Žurnalistai, filosofai ir …dvariškiai
Iš karto noriu pasakyti: nors minėsiu konkrečius asmenis, nieko prieš juos asmeniškai neturiu. Priešingai – kai kuriuos iš jų ypač gerbiu.
Taigi, šią savaitę buvo paskelbta, kad prezidentas Valdas Adamkus savo dekretu paskyrė tris Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos narius bei sudarė Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją.
Pirmoji pagal pataisytą Teismų įstatymą vertinti teisėjus „siekiant išsiaiškinti teisėjų, taip pat teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų (toliau šiame skirsnyje kartu visi vadinami teisėjais) turimų profesinių žinių ir įgūdžių lygį, gebėjimus teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, dalyvauti administraciniame teismo darbe ir jį organizuoti, nustatyti stipriąsias ir silpnąsias teisėjų veiklos sritis ir juos skatinti tobulinti profesinius gebėjimus“.
Šie vertinimai bus naudojami:
-
organizuojant tinkamą teisėjų mokymą (nustatant mokymo kryptis, sudarant ir tobulinant teisėjų mokymo programas, parenkant mokymo būdus ir pan
- objektyviai sprendžiant teisėjų paaukštinimo ir teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus, siekiant nustatyti, ar pretenduojantis į aukštesnes pareigas teisėjas arba į naują įgaliojimų laiką teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, skyriaus pirmininkas atitinka kandidatui keliamus reikalavimus, taip pat objektyviai tarpusavyje lyginant kelis kandidatus;
- skatinant teisėjus tobulinti kvalifikaciją;
- tobulinant teismų administravimą.
Pretendentų į teisėjus atrankos komisijoje bus vertinamos „kiekvieno pretendento profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę“.
Spėju, kad jau pasidarė nuobodu, bet ši ilga įžanga buvo būtina, nes tik po jos galima kelti klausimą: ar kiekviena virėja gali valdyti valstybę?
V.Leninas į šį klausimą jau yra atsakęs teigiamai, tačiau nuo to laiko prabėgo maždaug 100 metų bent jau man atrodo, kad jis nebuvo visiškai teisus.
Todėl man atrodo, kad mano kolegos žurnalistai Indrė Makaraitytė, Andrius Navickas bei gerbiamas Leonidas Donskis, kurie prezidento buvo paskirti į minėtas komisijas šiek tiek paskubėjo…
Žinoma, jie gali apsikrauti vadovėliai, gali tuojau pat neakivaizdiniu būdu pradėti studijuoti teisę, tačiau net jei taip atsitiktų, mano manymu, vis tiek būtų per drąsu.
Ar jie visi paklausė savęs, ar jiems tikrai pakaks kompetencijos įvertinti teisėjų ir pretendentų į juos turimų profesinių žinių ir įgūdžių lygį, gebėjimus teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, dalyvauti administraciniame teismo darbe ir jį organizuoti, ar jiem tikrai pakaks turimų teisinių žinių vertinti pretendentų į teisėjus kiekybinius ir kokybinius teisinės veiklos rodiklius.
Ar L.Donskis, I.Makaraitytė, A.Navickas tikrai yra pasirengę prisiimti atsakomybę už teisėjų mokymo kokybę, jų kvalifikacijos kėlimą bei teismų administravimo tobulinimą?
Be to, ar jie tikrai turės tam pakankamai laiko?
Su visa pagarba jiems visiems (sakau tai labai nuoširdžiai) – labai labai abejoju.
Todėl (atsiprašau kolegų) šis V.Adamkaus žingsnis man yra panašus į bandymą padidinti dvariškių skaičių. Žmonių, kurie jaustų dėkingumą, būtų pakylėti savo svarbos ir įvertinimo.
Panašiai man atrodė V.Adamkaus į kairę ir į dešinę žurnalistams dalyti valstybės adovanojimai. Daug kartų apie tai rašiau ir kalbėjau, bet dar kartą pasikartosiu: nesuprantu, už kokius nuopelnus valstybei gali būti apdovanojami taikos metu savo darbą dirbantys žurnalistai, kuriems kartais nebūna sukakę net 30 metų?
Nebent tik už būsimus.
Žinoma, sunku atsisakyti siūlomo Gedimino, Vytauto, Komandoro ar Karininko kryžiaus (ypač jei pats jautiesi jo vertas už tai, kad valdai valstybę iš televizijos ekrano ar laikraščio puslapio).
Lygiai taip pat tikriausiai sunku pasakyti „ne“, kai tau pasiūlo vertinti teisėjus ir spręsti jų likimą.
Tačiau dar sunkiau gali būti, kai ateis suvokimas, kad tapai figos lapu sistemos ydoms pridengti. Arba kai suprasi, kad galbūt ir norėtum suabejoti kokio nors teismo ar teisėjo sprendimu, tačiau negali, nes pasirausęs atmintyje prisiminei, jog buvai tarp tų, kurie (įvertinę jo kvalifikaciją, kompetenciją ir kitas savybes) nusprendei jį rekomenduoti į teisėjus.
O gal tada mušiesi į krūtinę ir sakysi „klydau“?
Nesupykit kolegos ir gerbiamas Leonidai, bet man atrodo, kad Jumis ir Jūsų reputacija kai kas paprasčiausiai bando pasinaudoti.
Prisiminkite kaip atrodo žurnalistas, dirbantis kokio nors ministro atstovu spaudai, ar filosofas, patarinėjantis premjerui, ar vadovaujantis kokiai nors valstybinei komisijai, kuri nieko neveikia?
Ar ne taip atrodysite Jūs?
(8 balsų, vidurkis: 4,38 iš 5)
Loading...
