Žvelgiant pro Johari langą: I do not care
… Dalyvavau mokymuose…
Buvo visokių įdomių pratimų (įskaitant orientacines varžybas – pirmą kartą gyvenime), reikėjo pildyti daug visokių klausimynų.
Bet labiausiai įstrigo testas pagal vadinamąjį Johari lango modelį. Jo esmė gana paprasta: atsakai į kelioliką klausimų, po to suskaičiuoji gautų atsakymų vertes ir tas vertes surašai pagal skales į štai tokį langą (atsiprašau, lietuvių kalba neradau):
chillinaris.wordpress.com
Tie keturi langai – tai asmenybės dalys (erdvės): atvira – tai, ką aš žinau ir nebijau atskleisti, neaiški (nepripažįstama) – tai, ką mato kiti ir ko nenoriu (nesugebu) matyti ar pripažinti aš, paslėpta – tai, ką mes žinome, tačiau slepiame nuo kitų ir nežinoma – tai, kas nežinoma nei man, nei kitiems.
Aiškinama, kad langų dydžiai ir jų santykis nusako asmenybės tipą, jo gebėjimą bendrauti, sugebėjimą girdėti kritiką ir į ją reaguoti ir t.t.
Didžiausias kairysis viršutinis langas pagal tuos aiškinimus rodo, kad asmenybė atvira, tuo tarpu didžiausias apatinis kairysis lyg ir turėtų liudyti, kad tai, ką mes matome, iš tiesų nėra tai (labai čia aiškiai išsireiškiau:)
Didžiausias dešinysis viršutinis langas turėtų reikšti, kad asmuo nesugeba pamatyti savyje tai, ką jame mato kiti. Nėra atgalinio ryšio, taip sakant.
Tai buvo mano variantas.
Lyg ir turėčiau nusiminti, nes pagal visus aiškinimus, tai ne pats geriausias asmenybės tipas. Ne veltui, angliškai šis langas pavadintas „blind“
Tačiau nenusiminiau. Ir mano pavadinimas šiam langui yra „I don’t care“.
O argumentas toks: dažnai svarbiau ne ką kiti apie tave galvoja, o tai, kaip tu jautiesi ką nors darydamas. Net tuo atveju, kai kiti mano, kad tu elgiesi neteisingai.
Šį mano argumentą per tuos pačius mokymus pagrindė kitas testas, kuriame mane mažai pažįstantys žmonės kaip vieną iš mano savybių nurodė sistematiškumą, nors aš pats kitame teste būtent sistematiškumo ar organizuotumo stoką įvardijau kaip vieną didžiausių savo trūkumų.
Dar vieną patvirtinimą gavau šiandien (būtent tai ir paskatino šį įrašą), po „Sąmokslo teorijos“ įrašo apie R.Pakso bylą Strasbure (bus rodoma pirmadienį). Jo esmė maždaug tokia – dauguma ne visada yra teisi, tačiau tam suvokti kartais prireikia ne vienerių metų. O kartais net suvokus, būna labai sunku tai pripažinti. Būna, kad ir iš viso nepavyksta.
Todėl ir manau, kad tas langas „blind“ nebūtinai visada reiškia, kad nesugebi išgirsti. Galima girdėti ir nekreipti į tai dėmesio.
Neleisti, kad skalijimas ir piktinimasis, kad nenori būti toks kaip dauguma, išmuštų tave iš vėžių. Neišsigąsti, kad turi kitokią nuomonę (kitokį požiūrį į muziką, meną, politiką, religiją).
Tai sunkiau.
Bet verta.
Todėl man labiau patinka „I do not care“
P.S. Psichologai, prašau ant manęs nepykite…:)
(4 balsų, vidurkis: 3,00 iš 5)
Loading...
