Ar nebaisu? Neatleisčiau sau, jei nieko nedaryčiau…

…Atostogos jau kaip ir baigiasi. Tačiau niekaip iš galvos neišeina Skirmanto komentaras bloge. Tiksliau dalis komentaro. Štai ką jis sakė: 

Stebina ir uzkabina mane sitam bloge kitas dalykas. “Vakaro zinios”, “Lietuvos Rytas”, “Verslo zinios”, “Valstieciu laikrastis”, “Elta”, “Respublika”, dabar “Kauno diena” – puiku, kad turit nuomone ir nebijot jos viesai pareiksti, bet Arturai, jei teisingai suprantu jus dar ir naujienu agenturos vadovas. Nebaisu klientus prarasti, o tiksliau, vieta agenturoje?

Parašyta prieš kelias dienas, o niekaip ramybės neduoda. Nes aš pats visą laik apie tai galvoju – nuo pat tos dienos, kai pradėjau vadovauti BNS.

Problema yra ir Lietuvoje ji ypač akivaizdi, nes čia dar ne visi sugeba atskirti, kad A.Račo blogas yra viena, o BNS informacija – visai kas kita.

Kita vertus, negali sakyti, kad tie du dalykai visiškai nesusiję. Nes iš tiesų, tiek rašydamas savo bloge, tiek dirbdamas BNS vadovaujuosi tais pačiais principais. Jie gana paprasti: jei turi faktų – rašyk, jei neturi kuo pagrįsti, be reikalo neaušink burnos. Visi lygūs, nėra nė vieno lygesnio už kitus. Nėra draudžamų temų, tos pačios taisyklės galioja visiems.

Nepaisant to, pavojus kyla. Ne man kaip A.Račui, tačiau BNS, kuriai vadovauja A.Račas. Ir tiksliau, net ne BNS kaip įmonei, bet ten dirbantiems žmonėms.

Skirmantas klausia, ar nebaisu.

Mano atsakymas – ne. Nes neturiu ko bijoti. Jei kartais atsitiktų taip, kad akcininkai nuspręstų, jog esu blogas vadovas ir atleistų, tikrai žinau, kad nepražūsiu. Ne pirmas kartas būtų. Visada iki tol išgyvendavau…

Tačiau keisti savo vertybes vien todėl, kad susiklosčius aplinkybėms, teko sutikti vadovauti BNS, neišeina.

Be to, esu įsitikinęs, jog tai ką darau, yra teisinga.

Turiu savo supratimą apie žurnalistiką ir man atrodo, kad Lietuvoje pastaruoju metu einama ne ta kryptimi.

Todėl ir toliau apie tai kalbėsiu ir rašysiu. Apie parsidavinėjimus, apie užsakomuosius straipsnius, apie neprofesionalumą žurnalistikoje. 

Žinote kodėl? Taip aš ginu save. Nes laikau save žurnalistu ir man patinka juo būti. Jei ramiai stebėsiu ir tylėsiu matydamas, kaip kiti tyčiojasi iš mano profesijos, leisiu tyčiotis iš savęs. O aš išdidus…:)

Taip, dėl tokios pozicijos BNS turi ir galbūt turės problemų. „Verslo žinios“ – mano nuomone, buvo pats puikiausias pavyzdys. Kita vertus, tikiuosi, kad tai laikina ir kad Lietuvoje dar įmanoma normali žurnalistika.

Iš kur tokia viltis?

Turiu patirties. Per 2003 metų referendumą skundžiau LNK ir tas pačias Verslo žinias Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl agitacijos pažeidimų. Ne todėl, kad būčiau visomis keturiomis prieš ES, bet todėl, kad man atrodė, kad žiniasklaida neturi dirbti valdžiai.

VRK, nors ir labai nenoriai, galų gale nusprendė, kad abu mano skundai buvo pagrįsti ir kad tiek LNK, tiek Verslo žinios pažeidė įstatymus.

Tiesa, VRK vėliau taip pat pripažino, kad ir aš pažeidžiau įstatymą, nes neva agitavau prieš referendumą dar jam nepasibaigus (D.Tarasevičiaus skundas).

Tačiau svarbiausia ne tai. Svarbiausia tai, kad LNK A.Račo skundą įvertino kaip BNS provkaciją ir atsisakė BNS (nors tai niekaip nebuvo susiję). Atrodo, kad tą patį padarė ir VZ, tačiau nesu tuo 100 proc. tikras.

Po metų ar poros vėl viskas grįžo į savo vietas: LNK ir „Verslo žinios“ vėl tapo BNS prenumeratoriais. Todėl, kad sugebėjo atskirti A.Račą nuo BNS informacijos.

Kitas pavyzdys: exit poll per Seimo rinkimus. Jame dalyvavo ir „Lietuvos rytas“, ir TV3, ir LTV (nors BNS ir LRT santykiai po pokyčių BNS buvo pakankamai įtempti). Prisidėjo ir Socialdemokratų, Valstiečių liaudininkų partijos (nors A.Račas, atrodo, niekada nespindėjo meile G.Kirkilui ar K.Prunskienei).

Ką visa tai rodo? Kad įmanoma atskirti A.Račą nuo BNS. Jei nori. Ir, žinoma, jei tau reikalinga patikima informacija iš pirmų rankų.

„Lietuvos rytas“, „Kauno diena“, LRT vis dar prenumeruoja BNS, nors A.Račas savo bloge ir parašo ne visai gražių dalykų. O prenumeruoja kodėl? Ogi todėl, kad nieko geresnio šioje srityje Lietuvoje nėra. Nes mažiausiai kokie 5 iš kokių 20 geriausių Lietuvos žurnalistų dirba BNS.

Todėl ir nebijau. Priešingai – esu įsitikinęs, jog privalau ir toliau daryti ai, ką iki šiol dariau. Ginti save ir tuos, kurie dar supranta, kas yra tikra žurnalistika ir tikra žiniasklaida.

Žinau, kad dėl to gali nukentėti BNS, bet jei padėtis žiniasklaidoje nesikeis, BNS nukentės dar labiau, nes niekam tiesiog nereikės to, ką daro BNS…

Bet aš vis dar tikiuosi, kad gali pasikeisti. Tikiuosi, kad ir verslininkai supras, kad pirkti žiniasklaidos neapsimoka, tikiuosi, kad tai suvoks (panašu, jau pradeda suvokti) ir viešųjų ryšių bendrovės, ir valdžios institucijos.

O jei mažės perkančių, mažės ir parsiduodančių.

Gal taip ir nebus. Bet būsiu bent pabandęs. Neatleisčiau sau, jei žinočiau, kad tiesiog stovėjau ir nieko nedariau.

Todėl nuoširdžiai sakau – nebijau.

(12 balsų, vidurkis: 4.50 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    Tas tai taip.
    Bet.
    Gerai visi žino, kad buv. Niujorko meras pradėjo ne nuo stambiųjų „ryklių“, bet nuo chuliganavojančių vaikų likvidavimo (kurie pradžioje sankryžose gąsdindavo tuos vairuotojus, kurie atsisako jų paslaugų ir t.t.).
    Tad ir čia. Tų laikraščių, žurnalų devynios galios – žmonių juose įdarbinta tikrai kokius 5 kart daugiau nei Lietuvai reikia.
    Reiškia be jokios atsakomybės jų tiek pristeigta – juk tiek žmonių likimų bus sulaužyta (juk jų dauguma žus – kas gali mokėti už skelbimą ar pan. vos ne tiek pat, kaip stambiajame laikraštyje… o tiek užsiprašo, nes kitaip kajukt, kaip tas sako).
    Na tuomet ir prasideda. Pirkimai – pardavimai… juk kiekviena save gerbianti įmonė nori apie save kasdien matyti laikraštyje, kaip sakoma tik iš geros pusės.
    Tad redakcija tampa savotišku viešnamiu. Tiksliau ne tampa, bet spaudžiama tapti.
    Šiandien būtų palaima, jei rimtai, jei būtų vienas laikraštis (Tiesa) – jei ten jau pakliuvai su savo skelbimu (turiu omenyje PR ir panašiai), – reikalas sutvarkytas.
    Arba anuometinės Vakaro žinios, kurias kiekvieną vakarą kiekvienas ar pasikeičiant nubėgdavo į kioskelį.
    O dabar, norint pasiekti tokią pat auditoriją – reikia bent į 20-30 laikraščių, žurnalų skelbimą įdėti, o tai jau tik aludariams, formacininkams gali atsipirkti.
    Manau, kad kol šalis yra „puslaukinė“ (na pagal vairavimo kultūrą, nuorūkų svaidymą, dūminimą kitam į akis…), tol ir metodai (duodančių ir imančių skelbimus) bus skirti „puslaukinės“ šalies „puslaukiniui“ žmogeliukui. Jų galybė, net neįtikėtina galybė. Tiesiog stebiesi.
    Ir dar… Dabar kai pagalvoji, tai ta visų koneveikiama Komunistų partija visgi žiūrėjo savo prestižo (galima matyti ir iš JE A. Brazausko veiksmų – kai visuomet rūpinimasis žmonėmis (net 1990 m. kuomet žmonės kitiems visiškai nerūpėjo – tik LAISVĖ) – yra matomai tai jiems įmušta į kraują. Juk net komunistinės santvarkos to meto teismuose (ne pokario, bet taip nuo 1985 m.) paprastas žmogus prieš valdininkus tuomet beveik niekuomet nepralošdavo, jei teisybė buvo jo pusėje).
    Kodėl taip iškeliu aukštai Komunistų partijos vadų rūpinimąsi savo partijos prestižu ir prie ko čia blogo šeimininko straipsnis.
    Todėl, kad dabar partijoms praktiškai visiškai nerūpi savos partijos prestižas… o tuomet demokratija tampa tik taip vadinama, kurios 10 kart mažiau nei prie komunistų buvo – ir tuomet ir į „žurnalistų bunkerius“ „inspektorius“ matyt gali įeiti tik tuomet, jei prieš tai įėjo būrys karabinierių (kaip Pietų Italijoje, kai į įmonę nori įeiti pvz. maisto saugos inspektorius).
    Tur būt supratote gerb. blogo šeimininke, kad „žurnalistų bunkeris“ – tai galimybė jiems vargšeliams žurnalisytams ir, žinoma, jų savininkams išgyventi.
    O tas „inspektorius“ sąlyginai pavadinus – Jūs.
    O tokiu būdu, su karabinierių pagalba juk nieko gero žmonija negali pasiekti, kaip ir minėtoje Pietų Italijoje, kurioje mafija valdė, valdo ir valdys tiek, kiek pati norės…

  • Anonimas

    „Tikiuosi, kad ir verslininkai supras, kad pirkti žiniasklaidos neapsimoka, tikiuosi, kad tai suvoks (panašu, jau pradeda suvokti) ir viešųjų ryšių bendrovės, ir valdžios institucijos.“

    iš ko sprendžiate, kad pradeda suvokti?

    beje, dėl puslaukinių. Anot knygos „Neatrasta galia. Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapis“ autorių ir mažai išsilavinęs žmogus supranta žiniasklaidos problemas – šališkumas, užsakyti straipsniai, paslėpta reklama – tačiau dėl įvairių priežasčių (įprotis, finansinės problemos) neranda kokybiškai kitokios žiniasklaidos

    žiniasklaidos atstovų teiginiai, kad jie tenkina auditorijos poreikius tėra mitas

    sėkmės artūrai

  • Anonimas

    Mielasai A.G., ko jūs apsirūkęs, jei jums komunistų partija iš didžiosios; Brazauskas rūpinosi žmonėmis? Na, nebent į meilužės sąvoką apimate visus Lietuvos žmones.

  • Principinga pozicija. Toli gražu ne kiekvienam įkandama, atitinkamai, mūsuose ganėtinai reta.

    Būtent todėl ir gerbtina….

    Atitinkamai – mano nuoširdus respect’as jos autoriui!

  • Anonimas

    Mielas Egidijui.
    Na labai nepergyvenkite. Nuo jos (KP) mūsų šeima labai nukentėjo (ne tas žodis, ji dalinai suluošinta, išžudyta) – tad aš apie ją (KP) žinau ne iš laikraščių, daugiau nei kiti.
    Be to, kai pagalvoju, juk ta tingioji, negabioji visuomenės dalis tuo metu juk ne kitų, bet mūsų sąskaita gyveno. Tad tie, kurie tuo metu daug dirbome – už tai tai „legendinei“, kuri tuo metu vadovavo tikrai ačiū nesakome.
    Iš tiesų valdant KP, tie, kurie daug dirbome (nes kitaip dirbti nemokame), o turėjome – špygą. Na gal panašiai kaip dabar… bet tai vistiek špyga.
    O jei ką Lietuva ir turėjo tuo metu, tai ne dėl to, kad kažkas čia dirbo tiek, kad žmonės galėtų bent išgyventi (juk čia tuomet žmonės visiškai buvo atpratinti gerai dirbti (kas svetimam gerai dirbs – juk ar šiandien samdinys šeimininkui gerai dirba. Ne. Todėl ir diegiame tik šeimos verslo pagrindu visą gyvenimą lietuvių, kaip ir kitų normalių tautų žmonių), kas vežimu – kiaulių šėrikas, kas mašina – koks šoferis, kas vagonu – koks brigadininkas, savo reikmes papildydavo) – tiesiog TSRS duodavo Lietuvai ir Gruzijai (kaip ir Maskvai, ir Leningradui tuometiniam) – pardavusi išteklius. Kas likdavo. Kas likdavo nuo karinių užuralio miestų išlaikymo, nuo kariuomenės, nuo Kubos ir galybės kitų valstybių išlaikymo, kuriose taip pat tos partijos dėka žmogus buvo atpratintas dirbti. Kaip nekeista, patiems rusams nuotų išteklių nieko nelikdavo – ir jie tuo patenkinti (svarbu leisk jiems pasijusti pasaulio viešpačiui, kitko jiems nereikėjo, nereikia ir nereikės).
    Dabar blogiau gal kita prasme, kad sveikatos apsaugos sistemos dirbantiems jau nebėra – nei dešimtadalio to, kas buvo (kai nekalbi apie vagiančius) – tiesiogine prasme šiais metais ši sistema nužudė mano mamą. Žmogui jei virš aštuoniasdešimt, jis jau niekur nebepriimamas pasigydymui, šeimos gydytojas dingsta… (nors buvo kviečiamasi ir greitosios ir ligoninės mūsų lėšomis -gydyti uvo atsisakyta, tiksliau ne gydyti, o gelbėti iš labai skausmingos mirties nagų buvo atsakytas – ar gali būti dar prastesnė sistema, kai tavo akyse valstybė žudo mamą, nors tiesi jai pinigus, daug pinigų…).
    Kad nėra matau ir vaikų auklėjimo, ugdymo sitemos ne tik sveikatos sistemos… tiesiog ugdomi banditėliai.
    Kad visi, kas dirbame (ne vagiame) vaikštome be dantų…
    Bet ta materialioji padėtis mane per daug nei tuomet, nei dabar neturi kokios tai reikšmės (turi būtinmai man būti stalas, stogas, kompiuteris, kitkas nebūtinai) – bet man yra labai yra svarbu, kad nežudytų sistema senukų mūsų. Kaip dabar tai yra.
    Jauni tai išsivažinės, o ką daryti seniems žmonėms.
    Taigi mielas Egidijau, palyginau vien todėl, kad kai partija (kalbu apie dabartines) net savo prestižu nesirūpina ir net mūsų nekenčiamosios KP standartų netraukia – štai kur problema. Štai kur tragedija, o ne tai, kokiomis raidėmis tai parašyti (tiesiog buvo gramatinė klaida ir tiek).

  • Anonimas

    klausiu savęs , ar galėtų būti toks pat straipsnis tik pasirašytas , sakysime, Valatkos, Vainausko, Tomkaus, Vasiliausko ? Ir neturiu atsakymo

  • Anonimas

    Arturai,

    Atskirti blogeri nuo BNS vadovo sunkiai iseina. Valinskas juk negali buti darbo dienomis seimo primininkas, o savaitgaliais verslininkas. Siaurusevicius ir LRT bustinej ir skydinej irgi yra tokio paties statuso asmuo. Asmeniskai man tai labai smagu, kad tu laisvai reiski mintis, idomus blogas gaunasi. Bet pvz. JAV labai abejoju ar budamas Reuters vadovu, galetum taip laisvai rasineti apie viska.

  • P. Rače,

    labai džiugu kartais pas jus BLOGe išvysti vieną ar kitą įdomesnę rašliavą, kurios tekstas sutampa su mano pačio mintimis.

    Kalbant apie lietuviškąją žiniasklaidą, jau kuris laikas nieko negirdėt nei apie korumpuotus medijų vadovus, apie perkamą turinį ir pan., tačiau jūs tą temą keliate į viršų ir tas sveikintina. Tačiau galvoju, jog čia jūs kalbate tik apie pačias viršūnėles ir jei pradėtumėte leistis dar giliau, galbūt tie BNS ir jos užsakovų santykiai labai stipriai pakriktų.

    Ir šiaip, jūs galėtumėte su kažkokiais panašiai mąstančiais žurnalistais susivienyti ir kartu siekti bendrų tikslų už baltąją žiniasklaidą.

    P.S.
    šį komentarą rašau sėdėdamas CILI. Prieš akis jų reklaminė paklodė, kurioje puikuojasi kortelė, pavadinimu DRAUGŲ KORTELĖ.

    Ji yra mokama, tad manau, kad jos pavadinimas neatspindi esmės. Nuo kada norint tapti draugu, turi dar ir susimokėti?

    Manau, kad man CILI turi sumokėt, kad aš pas juos mokamą vakarienę valgau, ir aš NIEKADA, iš principo neimsiu jų tos mokamos kortelės, nebent jie pakeistų jos pavadinimą į „DRAUGŲ UŽ PINIGUS KORTELĖ“.

    Sorry už flashbacką:)

  • Anonimas

    Issamu, nera ka ir pridurti. Nebent, del kitokios zurnalistikos. Siek tiek ne i tema, o gal kaip tik labai i tema. Paziurejau zinias, kaip Seimo pirmininkas is zurnalisto (kartu dalyvavom Alfoj) Aleksandro Zubriakovo ateme akreditacija. Ateme todel, kad zurnalistas tiesioginiam eteryje per garsiai kalbejo tuo metu, kai prisiekinejo naujoji vyriausybe. Susimasciau. Viena vertus, garsiai kalbeti ir taip sugadinti iskilminga rengini gal ir nera gerai. Bet… ir tai svarbiausia. Zmogus kalbejo ne su draugu ir ne su mama mobiliu telefonu. Zmogus dirbo savo darba – tiesioginiame eteryje informavo milijona o gal ir daugiau zmoniu apie tai, kaip prisiekineja ministrai. Ar jis tai turejo daryti paznibzdomis? Ar televizija negalejo leisti savo ziurovam tiesiogiai ziureti, kaip prisiekia ju isrinktieji? Ir kas visuomenei svarbiau, ar Capliko parasas ir Valinsko tradiciskai raudonas nuo ituzio veidas, ar zurnalisto pranesama naujiena? Mano manymu, normalioj visuomenej, ziniasklaidos atstovo darbas tam skirtoje vietoje, net jei jis kartais nera patogus politikui yra gerbiamas, o pats zurnalistas uz savo profesiniu pareigu vykdyma yra neleiciamas. Normalioj visuoneje, bet ne musu kaime. Valinskas specialiai nutraukia prisaikos ceremonija, apsaugai liepia uzciaupti zurnalista, o po visko pranesa, kad is zurnalisto bus atimta akreditacija. Tiesa, svarbus momentas, pries tai jis „teviskai“ pasikviecia zurnalista pokalbio, kurio metu bando issireikalauti, kad sis atsiprasytu del savo profesiniu pareigu vykdymo, o Aleksandrui nenusizeminus, ji baudzia.

    Ka apie zurnalistika Lietuvoje pasako sitas pavyzdys? O sako tai – politikai i zurnalistus ziuri kaip i aptarnaujanti personala, kuris neturi teises dirbti savo darbo, jei tai kertasi su politiko darbu. (Man pvz., giliai nusispjauti kokioj iskilmingoj aplinkoj prisieke Caplikas ar kitas ministras – galejo visi pasirasyti ir pasakyti priesaikas pries pirma vyriausybes posedi paprastam kabinete, tam uztektu 15 min. Man to zurnalisto darbas, kur kas svarbesnis, nes jis dirba man – per ji as realizuoju savo teise zinoti. Taip pat svarbu, ne kaip prisiekia, o kaip tos priesaikos laikosi vyriausybes nariai. Manau, ir cia man zurnalistu darbas pades kur kas labiau). Rezultatas, zurnalisto i Seima nebeileis uz tai, jog jis per garsiai kalbejo tiesiogines transliacijos metu. Lietuviska ziniasklaidos realybe. Kaip ten Arturai rasot – „Ar ne baisu“?

  • pridurdamas, dėl konkretaus vakarykščio atvejo:

    mačiau delfyje, kaip arogantiškai Valinskas pradėjo daryt tvarką tiesiai iš tribūnos. Mano komentaras šia tematika tik vienas: tai gal ir statant naujuosius seimo rūmus buvo praplauti pinigai, skirti press kambario izoliacijai?

  • Anonimas

    Būdamas ne žurnalistas Valinsko klausimą matau iš kitos varpinės. Tai kad esi žurnalistas, dar nereiškia, kad turi teisę būti chamas. Jei vyksta oficiali ceremonija, išeik į koridorių ir daryk tą savo reportažą. Jei pavyzdžiui būtų jūsų vestuvės, ir žurnalistas bažnyčioje garsiai pradėtų vesti tiesioginį reportažą, kaip jūs reaguotumėte? Tokie žurnalistai tik teršia profesijos vardą ir Valinskas su jais elgiasi nepagarbiai todėl, kad jie patys negerbia savęs ir savo profesijos. Kažin ar koks nors garbus žurnalistas pvz. Vaitiekūnas ar tas pats Račas galėtų pasielgti taip chamiškai ir „dirbdamas savo darbą“ trukdyti kitų darbui? Į save pažiūrėkite gerbiamieji. Ar esate jau tokie šventi?
    Esu girdėjęs, kad labai daug žurnalistų yra tiek suįžulėję, kad visai nepaiso jokių taisyklių: užsinori nueiti nemokamai į koncertą – tiesiog eina nemokamai, važinėja pažeidinėdami taisykles ir t.t. Žino, kad policininkui sustabdžius užtenka parodyti žurnalisto pažymėjimą ir tas iš baimės, kad apie jį ko nors neparašytų, prileis į kelnes. Valinskas skiriasi tuo, kad nebijo jų, nes labai gerai juos pažįsta ir žino, kad už pasipūtusio fasado slepiasi menkystos. Aišku tai negalioja tikriems profesionalams, o daugiau tik karjerą pradėjusiam ir jau spėjusiam apsvaigti nuo sėkmės jaunimėliui.

  • Man atrodo, kad kartais „saves susireikšminimas“ peržiangia leistinas ribas. Turiu mintyje tokius atvejus, kai per kokias nors žinias fone grojama muzika ir čia ta muzika nustelbia patį pranešimą. Manau, kad čia susireikšmina muzikos operatorius. O gal man su klausa negerai?

  • Anonimas

    Valentinai, cia ir yra lietuvisko kaimo mastysenos problema. Jums atrodo, kad zurnalistas ateina i Seima, atsistoja kur nori ir ijunges kamera pradeda rekti kokiu jam patinka garsu? Siaip jau seime egzistuoja grieztos taisykles (o atejus Valinskui jos dar labiau sugrieztintos) kaip patekti i seima, kur zurnalistams galima eiti patiems, kur tik lydimiems parlamentaru ir t.t. Posedziu saleje zurnalistams taip pat skirta konkreti vieta, kuria PABREZIU ne jie patys issirenka, o ji yra numatyta si anksto seimo administracijos. Zinant, kad naujoji seimo sale ka tik pastatyta, zurnalistai su kamerom seimo vadovam tikrai jokia naujiena ir jie turejo pasirupinti ju darbo salygom. Suderinti, kad nei parlamentarai, nei zurnalistai vieni kietiems netrukdytu. Kai zurnalistas atvyksta i Seima besiruosdamas tiesioginiai transliacijai, jis, mazu maziausiai, tai is anksto suderina su spaudos tarnybos atstovais, o siuo atveju kiek zinau ir su seimo kacleriu. Zurnalistam yra nurodoma vieta is kur jie gales trancliuoti (siuo atveju vieta buvo zurnalistu balkonas, kuris, reik manyti, ir statytas tokiom funkcijom atlikti). Tai jei tiesioginio eterio metu zurnalistas ijungiamas kai sales stoja mirtina tyla ka jam daryti? Tyleti eteryje? Jis pradeda savo darba, o kad akustika gera ir tai trukdo parlamentarams tai ne jo bedos, juk jam ta darbo vieta isskirta pacios seimo administracijos. Cia tas chalopo mastymas, jei caras tyli, tai ir man prakalbet negalima – neduokdie isgirs, supyks, teks atsakyti. Zurnalistui (laisvam zmogui) toks mastymas svetimas. Ne todel, kad jis chamas, bet todel, kad toks jo darbas ir jis ji turi atlikti profesionaliai. Ka Racas padarytu kitokio jo vietoj? Tyletu? Snibzdetu i mikrofona? Ar jus rimtai manot, kad jaunas zurnalistas turejo tiksla tiesioginiam eteryje sutrikdyti priesaika vyriausybes? Baisiausia, kad tokie metodai veda prie to, kad zunalistai is tikruju gali pradeti bijoti ne vietoj ka nors nufilmuoti, ar klausima ne tokiu tonu uzduoti, ar ne taip prieiti. O kai paskaitai komentarus tam paciam delfi, tai kraupsti. Kaimas dziaugias, kad Valinskas zurnaliuga i vieta pastate. Jis ne zurnaliuga, jis mus, gerbiamieji i vieta pastate. Ir jus, Valentinai, taip pat. Vien jau todel, kad mums informacija teikes darbuotojas nebebus ileidziamas i Seima. Vienas, kitas, trecias – pasidarysim kaip Putino rusijoj. Paziurekit zinias is Rusijos dumos, jokiu skandalu, viskas grazu, visi zurnalistai savo vieta zino. O prisimenat, kai NTV su Kiseliovu nepriklausoma buvo ir savaites komentarus darydavo? Zirinovskio mustynes su moterim, Sandybino nusisnekejimai ir t.t. Visi veidai siandienos Rusijos dumoj liko, tik kad zurnalistu objektyviu nebe. Ir atrodo kaimynu parlamentarai visi puikioj sviesoj. Ir Valinskas neabejoju pyksta ne ant zurnalsito, o jam nepakeliamas pats faktas, kaip cia jam kaskas sutrukde, jo iskilminga momenta sugadino ir jam nenusilenke, neatsiprase veliau. O atsiprasymas reiskai kalte, kurios siuo metu nebuvo. Net toks iskalbingas epizodas, kai Valinskas isake apsaugai nutildyti zurnalista. Vyram uzteko intelekto nesikisti i tiesiogine translaicija. Net jie ikarscio sekunde savo prioritetus susideliojo ir tik kamerom issijungus ispejo zurnalista. O Seimo pirmininkui intelekto nepakako. Daug cia galima rasyt, bet tai uzuomazgos dalyku, kurie absoliuciai netoleruotini. Dziugina vienas, Valinskas sistemingai skesta savo paties tustybeje. Pazadai pamirsti, liko tik ambicijos, kuriom igyvendinti jam nepakanka nei protiniu, nei dvasiniu resursu. Paziurekit LNK. Ka buve „kolegos“ pateikia beveik kiekviena diena apie naujaji Seimo pirmininka. Dabar kiti buvo „koelgos“ is TV3 zada ji i teisma paduoti. Pacituosiu nubausto zunralisto zodzius iseinant is Valinsko kabineto „Ilgai taip netempsit“.

  • Anonimas

    Nors ir nelabai toleruoju Valinsko (nes labai jau pabreztinai demonstruoja savo pozicija kitu atzvilgiu), taciau Jusu Skirmantai, nuomonei negaleciau pritarti.
    Tarkim Teismo posedyje, tokia zurnalisto veikla, butu galima traktuoti kaip Teismo negerbima. Bet kuriuo atveju, Seime vyko itin svarbi procedura, nors ji atrodo tik kaip formalumas (pati priesaika).

  • Anonimas

    Manyčiau, kad principingas ir teisingu siekiantis būti vadovas dar nepadarė gėdos jokiai organizacijai – komercinei, nepelno, kokiai tik nori. Jei jis dar sugeba kurti palankumo savo darbuotojams atmosferą – ten dirbti yra priežasčių ir norinčių profesionalų, o produkto kokybė įtikina ne mažiau, nei vadovo pavyzdys. Jei yra akcininkas, ir jis nėra trumparegis, jis irgi turėtų įvertinti ilgalaikius pranašumus, kurie žymiai stipresni už trumpalaikius vingius.

    Man Skirmanto pateiktas klausimas skamba kaip kokio iš sovietmečio ištraukto, užguito (o greičiau užsigujusio) dar anuomet, o gal tik dabar, nabago. Antrosios, Šešėlinės Lietuvos piliečio – kartu ir įbauginto, ir narsaus siūlyti kyšį. Nuolankiai kramtančio vokelius, kai jie skirti tau. O todėl neturinčio nieko prieš juos. Paisančio saugumo baimių, kurioms ganėdinti gal verčiau teiktų pirmenybę. Svarbus egzistencijos klausmas: „ar nebijai?“. Nelaisvo žmogaus klausimas. Pofeodalinis.

    Ar lengvai atskirtinas BNS ir asmeninis vadovo kalbėjimas? Turėtų būti. Juolab, kad tos trys raidės yra visiškai priešingame žurnalistikos polyje, kur asmeniškumams nelabai ir esama vietos, nes tikslas – išgrynintos žinios. Naujienos ir faktai. Sakyčiau ir šis rašinėjimų kampelis gyvas kaip tik iš to, kas netelpa žurnalisto pagrindinėje profesinėje veikloje.

    Bijoti verta tik grėsmės mūsų pagrindams – gyvybės, esybės (būna, ši ir už gyvybę besanti svarbesnė). Apie moralumą atviru tekstu kalbėti nerekomenduojama, bet jei jam nutiktų būti vis užmirštama esybės dalimi, gal jau ir galima.

  • Anonimas

    Teismo saleje zurnalistas netransliuotu tiesiogiai negaves sutikimo is paties teismo atstovu. Tai ir reikia skirti. Aisku, jei pvz., per laidotuves zurnalistas taip pasielgtu ar pan. Bet cia visiskai kitos situacijos nei aptariama. Neimanoma ju suplakti. Isivaizduokim sviesofora. Jei pestysis eina per zialia sviesa tam skirtoje vietoje ir ant jo kaskas uzvaziuoja, kaltas bus vairuotojas. Bet be abejo, pats pestysis gali buti kaltas, jei pvz., isbegs i gatve per raudona ar tam neskirtoje vietoje. Bet, jei pestysis ejo per zalia ir ant jo uzvazaivo Seimo pirmininko limuzinas, kaskaip uzsipulti pestiji ir sakyti, kad jis kaltas del avarijos ir sugadino seimo pirmininkui diena lyg ir netiktu?

    Del Auksinio kardo. Man buti persmelgtam sovietines dvasios labai sunku, nes Sovietu Sajungos neliko kai man buvo 10 metu. O ir pries nei mano tetis, nei mama nebuvo komunistu partijos nariai. Taip kad, mano mastysena sovietine tikrai sunku isivaizduoti. Bet yra toks zurnalistinis principas, nera blogo klausimo, kiekvienas klausika supranta pagal savo akiraty, kulturini konteksta ir kitus dalykus. Nedirbu valstybinei istaigoj, todel vokeliu niekada nesu gaves, o ir nesti nelabai turiu kam. Nesu ibaugintas, nes neturiu tiesioginiu virsininku, esu visikai laisvas. Manes negali atleisti, pazeminti pareigose ir t.t. Todel, karde, gal reikia susimastyti kodel tu taip suvoki klausima. Gal pats negavai vokelio ir jauti apmauda. O gal teko duoti ir neturejai? Gal tu taip nori isprovokuoti diskusija, nes tiesiog neturi su kuo pabendrauti, o uzkabinti asmeni yra lengviausia? Gal reikia islaisvinti savo samone pries rodant pirstu i kita? O gal vien tai, kad didele dalis cia komentuojanciu zmoniu nebijo pristatyti jau daug pasako apie ju poziuri i baime?

  • Anonimas

    Neturiu ką pristatyti, Skirmantai, tai tinklo bendravimo grynuolis: bendrautojas X, bendrautojas Y. Man taip visai patinka. Jei eičiau kokias pareigas, gal būtų priežasčių įvesti kitokioms prasmėms. Dabar gi, visiškas neišsiskiriantis kitomis prasmėmis X. Eilinis Interneto praeivis.

    Dėl paties kelto klausimo apibudinimo: na, pagal mano sumanymą, ten vardinama ne tiek klausėjo Skirmanto nuodėmės, kiek Antrosios Lietuvos piliečiui būdingi bruožai. Idėja ta, kad klausimas toks kyla iš jos gelmių, iš kažkokio nesaugumo. Laisvas žmogus neturi vilkti su savimi šį nesaugumo jungą. Neturi jis klausti „ar nebijai?“. Svarbu suprasti paties klausimo iškalbingumą.

    Kas link paties biografijos – paminėjau ir galimybę užsiguiti dabar. Kaip tik ši galimybė nesmagi, nes prieš dvidešimt metų daug kas buvome įsitikinę, kad užteks gimti-augti atlaisvintoje Lietuvoje. Kaip pats sakai, augai sąmoningai jau joje. O klausimas, visgi – štai, padėtas ant stalo. Klausimas apie baimę, gal netiesiogiai, bet išeinantis iš jos.

    Asmeniško gi nieko prieš komentuotoją Y = Skirmantą neturiu, domina tik reiškiniai, asmeniškumai nedomina.

  • Anonimas

    Manau, kad p. Skirmantas taip rašo, kadangi žurnalistams jau į kraują yra įaugę, kad Lietuvoje yra geras tonas spardyti Seimą ir kitas aukščiausiojo lygio Lietuvos organizacijas.
    Iš tiesų jiems niekas nėra paaiškinęs, kad tai tolygu Lietuvos išdavimui (tolygu kagėbizmui).
    Nes kaip galėtų galvoti, kad va teisme ar laidotuvėse ar vestuvėse – būtų kas kita.
    Juk čia priesaiką duoda Lietuvos žmonių išrinktieji – šitam aktui, pagal savo šventumą, nėra lygaus.
    Trukdymas tai daryti – buvo viena didžiausių provokacijų šiais metais.
    Normalioje valstybėje – su provokatoriais yra elgiamasi kiek grieščiau.
    Taigi Seimo pirmininkas dar vis bijo, kai koks tarybinis žmogus – o ką liaudis pagalvos, jei provokatorių sutramdysiu.

  • Anonimas

    Skirmantai, sutikciau, jei zurnalistas pranesti naujiena neturejo kitokios galimybes, kaip tik pertraukiant Vyriausybes nario priesaika, po kurios tampama ministru (ir tik po kurios). Kiek pamenu, Seimo pastate be tualetu, rukyklu ir vagyklu yra dar labai daug erdviu, kuriose nedraudziama filmuoti. O teigti, kad del grazesnio kadro, galima negerbti auksciausiu valstybes institutu, negalima. Be Valinsko (ir kitu politiku aroganciju) yra ir labai ryski zurnalistu arogancija, kuri labai primena pastaruoju metu paaugliu klykavimus apie savo Vaiku teises. Visi be teisiu, dar turi ir pareigas, kazkaip pastorosios berods nurasomos i siukslyna.
    O del sviesaforo, tai reikia suprast, kad jei zurnalistas ejo per zalia, tai ministras netinkamu laiku dave priesaika (suprask ejo, kai jam dege raudona?). Na tikrai nieks neitikins, kad ministro priesaika yra mazesnes svarbos uz reporterio sieki savo veida tureti zaviame seimo sales fone.

  • Anonimas

    A.G. Na nebesikartosiu, juk viska parasiau. Zunralistui ta vieta skyre pati seimo vadovabe su kuria is anksto buvo suderintas trnasliacijos laikas. Ar galima kaltinti zurnalista, uz tai, kad jis dirbo savo darba? Ir kur cia Seimo spardymas? O teisma ar laidotuves paminejau kaip pavyzdi, kur tiesiogine transliacija galetu butu neetiska ir palaikyciau kita puse. Esminis skirtumas dar ir tai, kad Seimas – viesa vieta, parlamentarai ir ministrai – viesi asmenys, o priesaika – viesa ceremonija. Teisme, o ypac laidotuvese, neisvengiamai butu paliesti ir privatus asmenys, kas atvertu visai kitas problemas.

  • Anonimas

    wice, ne reporteris renkasi vieta ir sukuria ivyki. Siuo atveju reporteris atvyko i is anksto numatyta (labai svarbia ir labai iskilminga) priesaikos ceremonija. Ysivaizduokim, kad tai judri gatve. Zurnalistas nuejo pas Seimo kanclery ir paklause, kur jam galima butu dribti. Ysivaizduokim, kad paklause kur cia ta gatve butu galima pereiti. Kancleris jam nurode konkrecia vieta (zurnalistu balkona). Ysivaizduokim, kad tai perrja. Ir stai, kai zurnalistui atejo butinybe ja pereiti, jis pradejo tiesiogine transliacija (zenge pirma zingsni) – bum… rezultatus zinom visi. Wice, paaiskint man, kas sitoj situacijoj ne taip?

  • Anonimas

    Skirmantui,
    galiu tik tiek pasakyti, kad paleidęs tą savo komentarą į erdvę – pats susikrimtau ir ilgam susigadinau nuotaiką.
    Tai nebuvo apgalvota mano replika. Kaip sakoma, kai kas šauna į galvą – reikia jai duoti atvėsti, o tik po to išrėžti nuomonę.
    Juk susigadina nuotaiką būtent tas, kuris kažką negražiai pasako. Ir po to graužiasi. Taigi, geriau vėliau nei niekada – tą savo rytinį komentarą pasiimu ir išmetu į ten, kur jam ir vieta.
    Mat manau, kad į erdvę gali išeiti tik tuomet, kai žmonėms gali nuotaiką pataisyti – o jei ruošiesi sugadinti, tai būtent tai prisiminęs, kaip sakoma, pasinaudok tau duota proga patylėti.
    Bendrai net jei tas žurnalistas būtų pasielgęs ne taip (net jei ten buvo tiesioginė transliacija) – tai ne jo (rodos jis dar jaunuolis) bėda, bet senesnių kolegų tradicija jam įskiepyta.
    Kaip bebūtų, puolamą žmogų bent aš visuomet pasistengiu ginti – tad jei ir tas jaunuolis būtų perdaug puolamas ginčiau. O po to ramiai galima aiškintis.
    Kiek pamenu visuomet pradžioje esu linkęs ginti. Kai pradžioje (gal tas buvo iki 1990 m.), kai prof. V. Landsbergį puolė už tuos sulipusius plaukelius, būktais. Vėliau kai jo biretės – prof. Kazimierą Prunskienę. Kai samdiniai – R. Paksą ir pan.
    Nes neapkenčiu, kai samdiniai kažką užpuola.
    Manau dabar yra ne vienas milijonas numestas žiniasklaidos savininkams ir už Valinsko pjudymą, kaip neseniai buvo manau už A. Lukošenkos… (gal kartais ir žurnalistai jusdami būtent tą konjuktūrą (savininkų atitinkamas nuotaikas gavus pinigėlio)- labai žmogiškai neprašyti netgi ima pataikauti… šitai labai matosi, kai šitai būna, ypač kai tas konjurktūrščikas už tai nei cento negauna).
    Geros dienos

  • Anonimas

    Na jei seimo kancleris nurode is kurios vietos jam galima (ir tik is tos) rengti tiesiogine transliacija, tada sutinku. Ir cia jau reikia kaltinti blogaji kancleri, taciau vargu bau ar taip buvo? O jei nebutu apribojimo ieit i sale, tai manau visi sustotu aplink priesaika duodanti, nes dar geresnis kadras eteriui. nejuokinkit, pabandykit taip pasielgti EP, NATO bustinej ar dar belenkur, pasidomekit kokios ten salygos, o po to kalbekit apie zodzio laisve ir jos suvarzymus.
    Beje apie sveikos nuovokos nereikia turet? Kad isejimas tokioje vietoje per priesaika, kai yra absoliuti tyla saleje, gali sutrikdyti procesa? Taip zurnalistas priejo prie perejos, taciau nesiteike paziuret ar salia ner sviesaforo su deganciu raudonu signalu.

  • Anonimas

    na tarkim, kad abu dirbo savo darbą, bet ar Seimo pirmininkas turi teisę nutildyti žurnalistą, kuris akivaizdžiai trugdo iškilmingai ceremonijai, ar žurnalistas turi teisę nutildyti seimo pirmininką, kuris jam trugdo reportažą vest? Juk nepradės abu kaip mokyklos vaikai su mokytoja rėkt kuris garsiau.
    Etiškas žmogus atsiprašytų kad sutrugdė ir išeitų už durų reportažą pratęst, o ne pradėtų atsišnekinėt ir aiškint kokį svarbų darbą jis dirba.
    P.S. gaila nemačiau tos tiesioginės transliacijos, bet ar tikrai tada tas žurnalistas buvo tiesiogiai rodomas per TV? ar tik filmuojamas reportažas, kad per vakaro žinias parodyti „tiesiai iš įvykio vietos“ ?

  • Anonimas

    Is tos ir tik is tos vietos. Reportazas buvo daromas is zurnalistu balkono, kuris ir skirtas sitom reikmem. Ar blogas kancleris, kuris nurode is kur galima transluoti, ar blogas sales projektuototojas, kuris nepagalvojo kaip speicialiai tam irengtoje vietoje reikes dirbti zurnalistam nesiimu sprest. Bet kam man spresti, juk viskas nuspresta. Kaltas nubaustas. Tai yra is zunralisto atimta akreditacija. Viskas visiem gerai. Saunu. Nebetrukdys. Ir kitiem pamoka. Ir zmones patenkinti matosi. Geras zingsnis.

  • Anonimas

    Ir paskutinis mano irasas prie sitos temos. O niekas nepagalvojo, kad galbut sioje situacijoje buvo galima rasti racionalu sprendima be drakonisku priemoniu? Valinskas galejo leisti zurnalistui pabaigti tiesiogine transliacija. Nepaversti viso sito cirku, is kurio juokesi net saleje sedeje parlamentarai. Po posedzio prieiti prie kanclerio ir spaudos tarnybos vadovo ir jiems pasakyti, vyrai, akivaizdu, kad turim preblema. Kai kalba zurnalistai aidi visa sale. Ka darom? Suteikiam tiesioginem transliacijom kita vieta? Is anksto perspejam zurnalistus, kad jie turi elgtis tyliai ir interviu ar pan. dalykus darytu kitose vietose arba ne posedziu metu ir t.t. Tegul atsakingi darbuotojai (uz tai gaunantis musu mmokesciais surinktus pinigus is biudzeto) pasuka galvas ir randa optimalu sprendima, kad butu abieju pusiu interesai suderinti. Bet is savo darba dirbusio zurnalistos atimti akreditacija??? Ok… neperasysiu prie sitos temos daugiau :)

  • Anonimas

    Gerbiamas Artūrai (prašau kreipinį suprasti tiesiogiai, nes jūsų nuostatas gerbiu), BNS vadovo A. Račo ir internetinio dienoraščio (nepatinka man „blogas“)autoriaus A. Račo problema, mano nuomone, susijusi su tuo, kad jūsų laisvalaikio užsiėmimas (i-dienoraštis racas.lt) yra pagrindinės profesijos tęsinys. Rašytumėte vien tik apie kelionių įspūdžius, medžioklę, žūklę, skleistumėte kulinarinę patirtį, niekam, tur būt, nešautų galvon vertinti BNS vadovo pagal racas.lt autoriaus rašinius.
    Dabar gi, žurnalistas Artūras Račas vertinamas visa žurnalistinės raiškos apimtimi. Todėl rašinių, perspausdintų iš racas.lt, autorius kai kurių leidinių puslapiuose pristatomas kaip BNS vadovas.
    Jūs esate savo žodžių šeimininkas ir už juos atsakote. Manau, jūsų darbdavys ir kolegos tai supranta ir vertina. O „pavydžios kaimynės“ visuomet ras apie ką „papletkavoti“… C’est la vie.