Dar vienas testas: finansinės žinios

Paskatintas Mr.Script’o, pasitikrinau ir savo finansines žinias.

Rezultatas štai toks:

Jūsų rezultatai:

  • Asmeninių finansų srityje – teisingų atsakymų: 70 proc.
  • Finansų srityje – teisingų atsakymų: 90 proc.
  • Ekonomikos srityje – teisingų atsakymų: 100 proc.
  • Viso teisingų atsakymų: 26

Iš tikrųjų tai teisingų atsakymų turėjo būti 27, nes į 25 (finansų srities)  klausimą (Už Vyriausybės obligacijas mokamos mažesnės palūkanos nei už bendrovių obligacijas. Kodėl žmonės vis vien į jas investuoja?) tikrai atsakinėjau teisingai.

O asmeninių finansų srityje suklydau atsakydamas į 1,5 ir 10 klausimus.

Viso klausimų buvo, berods, 35.

Sakyčiau, kaip žurnalistui su istoriko diplomu, visai neblogai…:)

Jei kas nors norės pabandyti – jis čia.

Dar kartą ačiū Antanui.

(5 balsų, vidurkis: 4,20 iš 5)
Loading...
  • aas

    „Už Vyriausybės obligacijas mokamos mažesnės palūkanos nei už bendrovių obligacijas. Kodėl žmonės vis vien į jas investuoja?) tikrai atsakinėjau teisingai“

    na.. atsakius teisingai atsakymas uśkaitomas.. matyt visgi neteisingai atsakyta buvo..

    iš esmės – perka dėl mažesnės rizikos.

  • Regis

    Asmeninių finansų srityje – teisingų atsakymų: 90 proc.
    Finansų srityje – teisingų atsakymų: 90 proc.
    Ekonomikos srityje – teisingų atsakymų: 70 proc.
    Viso teisingų atsakymų: 25

    Ajai, pasirodo nežinau kaip skaičiuojami mokesčiai nuo darbo užmokesčio. O į kitus klausimus tiesiog reikėjo atidumo (ne taip skubėt) pvz. kas yra VILIBOR.

  • Giedrius V.

    Asmeninių finansų – 100
    Finansų – 90
    Ekonomikos – 100

    Žinojau, kad laiduotojas tai ne laidotuvių biuro darbuotojas, bet nemaniau, kad jis atsakingas už skolininko įsipareigojimų vykdymą :)

  • Genijus

    Hmm…
    Kaip įmonės vadovas (ach, tas nelemtas įprotis visus finansinius klausimus uždavinėti buhalterei :) su ekonomisto diplomu, pasirodžiau ne taip ir genialiai: 60, 70, 90, viso teisingi 22 :)
    Tik tiek, kad galiu pasiguosti, jog kai kurie dalykai, į kuriuos atsakiau neteisingai, manęs paprasčiausiai (dar/jau) nedomina :) Todėl ir ne(be)įeina į mano bendrąjį išsilavinimą. Esant reikalui, viską juk galima labai greitai sužinoti – informacijos amžiuje gyvename.
    Va, dabar planuoju pirkti televizorių – tai kol kas mažai ką žinau apie LCD/LED/plazmą, HDTV, įvairiausias jungtis, antžemines ir kabelines skaitmenines, 3D ir dar šimtą visokių kitų nesąmonių. Testo tikrai neišlaikyčiau :) Bet neužilgo viską vienu prisėdimu išsiaiškinsiu :)

  • nu va, kaip proletaras suklydau tik vienam klausime (kur pristatyt sugadintus banknotus).

    gal todel, kad proletarai i banknotus vynioja dovanas (ziu http://www.youtube.com/watch?v=xXj-oQm-NbE )

  • samogitian

    cia, kad visi zinotu, koks racas cool finansuose, nors ir istorikas. tai bent!

    • mielas samogitian, kai neturite ką pasakyti, geriau bandykite atrodyti protingas.

  • Quantum

    Vakar skambino iš Swedbank ir siūlė „asmeninio finansų vadybininko“ (ar kažkaip panašiai) paslaugas. Galvojau, kuo aš ten jiems toks ypatingas, o pasirodo, tai viena iš reklaminės kampanijos dalių. Bet kuriuo atveju, anketą man pasirodė profesionali. Tik reikės pagalvoti kaip pagylinti ekonomikos srities žinias :)

    • Arturas

      „pagylinti ekonomikos srities žinias“

      O ką, Gylys vis dar dėsto?

      • Julius

        Beje, desto :)

      • Quantum

        Ir gramatikos :)

    • aušra maldeikiene

      anketa visai ne profesionali. Anketa reklaminė.

      • Tas, kurs A.Račui neegzistuoja

        norėjau tą patį pasakyti – tarp elementarių ekonomikos klausimų paslėpta banko indėlių reklama – gal kartais testo atsakytojas susidomės ilgalaikiu indėliu.

  • * Asmeninių finansų srityje – teisingų atsakymų: 80 proc.
    * Finansų srityje – teisingų atsakymų: 70 proc.
    * Ekonomikos srityje – teisingų atsakymų: 50 proc.
    * Viso teisingų atsakymų: 20

    Neblogai sakyčiau, kaip nieko nebaigusiam :)

  • mdxacuk

    * Asmeninių finansų srityje – teisingų atsakymų: 10 proc.
    * Finansų srityje – teisingų atsakymų: 10 proc.
    * Ekonomikos srityje – teisingų atsakymų: 30 proc.
    * Viso teisingų atsakymų: 5

    Neblogai, sakyčiau, spaudant užsimerkus kaip papuola, neskaitant ir nesigilinant.

    • WU

      Užskaitau, ne testais su vienu iš trijų teisingų atsakymų žinios tikrinamos.

    • „myliu“ Račą

      šaunuolis:)

  • ooo

    mdxacuk, spėju tamstos balsavimas nebus įdomus swedbankio sistemai, kadangi, jie tai daro ir dėl savės, ten buvo toks klausimas

    14. Šalyje infliacija lygi 4 proc. Numatomas darbuotojų atlyginimų augimas. Kuria ekspertų prognoze dirbantieji turėtų labiau džiaugtis?
    Numatomu realiu 3 proc. atlyginimų augimu; X
    numatomu nominaliu 3 proc. atlyginimų augimu;
    numatomu nominaliu 6 proc. atlyginimų augimu;
    numatomu realiu 2 proc. atlyginimų augimu.

    Ir dar keli panašūs, atsifiltruoja taip sakant mechanistinį-neįdomų respondentą.

  • Fredis*

    atspėjau 25, suplyšusių banknotų bet kuriame banko skyriuje man nepriėmė, sako eik ten ir ten, tai suklijavau lipnia juostele ir grąžinau atgal į pinigų cirkuliaciją turguje… faktiškai atspėjau 26, ypač apmaudžiai suklydau neatspėjęs ekonomikos vieno ciklo fazių skaičiaus, žinojau, kad 4, tačiau kažkodėl paspaudžiau 2. Dabar labai kremtuosi, nes būčiau aplenkęs patį didijį Maestro, Direktorių poną Račą :)

    • Regis

      Fredi, tarp atspėjau ir žinau labai didelis skirtumas. Kaip ir tarp Fredžio ir „pono Račo“ :). O beje iš kur pas tave suplyšę banknotai? Lankaisi prastos reputacijos vietose?

      • Taip, mano asmenybė marga kaip genio, tenka visur pabūti, pažinti gyvenimą ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus…

  • nerijus

    Ekonomiką mokiausi dešimtukais :)
    Čia sugraibiau tik 40 proc. teisingų atsakymų :)

    Asmeninę ekonomiką valdau 90- 95 proc., o likusius 10- 5 proc. palieku žmonai :)
    Čia sugraibiau vos 50 proc., o kiti liko bankui…

    Ir, kažkoks dar buvo, kur sugraibiau tik 50 proc.
    Viso: 14 teisingų atsakymų. Net sarmata :)

    p.s. žinoma, tai tik banko marketingas ir puiki reklama.

    • Regis

      Sarmata, ne sarmata, bet Swedbank’ą manau sudomintum :). Plačios erdvės lankoms apie geriausias paslaugas. Spėju, kad tos apklausos vienas iš tikslų išsiaiškinti kiek tarp skirtingų uždirbančiųjų kategorijų yra finansiškai gerai neišprususių žmonių. O juk jie ir yra patys vertingiausi medžiojimui.

      • nerijus

        Regi

        Į bankų avantiūras nelendu ir nelysiu ;)
        Suprantu, kad čia jų viešųjų ryšių akcija- reklama ir nieko daugiau.
        Galiu tik pasakyti tiek, kad nereikalingos informacijos, savo makaulėn, nekišu. :)

  • Darius :)

    Asmeninių finansų srityje – teisingų atsakymų: 70 proc.
    Finansų srityje – teisingų atsakymų: 90 proc.
    Ekonomikos srityje – teisingų atsakymų: 60 proc.
    Viso teisingų atsakymų: 22

  • Darius :)

    nedaug truko iki 60/90/60 :)

  • Mantas

    tai 4 metai veltui…

    • nerijus

      Po mokslų- Taip.

  • “’kaip žurnalistui su istoriko diplomu, visai neblogai…“’ Kokia įdomi žinia. Tai Jūs kolegos su Valatka? Gal net kartu mokėtės? Apie tai, kad jis istorikas jis man papsakojo dar tada, kai dirbo „Tiesos“ reorterių sk. vedėju.

    • mielas Marteli, mūsų laikais sakydavo, kad istorikai tik tie, kurie baigia Vilniaus Universitetą…:)

      • austras

        Gerbiamas Artūrai, o Jūs pats vertinat istoriko diplomą ir gautas žinias?

        P.S.Man asmeniškai VU reiškia nemažai (kadangi VU Lietuvoje gal labiausiai asocijuojasi su žodžiu universitetas), ypač jei palyginčiau su seniau dirbtu darbu ministerijoje.

        • mielas Austre, Universitete įgytas žinias vertinu puikiai. Mano subjektyvia nuomone, tai buvo tikrai aukštasis universitetinis išsilavinimas.

      • O Valatka ką baigė?

        • mdxacuk

          Taigi VPI, negi nesimato?

    • mdxacuk

      Alternatyva, kaip suprantat, VPU. Buvo anais laikais ten fizinis lavinimas/istorija ir fizinis lavinimas/geografija specialiai tiems, kurie jau niekur niekur kitur netraukdavo. Tikriausiai buvo ir gryna istorija tiems, kas ir fizinio lavinimo netraukdavo.

      Tiesa, Valatka dar ir 10 metų senesnis.

      • mdxacuk

        Pardon, tada buvo VPI.

  • Truputėlį Swedbankas susapnavo, kad ekonomikos ciklas keturias fazes turi. Ar matėte kur nors straipsnį, kur rašo, kad ekonomikos nuosmukis jau baigėsi, bet atėjo krizės fazė?!? Visi normalūs grafikai spalvinami dviejų spalvų dryžiais – recesija pilkai, augimas – baltai.

    • Vytautas

      Remiantis ekonomikos teorija, vienas ekonomikos ciklas turi keturias fazes, t. y. pakilimą, klestėjimą (arba bumą), nuosmukį ir krizę. Šios keturios fazės pasikartoja ta pačia seka, tačiau ne tais pačiais intervalais, sudarydamos ekonomikos arba verslo ciklus.

  • Gana vidutinis testas, bet dekui uz nuorodas.

  • O kelintais metais valdė Švarnas?

  • Auksinis kardas

    Asmeninių finansų srityje – teisingų atsakymų: 100 proc.
    Finansų srityje – teisingų atsakymų: 100 proc.
    Ekonomikos srityje – teisingų atsakymų: 70 proc.
    Viso teisingų atsakymų: 27

    Dargi kaip vidurnakčiui – visai negėda, šimtukai netgi netikėti. Praskrido fiskalinė politika, NPD sąlygos ir fazių skaičius (jų pakaktų ir dviejų :-). Visai padorus testas.

  • sataniuga

    Na asmeninių finansų srityje prilygau gerb. Račui, finansų srityje irgi, o štai iš ekonomikos tik 50:( Esu namisėda spekuliantas. Vadinasi gerb. Račas yra tarptautinio lygio namisėda? Nes kiek žinau, biržoje nespekuliuoja, nebent labai tyliai:)

    • mielas sataniuga, prekyba biržoje padėjo man pasistatyti namą.

  • sataniuga

    O man, deja, padėjo tik žilų plaukų užsiauginti :) Šiaip ar taip, darbas naujienų agentūroj turi savų privalumų. Smagu, beje, kad netapote pasikėlęs nuvorišas:)

  • Stasaitis, už kurio kažkas slepiasi :)

    „Pažiūrėkit, koks aš, A.Račas, kietas, kaip gerai ekonomiką išmanau, net ne 25, o 27 teisingi atsakymai!“.

    Truputį nekuklu, ar nėra daugiau kam pasigirti, kaip tik bloge laukti pašaliečių panegirikos? Kietas, tamsta A.Račai, tikras ekonomistas. Gaila tik, matematikos bei logikos srity yra kiek spragų…

    • mielas Stasaiti, skaitant tamstos komentarą, man susidaro įspūdis, jog esate dundukas. Todėl siūlau tamstai padiskutuoti apie matematiką ir logiką – išsiaiškinsime, kur ir kiek yra spragų. Žinoma, jei norite.

  • Stasaitis, už kurio kažkas slepiasi :)

    Tai kad nebereikia, p. A. Račai. Tamsta matematikos bei logikos žinias jau puikiai parodėte komentuodamas mano 2009-01-19d. publikaciją „Nauja mokesčių sistema stebina kvailumu“. Gal kiek nevykusiai ir per painiai, tačiau aš tesiekiau atskleisti, kad „Naktinės mokesčių reformos“ autoriams būtų užtekę NPD padidinti iki 393Lt (berods) ir virš 3150 Lt pajamu taikyti jau 21% pajamu mokestį. Kaip ir tai, kad „naujas“ PSD mokestis, sukėlęs tiek aistrų, buvo ir anksčiau, tik jis buvo „paskendęs“ anksčiau mokėtuose 24-iuose procentuose pajamų mokesčio, kurį administruodavo įmonių buhalteriai.

    Dabar A.Račas kalba apie logiką, matematiką, o kritikuodamas mano publikaciją A. Račas nesivargino gilintis į esmę, skaičius bei logiką, o tik sukėlė audrą stiklinėje (savo „blog‘e“). Neišgirdau NĖ VIENO argumento, kur publikacijoje kur nors netiesa, už tai kiek buvo emocijų ieškant „kas slepiasi už paslaptingojo S.Stasaičio“ bei logikos stokojantys argumentai, kad „S. Stasaitis to parašyti negalėjo“ – irgi be jokių argumentų, vien emocijos.

    Laikas parodė, kad aš ir mano bičiuliai iš esmės buvome teisūs. Skubota „Naktinė“ mokesčių reforma biudžeto skylių nė iš tolo neužkišo, tik sujaukė buhalteriją, privertė perdaryti milijonus kompiuterinių buhalterinių programų. Gal ir tai neigsite?

    Tikras vyras pripažintų savo klaidą ar bent patylėtų nesisvaidydamas įžeidinėjimais. Labai nesolidu, p. A. Račai, nekalbant apie tai, jog už viešus įžeidimus yra atsakomybė.

    • mielas Stasaiti, mano manymu, raktiniai žodžiai šiame komentare yra „mano bičiuliai“, „sujaukė buhalteriją“ ir „tikras vyras“.

      Labai svarbu yra ir tai, kad pagaliau sužinojote, jog PSD mokestis nebuvo naujai įvestas, kaip kad teigėte savo (?) straipsnyje prieš pusantrų metų.

      Tiesa, norint kalbėti apie biudžeto skyles, gal reikėtų aplankyti Finansų ministerijos puslapį ir ten susirasti biudžeto surinkimo duomenis.

      Apibendrinant – šis tamstos komentaras ir pastarojo meto rašiniai žiniasklaidoje nekeičia mano nuomonės, kad anam rašiniui savo pavardę paskolinote.

      O kai dėl viešų įžeidinėjimų ir atsakomybės – tai neturiu ką pridurti. Mano nuomonė apie tamstą jau buvo išdėstyta ir ji nesikeičia.

      Ir nesupratau, ką turėjote galvoje kalbėdamas apie viešus įžeidinėjimus ir atsakomybę

  • giedrius

    • Asmeninių finansų srityje – teisingų atsakymų: 90 proc.
    • Finansų srityje – teisingų atsakymų: 90 proc.
    • Ekonomikos srityje – teisingų atsakymų: 70 proc.
    • Viso teisingų atsakymų: 25

    hm, neblogai

    pasirodo, nežinojau, kad sugadintus banknotus galima nunešti į bet kurį banką :)

  • Stasaitis, už kurio kažkas slepiasi :)

    Arūnai;
    Niekas ir neteigė, kad iki reformos sveikatos draudimo nebuvo. Žodis „įvestas“ ar „atskirtas“ – tik detalės, kaip ne esminės detalės tie jūsų „raktiniai žodžiai“, sąmokslo teorijų kūrimas, ieškojimai, kas už ko slepiasi etc.

    Kas iš to, kad ministerija vykdo mokesčių rinkimo planą? Man tai primena prasiskolinusio benamio džiaugsmą radus banknotą. Nes Finansų ministerija tuoj vėl stovės milijardinės skylės vidury su ištiesta ranka, prašydama vėl paskolinti eiliniam pravalgymui. Jau matėm A.Kubiliaus „reikšmingą“ (vadovėliai rašys :) butaforinį 9% BVP biudžeto deficito sumažinimą 2009 m., kai tų metų realios biudžeto pajamos ir išlaidos lyginamos su G.Kirkilo vyriausybės laikais sudaryto išpūsto 2009 metų valstybės biudžeto plano, kai apsirūkęs tas pypkiuotojas gal per dūmus nematė jokios krizės.

    Kiek stebiu per TV, esat protingas žmogus ir, atrodo, doras. Daug kur jums pritariu, tik kartais esat užsispyręs lyg ožys.

    Geriau už visus išvedžiojimus būtų, jei atrastumėte tuose mano paskelbtuose skaičiuose, lygtyse ar lentelėse klaidų – tai būtų geriausias matematikos ir logikos demonstravimas.

    Kartais mąstau, kad GPM keitimas labiausiai susijęs su PSD tarifo išskyrimu ir dėl to sumažėjusiu GPM permokų grąžinimu? Bet skirtumas, lyginant su 2008 m., turėtų būti vos apie 150 mln. Lt. Mažoka, bet gal to buvo siekiama?

    Jei kas man nurodys klaidas (išskyrus nereikšmingą, kad praleidau vieną skliaustą), aš, skirtingai nei elgiasi A.Račas, vyriškai klaidą pripažinsiu ir neįžeidinėsiu kitų vietoj argumentų vadindamas „dundukais“.

    • mielas Stasaiti, nelabai suprantu, ko tamsta iš manęs norite? Juk pasakiau gana aiškiai – maniau ir tebegalvoju, kad aną straipsnelį apie mokesčių reformas parašėte ne jūs ir kad jame esantys skaičiavimai buvo taip pat ne jūsų. Jūsų rašiniai iki ir po ano šedevro tą labai akivaizdžiai liudija.

      Pačių skaičiavimų niekada neginčijau, nes kvaila būtų ginčyti matematines formules kai kalbama apie kompleksą priemonių, kuriomis buvo siekiama sumažinti deficitą ir šiek tiek nuskaidrinti mokesčių sistema. PSD atskyrimas šiuo požiūriu kaip tik buvo tokia priemonė, ką labai gerai pamatėme šiemet.

      Tamstos vienintelė klaida, spėju, yra ta, kad žiūrite tik į savo piniginę ir viską matuojate per tuos 17 ar kiek ten jų buvo padidėjusį GPM.

      Ir dar negaliu susilaikyti nepastebėje, jog iš to, kad šiuo metu yra vykdomas mokesčių surinkimo planas yra tai, kad valstybės skolos augimas pamažu stabilizuosis ir ateityje mokesčius reikės didinti mažiau nei juos būtų reikėję didinti, jei planas būtų nevykdomas ir jei tokie kaip tamsta atlyginimus ir toliau būtų gavčę pagal autorinę sutartį, nemokėdami nei PSD nei „Sodros“ mokesčių.

      • filosoffas

        O iki kokio dydžio gali augti valstybės skola? Jei skolos augimas stabilizuosis,tai vis tiek reikš skolos didėjimą.Skola mano supratimu tai dopingas kuris greitina ekonomikos procesus. Būtent skola lemia tuos keturis ekonomikos ciklus, skola sukelia burbulus ir iškreipia BVP dydį. Skola skatina vartojimą ir resursų eikvojimą, skola sukuria gero gyvenimo iliuziją, ir atideda realius problemų sprendimus vėlesniam laikui. Skola kelia ir kaupia problemas, bet jų nesprendžia. Nesvarbu ar tai valstybės skola, ar asmeninė skola, jos abi turi vieną bendrą parametrą, „skolos isisotinimą“. Jis rodo kad didinant skola,jos teikiama nauda būna vis mažesnė ir galiausiai tampa tik našta, nes papildomas skolinimas nebepakelia darbo našumo tiek kad kompensuotu palūkanas už skolą.. Va čia ir prieinam liepto galą..

        • Auksinis kardas

          „Skola kelia ir kaupia problemas, bet jų nesprendžia“ – ne visai taip. Imkime tai, dėl ko dabar skolinamasi: valstybės institutai, įsipareigojimai negali susitraukti sulyg renkamų mokesčių srauto nunykimu. Taip, valstybės valdymas privalo veikti šia linkme ir tramdyti išlaidavimą, tačiau tikrovėje prasilenkimas greičiausiai bus neišvengiamas. Ir išmokėti atlyginimą mokytojui, medikui, policininkui, atnešti pensiją nesusitraukusiam pensininkui reikės.

          O tada ne kelti, bet spręsti problemą įžengia skola – tai yra išteklių ir poreikių sudengimo priemonė, teleportuojanti pinigus iš įsipareigojimų ateičiai. Aišku, su tam tikrais kaštais. Bet: nesant permanentinei duobei, pinigų svarba dabar ir didesnio pasiturėjimo laiku taip pat nėra tapati, o tame ir slypi racionalusis skolos grūdas. Be jokios abejonės, yra saikas, ribos, kuriose dabartiniai pinigų laimėjimai dar negriauna ateities. Dėl to pilnai tenka sutikti su teiginiais, kad su skolomis būtina elgtis atsakingai, atsargiai.

          • filosoffas

            Auksinis karde,
            mano mintys apie skolą yra daug labiau kraštutinės nei atrodo. Aš tikiu tuo, kad dabartinė ekonomika išgyvena savo paskutinius kelis metus. Jos būseną galiu palyginti su kiaušiniu laikomu ant adatos smaigalio. Štai Japonijos valstybės skola viršija BVP 200proc. , Vokietijos – 70proc, Portugalijos -100proc.UK – 90 proc. (skaičiai iš atminties, gal nevisai tikslūs). Čia tik valstybės skolos, bet yra ir „Sodru“ skolos,gyventojų ir įmonių skolos. Tai štai pavyzdžiui JAV suminė skola berods 500proc viršija BVP. Sutikite jog tai gali būti visai prastas ekonomikos pamatas tolimesniam augimui. Iš tiesu padėtis JAV dar blogesnė ir dėl to , kad didelę dalį JAV BVP (apie 40 proc. ar dagiau)sudaro finansinės operacijos. Grubiai kalbant tai tarsi pajamos iš lošimų verslo. Statistika atrodo graži, bet tikrovėje tauta skurdinama.
            Žinoma, matematika yra visagalė, ten ribų nėra.Gal ir skola gali būti begalinio dydžio, tačiau šita ekonomika nutolo nuo tikrovės. Tikrovė yra ta, kad mes gyvename Žemėje kurio spindulys vos 6400km. Tame tūryje, telpa labai riboti kiekiai geležies, vandens, dirvos ir naftos. Iki šiol mums visko užteko, bet dabar truks. Tokia yra tikrovė, bet ne visi nori ja patikėti, nes tuomet iliuzijos apie geresnį gyvenimą griūna akimirksniu. Man pats įdomiausias klausimas- kiek ekonomistų ir bankininkų Lietuvoje suvokia šią realybę? Pamastymui galiu pasakyti kad Pentagonas dar š.m vasario mėnesi paskelbė JAV gynybos doktriną, kurioje sakoma kad naftos pasauliui pradės trūkti jau kitais metais! Vėliau sekė UK, Vokietija ir visai neseniai ( kažkur rugpjūčio rugsėjo mėn)-Australija. Šios šalys atliko studijas apie naftos išteklius, jų prieinamumą (technines galimybes išgauti)ir vartojimo prognoze. Išvados panašios – naftos artimiausiu metu truks. Nereikia apsigauti peršama mintimi kad naftos yra dar kokiems 80 metų. Nors jos gal būt ir yra, bet ji ne visa pasiekiama, dalį naftos neapsimoka siurbti, nes tam kad išsiurbti 100 litrų naftos reikės išeikvoti tiek energijos kiek ta nafta jos neturi. Čia ne kaina ir ne pinigai lems išgauti nafta ar ne, bet būtent kilodžauliai. Jei sudėtinga suprasti, pabandykite atsakyti į klausimą – kodėl nėra nė vienos kompanijos planuojančios kasti auksą asteroiduose ar mėnulyje? Žemėje irgi yra tokių vietų kur nėra ko kišti nosies technikai. Technologijos filtruoti lavą ir rinkti brangiųjų metalų lydinius iš Žemės branduolio taip pat nebus. Dar prisiminkite pavasario- vasaros ekologinę katastrofą Meksikos įlankoje. Gręžinio gylis-vos 2km, slėgis jūros dugne -tik 200 atmosferų,vamzdžio skersmuo- niekingi 520 mm, užterštas plotas tik kokie 20 000km2 (dėl ploto ginčijamas, tad galit įsirašyti kokį norit skaičių).
            Dėl tikslesnio skolos ir naftos ryšio galiu pasakyti kad skolai reikia daugiau naftos,be to visa mūsu ekonomika nulemta turėto naftos pertekliaus.
            Ačiū už dėmesį, protingi komentarai ir teorijos paneigimas labai laukiami.

  • Stasaitis, už kurio kažkas slepiasi :)

    Atsiprašau, Artūrai, ne Arūnai.

  • Stasaitis, už kurio kažkas slepiasi :)

    Manykit, ponas visažini A. Račai, apie autorystes ką norit. Keistoka išgirsti, kad A. Račas tyrinėja bulvarinę spaudą. Tik tai darydamas jis, atrodo, užmiršta, jog kartais žmonės darbą renkasi ne pagal pomėgį, o pagal poreikį.

    Džiaugiuosi pasiekęs, kad A. Račas taip ir nerado matematikos klaidų (nors spėju, kad jis į skaičiavimus ir nesigilino). O juk tais skaičiais įrodoma, kad tą patį mokestinį efektą reformos autoriais galėjo pasiekti neįvesdami KINTAMO NPD, už ką būtų pasakę didžiulį ačiū (ir gal per rinkimus balsavę už konservatorius) tūkstančiai buhalterių. O štai jūsų minimas kompleksas priemonių – visiškai kitas dalykas, niekas dėl to nesiginčija.

    Na tikrai nevaidinkit visažinio, Artūrai, noblesse oblige jus įpareigoja. Aš, jei jau apie tai kalba, visiškai nemanau, kad žurnalistai (ar kiti dirbantieji pagal autorines sutartis nusipelnę mokesčių lengvatų ir ne kartą tą sakiau D.Radzevičiui; nė sekundės neabejoju, kad A.Kubilius buvo priverstas didinti PVM, kitus mokesčius, mažinti išmokas, tik gal reikėjo viešųjų ryšių akcijų, nes štai didelė dalis visuomenės negali to suprasti.

    Gerai, kad džiaugiatės vykdomais mokesčių surinkimo planais, tik valstybės skolos augimo tai visiškai nestabilizuos, nes biudžeto deficitas – šiurpus. Geriau palyginkit realias 2008 ir 2009 metų biudžeto pajamas bei išlaidas, gal praeis noras džiaugtis, nes biudžeto pajamos pernai sumažėjo 25%, o išlaidos – viso labo 1%. Konkrečiau? 2009 m. per pirmuosius 3 mėn. centrinės valdžios fiskalinis deficitas sudarė 2,17 mlrd. litų, šiemet per tą patį laikotarpį – „tik“ 2,1 mlrd. litų. Štai koks realus A. Kubiliaus biudžeto deficito sumažinimas.

    Aš kartu su jumis pasidžiaugsiu palaukęs, kaip A.Kubilius įvykdys pažadą šiemet sumažinti biudžeto deficitą 3%, nors jis jau lyg traukiasi į krūmus. Gana greitai niekam Lietuvoje nebebus juokinga…

    • Auksinis kardas

      Matote, nors jūsų skaičiavimai greičiausiai teisingi (tikrinimui reikia laiko, tad kol kas tiesiog pasitikėkime jūsų atliktu darbu), jie ryškina šiek tiek smulkoko kalibro priekaištus. Sutinku, kad chaotiškumas, malimasis yra silpnesnė Kubiliaus vyriausybės darbo pusė, bet pavadinkime tai ieškojimais, kuo panašiai procesas iš tikro buvo, bei yra.

      Prisiminkime, kad mokestinės pertvarkos pradėtos nuo gerokai kitokių koalicijos pasišovimų – keleto esminių tarifų vienodinimo – ir tik po įnirtingo minkymo (ir priešinimosi?) įgavo tikrą formą. Kuri, nenuostabu, gali nebūti tobula, vertinant formą. Tegalima apgailestauti, kad tai sunaudojo nemenkus išteklius, sujaukė nusistovėjimus; tai – trūkumai, ir su tuo tenka sutikti.

      Visgi. Dirbta skubant spėti į ateinančių metų traukinį, o ir kitoks racionalus grūdas Kubiliaus darbe yra, nes buvo ne tik nusitaikyta, bet ir pasiekta įgyvendinant tam tikras struktūrines reformas mokestiniais klausimais. Darbas su apmokestinimų bazės tvarkymu, aiškus PSD atskyrimas ir šios prievolės nuskaidrinimas – tikrai apčiuopiami pasiekimai. Šalia eilės trūkumu ir nenusisekimų, deja. Kas tikrai gerai, tai kad ši vyriausybė gana atvira galimybėms klaidas taisyti. O dabar tikrai ne geriausias metas priekaištauti, nes pamažu ligonio būklė stabilizuojasi. Tikėkimės.

  • baccart

    As gavau labai mazai tasku :D

  • Bobutė

    Perskaičiusi p. A. Račo komentarus, kad puikiai vykdomas (net viršijamas 8,4 proc. – 8 mėn. duomenys) Valstybės Biudžeto pajamų planas (čia ir toliau ES parama neįtraukiama), labai apsidžiaugiau. Tuo džiaugsmu turguje pasidalinau ir su kitomis kaimo bobutėmis. Visos labai džiaugėmės, kol viena tokia vriedna bobutė Agota truputį tą džiaugsmą aptemdė.

    Taigi, ką mums paporino Agota…

    1. Ji priminė, kad dar mūsų kolchozo pirmininkas žinojo kaip galima sėkmingai vykdyti planus. Tai arba sunkus darbas, arba reikia pasitvirtinti mažus planus (ką jis ir darė), tai po to ir stengtis nelabai reikės – viršysi net snausdamas.
    Keletas suapvalintų skaičių…
    Faktiškai gauta pajamų (be ES paramos): 2008m – 19,7 mlrd. Lt, 2009m – 14,8 mlrd. Lt.
    2010 m planas 13,4 mlrd. Lt., t.y. beveik 10 proc. mažesnis nei 2009 m.
    Įvertinus Vyriausybės narių, ypač Ūkio ministro, kalbas apie verslo skatinimą, apie papildomų milijardų įliejimą į ekonomiką ir t.t., manau, pajamų planas 2010 turėjo būti bent 10-20 proc didesnis nei 2009 (čia mėgėjiškas Agotos paskaičiavimas nuo tų p. Kreivio žadėtų ar tai 3, ar tai 5 papildomų mlrd. Lt). Bet tada būtų reikėję ne tik kalbėti… Ir tas plano vykdymas šiandien atrodytų kitaip.

    2. Šių metų pajamų planą tempia PVM. Jo surinkta 966 mln. Lt daugiau nei planuota. Toks geras mokestis – ir didelių pastangų surinkimui nereikia – tik nustatei/padidinai tarifą ir pats kapsi…
    3. Bet su akcizais jau ne taip paprasta.
    Faktiškai akcizo surinkta: 2008 – 3,35 mlrd. Lt, 2009 – 3,26 mlrd. Lt.
    2010 planas – 3,26 mlrd. Lt. Tačiau, per 8 mėn nuo plano jau atsiliekame 180,5 mln. Lt. Jei taip ir toliau, tai per metus jo surinksime tik apie 2,9 mlrd. Lt., t.y. 270 mln. Lt mažiau nei planuota.
    Bandžiau įtikinti Agotą, kad žmonės metė gerti bei rūkyti, bet ji vis savo šneka, kad kontrabanda bei kiti šešėliai auga, o Vyriausybė nelabai ką ar net visai nieko nedaro/nepadarė per tuos beveik du metus… Tiesa, Premjeras pažadėjo, kad sekančiais metais iš šešėlio į dienos šviesą (į biudžetą) ištrauks apie 1 mlrd. Lt. Duok Dieve jam sveikatos…

    • miela Bobute, džiugu girdėti, kad ir bobutėms darosi įdomus biudžeto surinkimas ir mokesčiai ir visai nenuostabu, kad jūsų amžiaus bobutės dar puikiai mena kolchozų laikus (gal kai kurios gyveno su pirmininkais).

      Tačiau skaičiuoti reikėtų viską ir būtinai atsižvelgiant į ekonominę situaciją. Tikriausiai bobutėms yra žinoma, kad ekonomikos nuosmukis prasidėjo ne Lietuvoje ir ne A.Kubiliui tapus Vyriausybės vadovu. Protingoms bobutėms taip pat yra tikriausiai yra žinoma, kad, statybų, nekilnojamojo turto sektorius pradėjo smukti dar iš esmės prieš A.Kubiliui tampant premjeru. Žinodamos tai protingos bobutės tikriausiai lengvai supranta, kad visa tai turėjo įtakos ir biudžeto surinkimui.

      Bobutės taip pat tikriausiai prisimenam, kad prieš tai buvęs premjeras ir Seimas valstybės vardu 2008 metais prisiėmė nerelaius įsipareigojimus, pensininkams, valstybės tarnautojams ir jaunoms mamoms bei tėvams. Kol tie įsipareigojimai nebuvo atšaukti (o tam prireikė gana nemažai laiko, nes dėl bobučių keliamo triukšmo ir Seimo sudėties greitai to padaryti nebuvo galima), valstybei teko vykdyti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus. Ir daryti tai buvo galioma vieninteliu būdu – skolinantis ir, deja, mokant už tai nemažas palūkanas.

      Natūralu, kad esant tokiai situacijai ir atsižvelginat į tai, kad Lietuva yra pasaulinės ekonomikos dalis, vartojimas čia sumažėjo, nedarbas išaugo, verslas susidūrė su sunkumais.

      Galbūt, kaip sako Agota ir kitos bobutės, buvo galima skolintis ne tik anksčiau prisiimtų valstybės įsipareigojimų vykdymui, bet ir dar 5 mlrd. verslui paskatinti: padalinti juos „Eikai“, Rangai“ ir panašioms bendrovėms, kad jos testų savo projektus arba renovuotų darželius ir mokyklas.

      Panašiai iš pradžių bandė daryti britai. Tačiau tikriausiai būtų paaiškėję (kaip paaiškėjo Albione), kad biudžete pinigų dar labiau sumažėja ir kad skolintis reikia dar daugiau ir kad dar daugiau pinigų, užuot mokėjus bobutėms pensijas, reikia skirti skolos aptarnavimui.

      Todėl tie patys britai, iš pradžių sumažinę PVM ir skatinę vartojimą, vėliau PVM padidino, įvedė naujus GPM tarifus ir toliau planuoja mažinti socialines išmokas tiems, kurie uždirba daugiau nei vidutines pajamas.

      A.Kubiliaus vyriausybė tokiu keliu nuėjo iš karto, net nebandydama „skatinti vartojimo“.

      Ir pabaigai – apie akcizus ir jų didinimą (čia kartu ir Mariui, kuris piktinasi kontrabanda). Taip, akcizų didėjimas susijęs su kontrabandos augimu. Tačiau ar problema čia A.Kubilius ir I.Šimonytė? Aš sakyčiau – ne. Mano supratimu, problema – bobutės ir diedukai, kurie rūko kontrabandines cigaretes ir geria rusišką degtinę ir dėl senatvės ar kitų priežasčių nesuvokia, kad taip darydami, jie mažina savo pensiją ir mokyklinius krepšelius savo anūkams. Ir dar keikia A.Kubilių, D.Kreivį ir I.Šimonytę.

      Šia prasme viskas priklauso tik nuo mūsų pačių, įskaitant ir bobutes.

      • Bobutė

        Ponas A. Račai,

        Negi Jūs manėte, kad biudžetu domisi tik Kapsuko vardo universitetą baigę istorikai? Kaip matote, tai tikrai ne…:)

        Tikrai, net Agota, jau nekalbant apie mane, niekada nekaltino p. A. Kubiliaus sukėlus pasaulinę krizę. Ir nemažai ką bobutės atsimena. Net tai, kad ne be konservatorių pagalbos buvo prisiimti tie Jūsų minėti nerealūs įsipareigojimai…

        Beje, apie papildomus milijardus verslui skatinti (tame tarpe ir namų renovacijai) kalbėjo ne Agota ar kitos bobutės, o Ūkio ministras. Galima būtų rasti pasinaudojus google.lt. :)

        Dėl akcizų ir kontrabandos. Kaip jau sakiau anksčiau, aš kontrabandos augimo nesieju vien su akcizu dydžiu… Ji, manau, būtų augusi net ir nepadidinus akcizų. Bet, manau, kad LRV ir ministerijos su savo tarnybomis (FNTT, STT, VSD, Muitinė, Pasienis ir t.t.) padarė per mažai, kad užkirstų kelią kontrabandos šuoliškam augimui…

        Tai, kad diedukai ir bobutės , „…kurie rūko kontrabandines cigaretes ir geria rusišką degtinę ir dėl senatvės ar kitų priežasčių nesuvokia, kad taip darydami, jie mažina savo pensiją ir mokyklinius krepšelius savo anūkams“, kaip ir suprantama – juk jie, kurių ne kurių manymu – dundukai… Bet juk Jūsų paminėtas Premjeras ir ministrai turėtų tai (na kad bobutės kvailos ar nesuvokiančios) suprasti ir taikyti ne teorines priemones, paremtas teorinėmis prielaidomis, o priemones paremtas realiu gyvenimu…
        Beje, teko girdėti, kad kontrabandines prekes perka ne vien tik diedukai ir bobutės.:)

      • Žmogus, kuris A.Račui negzistuoja

        2009 m. biudžete atsivėrus milžiniškai skylei, A.Kubiliaus vyriausybė nutarė skolintis užsienyje brangiau, bet tik ne iš TVF. Nors tokio pasirinkimo motyvai nebuvo viešinami, nesunku atspėti, kad taip norėta išvengti TVF diktato, jų reikalaujamų nepopuliarių priemonių.

        Manau, kad tai esminė A.Kubiliaus vyriausybės klaida, nes jam visi vien teko savo atsakomybe imtis nepopuliarių priemonių, kurių rezultatai apgailėtini, ir išbarstytas konservatorių populiarumas (pamatysit, kokie akibrokštai laukia per rinkimus). Įdomu tai, kad pasiskolinus iš TVF sumaniai veikiant per vešiuosius ryšius buvo galima nepasitenkinimą dėl nepopuliarių priemonių suversti TVF ekspertams, kurie vargu bau ar dėl to išgyventų ir ginčytųsi, nes jie nei lietuviai, nei jiems reikės dalyvauti Lietuvoje rinkimuose.

        Antra, su TVF pagalba būtų buvę galima įvykdyti spartesnį nebūtinų išlaidų karpymą, greitesnę ir efektyvesnę viešojo sektoriaus pertvarką.

        Tačiau visų svarbiausia – vien šiemet būtume sutaupę net 1,5 mlrd. (!) litų, kuriuos dabar mokame kaip palūkanas už A.Kubiliaus (neužmirškim ir Prezidentės) ambicijas – brangią skolą.

        Kita A.Kubiliaus esmine klaida laikau… jo viešiuosius ryšius, tiksliau tokių ignoravimą. Nes tikrai ne A.Kubilius iššaukė krizę, ji prasidėjo ne Lietuvoje, kita vertus, tokio smukimo, koks ištiko mūsų ekonomiką, nebuvo niekur. Ir tai ne be vyriausybės pagalbos, sujaukė mokesčius, jais išvarė ženklią dalį verslo į šešėlį, kurio nesuvaldo.

        O kur totalus fiasko dėl „Saulėlydžio“ komisijos, daugiau nei absoliuti impotencija dėl mass-renovacijų programos.

        A.Kubilius galėjo sušvenlinti nepasitenkinimą vesdamas atviresnį dialogą su tauta, o dabar dauguma žmonių A.Kubilių nepagrįstai laiko visų nelaimių kaltininku…

        • nerijus

          Ne tik TVF diktato, galimai, norėjo tvarkytis patys. Pinigus skirti ten, kur jiems ( lietuviškąjai aplinkai ) yra labiau būtina?..

      • Bobutė

        p. A. Račui

        Žiūrėdama LNK laidą „TOP 5“, pamačiau p. G. Nausėdą, kuris, kalbėdamas apie biudžeto pajamų plano vykdymą, pasakė, kad planas buvo „neįtemptas“….
        Sakau, gal nelabai Agota nusikalbėjo prieš keletą dienų iš esmės teigdama tą patį?

        Nors gali būti, kad minėtas ponas apie biudžetą irgi ne ką nusimano, t.y. irgi yra dundukas…:)

        • miela Bobute, gali būti, kad tamsta esate teisi, tačiau nors užmušk nepamenu, kad G.Nausėda būtų sakęs, kad biudžeto planas yra „neįtemptas“, kai tą biudžetą patvirtino…

  • mdxacuk

    Tai kuo akcizas jautrumu kontrabandai skiriasi nuo PVM? Niekuo. Jeigu nesumokamas akcizas už importą, tai nesumokamas ir PVM. Tiktai niekas atskirai neskelbia, kiek PVM surenkama/nesurenkama už kurą arba cigaretes. nepasiduokit pigiai lryto propagandai dundukams pagal nučiaumotą schemą „padidino akcizus – sumažėjo surinkimas. Kubilius durnas.“. Ar turėjo valdžia naudos iš padidintų akcizų, tikrai nežino niekas, netgi Šimonytė. Nes niekas nežino, kiek būtų smukęs/nesmukęs akcizo surinkimas, jeigu tarifai nebūtų padidinti. Faktas, kad akcizo surinkimas smuko žymiai mažiau, negu akcizinių prekių apyvarta. Apyvartos smukimas ir taip buvo neišvengiamas, surinkimas dėl to irgi būtų smukęs. O daugiau ar mažiau – galima patikrinti tiktai kaitaliojant tarifą pirmyn atgal, kol rasi ekstremumą.Kadangi tokie ekperimentai nepraktiški ir nerealizuojami, tai rėžiama iš akies pagal nuojautą. Laikraštininkai turi tiek pat pagrindo rėkti, kad akcizų didinimas buvo žalingas, kaip ir Šimonytė – kad atvirkščiai.

  • Bobutė

    Ponas neištariamu vardu klausia:
    „Tai kuo akcizas jautrumu kontrabandai skiriasi nuo PVM?“

    Geras klausimas, tik jo atsakymas – „Niekuo“- man atrodo labai ginčytinas. Mano dundukiška galvele, akcizas kontrabandai yra jautresnis, nes didelę, ar net didžiausią kontrabandos dalį ir sudaro akcizinės prekės. Nereikia būti minties galiūnu, kad suprastum, jog nuo kontrabandos nemokamas ir PVM. Tačiau bendroje PVM masėje, lyginant su Akcizų mokesčiais, kontrabandinės akcizinės prekės sudaro žymiai mažesnę dalį, todėl ir jo (PVM) pokyčius įtakoja ne taip ženkliai… Be to, PVM surinkimas padidėja net be jokių Vyriausybės pastangų. Pabrangino duonelę ar pienuką prekybininkai ir didesnis PVM krinta kaip iš dangaus…

    Manau, kad akcizo surinkimui didesnę įtaką turi ne akcizo dydis (padidėjus akcizams pabrangsta ne tik legalios, bet ir kontrabandinės prekės) kiek kontrabandos mąstai, kuriuos, savo ruožtu, įtakoja mažėjanti perkamoji gyventojų galia (pajamos).
    Sumažėjus pajamoms, net žmonės, anksčiau pirkę legalius produktus, pradeda ieškoti pigesnių prekių ir visiškai nebespjauna ir į kontrabandą… O kur yra paklausa, ten ir pasiūla…

    Paimkime pavyzdžiui tabaką (ne ryto, o finmin duomenys).
    Tabako dalis akcizų struktūroje yra 17,6 proc (š.m. I pusm. duomenys). Palyginus su tuo pačiu 2009 laikotarpiu akcizo surinkimas sumažėjo 27,9 proc. (96 mln. Lt). Kodėl? Negi beveik trečdalis rūkorių rūkyti metė:)?
    Panašus vaizdas ir su alkoholiu (minus 21 mln. LT), ir su kuru (minus 90,5 mln. Lt)…

    • mdxacuk

      Ponička,

      Jūs nelabai papildėt žmonijos žinių lobyną lyginant su tuo, ką reguliariai parašo Valatka.

      Tarp kitko, pačios finansų ministerijos visi iki vieno skaičiai skiriasi nuo jūsiškių. Bet tai nekeičia reikalo esmės.

      Jei norit padaryt įspūdį, tai parašykit: pakėlus Kubiliui akcizus x proc., surinkimas sumažės y milijonų, kontrabanda išaugs n kartų, pardavimai kris k kartų ir iš viso to išeis šniptas +/- tokios ir tokios paklaidos ribose. Ir štai jums, ponai, neginčijami įrodymai, formulės, lentelės, scenarijai, trendai, sigmos deltos ir pan., kurių tikslumas ne kartą patikrintas praktikos. Kitaip kam tuščiai aušint burną?

      • Bobutė

        Gerbiamasis,

        matomai skirtingus finmino puslapius skaitome (aš tai šį- http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/Biudzeto_vykdymas/2010msausisrugpjutis.pdf ir kitus iš ten pat), arba susipainiojote su ataskaitiniais laikotarpiais, nes teikiau skaičius ir už 6 ir už 8 mėn. Taigi Tamstos priekaištų, esą VISI mano pateikti skaičiai neteisingi negaliu pripažinti…

        Dėkinga, kad Tamsta man paaiškinat ką ir kaip aš turėčiau rašyti, bet aš gal kaip nors pati…:)

        Ir svarbiausia – na nekaltinau aš visomis blogybėmis p. A. Kubiliaus, juolab, net bobutės žino, kad ne Kubilius ir net ne Vyriausybė (norsLRV vaidmuo čia didžiulis) , o Seimas nustato mokesčių dydžius…

        P.S. MatomaiTamstai prastas laikotarpis, nes vietoje argumentų tik lrytas, Valatka, dundukai…:) Sėkmės Jums.

  • Fredis*

    Socialistai galėtų rengti protestus prie ES parlamento Briuselyje dėl per aukštų nustatytų akcizų mokesčio tarifų tam tikroms prekių grupėms.
    Akcizai ir PVM yra ypatingai socialiai solidarūs mokesčiai – daug vartojantys sušelpia valstybės iždą iš kurio vėliau socialistai pasisemia savo grublėtomis rankomis pašalpų pavidalu pinigus atgal į savo kišenes.
    Įvairaus plauko marginalai, socialistai ir liberalai daro nusikaltimus – vartoja kontrabandines prekes, o po to rėkia, kad valstybės iždas tuščias.
    Eikite, Jūs, „bobutės“, po velnių čia nedrumstę vandens.
    http://kauno.diena.lt/naujienos/ekonomika/europa-mokosi-is-graikijos-klaidu-ir-pradeda-taupyti-280765

  • Nesvarbu

    Fredis darosi jau tiesiog juokingas.Liūdna, ką daugiau galiu pasakyti:(