Žinių visuomenė Lietuvoje – laukia šviesi ateitis

Apie Lietuvą dažnai kalbama kaip apie žinių ar informacinę visuomenę. Na, bent jau siekiamybė dažnai pateikiama tokia.

Kai reikia patikrinti, ar ta siekiamybė pasiekiama, dažniausiai viskas pasibaigia kalbomis, nes vertinimo kriterijų kaip ir nėra. Nebent kriterijumi laikytume, kiek kartų politikai per mėnesį ištaria frazę „žinių visuomenė“.

Viena paprastą kriterijų siūlo „Eurostat„: studentų gavusių universitetinį išsilavinimą informacinių technologijų srityje dalis tarp visų universitetinį išsilavinimą įgijusių asmenų.

Lietuva su 2,4 proc. rodikliu šioje srityje tarp 27 Europos Sąjungos valstybių – garbingoje 7-oje vietoje. Skaičiuojant nuo apačios.

Lenkiame Belgiją, Italiją, Portugaliją, Slovėniją, Rumuniją ir Bulgariją.

Latvijos rodiklis – 3,0 proc., Estijos – 4,4 procento.

Tiesa, tai 2009 metų duomenys. Gali būti, kad 2010 ir 2011 metais buvo pasiekta ženklios pažangos.

Gal net grįžome į 2005-uosius, kai universitetinį išsilavinimą informacinių technologijų srityje įgijo 2,7 proc. visų absolventų.

Kalbant rimčiau, neteko girdėti, kad per pastaruosius porą metų būtų akcentuojamas didesnis valstybės dėmesys informacinių technologijų studijoms.

Švietimo ir mokslo ministerijos puslapyje nepabvyko surasti konkrečių duomenų apie valstybės finansuojamas informacinių technologijų studijų vietas šalies aukštosiose mokyklose, bet sprendžiant iš ministro įsakymų dėl antrosios pakopos (magistro) studijų valstybinio finansavimo, vadyba ir teisė aiškiai pirmauja prieš informacines technologijas.

Tad jei aiškios valstybės politikos nėra, ar gali būti aiškūs pokyčiai?

Kita vertus, nėra viskas jau taip blogai. Kaip rodo to paties „Eurostat“ duomenys, lietuviai ir nestudijuodami universitetuose gali daug išmokti.

Antai, pagal 16-24 metų asmenų, nors kartą besinaudojusių kompiuteriu, esame tarp ES lyderių, neatsiliekame nuo ES vidurkio ir pagal tos pačios amžiaus grupės asmenų, bandžiusių programuoti dalį – 20 procentų.

O pagal dalį tų, kurie moka naudotis excel’io formulėmis ir kompiuteriu yra darę prezentacijas, esame arčiau lyderių.

Galima tik pabandyti įsivaizduoti, kokie būtų Lietuvos rodikliai, jei informacinės technologijos taptų valstybės prioritetu ne žodžiais, o realiais darbais, pavyzdžiui, per studijų finansavimą.

Laukia šviesi ateitis.

(5 balsų, vidurkis: 4.20 iš 5)
Loading...
  • suomis

    Prieš kokius septynis metus, man pasakojo, kad Intel norėjo Kaune statyti gamyklą, bet per durną mūsų valdžią, gamybą iškėlė kitur. Lietuva, kol kas yra kunigų (teisininkų, vadybininkų, ekonomistų) šalis. Inžinerija Lietuvoje nepopuliari. Lietuvių mentalitetas yra smarkiai įtakotas viršininko-pavaldinio santykių, čia ir visa bėda. Inžinerijai reikalingas kūrybinis mąstymas, nebijantis laužyti taisykles. Tačiau, kūrybiniam mąstymui atsirasti reikalingas laisvas, bet motyvuotas žmogus. Norėčiau tikėti, kad Lietuvos edukacinė sistema, turi sugebėjimų išugdyti tokius žmones. :)

  • Quantum

    Nereikia net studijų finansavimo. Užtektų viešai pakalbėti, kad geri Java specialistai į rankas gauna nuo 7000 lt. Be to, reikia pavargti, kol tokį surandi ir pavyksta persivilioti. Be to, pažiūrim čia http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/Define.asp?Maintable=M3060315&PLanguage=0 ir matom, kad po finansininkų ir draudėjų, IT specialistai vidutiniškai uždirba daugiausiai.

  • Lietuvoje visas skatinimas vyksta privataus verslo iniciatyva. Yra tokie gal kiek ir nuvalkioti jau IDC tyrimų kompanijos duomenys, kad 2015 metais tik 10% darbo vietų nereiks e-įgūdžių.
    Natūralu, kad verslas mato, ko jam reikia ir bando skatinti tiek moksleivius rinktis perspektyvias specialybes, tiek ir savo darbuotojus bando mokyti.

    Tiesa, gal ne tik valstybės problema. Tokiose specialybėse tikrai reikia mokytis. Gal tingi žmonės.

  • azartas

    1. Neprestižas
    2. Reikia realiai dirbti.
    3. Reikia netgi galvoti, ką dirbi!
    4. Tam, kad taptum geru specialistu, reikia daug dirbti ir daug galvoti.

    Peršasi išvada, kad už visas šias savybes vadybininkams ar teisininkams atlyginama geriau.

    • kita vertus, viską galima prikišti ir medikams. bet jų kaip ir nemažai stoja

      • azartas

        1 punktas. Žmonių sveikatos ar gyvybės gelbėjimas nelabai sulyginami dalykai su IT.

        • geras IT specialistas gali sukurt technologijas, kurios, kartu su kitom technologijom, gelbės milijonus gyvybių :)

  • Nerimtai

    O žinių visuomenė – tai tik IT technologijos?

    • e.f.i.

      žinoma, ne tik. tai dar ir, pvz., bibliotekos.

      beje, IT produktu, vardu kompas, internetas, programinė įranga, etc. ponas pasinaudojot prieš valandą; o kada buvot bibliotekoj?

      no offense, tik pavyzdys:)

    • suomis

      Mano manymu, tai inžinerija plačiąja prasme. Deja, Lietuvoje dominuoja „kunigai“ (dogmatikai). : /

    • azartas

      Žinios nėra apribotos kokiomis nors sritimis. Jos gali būti tik naudingos ar nenaudingos duotuoju istorijos momentu. Wikipedija daugmaž teisingai ir apibūdina, kokia turėtų būti žinių visuomenė: atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė.

    • praeinant

      Susidaro įspūdis, kad p. Račui taip.

  • Edvinas

    Ne į temą, bet norėjau paklausti. Neradau jūsų komentarų apie mažą nuskriaustą mergaitę ir neteisingą teisėtumą. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?

    • sigitas

      Edvinai, kaip suprantu jus jau tiksliai zinote, kas ta mergaite nuskriaude ir kad ta musu teisesauga netinkama. Tai kam tada dar komentuoti ar diskutuoti? Tada geriau iskart prie tvoros

      • praeinant

        Sigitai,
        „Prie tvoros“ tai reiškia sušaudyti Edviną?!

        Manau tame reikale yra keturios pusės:
        – Viena nuoširdžiai tiki tuo kas yra jų pusėje
        – Kita pusė tiki kas yra jų pusėje
        – Treti vaikšto stiklinėmis akimis (valdininkai ir pareigūnai matantys tik įstatymo paragrafą)
        – Ketvirti šildosi prie to rankeles

        Man asmeniškai pagarbą tesukelia tik tos dvi pirmosios grupės (turi bent kažką link pilietiškos, bendruomeniškos pozicijos).
        Na, o kad p. Račas vengia šios temos tai gal tik nebuvimas „žinių visuomenės“ žurnalistikoje…

        • mielas praeinant, juk žinote, kad šiame tinklaraštyje, žinomai neteisingos informacijos skleidimas yra nepageidautinas kaip ir tokios informacijos skleidėjai. Jūsų minimos temos nevengiu, savo poziciją esu gana aiškiai išdėstęs, o kadangi pastaruoju metu mažai kas keičiasi, nematau reikalo kartotis.

          • praeinant

            Atsiprašau Artūrai.
            Nors ta informacija visgi tėra nežinomai neteisinga (nepamenu/neskaičiau Jūsų nuomonės ta tema – tai ir palaikiau, kad tokios nėra). Nors šiaip širdyje abejoju ar ten ne vien paviršutinė informacija ( be kiek gilėlesnės analizės).

          • Genijus

            Na čia netgi aš jau manausi turįs teisę pastebėti, kad vienas ryškiausiai išreikštų dundukizmo, kaip jį supranta Artūras, požymių, yra nuomonės (abejonės) pareiškimas apie teksto turinį, net nepasivarginus tą tekstą bent atsiversti :)

        • Rytis I

          Jei ne į temą, tai jau ne į temą… bet simboliškai apie tą „žinių visuomenę“. Štai dabar vieni gulasi kiti keliasi žodžių ritmu „Kedytė“, „FNTT“, „Snoras“. O siejasi šios temos nebent ką tik perskaitytais žodžiais: „Slėpkite – ir žmonės taps įtarūs, būkite atviri – ir jie galės pasitikėti techninės komandos atvirumu ir sąžiningumu.“ Tačiau „Kedytės“ anksčiau ar vėliau baigsis – turi kažkada baigtis – o pvz. su radioaktyviaisiais kapinynais gyventi teks ilgai ilgai ir net labai abejoju, kad po daugel metų, kalbėdami apie tikruosius tektoninius lūžius, kas prisimins Kedytės istoriją. O dabar jie slepiami…
          zmonesiridejos.wordpress.com/2012/02/09/tatena-ekspertai-kurkite-kapinyno-strategija-ir-neslapukaukite-2/

          Beje, Astrave balandžio mėn. jau prasideda elektrinės statyba. Lietuva su tuom susitaikė? Štai BY spauda pripažįsta, kad ne viskas dar nuspręsta: „Если такое решение (uždrausti) примут две трети стран, подписавших Конвенцию Эспоо, республика должна будет подчиниться, заявил начальник управления государственной экологической экспертизы Министерства природных ресурсов Беларуси Александр Андреев.“

  • sigitas

    gerbiamas praeinant , manote , kad įstatymo paragrafo matymas yra savaiminis blogis? Gal turite tam alternatyvų? Gal pilietinis pilietis ir yra alternatyva Įstatymui? Tada sveikinu, atvažiavome .

    • praeinant

      Sigitai matomai ir Jums dėmesio sukaupti nepavyksta (pabandykit atidžiau peržvelgti tą eilutę…). Gerai jei Jums ten tik prasprūdo tas “tik”.
      Bet jei (vėl atsiprašau) Jums atrodo politkorektiška lyginti robotą, zombį su žmogumi – tai manau (ir vėl atsiprašau) Jums reiktų grįžti jau net ne į pirmą klasę, o į motinos įsčias ir gimti iš naujo…

      Nu, nebus tos “žinių visuomenės“ čia ir dabar ariant tik plintuso gylio vageles…

  • dzyvai

    Žinių visuomenė, tai kai visi įsitikinę žiną viską bet nededa pastangų ir nieko nedaro? Mes tokią visuomenę tikrai beveik pasiekę :(

  • lv

    Kalbant apie žinių, t.y. informacinę visuomenę ir vadovautis vienu rodikliu (jei tik apskritai kiek informatyvesniu ir reikšmingesniu) yra negilu, švelniai tariant. Tiek pat „gilu“ yra daryti kažkokias išvadas dėl prastų rezultatų, sąsajas dėl IT specialistų rengimo politikos ir nesamų pokyčių. Artūras juk vartė šį Eurostato’o puslapį:
    http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/information_society/data/database

    Arba bent permetė akimis šiuos ITU (International Telecommunication Union) „Measuring the Information Society“, 2010, 2011:

    http://www.itu.int/newsroom/press_releases/2010/pdf/PR08_ExecSum.pdf
    http://www.itu.int/dms_pub/itu-d/opb/ind/D-IND-ICTOI-2011-SUM-PDF-E.pdf

    Pagal šių tyrimų indeksus Lietuva tiek 2008’ais, tiek 2010’ais užėmė 35 vietą…

    • lv, labai draugiškai ir be jokio pykčio vis dėlto pasiūlysiu dar kartą paskaityti mano tekstą. Ir jei mokykloje jūsųs paklaustų, kokia pagrindinė šio teksto mintis, ką atsakytumėte?

  • lv

    Atsakyčiau, kad pagrindinė mintis, t.y. susieti vieną (ir net neesminį rodiklį, kai jų yra gerokai daugiau) su valstybinės politikos prioritetų nebuvimu (ypač dar IT specialistų rengimo prasme) yra, švelniai tariant, negili. Tiek pat gili ir verta kritika, jei vienu (neesminiu) rodikliu randama dingsties sukritikuoti politiką, išvysti prioritetus…
    Nes pasiaiškinus, kokie iš tikrųjų yra informacinės visuomenės metrikos rodikliai net paaiškėtų, kad kokia išgirtoji Estija, gal net turinti prioritetinę politiką ir kur kas realius darbus, šioje srityje, yra bene lygiavertė mums rezultatų prasme.

    • Bobutė

      Jei būtų nesunku, gal pateiktumėte tuos tikruosius/giliuosius informacinės visuomenės metrikos rodiklius bei paaiškintumėte kokie mūsų pasiekimai ES kontekste…
      Tikrai labai smalsu.

      • Krepofobas

        Ką jūs, Bobute, su tais giliaisiais visuomenės centimetrikos rodikliais darysite? Toliau gilinsitės?

        • Bobutė

          Nemaniau dar labiau gilintis, p. Krepofobe.
          Mat sprendžiant iš p. lv komentaro, maniau, kad viskas bus sudėliota iki pat dugno…

          Bet, kaip dažnokai būna, iš didelio debesies…

          • lv

            Bobute, gal užmiršot kur pasidėjot akinius?
            Jų prireiks jau pateiktoms nuorodoms įžvelgti ir peržvelgti, o taip pat skaitant ir gilinantis, jei tik žinoma teiksitės bent pavartyti kelių šimtų puslapių metodologijos ir kitos informacinės visuomenės analizės publikacijų? Jei tik išreikšite tokį norą, tai užversiu nuorodomis. Ar, kaip neretai būna, iš didelio susidomėjimo, buvo nusiteikta perskaityti plėšomo kalendoriaus lapelį…?

          • Valentinas

            Nebuvo jokio susidomėjimo, tik nenumaldomas Bobutės noras pasimaivyti.

  • Žinių visuomenė ir visuomeninė televizija/žinių kanalas. Kodėl LRT vykdo propagandinius užsakymus? Žr. ypatingai paskutinį sakinį. http://www.lrt.lt/news.php?strid=5082&id=5982790

  • Šamanas

    Daugiau nereiškia geriau. Vadybininkų jau prikepta – turime armiją žmonių galinčių vadovauti bet kam, bet neturinčių supratimo apie vadovaujamą sritį. Tiesa, vieną dalyką jie atlieka puikiai – gali sugriauti bet ką.

  • Ignas

    Manau, dalį moksleivių laikyti IT egzaminą ir taip įgyti galimybę vėliau studijuoti šią specialybę atbaido tai, kad egzaminas laikomas iš atgyvenos, vadinamos Paskaliu. Vis tiek paskui reikės mokytis programuoti kitomis, tiesa, daug patogesnėmis programomis, tik kažkodėl pradėti reikia nuo atgyvenų, turinčių daug ydų.

    • naują kalbą galima išmokti per keletą dienų, algoritmus galima mokytis visą gyvenimą ;-) kažkada nuejau į egzaminą paskalį prieš tai matęs kažkur apie valandą, ir nieko, viską pavyko padaryt.

      iš tiesų problema šiais laikais, patogiom kalbom kai kuriuos dalykus galima padaryt dešimčia simbolių, bet normalaus algoritmų suvokimo tai neparodo :-)

    • Regimantas

      Paskalis labai gera edukacinė kalba, vistiek visose kalbose pagrindiniai principai visiškai tie patys, o išmokus principus tikrai nesunku persiorientuoti prie kitos kalbos. Aišku gal galima būtų labiau link objektinio sukti jau mokyklose, bet per kelioliką pamokų naivu tikėtis kažką rimčiau išmokti.

    • dzyvai

      Paskalis – tinkama kalba mokintis algoritminio mąstymo. O jo išmokus, jeigu šioje srityje dirbsite ilgai, teks mokintis ne vieną dešimtį programavimo kalbų. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad praėjus dvidešimčiai metų nuo pradmenų su paskaliu, tenka susidurti su programavimo kalbomis, kurių sintaksė beveik identiška paskaliui :)

  • Regis

    Kaip tik į temą, apie ateitį. Visuomenės, žinių, žinių visuomenės. Turiu omeny pasaulinę visuomenę ir Lietuvos vietą joje.

    http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=437449&s=11&f=4

  • praeinant

    Artūrai,
    Bala nematė, kad „informacinė“ asocijuojasi tik su skaitmena.
    Bet gal Jūs kaip žurnalistikos profesionalas turėtumėte kapstyti kiek giliau. Sakykim, koks yra procentinis santykis tarp pilietiškumo lygio ir žinių visuomenės kai jau iš principo negalėtų ta svajonė išsipildyti. Kaip toks santykis rutuliojasi mūsų valstybėje. Be pilietiškumo turbūt yra ir dar daugiau ingredientų (švietimas, skurdas, nusikalstamumas ir pan.), kurie privalomai (prie atitinkamų didžių) gali leisti arba privalomai neleisti kurtis tai žinių visuomenei. Mano manymu čia tokie nearti žurnalistikų dirvonai, kad jums turėtų būti šiek tiek gėda už savo gildiją…
    O va tokia https://plus.google.com/u/0/105851822518691477917/posts/Ue43gAADo6Q veikla pagal Jus skatintina, neigtina. Tokie analogai būtini ar žalingi tam žinių visuomenės kūrimosi procesui… juos reikia propaguoti, ignoruoti ar slopinti…

    Tikiuosi bent šioje vietoje Jūsų pozicija nepraslys man pro akis…