Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nekompetentinga – tai jau aišku. Ar LRT naujienų tarnybos direktorius A.Matonis prostitutas – dar aiškinsimės.
Vasario 14-ąją – surogatinės meilės dieną – rašiau, kad vienas iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimų liudija tos
A.Matonio garbė ir orumas
tarnybos „neprofesionalumą ir nekompetenciją“. Prabėgo vos keturi mėnesiai ir galiu pasigirti, kad buvau teisus.
Tai liudija Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kurioje teigiama:
Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalies turinį, nesutinka su atsakovės išvada, kad A. Matonis nėra viešas asmuo. A. Matonio užimamos LRT televizijos TV naujienų tarnybos direktoriaus pareigos neįeina į LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje numatytą pareigų, kurias užimantys asmenys, laikomi viešais asmenimis, sąrašą. Tačiau šio straipsnio 73 dalis asmens viešumą sieja ne tik su jo užimamomis pareigomis, bet ir jo turėjimu viešojo administravimo įgaliojimų ar viešųjų paslaugų teikimo administravimu, ar su asmens nuolatine veikla, turinčia reikšmės viešiesiems reikalams. Pareiškėjas A. Račas yra teisus, tvirtindamas, jog A. Matonio veikla turi įtakos viešiesiems reikalams. Vertintina, kad A. Matonis yra viešas asmuo ne dėl savo užimamų pareigų, bet dėl jo nuolatinės veiklos, kuri turi įtakos viešiesiems reikalams. A. Matonis yra plačiai žinomas, aktyvus žurnalistas, politikos apžvalgininkas, radijo laidų komentatorius, televizijos laidų vedėjas. Jis teikia komentarus įvairiais visuomeninio gyvenimo klausimais. A. Matonis viešoje erdvėja plačiai matomas ir girdimas, dažnai besireiškiantis. Jo žurnalistinis aktyvumas visuomenei plačiai žinomas, vertintina, kad tai yra aplinkybė, kurios byloje įrodinėti nereikia. Akivaizdu, jog savo aktyvia žurnalistine veikla A. Matonis turi galimybę formuoti visuomenės nuomonę ir ją formuoja, vadinasi, turi įtaką viešiesiems reikalams. Darytina išvada, kad tretysis suinteresuotas asmuo byloje yra viešas asmuo LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalies prasme.
Taigi, kad ir kaip nemalonu būtų, tenka pripažinti, kad LRT televizijos naujienų tarnybos direktorius, V.Adamkaus ordininkas A.Matonis, nevengiantis išlenkti stiklelį su V.Uspaskich, turi įtakos viešiesiems reikalams ir yra viešas asmuo.
Šiekt tiek mąstantiems žmonėms, tai buvo aišku ir be teismo sprendimo, tačiau, panašu, kad Lietuvos žurnalistų etikos tarnyboje mąstančių žmonių dirba nedaug. Ką ir reikėjo įrodyti.
Kita vertus, tenka pripažinti, kad teismas, nors ir pripažinęs, kad su V.Uspaskich stiklelį išlenkti nevenginatisordininkas A.Matonis turi šiokios tokios įtakos viešiesiems reikalams, konstatavo, kad jis nėra prostitutas. Ta prasme, kad nepardavinėja savo kūno už pinigus:
Didysis lietuvių kalbos žodynas internetiniame tinklapyje (www.lkz.lt, žiūrėta 2013-06-19) žodį „prostitucija“ apibūdina kaip lytinį parsidavinėjimą, paleistuvystę. Tarptautinių žodžių žodynas internetiniame tinklapyje (www.zodziai.lt) žodį „paleistuvystė“ apibūdina kaip lytinį santykiavimą arba kūno pasiūlą gašlumui patenkinti už materialinį atlyginimą.
Žmogus turi teisę turėti savo nuomonę ir ją reikšti. Tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje. Pažymėtina, kad trečiojo asmens palyginimas su „prostitutu“ yra itin žeminantis. Reiškiant tokią nuomonę neįmanoma tikėtis, kad asmuo, apie kurį ji reiškiama, neįsižeis ir nebus pažeistas jo orumas ir garbė. Kita vertus, gavus apie save tokią nuomonę, neįmanoma neįsižeisti. Teismas sutinka su atsakovės išvada, kad atsižvelgiant į pareiškėjo elgesį bei tikslus, t. y. ar viešai skelbiant skundžiamą publikaciją buvo siekiama paniekinti ir pažeminti A. Matonį, ar – siekta sąžiningai informuoti visuomenę apie jį ir jo veiklą, pareiškėjas siekė sumenkinti, pažeminti A. Matonį visuomenės akyse ir peržengė teisės skleisti informaciją ribas. Teisė reikšti nuomonę nėra absoliuti. Nuomonės reiškimą riboja kito asmens teisė į garbę ir orumą. Ja neturi būti piktnaudžiaujama, siekiant žeminti kito asmens garbę ir orumą, iš jo tyčiotis. Nuomonė negali remtis nepagrįstomis prielaidomis arba pagal savo pobūdį ir raiškos formą žeminti ir žeisti kitą žmogų. Pareiškėjas, trečiąjį suinteresuotą asmenį pavadindamas „prostitutu“ jam priskiria žemą moralę ir neigiamas savybes – parsidavinėjimą už ordinus. Pareiškėjo tvirtinimas „mane pykina nuo tokių prostitutų kaip <…> A. Matonis“, tikėjimasis, kad „tie parsidavinėjantys prostitutai vieną dieną pasigaus ŽIV ir padvės“ sudaro prielaidą teiginiui, jog A. Račas nuomonę reiškia užgauliai, žeminančiai, niekinančiai, įžeidžiančiai, nekorektiškai.
Na, kad A.Matonis pardavinėja savo kūną už pinigus aš niekada ir neteigiau. Nes net didžiausiame košmare negalėčiau įsivaizduoti, kad kas nors už A.Matonio kūną galėtų mokėti pinigais.
Kita vertus, mane šiek tiek stebina teismo išvada, kad A.Matonio garbė ir orumas buvo pažeminti. Nes, mano nuomone, neįmanoma pažeminti to, kas neegzistuoja.
Be to, mane stebina ir gana ribotas teismo požiūris į terminą „prostitucija“. Stebina todėl, kad šis terminas plačiaja prasme juk reiškia ne tik lytinius santykius, kuriems galbūt ne visi direktoriai yra pajėgūs, bet ir su lytine veikla niekaip nesusijusią veiklą. Tai yra, parsidavinėjimą vardan asmeninės ar finansinės naudos, kaip, pavyzdžiui, prostituciją apibrėžia Oxfordo žodynas:
the unworthy or corrupt use of one’s talents for personal or financial gain
„The unworthy“, jei kalbėsime apie žurnalistiką, yra labai tinkamas žodis. Nes aš asmeniškai manau, kad ordinas už paslaugas neturi nieko bendro su žurnalistika. Kaip su ja, mano asmenine nuomone, neturi nieko bendro ir nevengiantis išlenkti taurelės su V.Uspaskich, viešasis asmuo, ordininkas,A.Matonis.
Tai, žinoma, yra ginčo objektas ir, kaip ir vasario 14-ąją, man teks apsispręsti, ar verta tą ginčą tęsti. Ypač – atsižvelgiant į tai, kad esu bedarbis ir kad jau įrodžiau, kad Lietuvos žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje dirba neprofesionalūs ir nekompetentingi žmonės.
Bet aš dar pagalvosiu.
Bet kuriuo atveju jaučiuosi gerai, nes prisidėjau prie teismų praktikos formavimo: nuo šiol neprofesionalūs ir nekompetentingi biurokratai, dirbantys Žurnalsitų etikos inspektoriaus tarnyboje ar kur nors kitur jau nebegalės vien aklai ir bukai nurašinėti Visuomenės informavimo įstatymo straipsnio, nesuprasdami jo esmės.
(2 balsų, vidurkis: 5,00 iš 5)
Loading...
