

  • liuka

    Baisiai įdomi Šimonytė, bet ji tik buhalterė ir stop.
    Todėl ji ir atsako viską išmanančiam žurnalistui.
    Bet tai ir gerai, nes labai daug gerų , konkrečių Valentiniškų ir panašių komentarų (išskyrus musę ir nerijų). Šimonytei (ministrei)tai į naudą, nemokama pamoka, o ir reitingai žymiai pakils. O sodrai visviena – kaput! Užmiršau, kas tai pasakė.

    • mdxacuk

      Kažin ar p. Šimonytė čia ras ko nors naudingo, ko dar nebūtų žinojus iki šiol. Kad nebūtų visiškai tuščiai sugaišus laiką, norėčiau atkreipti jos dėmesį, kad sprendimai būna ne „kontrAversiški“, bet kontrOversiški. Jei perskaitys ir įsidėmės, tai mano komentaras bus jai garantuotai naudingiausias.

      • Auksinis kardas

        Gali būti ir naudingiau ;-)

        Esmė tame, kad kur kas geriau naudoti gimtosios kalbos žodį „prieštaringi“.

      • lv

        Turėčiau pastebėti, kad minimas žodis, nė kiek nepakeitęs savo prasmės, galėtų/galėjo būti susidaręs iš ‘kontr’/’kontra’ ir ‘versija’.
        Tokie tad būtų kontrOargumentai… ;-)

    • Linas

      „kaput“,kiek prisimenu,pasakė neseniai B.Obama,kai vienos TV žurnalistui duodamas interviu,nugalabijo praskrendančią pro šalį musę.Pritariu mdxacuk:ir aš kaip Šimonytė vis rečiau šičia randu ko nors man asmeniškai naudingo,ko nebūčiau sužinojęs dar sėdėdamas ant puodo.Trūksta,kolegos,tokių tikrai gerų ir konkrečių Valentiniškų,musiškų ar nerijiškų komentarų.Aišku,gerai gauti tokių nemokamų pamokų,iš kurių pagaliau supranti,kad niekas vis tiek nepakeis savo prasmės,kiek besistengtum.

  • Jonas III

    „Akivaizdu, kad sprendimas nėra ilgalaikis. Kaip ir nubraukti, tarkime, ES lėšų kofinansavimo išlaidas.“
    Pirmoji tezė, bandanti argumentuoti bandymo „uždaryti visas valstybės institucijas“ idėjos beviltiškumą jau buvo kritikuota komentatorių. Tą kritiką galima būtų ir toliau pratęsti. Bet man nepatinka ir antra pastraipos dalis -dėl ES lėšų įsisavinimo. Galima būtų pateikti faktų, kai prisidengiant mažo šiukšlinėlio tvarkymo problemų sprendimu sėkmingai baigiamos įsisavinti milijoninės (ar artimos) sumos, tam šiukšlinėliui nedarant jokios realios įtakos.

  • A.G.

    Lietuvos problema – nebaudžiamumas(štai sakoma lapkričio pirmąją planuojama masinės vagystės Lietuvoje. Va ir šios dienos pranešimai šiurpina. Nusikaltimai po 5-10 kartų. Ir tas po truputį, po truputį iš kalėjimų paplito į visą Lietuvą. Ji visa kalėjimas ta prasme).
    Kaip sakoma, pasaulyje pakeliui dingsta 50 proc. investicijų.
    O pas mus dar ir tas nebaudžiamumas.
    Karjieros sistemos nebuvimas.
    O biurokratiją, jau kalbėta, kurios nekenčiame, pagimdė – žmogus (žmogus – melagis, žmogus – vagis ir t.t.). Tik atsisakius Lietuvoje žmogaus – biurokratijos nebereikėtų.
    Dirbtų ministerijos ministerijoms skirtą darbą, kaip iki 1990 m.
    Pagerbkime legendas: Sikorskį, Veličką, Grigaliūną.
    O čia nieko nebus.
    Nes atsakomybės prie lietuvių šios dienos menteliteto nebus.
    Nebent bedarbius statyti kiekvienoje gatvėje. Kiekvienoje po 10. Fiksuottų kas nuorūką numetė, kas su automobiliu mėtosi iš vieno šono į kitą. pacypindamas padangas. Pasidarutų sau geras algas.
    O Lietuvows, kaip kriminalo gynėjos titulas, žiūrėk ir trauktūsi.
    O tai ką daro pavyzdžiui Finansų ministerija – padarytų.
    Bet ne čia problema.
    Problema viena šiandien Lietuvoje – nebaudžiamumas.
    Taigi, nors šioms paskelbtoms masinėms vagystėms Lietuvoje pasirenkime. Kaip toje dainoje – ateina… ateina tie utilėti prasmirdėliai…

  • Giedrius

    Gerb. Račai, norėčiau sužinoti, ką esate baigęs..? Jei ne ekonomiką ar finansus, gal nederėtų taip aršiai ginčytis SODROS klausimais, nes Jūsų teiginiuose įžvelgiu ne vieną ir ne dvi faktų klaidas.

  • Mindaugs

    Kalbėdama dėl to, jog gal uždaryti visas valstybės įstaigas p. Šimonyte išsireiškė panašiai kaip seime Pečeliūnas, kuris kai buvo svarstomas parlamentinių išlaidų mažinimas rėkavo, kad gal tuomet uždarykime seimą, nebeleiskime įstatymų ir visiems bus geriau. Visgi mano nuomone čia labai svarbu būtų atkreipti dėmesį. Be abejo visų negali uždaryti, bet gal kokius 10-20 proc. galima? Esu įsitikinęs, kad mums reikia kaip galima efektyviau vykdyti valstybės valdymą. Reikia mesti į pajėgas viską kas padėtų racionalizuoti kiekvieną atliekamą užduotį, reikia taikyti LEAN sitemą, reikia įvesti KPI reportus, kompiuterizuoti, perkelti į internetą kuo daugiau paslaugų ir pan. Juk matome, kad esame paskutiniai ubagai visoje ES ir negalime sau leisti išleisti nei vieno lito neefektyviai.

  • Rolandas

    Muse,

    Ir dar. Žinok, jei panorėčiau „įdomiai ir nenuobodžiai bei linksmai pasisakyti“ – tai tikrai tai sugebėčiau. Daugelį išprovokuočiau ir pakelčiau įdomioms diskusijoms.

    Patikėk, kuomet yra reikalas, tokias „rašytojas“ kaip kad maldeikienė gan lengvai „patvarkyčiau“. No problem, kaip sakoma.Dievas mane apdovanojo tam tikrais gebėjimais.

    Tačiau nematau prasmės naudoti savo gebėjimus be reikalo. Todėl ir rašau tokiu stiliumi.

    Jums jis atrodo nuobodus ir neįdomus, o man tinkamas.

  • Slyvanosis

    Ach, kaip niežti man pirštų galiukai sukritikuoti ministrės fantaziją ir variacijas mokesčių tema trijų stygų balalaikai!
    Sodros biudžeto deficito problema „užprogramuota“ nuo pat jos sukūrimo, nes mokesčiai yra ekspropriaciniai, ištirpstantys valdininkų kontroliuojamame bendrame katile. Mano patirtis sako, kad dauguma privataus sektoriaus darbuotojų nežino, kiek darbdaviai moka į tą katilą. Nuasmeninti, formalių investuotojų (darbuotojų) nekontroliuojami pinigai „perbalansuoti“ gerosios tetulės Vilijos įvaizdžiui sukurti. „Įmokų perbalansavimas tarp darbuotojo ir darbdavio yra gera mintis…“ labai švelniai pasakyta: tai būtina ir privaloma ne tik ekonomine, bet ir politine bei socialine prasme. Kad pinigus į Sodros biudžetą sunešantys piliečiai žinotų kiek jie sumoka, o biudžeto formuotojai, sudarinėdami išlaidų sąmatas, jaustų budrų investuotojų žvilgsnį.
    Būtina rimtai įvertinti Sodros griaunamąją veiklą šalies ūkiui: daugiau kaip pusė įmonių bankrotų pastaraisiais metais iniciavo būtent ši organizacija. O įplaukų iš bankrotų beveik negavo, tik papildė bankroto administratorių kišenes ir iššlavė Garantinio fondo kasą.
    Krašto apsaugos ministerija skelbia, kad Lietuvos Sausumos
    pajėgose tarnauja ir dirba apie 4000 karių bei civilių, o Sodros sistemoje (kaip nurodyta alfa.lt žinutėje) – 4300 darbuotojų, 47 skyriai rajonuose. Išlaikyti tokią armiją apdaustiesiems ir draudėjams tas pat, kaip kęsti Aukso ordos antpuolius (kiekvieno mėnesio 15 d.).
    Betgi turiu trumpam sustoti, nes einu į sumą…

  • vygantas

    pritariu Arturui Racui, pritariu ir kad kompetetinga musu finansu ministre. Taciau pasilieku prie nuomones, jog musu vyriausybe kaip ir visos buvusios tik keicia mokesciu baze ir prireikus skolinasi.
    Simonytei nebent galiu pasiulyt, kad didindami mokescius labai prisidetumet jei ju surinkimo tvarka maksimaliai supaprastintumet. PVZ: smulkios imones ir ind veikla vykdantys asmenys visus mokescius galetu pervesti i viena saskaita be dideliu matematiku ir klaidziu galvosukiu. Dar pasiulyciau darbuotoju atlyginima pries mokescius rodyti visa(t.y. itraukiant ir imones mokamus sodros mokescius), taip butu mazesnis susiskaldymas tarp darbdaviu, darbuotoju, bei neiskreiptu statistikos ir parodytu realu darbo jegos apmokestinima Lietuvoje.
    Gerb Kubilius galetu ir Ukio ministras galetu imtis kuopti valstybiniu imoniu(RST, LietGelez, Liet Energija, Pastas, Liet Elektrine) mesla, imtis uzimtumo didinimo (kad ir gaunancius bedarbio pasalpa dalinai idarbinti viesuose darbuose, taip vilnius ir kiti miestai taptu tvarkingesni, bei ziema negrestu pusnys, o pavasari butu galima pagaliau sutvarkyti visa aplinka(po krizes gyventume svariau)).
    Labai praverstu ir maza institucija kuri rupintusi kad zmoniu atradimai nenueitu perniek, turiu omeny tokius kaip Skuodiskio povandeninis laivas, savadarbe vejo jegaine, lietuvos salygomis surenkami saules kolektoriai, kieto kuro elektrines ar panasus. Juk butu saunu tokiem zmoniem isskirti minimalu finansavima, parinkti pora KTU ar VGTU studentu kurie savo ziniomis padetu tobulinti, bei dokumentuoti ju kurinius, galbut veliau isteigt mini fabrikelius ju produkcijai kurti, bei toliau tobulinti.

  • Dinara

    Ištekliai taupymui:
    Juokinga, kai dėstytojai apsimeta, kad nesupranta, kokius ir iš kur rašto darbus nusipirkę atneša jų studentai. Iš visos šios košės pelnosi kopijavimo, spausdinimo paslaugų kontorėlės. COPY 1 yra tiesiai prieš Prezidentūrą. Nieko ten tokia užjuodus kreiva merga nedirba, tik prekiauja rašto darbais, o studentėliai it prie duonos stovi eilėje. nabagai ne tik rašyti, bet ir kalbėti lietuviškai nemoka, kitataučiai, rusakalbiai. Gelbėjimo tarnyba – čia pat. Tokia pati užrūgusi vos šlebizavojanti ir prekiaujanti užjuodėlė iš COPY 1. Prekyba vyksta. Tiesiai po Prezidentūros langais. Tiesiai po Prezidentūros langais toleruojami kretinai, nusiperkantys rašto darbus, o ir diplomus tuo pačiu… Būtų nieko, maža kas iš kokio purvino verslo gyvena, kas kam rūpi? Bet juk už mokečių mokėtojų pinigus tos gaujos net lietuviškai nešlebizavojančių nusirūkiusių nusinarkašinusių paliegėlių net po 6 metus išlaikomi. Štai kur resursai pensijų didinimui- visi tie COPY 1 nusmurgėliai šuruoja dulkinų gatvių ir viešųjų tualetų valyt su pajuodėlėmis iš COPY 1 priešaky – ė, juk sutaupytų Lietuva milijardus.