Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija…Sodoma ir Gomora
Kol atostogavau, pasirodo, visokių įdomių dalykų Lietuvoje įvyko.
Na, pavyzdžiui, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija gerai padirbėjo…
Nusprendė, kad R.Gajauskaitės sudaryta knyga (gal negražu taip ją vadinti) „Sodoma ir Gomora“ nieko nekursto, nieko neįžeidžia ir apskritai tikriausiai yra priskirtinas auklėjamojo ir šviečiamojo pobūdžio literatūrai.
Neskaičiau tos „knygos“, bet kelios citatos, kurias radau A.Vinokuro komentare verčia mane abejoti žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje dirbančių žmonių kompetencija. Jei tai, kas yra cituojama, nėra kurstymas, tai kas tada būtų?…
Žinoma, gal A.Vinokuras suklydo, gal ne tą knygą citavo – sunku daryti toli siekiančias išvadas, kol pats tos „knygos nepaskaičiau“. Tikriausiai reikės.
Tačiau iki tol geriau pakalbėkime apie kitą Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimą. Tą, kuriuo „Kauno dienos“ žurnalistas, kalbinęs Vladą Garastą tą dieną, kai baltas pasaulis pastarajam atrodė šiek tiek juodas (todėl kai kurie tapo „juodašikniais“) buvo pripažintas pažeidęs etikos kodeksą. Tiksliau jo 8 ir 9 straipsnius.
LŽLEK pirmininkė Edita Žiobienė tokį sprendimą aiškina taip: V. Garastui skambinęs „Kauno dienos“ žurnalistas prisistatė, tačiau neįspėjo, kad jo žodžiai gali būti viešai paskelbti visuomenės informavimo priemonėje. Kitaip sakant, jis nenusakė skambinimo tikslo.
Va čia tai jau tikra Sodoma ir Gomora.
Juk ne tik LŽLEK nariams, bet net ir girtam asilui turėtų būti aišku, kad kai tau skambina žurnalistas ir jis pasako savo pavardę ir leidinio pavadinimą, jis kalbės kaip žurnalistas, o ne kaip draugas, su kuriuo gali blevyzgoti apie ką nori.
Tai įprasta praktika. Taip daro visi normalūs žurnalistai, taip darau ir aš pats („laba diena, Artūras Račas, BNS). Ir visi, kuriems paskambinęs prisistatai, supranta, kad jie kalba viešai ir kad viskas, kas bus pasakyta, gali atsirasti laikraštyje, radijuje ar televizjoje.
O V.Garastas, pasirodo, to nesupranta. Lyg jam pirmą kartą būtų paskambinęs žurnalistas.
Bet mat jį bala, jis krepšinio treneris, tokių subtilybių gal ir neišmano.
Bet Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija tai turėtų suprasti. Ten juk susirinkę ekspertai. Ar bent jau turėtų tokie būti.
O ką sako jų sprendimas?
Jis sako, kad nuo šiol kiekvienas žurnalistas, skambinantis politikui, verslininkui, treneriui, aktoriui etc. turėtų sakytui maždaug štai ką: „Laba diena, jums skambina Vardenis Pavardenis iš Geriausio laikraščio. Noriu Jus šio to paklausti, tačiau prieš tai turiu perspėti, kad viskas, ką Jūs pasakysite gali būti išspausdinta viešai Geriausiame laikraštyje ar jo prieduose“.
Kažkaip labai primena: Jūs turite teisę tylėti, viskas, ką Jūs pasakysite….
Ar tai tikrai būtina tam, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija išteisintų V.Garastą?
Gal būtų pakakę jei komisijos narys V.Mačiulis būtų jam pasakęs, kad visi žurnalistai kiaulės.
O dabar, patys tikriausiai nesuprasdami, ką daro, sukūrė precedentą…