Valstybės moterys ir atsakomybės problema

Man patiko ketvrtadienį užimtos valstybės moterų pozicijos. 

Tų dviejų iš trijų svarbiausių, kaip mėgdavo sakyti netyčia vienu iš trijų trumpam patapęs.

Seimo pirmininkė I.Degutienė, nepaisant konservatorių frakcijos visiškai populistinio sprendimo siekti atviro balsavimo per A.Sacharuko ir L.Karaliaus apkaltą, nepametė sveiko proto ir nepasidavė spaudimui. Ir nesislėpė krūmuose, o argumentuotai paaiškino savo poziciją: įstatymai neturi būti priimami konkretiems asmenims.

Pozicija verta pagarbos. Priešingai nei A.Kubiliaus, kuris, švelniai tariant, šį kartą, kalbėdams apie norą padėti opozicijai, užsiiminėjo demagogija.

Galima, žinoma, čia bandyti įžvelgti kokius nors nors I.Degutienės slaptus kėslus: per apkaltą Seimas neatims mandatų L.Karaliui ir A.Sacharukui, vietoj jų į Seimą neateis nauji nariai, kurie galbūt prisijungtų prie valdančiosios koalicijos, A.Kubilius ir toliau neturės Seime daugumos bei negalėdamas priimti sprendimų atsidurs aklavietėje. Tada turės atsistatydinti ir, kaip siūlė V.Laučius, užleisti savo vietą I.Degutienei.

Teoriškai įmanoma, tačiau kyla labai paprastas klausimas: o kas toliau? Premjeru taps V.Laučius, finansų ministru – D.Stancikas, užsienio reikalams vadovaus G.Songaila, o lygių galimybių kontrolieriumi bus paskirtas K.Uoka?

Tikiuosi, kad taip nebus ir todėl grįžtu prie nuomonės, kad I.Degutienė ketvirtadienį tiesiog pademonstravo valstybinį mąstymą ir politinę brandą.

Konservatoriai ir asmeniškai A.Kubilius šį kąrtą jai turėtų padėkoti už tai, kad neleido nuslysti į buldozerinio populizmo ir teisinio nihilizmo kelią.

Gaila, tiesa, kad balsuojant dėl Pilietybės įstatymo I.Degutienei, kaip ir kitiems 87 Seimo nariams tos brandos pritrūko, tačiau džiugu, kad šiuo atveju į krūmuose nesislėpė prezidentė D.Grybauskaitė.

Na, bent jau kol kas, nes veiksmo dar nebuvo, tik žodžiai. Tačiau pakankamai aiškūs: dvigubos pilietybės klausimą reikia spręsti referendumu.

Aš asmeniškai tikiuosi, kad šie žodžiai taps veiksmais ir kad prezidentė naująją pilietybės įstatymo redakciją vetuos. Nepaisant to, kad sprendžiant iš balsavimo rezultatų, jos veto gali būti nesunkiai įveiktas.

Šiuo atveju, mano supratimu, yra svarbu, kokią poziciją valstybės vadovė užima. Ar stoja į teisės pusę, ar pasiduoda populizmui. Ar prisiima atsakomybę, ar stengiasi ją permesti kitiems. 

Nes tie 88 Seimo nariai, balsavę už naująją Pilietybės įstatymo redakciją atsakomybės prisiimti nenori. Būtent todėl jie iš karto kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydami paaiškinti, ar tai, ką jie šiandien priėmė neprieštarauja Konstitucijai.

Sakyčiau, keistas veiksmas: balsuoti už ir iš karto skųsti savo balsavimą.

Kita vertus, nieko keisto, nes po to galėsi pasakyti: mes geri, mes už dvigubą pilietybę. Blogiukai ten, Konstituciniame Teisme…

Nes Konstitucinis Teismas tikrai turės būti blogiukais. Nes, nepaisant to, kad E.Kūrio ten jau nebėra ir kad jis šiandien, atrodo, į dvigubą pilietybę žiūri gerokai liberaliau nei prieš kelerius metus, jo pasirašyti KT nutarimai niekur nedingo.

Šiandien skaičiau juos dar kartą. Ir stebėjausi, kodėl, pavyzdžiui, A.Kubilius, taip gražiai aiškindamas KT išvadą dėl A.Sacharuko ir L.Karaliaus, visiškai nekreipė dėmesio į KT 2003 metų gruodžio ir 2006 metų lapkričio nutarimus ir balsavo už tai, ką KT buvo įvardijęs kaip prieštaravimą Konstitucijai.

Galiu dar suprasti, kodėl Žilvinas Šokėjėlis teikė pataisą dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka sportininkams – jam skaityti keliasdešimt lapų KT nutarimų tikriausiai yra per sunku. Bet juk A.Kubilius, tikiuosi, tuos nutarimus skaitė.

Na bent vieną – tą 2006 lapkričio 13 dienos.

Juk ten taip aiškiai viskas pasakyta…

Na. pavyzdžiui:

Nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės  įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų  leidėjas  turi paisyti Konstitucijos 12  straipsnio  2 dalies reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu  gali būti   ir  kitos  valstybės  pilietis  tik  atskirais įstatymo numatytais  atvejais; tokie įstatymo numatyti atvejai gali   būti tik labai reti (atskiri), išimtiniai, o ne paplitę.

Arba:

Pilietybės įstatymo   pakeitimai, kuriais  asmenų,  tuo  pat  metu  galėjusių  būti  ir    Lietuvos Respublikos,   ir   kitos  valstybės  piliečiais,  ratas     buvo laipsniškai  plečiamas taip, kad tai sudarė prielaidas   dvigubai pilietybei   tapti  plačiai  paplitusiu  reiškiniu,  neatitiko Konstitucijos  12  straipsnio 2 dalies nuostatos, kad,   išskyrus įstatymo  numatytus  atskirus atvejus, niekas negali būti   kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
apie tai rašęs ne kartą ir net ne du.  

Čia kalbama apie 1991, 1993, 1995 ir 1997 metų Pilietybės įstatymo pataisas. O juk ketvirtadienį priimta redakcija dvigubos pilietybės atvejus dar labiau išplėtė.

Arba dar:

Įstatymų  leidėjas,  nepaisydamas  Konstitucijos     12 straipsnio  2 dalies nuostatos, kad, išskyrus įstatymo  numatytus atskirus  atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos  Respublikos ir kitos valstybės pilietis, tolydžio plėtė įstatymines galimybes Lietuvos  Respublikos  piliečiams turėti dar ir kitos   valstybės pilietybę.

 Galiausiai  buvo nustatytas toks įstatyminis   reguliavimas, kai  didžiulė  dalis Lietuvos Respublikos piliečių tuo pat   metu gali būti ir kitų valstybių piliečiais. Pilietybės įstatyme (2002 m.  rugsėjo  17  d.  redakcija  su  vėlesniais  pakeitimais    ir papildymais)  nustatytas teisinis reguliavimas ne tik   neužkerta tam kelio, bet net ir skatina tokią tendenciją.

Pagal Konstituciją tai nepateisinama.

Pagaliau:

Pabrėžtina,  kad  jeigu įstatymų  leidėjas  iš   tikrųjų vadovaujasi  nuostata, kad dvigubos pilietybės nereikia   riboti,
jis  pirmiausia turėtų imtis atitinkamų Konstitucijos   nuostatų, inter  alia 12 straipsnio, revizijos ir tai daryti   laikydamasis tos tvarkos, kuri yra nustatyta pačioje Konstitucijoje.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 12 straipsnis, nustatantis  Lietuvos  Respublikos pilietybės santykių   teisinio reguliavimo  pagrindus,  yra Konstitucijos – vientiso akto  –   I skirsnyje  „Lietuvos  valstybė“, kurio nuostatoms yra   nustatyta ypač  didelė  konstitucinė  apsauga:  pagal  Konstitucijos 148 straipsnio  2 dalį Konstitucijos I skirsnio nuostatos gali   būti keičiamos tik referendumu.

Ir specialiai Žilvinui Šokėjėliui ir už jo pataisą balsavusiems:

Lietuvos Respublikos pilietybės   suteikimas išimties  tvarka  –  tai  išskirtinis,  ypatingas,    nepaprastas atvejis.

Vadinasi,  nepriklausomai nuo to, ar nuopelnai Lietuvai,  už kuriuos užsienio valstybės piliečiui gali būti suteikta  Lietuvos Respublikos  pilietybė,  Pilietybės  įstatyme (ar  kuriame   nors kitame  įstatyme)  yra  apibūdinti kaip  „ypatingi“,  ar   kitais žodžiais,  už  juos  Lietuvos  Respublikos  pilietybė užsienio valstybės  piliečiui  gali būti suteikiama tik išimties   tvarka. Pažymėtina, kad šio įstatymo 16 straipsnyje (1993 m. liepos 16 d. redakcija)  expressis  verbis  vartojama  formuluotė    „išimties tvarka“  reiškia,  jog  atitinkami užsienio  valstybės   piliečio nuopelnai Lietuvai turi būti išskirtiniai, ypatingi, nepaprasti.

Prielaidos pažeisti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį  gali atsirasti ne tik tada, kai nustatomas toks teisinis reguliavimas, kad  dviguba pilietybė tampa ne ypač reta išimtimi, o  paplitusiu reiškiniu,  bet  ir  tada, kai  Lietuvos  Respublikos   pilietybė suteikiama (taip pat ir išimties tvarka) tokiems kitos  valstybės pilietybę  turintiems asmenims, kurie nėra susiję  su Lietuvos valstybe nuolatiniais faktiniais ryšiais, integravęsi į  Lietuvos visuomenę.  Ir  vienu,  ir  kitu  atveju  Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti nuvertinama.

Nežinau, ar dar bereikia čia ką nors komentuoti…

Beje, cituodamas KT nutarimus, noriu pabrėžti, kad jau esu sakęs, jog nelaikau KT šventa karve. Ten dirbantys teisėjai – žmonės, ir jie gali klysti. Mano asmenine nuomone, yra suklydę, ir ne vieną kartą.

Tas klaidas galima aptarinėti, kritikuoti, priminti. Tačiau bėda ta, kad KT nutarimus gali keisti tik pats KT. Kol tai nepadaryta, jie galioja, yra galutiniai ir neskundžiami ir jų reikia laikytis.

Nepriklausomai nuo to, ar dauguma maža ar didelė, ar rinkimai arti, ar toli, ar laisvalaikiu šoki, ar dainuoji.

Ir dar – niekaip nesuprantu, kodėl sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą, taip bijoma referendumo? Nejau tie 88 Seimo nariai tkrai galvoja, kad jie protingesni už visą tauta ir kad tauta vis dar neverta spręsti „svarbiausius gyvenimo klausimus“?

(7 balsų, vidurkis: 4.14 iš 5)
Loading...
  • oneguy

    Referendumo nenori emigrantai (per televiziją esu matęs jų atstovų pareiškimų – vadinasi tiesa). Gana logiškai nenori, nes jiems priimtinas sprendimas tikrai mažai tikėtinas, todėl bando išspręsti šitą klausimą žiūrėdami, kiek reikės lankstyti konstituciją, kol ana pasiduos. Aš jau į šitą reikalą žiūriu kaip į komediją, nes mano supratimu be konstitucijos pakeitimų čia nieko negali būti.

  • Trakimas

    Aš manau ,kad seimas yra tam,kad „žaistų žmonių jausmais“.O Artūras kažkaip labai jau rimtai į seimo žaidimus žiūri?:)Sacharukas tiesiog negali atsistatydint iki biudžeto svarstymo ir savivaldybių rinkimų,nes grius „darnus scenarijus“.:)

  • As
  • briedis

    dar toks klausimelis ne i tema: kuo lotynu kalba,kt teiseju nuomone, vertesne uz pvz. senoves graiku? (apie valstybine lietuviu net neklausiu…, nes, aisku, ne „demosui“ sie rastai…)

  • Fredis*

    Keliais valingais veiksmais ir balsavimais Seime mūsų tauta gali pagausėti visu milijonu. Kas iš mūsų nenorėtų būti stipresniu, pajėgesniu, įtakingesniu?
    Tinklaraštininkas klausia: „niekaip nesuprantu, kodėl sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą, taip bijoma referendumo?“
    Norint pasiekti teigiamą rezultatą į referendumą turi ateiti ir pasakyti „TAIP“ 50 proc. + 1 visų registruotų rinkėjų. Į rinkimus ir referendumus ateina tik 55-59 proc. rinkėjų. LDDP’ukų ir E.Klumbio požiūrį(„Lietuvos futbolo ar krepšinio rinktinės pagrindą sudarytų negrai“. Aš noriu, kad ten žaistų lietuviai.“) atstovaujančių rinkėjų tarp atėjusiųjų balsuoti būtų daugiau negu 10 proc.. Pagal įvairias sociologines prognozes skeptikų būtų visas trečdalis ar net pusė.
    Mes, dundukai, čia tarpusavyje galime atlikti mini apklausą ir nesunkiai atspėtume referendumo rezultatą. Už teigiamą atsakymą referendume balsuotų Valentinas, Fredis*, Smilga, Musė, mdcxacuk’as, visi likę, deja, palaikytų marginalų ir ekskomunistinės šutvės poziciją. Tinklaraštininklas – taip pat.

    • dzyvai

      Jeigu nuomonė kitokia nei Fredžio, tai jau „ekskomunistų šutvės pozicija“?

      O dar kitą nuomonę turinčius „marginalais“ pravardžiuoji…

      Beje, jei nori būti „būti stipresniu, pajėgesniu, įtakingesniu“ dėl piliečių kiekio, tai gal pasiūlyk įstatymą, kad visi, kurie turi JAV ar Kinijos pilietybę, automatiškai yra ir Lietuvos piliečiais – ko nepadarysi dėl didybės manijos :)

    • Aras

      O aš pvz., neičiau balsuoti į tokį referendumą. Ir dauguma rinkėjų, matyt, neitų. Visų pirma, nelabai aišku kokia ten problema, kodėl yra blogai tai, kas yra dabar, kam reikia pokyčių? Jei viskas dėl emigrantų, tai vietiniai emigrantus laiko tautos išdavikais ir nei piršto nepakrutins dėl išskirtinių privilegijų jiems, anie ir taip gerai gyvena. Ne, toks referendumas neįvyktų, jokių šansų.

    • Smilga

      Ačiū, Fredi*, už pasitikėjimą :)

  • stogas

    O as pries dviguba pilietybe! Kodel ? Todel 1. kad pilieciai gali spresti 2 valstybiu likimus ir nebutinai mano Tevynes naudai. 2. Sunkiu Lietuvai metu isvaziave pilieciai (gal net pabege) ir dabartiniai ekanominiai emigrantai- igavo daug geresni gyvenima, nei like kankintis ir kelti Tevyne, moketi mokescius, klausytis ir ziureti sokiu ir dainu maratonus. Mano seneliai buvo istremti i Sibira, salo ,badavo,kente priespauda, Tarybines patycias, komunizma. Bet kai turejo sansa pries tai pabegti i Vokietija ar toliau, atsisake. Liko srebti sriuba viduje. AS pries dvigubas pilietybes , pries perkamas , parduodamas pilietybes!

    • mdxacuk

      Pritariu jums. Yra tik grynas neapsižiūrėjimas, kad įgavusiems geresnį gyvenimą pilietybė priverstinai neatimama. Nes nors jie ir neturi tokių galimybių spręsti ne mūsų Tėvynės naudai, kokias įgautų turėdami dvigubą pilietybę, bet vietiek pakenkti gali. Užtat jeigu jau ir nuspręstume leisti dvigubas pilietybes, tai nebent tiems, kas sutiktų laisvanoriškai pašalti Sibire, pakentėti Tarybinę priespaudą arba pagraužti pušų žievę. Be išlygų palikti pilietybę (vieną, ir ne daugiau, ir ne mažiau) tik tiems, kurie liktų srėbti sriubą viduje. Bet jeigu jie užsimanytų dar ir karbonadų, tai jų pilietybę reikėtų irgi apsvarstyti.

  • Aldera

    Konstitucijoje nėra žodžių „reti“, „ypač reti“, „ypatingai reti“, „ypatingai išskirtiniai“ ir nenurodyta specifinė kvota, kiek % gali turėti ir Lietuvos, ir kitos valstybės pilietybę.
    Bet kokiam sakinyje pakeiskite zodi „atskiras“ i „retas“ – kontekstas bus visiskai iskraipytas.

    „LR Konstitucija, 12 straipsnis
    Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
    Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
    Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

    „Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas:
    10. [..] Pabrėžtina, kad Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys.“

  • Sakotis

    Pilietybes istatymas, su dabartine redakcija, tikrai bus pripazintas, kaip priestaraujantis Konstitucijai, kadangi pazeidziamas zmoniu lygiateisiskumas ( zmones, gyvenantys EU ar NATO salyse gali turet dviguba pilietybe, kiti ne).

    • teisinga pastaba, rašydamas, kažkaip visai pamiršau paminėti, kad KT savo nutarimuose pasisakė ir dėl 29 straipsnio, tai yra dėl repatrijavusių piliečių diskriminavimo. Dabar gi to diskriminavimo dar daugiau.

      • briedis

        oi, pone racai, mokate gadinti nuotaika. tiksliau, mokate atkreipti demesi i labai nemalonius reiskinius. nes apskritai „pilietybes ciklas“, senai pavirtes absurdo teatru. lyg butu maza tu „isimties tvarka“ priimtu kontraversisku sprendimu, siuloma dar placiau vartus atverti. na ka cia galima sakyti? mano nuomone, tie 88 parlamentarai, taip sakant, sultingu buciniu tik ne i ta uzpakali… liokajiskos laikysenos pries turtingu saliu iseivius didziausi musu ponai gerai ismoko… o ko verta dviguba pilietybe pati savaime, dar galima isitikinti paziurejus i, tarkim, siaures osetijos „pilieciu“ pasus. ir nors tai visai kitas atvejis nei musu, bet prisiminkite, kaip gruzijos pilieciams rusijos valdzia pasiule: gal norite dar vienos pilietybes? antra pilietybe, tai ne antras auto i garaza. po velniu!

  • nerijus

    Seimo narys, Gražulis, viešai pareiškė, jog yra balsavęs už kitus. Kodėl niekas nereaguoja, kai yra pažeidinėjama Konstitucija ir duota priesaika?..

    • dzyvai

      Tikiuosi, kad sureaguos. Tai reakcijai įvykti, reikia, kad mandatų netektų KT pripažinti sulaužę priesaiką parlamentarai.

      Štai tokie „prisidirbėliai“ ir nori viską užglaistyti, antraip ir Jiems teks atsisveikinti su mandatais (arba savanoriškai, arba Jiems pritaityks tą pačią procedūrą su kreipimusi į KT). Tą savo baimę prarasti mandatą tiesiai šviesiai ir išdėstė Gražulis :)

      Čia kaip alkoholizme, jei nori mesti – turi pradėti negerti šiandien, o ne rytoj :)

      • Aras

        Aha. Sacharukas per „Kakadu“ yra sakęs, jog matė, kaip už „kolegas“ balsuoja ir Kubilius, ir Degutienė. Atrodo, net įrašai yra. Kaip tau atrodo, ar apie Kubilių rašys ekonomikos vadovėlį, jei jį išmes už priesaikos sulaužymą? Gal Degutienę paskelbs šventąją už tą patį? Tai nenušnekėk tokiomis prielaidomis. Kas galima Kubiliui, to negalima Mažeikai. (Kodėl jį vadina Karaliumi?)

    • Aras

      O ką čia reaguoti? Gal pamiršai, kad dar prieš kylant Sacharuko-Karaliaus skandalui, balsuojant svetima kortele buvo pagautas V. Mazuronis, vėliau gi mikčiojo ir atsiprašinėjo TV ekrane. Bet viskas tyko ir nutyko. Visi jie ten iki ausų mėšle, jei kuris pajudintų kitą, pats stipriai užsmirstų. Todėl ir puola du naujokus – naivius mažvaikius, kurių kinkos per skystos kompromatui.
      Gal manai, jog Kubilius su svita laksto iš Vyriausybės rūmų balsuoti kai reikia? Neabejoju, jog reikalingu metu jo kortelę priglaudžia ištikimas kubilistaninis fanatikas. Ir kyšt-kyšt…

  • dziavas

    mes juk lietuviai.kokios problemos.visada pavydus.kaimyno atzvilgiu.tai ir del dvigubos pilietybes,vieni nori jos priemimo,kiti atvirksciai.manau geriausia butu,leist zmogui pasirinkt.o ne priklausyt nuo kt ,priimtu sprendimu.ju galveles irgi tinsta,ne visalaik juk priima teisingus sprendimus.aciu.

    • briedis

      prasom, pone dziavai. bet galiu jus paguosti tuo, kad jus is „lietuvisko pavydo“ savo zmonos gal nepasmaugtumet, kaip kad is anglisko pavydo otelas pasmauge savo dezdemona. o del pasirinkimo, labai klystat. zmogui leista pasirinkti tik „pilietybiu turguj“ butu galima. bet tokio nera visam pasaulyje. na, ne visai, yra tokia nauru sala, kur esant reikalui, jums uz pinigus suteiks visas pilietiskas regalijas.

  • Tadas

    Nors suprantu, kad daug kam (abejose pusese) pilietybes diskusija yra labai emocinis klausimas, bet mastant saltai visgi nesuprantu tokio p. Raco pasipiktinimo.

    Visu pirma, man neisku, ar p. Racas supranta, kad ne kiekvienas KT nutarimo sakinys turi istatymo galia; daugelis ju yra elementarus KT pasvarstymai, kurie kitiems privalomos galios neturi, skirtingai nei pats toje byloje priimtas sprendimas – kad konkrecios tuomecio istatymo nuostatos priestaravo Konstitucijai. Vien jau sia prasme keistas tas KT nutarimo fragmentu citavimas.

    Antra, nemanau, kad pacituotose istraukose (kaip ir visame nutarime) „viskas“ del dabartines istatymo redakcijos taip jau „aiskiai pasakyta“. Pirma citata man itin keista ta prasme, kad palieka sone gramatine joje tiesiogiai cituojamo Konstitucijos („K“) straipsnio prasme. KT „priraso“ prie K normos savo ne maziau abstraktu ir neapibrezta nei pati K norma pasamprotavima: „tokie įstatymo numatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), išimtiniai, o ne paplitę.“ Antras „viska paaiskinantis“ fragmentas man ne maziau „isplaukes“: „Pilietybės įstatymo pakeitimai, kuriais asmenų, tuo pat metu galėjusių būti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės piliečiais, ratas buvo laipsniškai plečiamas taip, kad tai sudarė prielaidas dvigubai pilietybei tapti plačiai paplitusiu reiškiniu“. Ka reiskia „sudare prielaidas… tapt placiai paplitusiu reiskiniu“? Ka reiskia „sudaryt prielaidas“ ir ka reiskia „paplites reiskinys“? Imkim pavyzdi: kiek % zmoniu gatvej turetu rukyt, kad rukyma gatvej laikytume „paplitusiu reiskiniu“? Kiek zmoniu turetu eit per raudona, kad tai laikytume „paplitusiu reiskiniu“? Kiek Lietuvos pilieciu turi dviguba pilietybe, kad jos staiga issigasta kaip „paplitusio reiskinio“? (tiesa, cia turi primint: cia mes jau aiskiname ir aiskinames nebe Konstitucija, o KT pamastymus, preziumuoju – savaime niekam neprivalomus). Trecia citata kalba apie tolydu potencialiu dvigubu pilieciu rato pletima. Bet juk Konstitucija eksplicitiskai suteikia Seimui tokia galia ar pareiga: reaguojant i kintancia realybe – koreguot istatymini reguliavima; Seimui K palieka daug diskrecijos, nors ji ir ne beribe. Ketvirtas fragmentas, kalbas apie „visiska dvigubos pilietybes neribojima“ man musu diskutuojamam kontekste apskritai keistas. Juk nieks nesiulo jos visiskai neribot – priesingai: siulo ribot tik musu moderniu „piliu“ (NATO ir ES) gyventojais. Zodziu, mano nuomone, po situ citatu ir KT nutarimo „viskas aisku“ tik tiems, kuriems ir pries tai nutarima buvo „viskas aisku“, ty zmonems, dvigubos pilietybes klausimu turintiems labai aiskia, radikalia isankstine nuostata; beje, su K tekstu nelabai susijusia, gal del to visoj sioj diskusijoj i pacia K ir jos teksta taip mazai ir gilinamasi. Tokioj situacijoj Seimui geriausia priimt siek tiek labiau restriktyvu nei KT „nulauztas“ istatymas, rimtai ji argumentuot ir ziuret, kaip seksis savo argumentacija, jei prireiks, apgint KT. Tik taip veikia tikras valdziu padalijimas; ne bailiai zvalgantis per peti ir meginant nuolaidziaut vienai is valdziu; kuriai, beje, K lygiai taip pat privaloma kaip kitoms. Taigi siulau nepamirst, kad diskutuojam apie Konstitucija, labai konkrecia jos norma, o ne apie KT ar jo pamastymus K tema.

    • egriseus

      Tadai, negi šaltai mąstant K taisyklė „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“ pasako per mažai? Aišku, žodžio „atskirais“ reikšmę vertinant be žodžio „niekas“ konteksto, galimi išvedžiojimai, kad „atskirais“ nereiškia „išimtinais“.

  • Tadas

    Mano nuomone, K norma, apie kuria cia kalbam – butent K 12 II: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“ – isties pasako pakankamai, ne per mazai, yra ismintingai surasyta norma. Ir ji sako labai paprasta dalyka: K suteikia Seimui diskrecija (= pirma normos dalis) reguliuot pilietybes, taip pat ir dvigubos ar daugybines apskritai, klausima taip, kaip sis mano reikalinga priklausomai nuo to laikmecio poreikiu ir socialinio konteksto. Taigi K taisykle paprasta: 1) Seimas nustato atskirus atvejus, kada kas gali but dvigubas ar trigubas pilietis; 2) isskyrus siuo atvejus, nieks negali but kitos valstybes pilietis. Kaip socialinis kontekstas, i kuri Seimas deka sios musu K „tevu“ ismintingai suformuluotos K normos gali lanksciai reaguot, kinta gerai iliustruoja kad ir ES pilietybes atsiradimas ir faktas, kad visi ja gaunam automatiskai kartu su lietuviska (kaip federacinese valstybese federacijos pilietybe gauni automatiskai, jei gauni bendruomenes/fed. vieneto pilietybe, pvz Sveicarijoje). K „tevai“ apie ES pilietybe rasydami K 12 turbut net negalvojo, bet sukure K norma, kurios nereikejo keist pakitus kontekstui ir laikams. Tai dar viena priezasciu, kodel as pries K kaitaliojima siuo atveju – norma yra gera, o stabili K yra vertybe.

  • egriseus

    Jei priimti Tavo argumentaciją, kad Seimui suteikta diskrecija yra neribota, vis tik reikštų taisyklės paneigimą. K normos žodis „niekas“ turi per didelį krūvį, kad būtų galima kalbėti apie neribotą (plačią) diskreciją. Lankstumas pasireikštų tuomet, jei K „tėvai“ būtų suformulavę, pvz.: dvigubos pilietybės atvejai nustatomi įstatymu.
    Palyginimui K norma: „Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.“ Ar tai reiškia, kad K suteikia įstatymų leidėjui plačią diskreciją?

  • Tadas

    Atsakydamas pacituosiu save pati. Zr pirma mano kommentara: „… Seimui K palieka daug diskrecijos, nors ji ir ne beribe.“ K 12 norma yra lanksti, manau del sito nesigincykim, nemanau, kad tai gincytu ir KT – jis tiesiog gal kiek netiksliai suprato, kad diskrecija suteikta ne jam, o demokratiniams suvereno atstovams – Seimui.

  • nerijus

    Čia daina apie mūsų Valstybės Žmogų, moterį, Nr. 1: