Žinių visuomenė Lietuvoje – laukia šviesi ateitis
Apie Lietuvą dažnai kalbama kaip apie žinių ar informacinę visuomenę. Na, bent jau siekiamybė dažnai pateikiama tokia.
Kai reikia patikrinti, ar ta siekiamybė pasiekiama, dažniausiai viskas pasibaigia kalbomis, nes vertinimo kriterijų kaip ir nėra. Nebent kriterijumi laikytume, kiek kartų politikai per mėnesį ištaria frazę „žinių visuomenė“.
Viena paprastą kriterijų siūlo „Eurostat„: studentų gavusių universitetinį išsilavinimą informacinių technologijų srityje dalis tarp visų universitetinį išsilavinimą įgijusių asmenų.
Lietuva su 2,4 proc. rodikliu šioje srityje tarp 27 Europos Sąjungos valstybių – garbingoje 7-oje vietoje. Skaičiuojant nuo apačios.
Lenkiame Belgiją, Italiją, Portugaliją, Slovėniją, Rumuniją ir Bulgariją.
Latvijos rodiklis – 3,0 proc., Estijos – 4,4 procento.
Tiesa, tai 2009 metų duomenys. Gali būti, kad 2010 ir 2011 metais buvo pasiekta ženklios pažangos.
Gal net grįžome į 2005-uosius, kai universitetinį išsilavinimą informacinių technologijų srityje įgijo 2,7 proc. visų absolventų.
Kalbant rimčiau, neteko girdėti, kad per pastaruosius porą metų būtų akcentuojamas didesnis valstybės dėmesys informacinių technologijų studijoms.
Švietimo ir mokslo ministerijos puslapyje nepabvyko surasti konkrečių duomenų apie valstybės finansuojamas informacinių technologijų studijų vietas šalies aukštosiose mokyklose, bet sprendžiant iš ministro įsakymų dėl antrosios pakopos (magistro) studijų valstybinio finansavimo, vadyba ir teisė aiškiai pirmauja prieš informacines technologijas.
Tad jei aiškios valstybės politikos nėra, ar gali būti aiškūs pokyčiai?
Kita vertus, nėra viskas jau taip blogai. Kaip rodo to paties „Eurostat“ duomenys, lietuviai ir nestudijuodami universitetuose gali daug išmokti.
Antai, pagal 16-24 metų asmenų, nors kartą besinaudojusių kompiuteriu, esame tarp ES lyderių, neatsiliekame nuo ES vidurkio ir pagal tos pačios amžiaus grupės asmenų, bandžiusių programuoti dalį – 20 procentų.
O pagal dalį tų, kurie moka naudotis excel’io formulėmis ir kompiuteriu yra darę prezentacijas, esame arčiau lyderių.
Galima tik pabandyti įsivaizduoti, kokie būtų Lietuvos rodikliai, jei informacinės technologijos taptų valstybės prioritetu ne žodžiais, o realiais darbais, pavyzdžiui, per studijų finansavimą.
Laukia šviesi ateitis.