Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nekompetentinga – tai jau aišku. Ar LRT naujienų tarnybos direktorius A.Matonis prostitutas – dar aiškinsimės.

Vasario 14-ąją – surogatinės meilės dieną – rašiau, kad vienas iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimų liudija tos

A.Matonio garbė ir orumas

tarnybos „neprofesionalumą ir nekompetenciją“. Prabėgo vos keturi mėnesiai ir galiu pasigirti, kad buvau teisus.

Tai liudija Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kurioje teigiama:

Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir LR Visuomenės informavimo įstatymo 2  straipsnio  73  dalies  turinį,  nesutinka  su atsakovės  išvada,  kad  A. Matonis  nėra  viešas  asmuo. A. Matonio užimamos  LRT  televizijos  TV naujienų  tarnybos  direktoriaus  pareigos  neįeina  į  LR  Visuomenės  informavimo  įstatymo  2  straipsnio  73  dalyje  numatytą  pareigų, kurias  užimantys  asmenys,  laikomi  viešais  asmenimis,  sąrašą.  Tačiau šio  straipsnio  73  dalis  asmens  viešumą  sieja  ne  tik  su  jo  užimamomis  pareigomis,  bet  ir  jo  turėjimu  viešojo  administravimo  įgaliojimų  ar  viešųjų  paslaugų  teikimo  administravimu,  ar  su  asmens  nuolatine  veikla,  turinčia  reikšmės  viešiesiems  reikalams. Pareiškėjas  A. Račas  yra  teisus,  tvirtindamas,  jog  A. Matonio  veikla  turi  įtakos  viešiesiems  reikalams. Vertintina,  kad  A. Matonis  yra  viešas  asmuo  ne  dėl  savo  užimamų  pareigų,  bet  dėl  jo  nuolatinės  veiklos,  kuri  turi  įtakos  viešiesiems  reikalams. A. Matonis  yra  plačiai  žinomas, aktyvus  žurnalistas, politikos  apžvalgininkas, radijo  laidų  komentatorius, televizijos  laidų  vedėjas. Jis  teikia  komentarus  įvairiais  visuomeninio  gyvenimo  klausimais. A. Matonis  viešoje  erdvėja  plačiai  matomas  ir  girdimas,  dažnai  besireiškiantis.  Jo  žurnalistinis aktyvumas  visuomenei  plačiai  žinomas,  vertintina, kad  tai yra aplinkybė, kurios byloje įrodinėti  nereikia. Akivaizdu,  jog  savo  aktyvia  žurnalistine  veikla  A. Matonis  turi  galimybę  formuoti  visuomenės  nuomonę  ir  ją  formuoja,  vadinasi, turi  įtaką  viešiesiems  reikalams.  Darytina  išvada,  kad  tretysis  suinteresuotas  asmuo  byloje yra  viešas  asmuo  LR  Visuomenės  informavimo  įstatymo  2  straipsnio  73  dalies prasme.

Taigi, kad ir kaip nemalonu būtų, tenka pripažinti, kad LRT televizijos naujienų tarnybos direktorius, V.Adamkaus ordininkas A.Matonis, nevengiantis išlenkti stiklelį su V.Uspaskich, turi įtakos viešiesiems reikalams ir yra viešas asmuo.

Šiekt tiek mąstantiems žmonėms, tai buvo aišku ir be teismo sprendimo, tačiau, panašu, kad Lietuvos žurnalistų etikos tarnyboje mąstančių žmonių dirba nedaug. Ką ir reikėjo įrodyti.

Kita vertus, tenka pripažinti, kad teismas, nors ir pripažinęs, kad su V.Uspaskich stiklelį išlenkti nevenginatisordininkas A.Matonis turi šiokios tokios įtakos viešiesiems reikalams, konstatavo, kad jis nėra prostitutas. Ta prasme, kad nepardavinėja savo kūno už pinigus:

Didysis  lietuvių  kalbos žodynas internetiniame tinklapyje (www.lkz.lt, žiūrėta 2013-06-19) žodį „prostitucija“ apibūdina kaip lytinį parsidavinėjimą, paleistuvystę. Tarptautinių žodžių žodynas internetiniame tinklapyje (www.zodziai.lt) žodį „paleistuvystė“ apibūdina kaip lytinį santykiavimą arba kūno pasiūlą gašlumui patenkinti už materialinį atlyginimą.

Žmogus  turi teisę turėti  savo  nuomonę  ir ją  reikšti. Tai  įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje. Pažymėtina, kad  trečiojo  asmens palyginimas su „prostitutu“ yra  itin žeminantis. Reiškiant  tokią nuomonę  neįmanoma  tikėtis, kad  asmuo, apie  kurį ji  reiškiama,  neįsižeis ir nebus pažeistas jo orumas ir garbė.  Kita  vertus,  gavus  apie save tokią  nuomonę,  neįmanoma neįsižeisti. Teismas sutinka su atsakovės  išvada, kad  atsižvelgiant į pareiškėjo elgesį bei tikslus, t. y. ar viešai skelbiant skundžiamą publikaciją buvo siekiama paniekinti ir pažeminti A. Matonį, ar – siekta sąžiningai informuoti visuomenę apie jį ir jo veiklą, pareiškėjas siekė sumenkinti, pažeminti A. Matonį visuomenės akyse ir peržengė teisės skleisti informaciją ribas. Teisė reikšti nuomonę nėra absoliuti. Nuomonės reiškimą riboja kito asmens teisė į garbę ir orumą.  Ja neturi  būti  piktnaudžiaujama,  siekiant  žeminti  kito asmens  garbę  ir orumą,  iš  jo tyčiotis. Nuomonė negali remtis nepagrįstomis prielaidomis arba pagal savo pobūdį ir raiškos formą  žeminti ir žeisti kitą žmogų. Pareiškėjas, trečiąjį suinteresuotą  asmenį pavadindamas „prostitutu“ jam priskiria žemą moralę ir neigiamas savybes – parsidavinėjimą  už ordinus. Pareiškėjo tvirtinimas „mane pykina nuo tokių prostitutų kaip <…> A.  Matonis“, tikėjimasis, kad „tie parsidavinėjantys prostitutai vieną dieną pasigaus ŽIV ir padvės“ sudaro prielaidą teiginiui, jog A. Račas nuomonę reiškia  užgauliai, žeminančiai,  niekinančiai, įžeidžiančiai, nekorektiškai.

Na, kad A.Matonis pardavinėja savo kūną už pinigus aš niekada ir neteigiau. Nes net didžiausiame košmare negalėčiau įsivaizduoti, kad kas nors už A.Matonio kūną galėtų mokėti pinigais.

Kita vertus, mane šiek tiek stebina teismo išvada, kad A.Matonio garbė ir orumas buvo pažeminti. Nes, mano nuomone, neįmanoma pažeminti to, kas neegzistuoja.

Be to, mane stebina ir gana ribotas teismo požiūris į terminą „prostitucija“. Stebina todėl, kad šis terminas plačiaja prasme juk reiškia ne tik lytinius santykius, kuriems galbūt ne visi direktoriai yra pajėgūs, bet ir su lytine veikla niekaip nesusijusią veiklą. Tai yra, parsidavinėjimą vardan asmeninės ar finansinės naudos, kaip, pavyzdžiui, prostituciją apibrėžia Oxfordo žodynas:

the unworthy or corrupt use of one’s talents for personal or financial gain

„The unworthy“, jei kalbėsime apie žurnalistiką, yra labai tinkamas žodis. Nes aš asmeniškai manau, kad ordinas už paslaugas neturi nieko bendro su žurnalistika. Kaip su ja, mano asmenine nuomone, neturi nieko bendro ir nevengiantis išlenkti taurelės su V.Uspaskich, viešasis asmuo, ordininkas,A.Matonis.

Tai, žinoma, yra ginčo objektas ir, kaip ir vasario 14-ąją, man teks apsispręsti, ar verta tą ginčą tęsti. Ypač – atsižvelgiant į tai, kad esu bedarbis ir kad jau įrodžiau, kad Lietuvos žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje dirba neprofesionalūs ir nekompetentingi žmonės.

Bet aš dar pagalvosiu.

Bet kuriuo atveju jaučiuosi gerai, nes prisidėjau prie teismų praktikos formavimo: nuo šiol neprofesionalūs ir nekompetentingi biurokratai, dirbantys Žurnalsitų etikos inspektoriaus tarnyboje ar kur nors kitur jau nebegalės vien aklai ir bukai nurašinėti Visuomenės informavimo įstatymo straipsnio, nesuprasdami jo esmės.

(2 balsų, vidurkis: 5,00 iš 5)
Loading...
  • Auksinis_kardas

    „Nes, mano nuomone, neįmanoma pažeminti to, kas neegzistuoja“ – fundamentalus praskridimas. Garbė ir orumas įtvirtinti a priori, jų duotybei nereikalingi įrodymai, kito asmens nuomonė. Galima kalbėti apie negarbingus poelgius, bet ne kertinių priklausinių nušalinimą. O šie, kartu su asmens laisvėmis, yra kertiniai.

    Labai patiko, kaip surašytas teismo išaiškinimas, tai teikiantis vilčių profesionalumas.

  • Pamastymui

    „Ekonomine“ prostitucija(kaip ja apibudina Račas) atitinkamais laikotarpiais visada atsirasdavo, nes zmones su sprendimo galia vis tik yra zmones – su savo silpnybemis ir stiprybemis, su savo norais ir savo interesais – suteikus zmogui sprendimo galia(valdzia) gali pamatyti kita jo puse… Zinoma, siais laikais vienam zmogui niekas per daug valdzios nesuteikia, bet tie patys desniai galioja ir zmoniu grupems…

    Siais laikais ekonomine prostitucija visi iprato vadinti tiesiog korupcija, bet atsakykit:

    KAS YRA KORUPCIJA?

    Ar prijaukinimo veiksmai yra korupcija? Korupcinio pobudzio?

    Cia panasiai kaip ir su indulgencijomis – jei ziuri i atskirus veikmus – nera piknaudziavimo, jei ziuri i visuma – matai pazeidimus…

  • Pingback: Nuotolinės studijos #17: apie iššūkius autoritetams (Skirmantas Malinauskas case study) | Artūras Račas()