Artūras Račas

Per Seimo rinkimus buvo spėliojama – kas gi vis dėlto buvo A.Valinsko ir jo judėjimo rinkėjas.

Ar tai buvo buvę R.Pakso gerbėjai, o gal – V.Uspaskicho buvę rėmėjai, o galbūt už A.Valinską balsavo nusivylę A.Brazausko ir G.Kirkilo garbintojai?

O gal tie, kurie kažkada balsavo už A.Paulauską?

Argumentuotų argumentų per rinkimus nebuvo, rasti atsakymą buvo sunku dar ir dėl to, kad daugumai, balsavusiųjų už TPP, atrodo, buvo gėda prisipažinti.

Šiandien, po rinkimų prabėgus daugiau nei mėnesiui, jau turime kiek aiškesnius duomenis – reprezentatyvią RAIT atliktą apklausą, kuri pateikia kiek labiau apibendrintus duomenis apie A.Valinsko rinkėją.

Taigi, lapkričio pradžioje vykusi gyventojų apklausa, kurioje buvo klausiama, už ką Lietuvos gyventojai balsuotų per prezidento rinkimus, rodo, kad A.Valinsko elektoratas kol kas pakankamai stabilus – 15 procentų. Tiek jų buvo per Seimo rinkimus, tiek pat – prabėgus kiek daugiau nei mėnesiui po jų.

Apibendrinant didžiausią A.Valinsko elektorato dalį galima maždaug taip: tai kaimuose gyvenantis mažai raštingas jaunimėlis.

Kalbant konkrečiau, skaičiai tokie: tarp 18-24 metų respondentų, už A.Valinską balsuotų 27,4 proc., tarp 25-34 metų rinkėjų – 22,7 procento. Tuo tarpu 35-44 ir 45-54 metų rinkėjų grupėje, A.Valinsko gerbėjų dalis mažėją iki atitinkamai 10,8 ir 8,5 procento.

Panaši, tik dar ryškesnė tendencija pastebima ir kintant rinkėjų išsilavinimui. Daugiausiai A.Valinsko gerbėjų – tarp pradinį išsilavinimą teturinčių rinkėjų – 24,3 procento. Tarp respondentų, įgijusių bent jau vidurinį išsilavinimą, A.Valinsko gerbėjų dalis sumažėja iki 16,9 proc., o rinkėjams, paragavusiems aukštesniojo ar aukštojo mokslo, A.Valinskas toks pat patrauklus (atitinkamai 6,8 ir 5,1 proc.) kaip V.Blinkevičiūtė ar V.Grigaravičius (7,0 ir 6,1 bei 5,2 ir 4,3 proc.).

A.Valinsko mylėtojų gretos taip pat kinta ir prikalausomai nuo rinkėjų pajamų. Jis patraukliausias tiems, kurių pajamos šeimos nariui neviršija 600 litų (24 proc.) ir mažiausia patrauklus tiems, kurie pajamos šeimos nariui yra didesnės nei 1101 litas (9,1 proc.).

Kaimuose ir mažuose miesteliuose (iki 2000 gyventojų bei nuo 2000 iki 30 000 gyventojų) bei miestuose didmiesčiuose (30 000 – 180 000) gyvenančių rinkėjų simpatijos A.Valinskui taip pat ženkliai skiriasi: atitinkamai 17,5 ir 17,8 bei 12,6 ir 8,9 procento.

Tokie yra nuogi skaičiai.

Iš pirmo žvilgsnio jie lyg ir nežadėtų A.Valinskui lengvo kelio į prezidentus, jei jis nuspręstų dalyvauti rinkimuose. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio, nes pagal RAIT apklausą vienvaldė lyderė yra D.Grybauskaitė.

Bet visiškai kitokie A.Valinsko šansai būtų jei D.Grybauskaitė rinkimuose nedalyvautų (o tai vis dėlto yra labiau tikėtinas scenarijus), nes kol kas nesimato jokio kito plebsui patrauklaus gelbėtojo.

A.Valinsko šansai, žiūrint į perspektyvą, turėtų didėti ir dar dėl vienos priežasties – permainų koalicijos pasirinkto ėjimo iš krizė būdo – tolesnio atotrūkio tarp vargingiausiųjų ir turtingiausiųjų didinimo (paskutinis revereransas dėl pajamų mokesčio tik dar kartą akivaizdžiai paliudijo naujos koalicijos mąstymo impotenciją ir tai, kad konservatoriai, nors ir vedini gerų ketinimų, taip ir nesugeba suvokti, kokia yra didžiausia Lietuvos problema). Todėl permainų koalicijos programa gal ir išgelbės valstybės finansus ir leis surinkti planuojamas pajamas į biudžetą, bet neabejotinai dar labiau padidins pasipiktinimą valdžią, kurios simboliu bus ne A.Valinskas, bet A.Kubilius.

A.Valinskui tereikės tinkamu momentu atsiriboti nuo to, ką daro konservatorių premjeras ir jis, jei tik norės,  galės išdidžiai ant balto žirgo įjoti į Daukanto rūmus.

Kita vertus, ne viskas taip blogai. Vilties teikia, kad bent jau išsilavinę ir šiek tiek prakutę rinkėjai vis dėlto jau sugeba atskirti pelus nuo grūdų. Belieka tikėtis, kad tokių bus daugiau ir daugiau.

(15 balsų, vidurkis: 3,53 iš 5)

Loading...