A.Matonis paaiškina, kaip iki to nusirito

Lietuvos visuomeninės televizijos naujienų tarnybos vadovas A.Matonis, mėgstantis komentuoti kitus komentatorius ir nevengiantis viešai atskleisti savo jausmų, atskleidžia Lietuvos žiniasklaidos bėdas, įvardija skaudulius ir paaiškina, kaip reikia ginčytis apie idėjas:

Manau, visa tai prasidėjo po Rolando Pakso  prezidentinio skandalo. Iki to laiko pastebėjau kur kas mažiau asmeniškumų tarp  viešosios erdvės komentatorių pasisakymų. Kaip tik po R. Pakso skandalo įsibėgėjo jūsų minimi pokyčiai: vertybių kovos virto personalijų kovomis.

Vienas nemaloniausių šio virsmo aspektų – kai kurių viešosios erdvės  komentatorių nesugebėjimas pripažinti kitokios nei jų nuomonės ir net teisės  kitokią nuomonę turėti bei ją reikšti. Labai sustiprėjo nuostata – „esi arba su  mumis, arba – prieš mus“. Kitokios nuomonės žmogus yra laikomas ne oponentu, o  priešu, vadinasi, pagal šią nuostatą, jį reikia suniekinti, sutrypti, įžeisti – dažnai net pramanytais kaltinimais.

Ypač skaudu, kai šios  itin žemo lygio diskusijų kultūros šaukliais tampa žmonės, visuomenės vertinami  kaip intelektualai, tolerancijos ir tam tikrų moralės standartų puoselėtojai.  Dalis šių intelektualų, deja, virto tokiais radikalais, po kurių pasisakymų ne  vienam padoriam žmogui teko kreiptis į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, o  kartais net ir į teismą.

Kaip iki to nusirista? Gal todėl, kad kariauti su asmenybe yra lengviau nei  ginčytis su idėja. Idėjas skelbiantis žmogus remiasi ne tik savo asmenine  patirtimi, bet ir tam tikrų sričių žiniomis, disciplinų išmanymu, kitų žmonių  įžvalgomis. Norėdamas kritikuoti jo idėjas, privalai būti ne menkiau už jį pasikaustęs. Bet juk daug lengviau yra pasakyti – „esi blogas, kvailas,  priklausai sąmokslininkų klanui, ir tavo šnekos – nieko vertos, nes tavo tikslas – tarnauti blogiui, loviui arba užvaldyti valstybę“.

Visa tai gali atrodyti juokinga. Tačiau kai matai, jog tokia diskusijų  „kultūra“ užima svarią vietą ne kurioje nors užribio žiniasklaidoje, bet gana  didelę auditoriją turinčiuose laikraščiuose, interneto portaluose ir TV  kanaluose, tampa nebejuokinga. Tampa šiurpu ir liūdna.

Delfi

… ir man visai nejuokinga… nes tik V.Laučiui nekyla klausimų, kodėl gi A.Matonio dėstoma teorija taip toli nuo jo praktikuojamos veiklos.

Kita vertus, paaiškinimas, kaip iki to nusirista labai taiklus ir savikritiškas.

(Dar neįvertinta)
Loading...