EBU vadovės laiškas: nesolidu ir neskanu

Pirmadienį buvo paskelbta informacija apie Europos transliuotojų sąjungos (EBU) laišką Seimo pirmininkei I.Degutienei, kuriame cituojant lrt.lt svetainę, teigiama, kad tos pataisos „sutrikdytų LRT veiklą“ ir „neužtikrintų šio transliuotojo kontroliuojančios institucijos nepriklausomumo nuo valstybinių struktūrų“.

Akcentuojami du dalykai: „nerimą keliantis“ siūlymas atsisakyti reklamos bei siūlomos naujos nuostatos dėl LRT tarybos formavimo bei papildomų galių suteikimo.

Dėl reklamos LRT eteryje savo nuomonę jau esu sakęs, tad šį kartą apsistosiu tik ties LRT Tarybos nauja formavimo tvarka ir naujomis galiomis.

EBU laiške teigiama, kad nauja Tarybos formavimo tvarka keltų grėsmę LRT generalinio direktoriaus nepriklausomumui, nes jį atleisti būtų galima paprasta balsų dauguma, o pagal naujas skyrimo taisykles prezidento ir Seimo paskirtiems tarybos nariams „pakaktų įtikinti dar vieną Tarybos narį, kad būtų galima pašalinti generalinį direktorių“.

This could represent a serious risk to the Director General’s independence (especially since, under the new rules, the President and the governing parties control the nomination of half of the members of the Council, who would only need to convince one additional member to dismiss the Director General).

Keista ta EBU vadovės logika. Kodėl ji nusprendė, kad Lietuvoje Seimo dauguma, ir prezidentas visada pūs į vieną dūdą ir sieks tų pačių interesų. O gal ji siūlo įstatymą keisti po kiekvienų rinkimų, priklausomai nuo jų rezultatų? Be to, kodėl iki šiol tokia skyrimo tvarka buvo gera, o dabar staiga tapo bloga?

Mano manymu, pataisos kaip tik įveda daug daugiau logikos, nes dabar paskirti generalinį direktorių pakanka paprastos daugumos, o štai atleisti – reikia 2/3. Tai iš esmės daro šį uždavinį neįvykdomu, nors, pavyzdžiui, šiandieninėje sitaucijoje tai tikriausiai būtų pats protingiausias sprendimas.

Taip pat keistai atrodo ir EBU kritika dėl pernelyg didelių LRT Tarybos galių: formuoti programų strategiją, tvirtinti laidų konkursų rezultatus bei Tarybos turima teise deleguoti savo atstovus į administracijos susitikimus.

Keista todėl, kad šios nuostatos galioja jau labai seniai – tai dabartinio įstatymo nuostatos.

Kodėl staiga jos pasidarė netinkamos, EBU vadovė nepaaiškina. Gal nespėjo paskaityti galiojančio įstatymo ir perskaitė tik nežinia kieno (tikriausiai Lietuvoje) surašytus siūlomo projekto komentarus?

Visiškai neusprantamas yra ir EBU vadovės teiginys, kad Seimui suteikiama teisė kištis į LRT programų strategiją bei LRT Tarybos formavimą, nurodant atitinkamai 10. 1.1 ir 9.3 straipsnius.

Štai ties straipsniai (pabrauktos siūlomos pataisos):

10.1 (Taryba)  formuoja parengia LRT programų valstybinę strategiją ir, gavusi Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pritarimą, ją patvirtina

9.3 Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jis kviečia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams išsirenka Tarybos pirmininką, kuris, pasikeitus daugiau nei pusei Tarybos narių, paprasta Tarybos narių balsų dauguma perrenkamas iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas, pabaigos. Neperrinkus Tarybos pirmininko Taryba organizuoja naujo Tarybos pirmininko rinkimą naujai 3 metų kadencijai. Tais atvejais, kai Seimas nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos, Taryba privalo svarstyti Tarybos pirmininko tinkamumą toliau eiti šias pareigas

Apie kokias Seimo teises kalba EBU vadovė?

Nesolidu… ir neskanu.

O kartu – labai geras įrodymas, kad permainos LRT tiesiog būtinos. Tiesa, gal ne visiškai tokios, kokias siūlo Seimo konservatorių grupelė.

Nes vien LRT Tarybos sudėties keitimas ir manipuliavimas jų kadencijos trukme nepadės.  Reikėtų arba iš esmės keisti jos formavimo principą, nustatant, kad joje privalomai būtų vadybą, finansus, teisę išmanantys žmonės, kurie sugebėtų pasinaudoti tarybai suteiktomis galiomis, arba palikti tarybai vien turinio priežiūros funkciją. Bet pastaruoju atveju visa atsakomybė už rezultatus turėtų tekti administracijai.

(4 balsų, vidurkis: 3.00 iš 5)
Loading...
  • lida

    Permainos būtinos – darbuotojams išmokėti išeitines, LRT privatizuoti ar likviduoti.

  • Ufonautai puola…

  • Zero

    Taip ir parašom:
    „EBU vadovė – dundukas“
    Enter.

  • Pritariu tam, kad reiktu keisti LRT Tarybos formavimo principus. Butu puiku, jei kas nors inicijuotu tuo klausimu platesne diskusija ir, kas dazniausiai nebudinga, paklaustu ir visuomenes nuomones.

    Dar pakartosiu savo siulyma (gal kas nors susidomes) – kol dar nesame pakankamai patyre patys sukurti puikiai veikiancio modelio, pasiskolinkime ji is visuomeninio transliuotojo etalonu laikomo BBC.

    Pagrindiniai BBC Tarybos formavimo principai: 1) kandidatai i BBC Taryba renkami ATVIRO konkurso budu – t.y gali dalyvauti visi, atitinkantys profesinius ir patirties kriterijus; 2) kandidatu atranka vykdo NEPRIKLAUSOMA personalo atrankos agentura, o atitinkama valstybine institucija tik tvirtina galutini sarasha; 3) Kandidatai atrenkami pagal PROFESINIUS kriterijus, renkant zmones, kurie turetu tokiai imonei reikalingos patirties – t.y. ne tik zurnalistai, bet ir finansu, teises, imoniu valdymo ir t.t. specialistai.

    Be to naujame LRT istatyme reiktu aiskiai apibrezti ir strukturizuoti, kokius VISUOMENINIUS UZDAVINIUS turi ivydkdyti LRT – dabar yra papilta vandenelio apie misija, bet isvardintos vertybes nera strukturizuotos – t.y. 1, 2, 3, 4 ir t.t. BBC turi 6 aiskius ir konkreciai suformuluotus Visuomeninius uzdavinius.

    BBC Tarybos veiklos esme – uztikrinti, kad BBC tuos Visuomeninius uzdavinius efektyviai igyvendintu. Matuojama paprastai – per periodines VISUOMENES NUOMONES APKLAUSAS. Todel ir LRT turetu buti ipareigota reguliariai vykdyti visuomenes nuomones apklausas, kuriose butu realiai ivertinama, ar LRT tinkamai vykdo jai iskeltus VISUOMENINIUS UZDAVINIUS.

    O visa kita – technikos reikalas.

    • Konkrečiai, aiškiai, suprantamai sudėliojo Bunnie. Toks įspūdis, kad šiuo klausimu ji (jis?) protingesnis (ė?) už kelis seimo narius kartu paėmus, gal net visus :-)))

    • Teisingai išdėstė Bunnie, nereik nieko išsigalvot (dviračio).

    • Viskas absoliučiai gerai, išskyrus paskutinį punktą. Aš asmeniškai visiškai pasitikiu visuomenės apklausų organizatorių nešališkumu (išskyrus tuos atvejus, kai apklausoms pasitelkiami sociologijos studentai, kurie, tingėdami šaltos žiemos vakarais eiti į tautą ir rinkti atsakymus, pastaruosius supila iš lempos :). Tačiau, esant dabartiniam visuomenės požiūriui į bet kokias apklausas, reitingus ir telemetrus, jų rezultatai ir tokių skelbimas tik atidarytų dar vieną Pandoros skrynią su obalsiais ir transparantais „Žulikai!“, „Viskas nupirkta!“ ir t.t. ir pan. Kokią alternatyvą pasiūlyti šiai ašarų pakalnei, kurioje anei vienas netiki nei TNS Gallup, nei AC Nielsen, nei kitais „nupirktais ruporais“, neišmanau…

      • Patikslinsiu. Chaotiškos apklausos niekam naudos neduoda. Dėl to BBC organizuoja labai konkrečias tikslines visuomenės apklausas. Procesas paprastas:

        1. Kasmet BBC Taryba, remdamasi BBC keliamais visuomeniniais uždaviniais, BBC Administracijai paruošia Strategnių gairių planą – jame konkrečiai išrašo, ką reikia padaryti, kad Visuomeninių uždavinių įgyvendinimas būtų pagerintas. Visuomeninių uždavinių yra 6, kiekvienam tenka maždaug po 4 gaires, iš viso apie 25 punktus. Kiekvienam punktui tame Strateginių gairių plane yra numatytas labai konkretus vertinimo kriterijus – „Šio punkto įgyvendinimas bus mantuojamas visuomenės nuomonės apklausose užduodant klausimą – … ir konkrečiai suformuluojamas klausimas (pvz. – ar BBC teikia operatyvią ir nešališką informaciją apie tai, kas vyksta šalyje ir pasaulyje“ ir kt. Iš viso 24 klausimai.

        2. Metų pabaigoje BBC užsako visuomenės nuomonės tyrimus, kur visuomenei užduodami šie konkretūs klausimai. Pagal gautus atsakymus matuojama, kaip efektyviai buvo įgyvendinti Visuomeniniai uždaviniai ir BBC Tarybos pateiktos Strateginės gairės.

        3. Rašydama metų veiklos ataskaitą BBC Taryba įvertina, kaip sėkmingai BBC Administracija įgyvendino jai iškeltus uždavinius.

        Esminis principas – BBC yra visuomeninis transliuotojas, kurio esmė yra tarnauti visuomenei (vartojamas terminas „mokesčių mokėtojams). Vienintelis realus būdas įvertinti tarnavimą mokesčių mokėtojams – paklausti pačių mokesčių mokėtojų nuomonės. Jeigu mokesčių mokėtojai mano, kad jų interesai yra atstovaujami netinkamai, reiškia jie ir atstovaujami netinkamai. Labai paprasta.

  • vasia

    Rinkimai arteja. Visu elektros skydiniu direktoriai vienykites !

  • vasia

    Labai geras straipsnis

    • nerijus

      vasia

      Bandote įsiteikti A. R.? Visviena nepriims į BNS ;)

      • Vasia

        priims, as gudrus :)

  • nerijus

    Kam LRT reikalinga taryba?..
    Kas gali išsamiai ir argumentuotai paaiškinti?..

    • LRT yra visuomeninis transliuotojas, turintis atstovauti visuomenės interesams. Kadangi visų 2,7 mln. suaugusių Lietuvos gyventojų išklausyti neįmanoma, yra kuriamas atstovaujamasis „organas“ – Taryba, kuri turi atstovauti ir ginti visuomenės interesus.

      Problema Lietuvoje yra ta, kad LRT Taryba atstovauja ne visuomenės, o Seimo (4), Prezidentūros (4) ir kelių visuomeninių organizacijų (4) interesus. Jau daugelį metų niekas visuomenės neklausia – ko ji tikisi iš visuomeninio transliuotojo ir kaip LRT pateisina jų lūkesčius. O reikėtų. Kaip ir minėjau anksčiau, BBC tai daro reguliariai užsakydama išsamius visuomenės nuomonės tyrimus. Lietuvoje manoma, kad užtenka Seimo narių ir Prezidentės nuomonės.

  • SD

    Ispanijoj nuo siu metu nacionaliniam transliuotojui istatymu izdrausta rodyti reklama. Visuose kanaluose. Nieks nepyksta, vartotojia dziaugiasi, ziniasklaidos lojimo nematyti. EBU irgi nepasisake ;)