Apie korupciją ir nepriekaištingą reputaciją: policinės valstybės link?

Šiandien, kai išgirdau apie prezidentės D.Grybauskaitės teikiamas pataisas, kurios turėtų sumažinti korupcijos mastus valstybės tarnyboje, kažkodėl tai pirmiausia prisiminiau konkursą Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pareigoms užimti.

Jei negirdėjote, tai tą konkursą dar birželio mėnesį laimėjo toks S.Skrinskas – Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas, privačios bendrovės vadovas, kuris dar, teigiama, dėsto studentams Gedimino technikos universitete.

Konkursas, kaip pranešė pati Susisiekimo ministerija, buvo gana rimtas, dalyvavo 6 pretendentai. Pasak to paties pranešimo, S.Skrinskas laimėjo pelnytai.

Laimėti tai laimėjo, bet vadovu, atrodo, netaps.

Nes susisiekimo ministras E.Masiulis, remdamasis „kompetentingų institucijų“ pateikta informacija, nusprendė, kad S.Skrinskas pareigoms netinka.

Kuo S.Skrinskas E.Masiuliui neįtiko, nebuvo viešai paskelbta. Tačiau prisimenant jau minėtą Susisiekimo ministerijos pranešimą, galima būtų bandyti spėti, kad S.Skrinskui nebuvo suteiktas leidimas darbui su slaptais dokumentais.

Kodėl toks leidimas nebuvo suteiktas taip pat galima tik spėlioti: gal S.Skrinskas, pavyzdžiui, buvo KGB arba CŽV agentas, o gal jis ir dabar yra užverbuotas FSB.

Čia, žinoma, juokauju. O kalbant rimčiau, tai jau ne kartą ir ne du girdėjau kalbant, kad S.Skrinskas nebuvo paskirtas todėl, kad jis ne E.Masiulio ir ne jo partijos žmogus. Ne kaip koks E.Gentvilas.

O Kelių direkcija – labai didelėmis lėšomis disponuojanti institucija.

Bet tai, žinoma, tik kalbos…

Ir S.Skrinską prisiminiau tik tarp kitko.

Nes daug įdomesnės man pasirodė prezidentės siūlomos Korupcijos prevencijos įstatymo pataisos.

Jose, be kita ko, numatoma, jog siekiant, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, prieš skiriant asmenį į atsakingas valstybės pareigas, Specialiųjų tyrimų tarnyba turės pateikti informaciją apie asmens teistumą (neprilausomai nuo to, ar jis išnyko), pareikštus įtarimus ar kaltinimus ir net administracines nuobaudas (nepaisant jų galiojimo).

Skaičiau ir man kilo keletas klausimų.

Pirmiausia, dėl teistumo, ypač išnykusio ar panaikinto, įtakos paskyrimui. Ar nusikaltęs, nubaustas ir bausmę atlikęs žmogus jau nebegali būti valstybės tarnautoju? Juk Konstitucijos 31 straipsnis sako, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

O pareikšti įtarimai ar net kaltinimai, jei jie vėliau nepasitvirtino? Ar tai jau pagrindas teigti, kad asmuo nėra neprikaištingos reputacijos?

O jei asmuo baustas administracine tvarka už tai, kad jo šuo per garsiai lojo ar kad jis pastatė automobilį neleistinoje vietoje? Viso gero valstybės tarnybai?

Skaitant prezidentės siūlomas pataisas man, kaip ne teisininkui, kyla klausimų ir dėl Konstitucijos 22 straipsnio, kuris informaciją apie privatų asmens gyvenimą leidžia rinkti tik motyvuotu teismo sprendimu.

Nežinau, ar informacija apie buvusias administracines nuobaudas yra priskirama privataus gyvenimo sričiai – aš būčiau linkęs manyti, kad taip, tačiau galiu klysti. Tačiau ar ne privataus gyvenimo sritis yra informacija apie taikytas priverčiamąsias medicinines priemones ar buvęs įrašymas į narkologinių ligonių įskaitą.

Net jeigu ir ne, tai man vis tiek lieka neaišku, ar tokia informacija jau užkirs kelią dirbti valstybės tarnyboje. 

Pataisų rengėjai aiškinamajame rašte lyg ir teigia, jog ne:

Pažymėtina, kad Projekto, kaip ir galiojančio Įstatymo, 9 straipsnio 1 dalyje patikslinamas šiame straipsnyje įgyvendinamos korupcijos prevencijos priemonės, t. y. informacijos apie asmenį rinkimo ir pateikimo, papildomas siekis – „kad valstybės ar savivaldybės įstaigoje dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys“. Akcentuotina, kad nei Projektu, nei galiojančiu Įstatymu nėra siekiama įtvirtinti asmenų, siekiančių eiti arba einančių pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, bendrų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ar įtvirtinti asmens nepriėmimo į pareigas ar atleidimo iš jos pagrindų, o yra tiesiog patikslinama, kokio pobūdžio informacija yra teikiama į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui. Visa keičiamo Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta objektyvi informacija leistų visapusiškai apibūdinti asmenį (t. y. asmens tinkamumą siekiamoms ar einamoms pareigoms), siekiantį eiti ar einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje. Kadangi privalomai informacija pateikiama apie į aukštas pareigas pretenduojančius asmenis, kuriuos skiria aukščiausi šalies pareigūnai, jiems turi būti įtvirtinta teisė gauti visą faktinę informaciją apie pretendentą, kurią įvertinus į pareigas asmenį skiriantis subjektas galėtų priimti teisingą sprendimą. Tuo pačiu paminėta informacija leistų į pareigas asmenį paskyrusiam subjektui visapusiškai apibūdinti asmenį, einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, dėl kurio tinkamumo paminėtam subjektui kilo pagrįstų abejonių, ir individualiai įvertinti šio asmens tinkamumą siekiamoms ar einamoms pareigoms.

[…]

Todėl teikiamu Projektu nustatoma tik pareiga bei teisė teikti ir teisė gauti informaciją apie pretendentą arba asmenį, einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nereglamentuojant, kokį sprendimą reikia priimti. Tai yra į pareigas asmenį skiriančio ar paskyrusio subjekto diskrecinė teisė, atsižvelgiant į turimą informaciją ir į specialiuose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, Lietuvos Respublikos teismų ir kituose įstatymuose) įtvirtintus reikalavimus (asmens nepriėmimo į pareigas ar atleidimo iš jos pagrindus, nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir pan.), priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Mano supratimu, būtent tai ir yra didžiausia šių įstatymo pataisų spraga. Aiškių kriterijų, nustatančių tinkamumą valstybės tarnybai nėra („neprikaištingos reputacijos“ apbrėžimo kokiame nors įstatyme taip pat nepavyko rasti), ir viskas paliekama „subjekto diskrecinei teisei“. Kalbant žmonių kalba, sprendimas iš esmės vis tiek galės priklausyti  nuo „myliu-nemyliu“, „patinka-nepatinka“.

Na, ir dar nuo turimos įslaptintos informacijos dėl „asmens galimai rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos“. Čia tai jau man, kaip ne teisininkui, visiškas kosmosas: jei nusikalstama veika daroma ar padaryta, tai asmuo, mano suratimu turėtų būti teisiamas. „Galimai rengiama nusikalstama veika“ man primena pažymas dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, „Alitos“ ir „Lietuvos jūrų laivininkystės“ privatizavimo istorijas.

Įdomiausia yra tai, kad įslaptinta informacija, kurios pagrindu pagal suteiktą „diskrecinę teisę“ galima priimti sprendimą kaip S.Skrinsko atveju, pats S.Skrinskas susipažinti negali. Nebent – per teismą.

Sakykit ką norit, bet man viskas šiek tiek primena laikus, kurie, atrodo, jau praėjo: kažkas kažką žino apie tave, bet tu apie tai nieko nežinai ir sužinoti negali, nes tai valstybės paslaptis. Tačiau ta paslaptis lemia, kad negali pretenduoti į tam tikras pareigas.

Jau minėtas S.Skrinskas šia prasme yra labai geras pavyzdys. Žmogus užima visuomenines pareigas, dėsto studentams ir staiga – E.Masiulio ir STT ar kitų „kompetentingų institucijų“ sprendimu – netinkamas. Kodėl – niekas nepaaiškina, tačiau šešėlis mestas.

Tad gal geriau būtų tokius sprendimus visiems paaiškinti. Ir įstatyme aiškiai nurodyti, kokie nusižengimai ar buvę nusikaltimai tapo kliūtimi tapti valstybės tarnautoju.

Antraip gali atsitikti taip, kad „diskrecinė teisė“ taps labai gera priedanga tokiems politikams kaip, pavyzdžiui V.Navickas į aplink save suburti tokios pat „nepriekaištingos reputacijos“ valstybės tarnautojus kaip ir jis pats.

O Lietuva pamažu taps demokratine-policine valstybe, kurioje karjera priklauso nuo specialiųjų tarybų turimos informacijos apie galimai rengiamas nusikalstamas veikas.

(8 balsų, vidurkis: 4,50 iš 5)
Loading...
  • TIMIS

    Gal ir neblogas pavyzdys, tik nuo kada Ponui AR parūpo ką kiti sneka? :) Galima manipuliuoti kalbomis tik kokioj geltonojoj spaudoj ar kur, bet mesti seseli nederetu ant kito zmogaus. Tikiu jei uzklaustum gautum atsakyma bent jau apstraktu :) O jei zmogus skaito paskaitas tai nereiskia, kad gali skaityt ir papkes su grifa „slaptai“, ar as ne teisus? O gal jis prisipazines buves kgb agentas, jam berods pavisinimas negresia, jei jis prisipazino. O isvardint konkrecius atvejus tai turbut nera galimybiu. Viskas formuojasi eigoje. Neimanoma visko numatyti.

  • Regis

    „Abejotinos reputacijos žmonėms ne vieta valstybės tarnyboje“, – teigia Prezidentė.“ šaltinis: (http://president.lt/lt/spaudos_centras_392/pranesimai_spaudai/abejotinos_reputacijos_zmonems_ne_vieta_valstybes_tarnyboje.html)

    Na nežinau, mano galva arba yra kažkas dėl ko reputacija yra abejotina arba nėra. Jeigu tau niekas nepasako skundi sprendimą teismui ir teisme tegu pasako. Kas geriau, ar, kad visa įmanoma medžiaga dėl pretendento patikrinama prieš jį priimant ar, kad vėliau faktai lenda per visus galus (spaudą, tv ir t.t.). Jau nekalbant apie tokio tikrinimo griežtą reglamentavimą.

    Konstitucijos 31 straipsnis sako, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą, tas taip, bet ar šis Konstitucijos straipsnis sako, kad žmogaus reputacija atlikus bausmę už padarytą nusikaltimą pasidaro vėl nepriekaištinga arba pasidaro ne be abejotina?

    S.Skrinsko atveju jeigu jis tikrai skriaudžiamas E.Masiulio ir kompanijos tegu kreipiasi į teismą. Ir matyt tas pats E.Masiulis tą puikiausiai supranta, kad taip gali atsitikti. Ir čia jau svarbu ar visgi S.Skrinskas yra švarus ar tik mano tokiu esantis.

  • Fredis*

    Vilniaus mero Viliaus Navicko pavardė šiame tekste paminėta be reikalo. Jis niekaip nesusijęs su tekste gvildenamomis, aptariamomis problemomis.

  • Artūrai, noriu paaiškinti apie asmens galimai rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos. Man tenka pabendrauti su STT, ONTT ir KGB kontržvalgybos (nemaišykit su 5 skyriumi!) daugiamečiu darbuotoju. Tiesiog tose tarnybose (plius dabartiniame, mano manymu kišeniniame, VSD) būna operatyvinės informacijos apie vieną ar kitą slaptai sekamą asmenį. Sistemos bėda yra ta, kad neretai žmonės sekami be jokių prokurorų ar teismų sprendimų (nors paskutiniu metu tai po truputį išgyvendinama). Dėl to bet kokiu atveju neišnyksta tikimybė, kad ta informacija bus tendencingai naudojamasi – būna atvejų, kad informacijos jokios nėra (kaip sakant žmogus švarus), bet atsiranda kažkokios pažymos… Ta sistema, iš tiesų, supuvusi iš pagrindų – taip kad yra tokia kokia nors informacija apie konkretų žmogų ar nėra, jei jis kažkam netinkamas (kam?), tai jam bet kokiu atveju užsidegs raudona šviesa… Ir visai nesvarbu kokius įstatymus šiuo klausimu pasiūlys Prezidentūra (nemaišykite – Prezidentė viena to nedaro).

  • lv

    Gal Prezidentei tiesiog pabodo laukti…?
    Nes prieš pusantrų metų (2009-05-13) gana konkretų (nors ir labai panašų į kitų sričių, pvz., advokatūros) nepriekaištingos valstybės tarnautojo reputacijos apibrėžimą ir įstatymo nuostatas, palengvinančias (įgalinančias) kovoti su prasta reputacija (iš esmės ir su korupcija) valstybės tarnyboje, teikė Agnė Bilotaitė:
    http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=343695&p_query=&p_tr2=

  • albinas

    Sitas istatymas (pataisa), manu yra populistika didziosiom masems. O siaip, sita pataisa kaip tik sudarys salygas neprileisti prie valdzios „nenusipelnuosiems“ pilieciams.

    • Regis

      O pats ne iš didžiųjų masių? :)

  • azartas

    Navickas ir nepriekaištinga reputacija… tikrai niekaip nesusiję, be reikalo jis čia paminėtas.

  • Rūta

    Manyčiau, jog įstatymas kaip tik yra pakankamai liberalus, pataisose net neužsimenama apie kandidato artimus asmenis, pvz. valstybės tarnautojas yra nepriekaištingos reputacijos, o jo(s) sutuoktinis teistas už kontrabandą/kyšio davimą/terorizmą etc.
    Maža to, įstatymas neliečia asmenų, kurie dirba pagal darbo sutartis, tokių žmonių pilna kiekvienoje valstybinėje įstaigoje, o iš esmės tie žmonės turi viešojo administravimo įgaliojimus, vykdo tas pačias funkcijas kaip valstybės tarnautojai, tik jie neturi prievolės deklaruoti turtus, jiems netaikomas VTEK nuostatos, jie gali dirbti be leidimo kita darbą ir gali būti teisti su galiojančiu teistumu, formaliai nors ir H.Daktaras galėtų triūsti šiame darbo bare:)

  • Giedrius V.

    Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnis apibrėžia kas yra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, tiesa pirma straipsnio dalis sako „Šiame Įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas…“, taip išeitų, kad kituose įstatymuose šios sąvokos turinys gali būti kitoks, kas suponuoja pačios sąvokos trivialumą. Tačiau jeigu galima viename įstatyme minėtosios sąvokos turinį išsamiai išdėstyti, tai būtų galima šitai padaryti ir valstybės tarnybos įstatyme.

    • lida

      Reputacija maldos namuose ir alubaryje – tas pats ?

      • Giedrius V.

        Reputacija, mano subjektyviu supratimu, tai individo santykis su kitais žmonėmis, kitaip sakant – sociumu. Tas santykis nusako ko galima tikėtis iš vieno ar kito individo. Dar manau, kad ją galima sinonimiškai apibūdinti kaip tai, ką Schopenhauer’is vadina pilietine garbe – „ji remiasi prielaida, kad mes besąlygiškai gerbiame kiekvieno teises ir todėl niekuomet savanaudiškai nesigriebiame neteisėtų arba įstatymais draudžiamų veiksmų“, savaime suprantama, kad žmogus nepateisinęs šios prielaidos, t.y. negerbiantis kito teisių ar besigriebiantis neteisėtų ir įstatymais draudžiamų veiksmų tą pilietinę garbę – arba kitaip reputaciją – praranda.

        Jei darysim prielaidą, kad alubaryje lankosi tik negarbingi piliečiai, o maldos namuose atvirkščiai – tik garbingi, tuomet reputacija vienoje ir kitoje įstaigoje besilankančiųjų skirsis, tačiau realiame gyvenime tie patys žmonės ir alaus bokalą kilnoja ir meldžiasi, taigi reputacijos sąvokos turinys tiek vienoje įstaigoje, tiek kitoje bus toks pat ir artimas dar Schopenhauer’io išsakytajam.

        Suprantu Jūsų norą parodyti reputacijos trivialumą per dichotomijas, tačiau pastarosios ir įrodo sąvokos pastovumą:
        Jūsų jau minėtieji maldos namai ir tarkim kokia įkalinimo įstaiga. Reputacijos turinys tiek vienoje tiek kitoje įstaigoje kardinaliai skirsis, bet kaip jau minėjau, reputacija tai santykis su visuomene, o įkalinimo įstaigos skirtos nuo jos atriboti negarbingus piliečius, taigi reputacijos sąvokos turinys įkalinimo įstaigoje niekaip negali kenkti šios sąvokos tikrajam turiniui ar kaip nors parodyti jo nepastovumą.

        • lida

          Apie įkalinimo įstaigas, berods, nieko nesakiau. Taigi santykis su visa visuomene ir atribojimas nuo jos gal ir ne prie ko, nes pav. ginklų ir šaudmenų kontrolei svarbiau numatomas tam tikras elgesio modelis disponuojant ginklu, o ne reputacijos savokos grynumas pagal Schopenhauerį, įstatymas turi savo taikymo sriti, juo siekiama konkrečių tikslų. Alubaryje gali lankytis tie patys garbingi piliečiai kaip ir maldos namuose, tačiau elgsis jie gal nebūtinai kaip bažnyčioj ? Tas pats žmogus gali elgtis skirtingai įvairiose aplinkose, alubaryje turėti išgertuvių zavadilos reputaciją, bažnyčioje – pamalduolio ir atitinkamose aplinkose elgesio modelis atitiks reikalaujamą „nepriekaištingos reputacijos“ turinį. Tikiu, kad kai kam būtų aiškiau, jei įstatymas įtvirtintų universalią grožio, kuris, beje išgelbės pasaulį, sąvoką. Beje, įstatymuose, priklausomai nuo jų paskirties ir tikslų, įtvirtintos netgi skirtingo turinio „šeimos“ savokos.

          • Giedrius V.

            Ar aš taip neaiškiai dėstau mintis ar tik Jūs neatidžiai perskaitėte?

  • Skeptikas

    mano galva, Lietuvoje tvarkytis reikėtų pradėti nuo to, kad atsakingų postų valstybėje neužimtų, pavyzdžiui, lezbietės, viešai meluojančios, kad jos ne lezbietės. T.y. šalinti reikėtų už melą.
    O kas dėl valstybės tarnautojų, tai ko iš jų norėti, kai pati prezidentė atvirai laužo Konstitucijos 83 straipsnio 1 dalį, imdama atlyginimą iš ES institucijų. Kažin, ar čia dar nėra ir interesų konflikto: juk ES ir Lietuvos interesai nebūtinai sutampa. Kaip rusai sako, kas už merginą moka, tas ją ir šokdina.
    (Кто девушку ужинает, тот её и танцует)

    • Jonas III

      Ar Jūs tik homoseksualumo ekspertas ar ir pats jiems priklausote?

    • nerijus

      Skeptikai

      Geras pastebėjimas dėl mokamo atlyginimo.
      Mes, Piliečiai, kaip bitelės sunešame biudžetą. Ji, privalo iš jo pasiimti atlygi už atliktą darbą MŪSŲ VALSTYBEI, o ne ES.
      Nebent, ji ir toliau jiems dirba?..
      Man, kai atsisakė mūsų algos, kaip įžeidimas.

  • nerijus

    Vakar,per vieną komercinę TV, buvo parodyta reklama apie naujai sukurtą puslapį, kuriame galima bus diskutuoti apie politiką…
    Fone galima buvo įžvelgti ir vienos partijos „paveikslėlį“ ( Liberalų sąjūdžio ), kuris, kaip aš supratau, yra iš šio puslapio „paveikslėlis“?..
    Pranešėjas, kuris reklamavo puslapį, teigė, jog rinkimuose nedalyvaus. Kas nedalyvaus: jis ar, galimai, reklamuojama partija?..
    Jei tai tiesa, tai galima teigti, jog tai buvo paslėpta politinės partijos reklama, Ką į tai Žurnalistų etikos sargai?..

  • lida

    Sutinku su A.R. Pataisos antikonstitucins.

  • Evaldas

    Šiaip normalūs žmonės mato aplink save ir blogų, ir gerų dalykų. Netgi drįsiu spėti, gerų dalykų mato daugiau. Skaitant tavo, Račai, straipsnius, susidaro vaizdas, kad viskas aplink yra tik blogai ir viskas yra neteisinga. Todėl siūlau tau nevargti šitaip. Prašyk didelėmis raidėmis „LIETUVOJE VISKAS YRA TIK BLOGAI IR TIKTAI NETEISINGA“ ir galėsi uždaryti savo tualetblogį. Pagalvok. Kiek laisvo laiko atsirastų…

    • mielas Evaldai, pirmiausia norėčiau atkreipti tamstos dėmesį, jog kiaulių kartu neganėme, todėl tujinti vienas kitą neturime pagrindo. Savo kiaulytes galite taip šaukti.

      Antra, jei į gyvenimą žiūrite pro savo išvietės širdelę, tai visiškai nereiškia, kad ir visi kiti yra pasirinkę tokį kaip tamstos gyvenimo būdą.

      Todėl geriau rūpinkitės savo laisvalaikiu ir savo vargais. Aš savaisiais ir be tamstos dundukiškų patarimų puikiai tvarkausi.

      Ir, beje, du kartus pakartotos kvailos mintys netampa protingesnės, todėl leidau sau viena iš pasikartojančių tamstos minties srautų pasiųsti į šiukšliadėžę.

  • Gerbiamas Evaldai, aš Jums išversiu. Gerbiamas A. Račas Jus pavadino siaurapročiu. Vertėjui nedera interpretuoti ir komentuoti jo verčiamos kūrybos, tačiau šiuo atveju nieko negaliu padaryti su savimi ir perlipdamas savo profesinės etikos ribas viešai pareiškiu savo pritarimą autoriaus išreikštai minčiai. Pagarbiai.

  • ”Galimai rengiama nusikalstama veika” – gali būti, kad aš pats, būdamas nekaltu dievo tvariniu, jau dabar rengiu nusikalstamą veiką, kurią įvykdysiu už kokių maždaug dvidešimt penkerių metų skaičiuojant nuo dabar, galimai pats to dabar visiškai nesuvokdamas. viešpaties keliai nežinomi ir aš visiškai atsiduodu jo malonei, kad vestų mane, savo avelę, gyvenimo keliu, net jei už tai galimai grėstų ir kalėjimo grotos. Kad ir tolimoje ateityje. atleisk mums viešpatie, mes nežinome ką darome. aleliuja.

  • a

    tu istatymu stirtos prikurtos ar kas nuo ju keiciasi,ar juos kas skaito,ar ju kas laikos,kam reikia istatyma pritaiko,kur savas apeina,jei premjeras stoja ne i rinkeju puse o kazkokiu tarpininku,ko verta tie ju istatymai,meslo kruva,ir alternatyvu nera,belieka prisitaikit ir gyvent kaip vergui.

  • Justinas

    Mano nuomone, šioje vietoje nereikia kelti nerimo. Jeigu kokie nors įstatymo punktai atsisuks prieš žmogų dėl subjektyvių priežasčių, šiam visada išlieka galimybė kreiptis į teismą. O šis gali prašyti Konstitucinio Teismo (KT), kad išaiškintų įstatymą, ar šis atitinka Konstituciją. Juk KT ir yra sukurtas kaip tam tikras saugiklis nuo kvailų politikų įstatymų.
    Kalbant apie nepriekaištingos reputacijos asmenis, tikrai keista, kad įstatyme neapibrėžta koks tai yra asmuo. Aš pats nesu teisininkas, bet spėju, kad kituose panašios specifikos įstatymuose tai yra numatyta. Jeigu ne – paliekama terpė subjektyviems ir asmeniniais interesais paremtiems sprendimams. O tai jau tikrai neprives prie skaidrios valstybės tarnybos. Greičiau, priešingai – prie išsigimimo. Juk ir Smetonos laikais Lietuvoje buvo panašiai. Tik dabar į tai, deka žiniasklaidos, bandoma atkreipti dėmesį.
    Taip pat mano dėmesį patraukė, kad įstatymu specialiosios tarnyboms paliekama terpė neteisėtam sekimui. Bet gal aš šioje vietoje klystu, galbūt kokia nors Kultūros ministerija (KM) kreipsis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), ši kreipsis į teismą dėl sankcijos sekimui ir viskas toliau vyks įstatymų numatyta tvarka. Bent jau norisi tikėti, kad taip bus. Bet kadangi mes gyvename tokioje valstybėje, kur įstatymo raidės paiso tik principingi, sąžiningi žmonės, o kiti – tada, kai prireikia, tad galbūt teks ateityje išgirsti faktų, kad STT asmenis seka neteisėtai.

  • Regis

    Kas čia tokio:

    http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/lietuvos-naujienos/teisesaugininkai-gales-tiesiogiai-gauti-informacija-apie-itariamuju-telefono-pokalbius-ir-elektronini-pasta-194-122591

    Ar žurnalistai visuomenei pateiks daugiau informacijos? Įvairiausių nuomonių, kitos informacijos ir t.t.

  • Pingback: D.Kreivio istorija: jau nebejuokinga. Arba – kieno užsakymus vykdo STT? | Artūras Račas()