Žurnalistai, filosofai ir …dvariškiai

Iš karto noriu pasakyti: nors minėsiu konkrečius asmenis, nieko prieš juos asmeniškai neturiu. Priešingai – kai kuriuos iš jų ypač gerbiu.

Taigi, šią savaitę buvo paskelbta, kad prezidentas Valdas Adamkus savo dekretu paskyrė tris Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos narius bei sudarė Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją.

Pirmoji pagal pataisytą Teismų įstatymą vertinti teisėjus „siekiant išsiaiškinti teisėjų, taip pat teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų (toliau šiame skirsnyje kartu visi vadinami teisėjais) turimų profesinių žinių ir įgūdžių lygį, gebėjimus teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, dalyvauti administraciniame teismo darbe ir jį organizuoti, nustatyti stipriąsias ir silpnąsias teisėjų veiklos sritis ir juos skatinti tobulinti profesinius gebėjimus“. 

Šie vertinimai bus naudojami:

  1. organizuojant tinkamą teisėjų mokymą (nustatant mokymo kryptis, sudarant ir tobulinant teisėjų mokymo programas, parenkant mokymo būdus ir pan
  2. objektyviai sprendžiant teisėjų paaukštinimo ir teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus, siekiant nustatyti, ar pretenduojantis į aukštesnes pareigas teisėjas arba į naują įgaliojimų laiką teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, skyriaus pirmininkas atitinka kandidatui keliamus reikalavimus, taip pat objektyviai tarpusavyje lyginant kelis kandidatus;
  3. skatinant teisėjus tobulinti kvalifikaciją;
  4. tobulinant teismų administravimą.

Pretendentų į teisėjus atrankos komisijoje bus vertinamos „kiekvieno pretendento profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę“.

Spėju, kad jau pasidarė nuobodu, bet ši ilga įžanga buvo būtina, nes tik po jos galima kelti klausimą: ar kiekviena virėja gali valdyti valstybę?

V.Leninas į šį klausimą jau yra atsakęs teigiamai, tačiau nuo to laiko prabėgo maždaug 100 metų bent jau man atrodo, kad jis nebuvo visiškai teisus.

Todėl man atrodo, kad mano kolegos žurnalistai Indrė Makaraitytė, Andrius Navickas bei gerbiamas Leonidas Donskis, kurie prezidento buvo paskirti į minėtas komisijas šiek tiek paskubėjo…

Žinoma,  jie gali apsikrauti vadovėliai, gali tuojau pat neakivaizdiniu būdu pradėti studijuoti teisę, tačiau net jei taip atsitiktų, mano manymu, vis tiek būtų per drąsu.

Ar jie visi paklausė savęs, ar jiems tikrai pakaks kompetencijos įvertinti teisėjų ir pretendentų į juos turimų profesinių žinių ir įgūdžių lygį, gebėjimus teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, dalyvauti administraciniame teismo darbe ir jį organizuoti, ar jiem tikrai pakaks turimų teisinių žinių vertinti pretendentų į teisėjus kiekybinius ir kokybinius teisinės veiklos rodiklius.

Ar L.Donskis, I.Makaraitytė, A.Navickas tikrai yra pasirengę prisiimti atsakomybę už teisėjų mokymo kokybę, jų kvalifikacijos kėlimą bei teismų administravimo tobulinimą?

Be to, ar jie tikrai turės tam pakankamai laiko?

Su visa pagarba jiems visiems (sakau tai labai nuoširdžiai) – labai labai abejoju.

Todėl (atsiprašau kolegų) šis V.Adamkaus žingsnis man yra panašus į bandymą padidinti dvariškių skaičių. Žmonių, kurie jaustų dėkingumą, būtų pakylėti savo svarbos ir įvertinimo.

Panašiai man atrodė V.Adamkaus į kairę ir į dešinę žurnalistams dalyti valstybės adovanojimai. Daug kartų apie tai rašiau ir kalbėjau, bet dar kartą pasikartosiu: nesuprantu, už kokius nuopelnus valstybei gali būti apdovanojami taikos metu savo darbą dirbantys žurnalistai, kuriems kartais nebūna sukakę net 30 metų?

Nebent tik už būsimus.

Žinoma, sunku atsisakyti siūlomo Gedimino, Vytauto, Komandoro ar Karininko kryžiaus (ypač jei pats jautiesi jo vertas už tai, kad valdai valstybę iš televizijos ekrano ar laikraščio puslapio).

Lygiai taip pat tikriausiai sunku pasakyti „ne“, kai tau pasiūlo vertinti teisėjus ir spręsti jų likimą.

Tačiau dar sunkiau gali būti, kai ateis suvokimas, kad tapai figos lapu sistemos ydoms pridengti. Arba kai suprasi, kad galbūt ir norėtum suabejoti kokio nors teismo ar teisėjo sprendimu, tačiau negali, nes pasirausęs atmintyje prisiminei, jog buvai tarp tų, kurie (įvertinę jo kvalifikaciją, kompetenciją ir kitas savybes) nusprendei jį rekomenduoti į teisėjus.

O gal tada mušiesi į krūtinę ir sakysi „klydau“?

Nesupykit kolegos ir gerbiamas Leonidai, bet man atrodo, kad Jumis ir Jūsų reputacija kai kas paprasčiausiai bando pasinaudoti.

Prisiminkite kaip atrodo žurnalistas, dirbantis kokio nors ministro atstovu spaudai, ar filosofas, patarinėjantis premjerui, ar vadovaujantis kokiai nors valstybinei komisijai, kuri nieko neveikia?

Ar ne taip atrodysite Jūs?

(8 balsų, vidurkis: 4,38 iš 5)
Loading...
  • Anonimas
  • Anonimas

    Manyčiau, esminė klaida (ar nevykęs išskaičiavimas) čia yra rinktis BŪTENT žurnalistikoje aktyvius asmenis. Jie geri, kai yra atsieti, kai yra tobuli stebėtojai. Jei norėta sukurti ryšį su bendruomene – tai daryti derėjo ieškant bent kiek kompetetingų jos atstovų, IŠSKYRUS žiniasklaidos. Paties sumanymo taip greit gal nesmerkčiau: išėjimas už teisės bendruomenės (kuri gali būti susisaisčiusi tarpusavio interesais) nėra blogas, kol kitoks autoritetas gali būti vaisingas solidumu ir bendro pobūdžio patirtimi, beigi sudaro tik dalį vertinančio darinio, turi patariamąjį svorį, gali stebėti vyksmą. Žurnalistikos artumas irgi pageidautinas, BET neturi susivesti į asmenis.

  • Anonimas

    Artūrai, I.M. ne vertinimo komisijoje. Antra, abejotina, kad šie asmenys taps paprastu figos lapeliu, nes kiekvienas iš jų nebijo išsakyti savo nuomonę nepataikaudami, o ar jais bando pasinaudoti, tai tokia mintis „šovė“ į galvą, matyt, ne vienam. Kita vertus, ar jie sugebės atlikti funkcijas? Anot Jūsų – ne. Bet tekste rašote, kad sistema ydinga, tai iš kur paimti žmones, nesusijusius su sistemos „rūdimis“, tačiau turinčius Jūsų pageidaujamą kvalifikaciją. Nemanau, kad šie žmonės nesugebėtų analizuoti situacijos, informacijos ir pan.; nebent tam neskirs laiko. Matomai esat skaitęs Gelbstint Konstituciją nuo teisininkų http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F84315

  • Egidijau, man atrodo tinkamiausi šiam tikslui būtų akademinės bendruomenės nariai, tai yra, žmonės su teisiniu išsilavinimu, bet kartu ir visuomenės atstovai.

    Beje, aš ir nerašiau, kad I.M. yra vertinimo komisijoje . Aš rašiau apie dvi institucijas, kurių funkcijos šiek tiek panašios ir reikalauja panašios kompetencijos.

  • Anonimas

    Nežinau tikslaus skaičiaus, bet nemaža dalis teisinės akademinės bendruomenės vienu ar kitu būdu, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja teisinėje praktikoje: turi advokatų kontoras; vaikai ar kiti artimieji yra teisėjų padėjėjai (patarėjai). Taip pat dalyvauja neoficialioje teisinių paslaugų rinkoje, nors tiesiogiai ir neatstovaudami.

  • Anonimas

    Klausimą kelčiau kitaip – kam iš viso tai daryti, jei žinome, kad neturime tinkamų kandidatų? Teisininkai vienu ar kitu būdu dalyvauja teisinėje praktikoje, žurnalistų kompetencijos stoka, kam priimt sprendimus, kurie tik pakenks?

  • Anonimas

    Bandysiu į temą.
    Valstybėje, kurioje ilgus metus teisininkus rengė tik vienas univesitetas (V. Kapsuko vardo), susidarė tam tikras profesinės simpatijos laukas. Šiuo metu aukščiausius rangus pasiekę teisėjai beveik išimtinai vienos Alma Mater auklėtiniai.
    Neatsargu tikėtis nešališkumo iš profesijos brolių.
    Mažiau šališkumo galima laukti iš išorinių vertintojų.
    Ar Prezidento pasiūlyti kandidatai yra pakankamai pasirengę įsigilinti į specifinę teisėjų ir teismų veiklą bei pareikšti kompetetingas nuomones, atsakys jie patys dalyvaudami komisijos veikloje.
    Valstybėse, kuriose yra prisiekusiųjų teismai, tarėjai nėra teisininkai, tačiau dalyvauja vykdant teisingumą.
    Lietuvoje tokios praktikos, kad neteisininkai spręstų teisėjų kasdienes problemas, dar nėra. Tačiau nereiktų prarasti optimizmo, kad ji atsiras.
    Šįkart „Bielka ir Strielka“ yra V. Adamkaus atrinktieji.

  • Anonimas

    nežinau, gal klystu, bet man ši komisija labai jau primena Kirkilo sudarytą komisiją ata Pociūno žūčiai ištyrti. Rezultatas , atrodo, bus analogiškas , t.y. joks. Ką manote kolegos ?

  • Anonimas

    Buvau išvykęs, todėl tik dabar perskaičiau ir bandau išsakyti savo požiūrį.
    Visų pirma ačiū Račui, kad bent atkreipė dėmesį. Aš susijęs su ta sistema, todėl skaitantysis težino ir vertina mano poziciją, kaip subjektyvaus asmens.
    Teismuose nėra tiek ir tokių problemų, kiek ir apie kokias kalbama. Mano supratimu politikieriai užčiuopė „aukso gyslą“ savo politikavimui, daug žmonių susiduria su teismais ir daug lieka nepatenkintų, daug mato netiesos aplinkui ir kažkas turi būti dėl to kaltas. Pakartosiu nuvalkiotą frazę – teisme visada vienas lieka nepatenkintas ir dėl to paprastai kaltas teisėjas, priėmęs „neteisingą sprendimą“. Kažką kažkas apvogė, kodėl teisėjas pats nepagavo kaltininko, jo nenuteisė, negrąžino skolos iš savo algos ir (nors tai ne jo darbas ir galimybės) t.t. Labai paprasta, paguosk „nuskriaustą“ ir tu tapsi jo bendraminčiu, o bendramintis visada palaiko bendramintį kovoje prieš „bendrą priešą“. Politikai pradėjo kalbėti kokie „teismai blogi“, žiniasklaida pradėjo rašyti, kad „teismai blogi“ ir visi įtikėjo tuo ką patys kalba, t.y. kad „teismai blogi“, nors didžioji dauguma remiasi tik kažkur girdėta nuomone, gandais, bet ne faktais. Taip susidarė „sniego kamuolio“ efektas, kai riedantis nuo kalno sniego kamuolys aplimpa sniegu ir vis didėja, didėja…, nors problema buvo tik žirnio dydžio. Taigi politikams naudinga kalbėti taip, žiniaskaldai naudinga rašyti taip, o daugeliui malonu skaityti ir klausyti tai.
    Polikams prisišnekėjus, toliau sekė klausimas ką daryti? Kažkas panoro parodyti, kad ne tik kalba, bet ir dirba, todėl buvo inicijuotos įstatymų pataisos. Iškilo klausimas ką pasiūlyti? Atsakymas rastas paprastas, pasiūlyk adresatą, kuriam viskas ir buvo kuriama, t.y. visuomenės atstovus, juk jie žino geriausiai. Kompetencija? Kam ji? Kiekvienas lietuvis yra geresnis treneris, nei Kazlauskas, Butautas, Garastas, Sereika ir Kemzūra kartu sudėjus. Tas pats principas suveikė ir čia, kiekvienas lietuvis yra geresnis teisėjas, nei visi Lietuvos teisėjai kartu sudėjus. Taigi, pasiūloma „geniali idėja“ – teisėjus „priiminės, atestuos ir teis“ visuomenės atstovai, kurie geriausiai žino, ko visuomenei reikia (dėl kvapo, bet be lemiančio balso, įdedami keli teisininkai).
    Taigi buvo rastas ir sukurtas visuomenės baubas ir jos nuoskaudų kaltininkas, sugalvotas mechanizmas, išrinkti „visuomeniniai teisėjai“ „niekadėjams“ teisti. Dabar jau bus tvarka!? Nebus, bet „mes ėmėmės priemonių“, „jūs patys dalyvaujate“, „mes suteikėme jums galimybę“, … Taigi rinkėjas patenkintas. Gal dar visuomenės parodai bus sudegintas „teisėjas raganius“, ar „teisėjui niekadėjui“ viešai nukirsta galva, už musės dydžio problemą ar net tik klaidą. Bet kas iš to?
    Nebūsiu originalus, pasinaudosiu kažkieno fraze: „netgi didžiausi nusikaltimai neatneša tiek žalos, kiek jos atneša kai kurie politiniai sprendimai“.
    Valstybė, jos autoritetas, teisinė sistema, teisingumas,… kam tai rūpi? Ar gali visuomenininkas vertinti teisėjo darbą ir vertinti jo tinkamumą? Žinoma ne, tam yra instancinė teismų sistema. Apie teisingumą ir jo vykdymą turėtų būti atskira ir labai plati tema. Čia nekalbėlbėsiu.
    Turiu pasiūlymą – kad visa žiniasklaida skleistų tik tiesą, tegu Prezidentas sukuria komisiją iš visuomeninkų, atrenkančių, kurie žurnalistai rašo teisingai, o neteisingai rašantys turėtų būti atleidžiami. Turėtume teisingiausią ir sąžiningiausią žiniasklaidą pasaulyje.
    Pasiūliau idėją, kaip visiškas kvailys, bet ar ne tai įtvirtinta Teismų įstatyme???

  • Anonimas

    Tamsta Vaidai, pateiksiu ir aš savo subjektyvią nuomone:

    a) net įstatymiškumo taikymas (jau nekalbu apie teisingumą) pas mus labai priklauso nuo objekto piniginės storio

    b) pastarąjį lemia ir teisinio mastymo negatyviosios pusės (kažkur čia buvo nuoroda į straipsnį apie mąstymo būdus)

    c) čia dalinai situaciją pataisytų kompiuterinė programa, kurioje įvedus duomenis būtų pateikiamas nuosprendis :)

    d) taigi galima daryti išvadą (dėl pilno, o ne dalinio situacijos pataisymo), kad teisinis išsilavinimas (programa) be humanitarinių-dorovinių pagrindų yra niekinis :)

    e) tada gal ir autoriaus minėtų asmenų, galinčių pabūti prisiekusiųjų rolėje (nors jau ir pačių teisėjų atžvilgiu), gal irgi nėra visai beprasmis…

    ….