Žaidimas kareivėliais

Savaitraštis 15min 2012 05 11

***************************

Jei bent šiek tiek domitės politika, tikriausiai girdėjote, kad šią savaitę didžiausios parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos 2012-2016 metais.

Turėjote girdėti, nes apie tai rašė naujienų portalai, pranešė televizijos ir radijo žinios.

Bet jei paklausčiau jūsų – tų, kurie apie susitarimą dėl gynybos politikos ką nors girdėjo – ar tikrai žinote, dėl ko iš tiesų susitarė tos didžiausios parlamentinės partijos, koks būtų jūsų atsakymas?

Drįsiu lažintis iš savo mėnesio atlyginimo, jog atsakymo neišgirsiu. Net tuo atveju, jei jūs išties domitės politika ir per rinkimus balsuojate už kurią nors vieną iš partijų, kurios vadovai suraitė savo parašus po tuo garsiuoju susitarimu dėl gynybos politikos.

Ir taip yra ne todėl, kad esu avantiūristas, galintis švaistytis sunkiai uždirbamais pinigais ar pasipūtęs žurnaliūga, laikantis jus visus kvailiais. Viskas daug paprasčiau – jūs paprasčiausiai negalite žinoti, dėl ko susitarė partijos, už kurias jūs galbūt balsuojate per rinkimus, nes tos partijos visiškai nepasirūpino jūsų apie tai informuoti.

Na, bent jau iki šio momento, kai rašau šias eilutes, nors nuo pirmųjų pranešimų apie pasirašytą susitarimą jau prabėgo daugiau nei trys paros.

Patikrinau susitarimą pasirašiusių partijų interneto svetaines, Seimo interneto puslapį, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komiteto, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos interneto svetaines. Tuščia, nieko nėra.

Ta prasme, niekur nėra susitarimo teksto. Bet yra pranešimai, jog Seimo pirmininkė I.Degutienė sveikina susitarimą dėl gynybos finansavimo, kad šį susitarimą sveikina JAV ambasados Vilniuje atstovas ir kad Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas E.Zingeris pristatys susitarimą NATO valstybių ambasadoriams.

JAV ambasados Vilniuje pirmasis sekretorius, atsakingas už politinius ir ekonominius klausimus, Johnas Finkbeineris, žinoma, yra svarbus asmuo. Ne mažiau svarbūs yra ir NATO valstybių ambasadoriai.

Bet aš vis tiek drįstu klausti ar J.Finkbeineris ir tie garbūs ambasadoriai yra svarbesni už jus – tuos, kurių pinigais, partijos už kurias jūs balsuosite per Seimo rinkimus ketina įgyvendinti pasirašytą susitarimą?

Klausiu prisimindamas, jog, pavyzdžiui, vykstant diskusijoms dėl minmalios mėnesio algos didinimo, Finansų ministerija nepatingėjo apskaičiuoti ir viešai paskelbti, kad minimalios algos padidinimas 100 litų nacionaliniam biudžetui kainuotų net 85,6 mln. litų. Daug – beveik tiek pat, kiek šiemet biudžete numatyta visam Lietuvos Respublikos Seimui išlaikyti, įskaitant išeitines kompensacijas tiems Seimo nariams, kurie nebus išrinkti.

Kita vertus, niekinga suma, palyginti su ta, kurią partijos, už kurias jūs galbūt balsuosite per rinkimus, savo parašais iki 2016 metų įsipareigojo papildomai skirti krašto gynybai – maždaug 1 milijardą litų, įvertinant dabartinę ekonominę situaciją.

Bet neimkite į galvą – juk jei bent kiek domitės politika, tikriausiai žinote, kad gegužės mėnesį JAV vyks NATO viršūnių susitikimas ir kad susitarimus dėl išlaidų gynybai didinimo iki 2 proc. BVP Lietuvos partijos pasirašinėjo ir 2001, ir 2004 metais, ir nė vienas tų susitarimų nebuvo įgyvendintas.

Nebus įgyvendintas ir tas apie kurį nieko nežinote. Nes tai tik žaidimas kareivėliais, kuriame dalyvauti jūs nebuvote pakviesti.

(3 balsų, vidurkis: 3.67 iš 5)
Loading ... Loading ...
  • Fredis*

    Klasikinis tekstas.
    Jie, kurie neinformuoja,
    Jūs, kurie nieko nežinote ir
    tarpininkas žiniasklaidininkas (Tinklaraštininkas) tarp Jie ir Jūs.
    Ačiū.

    • spyglys

      Fredi*, o pats žinote susitarimo detales ar tiesiog neįdomu žinoti ?

      • Fredis*

        Valdžia turi turėti šiokį tokį paslapties šydą ir būti pakylėta virš paprastų mirtingųjų. Kita vertus jeigu paprasti miestelėnai viską susižinotų savo jėgomis iš pirminių šaltinių, – žiniasklaidininko profesija taptų nereikalinga. Visą ekonomiką ir viešąjį gyvenimą ištiktų kolapsas.

        • Regis

          Fredi, tu čia apie šį paslapties šydą dėl kurio pvz. neaišku kiek Vilniaus biudžetui kainavo ir dar kainuos tvarkingas Gedimino prospektas? Ir svarbiausia kam paprasti mirtingieji turi dėkoti už tokį miesto gražinimą?

        • spyglys

          dabar dar įdomiau pasidarė. Bijau būti įkyrus, bet negaliu susilaikyti nepaklausęs. O pats prie kurių save priskirtumėte ? Prie valdžios, ar prie paprastų mirtingųjų ?

          • romas

            O jei įjungus humoro registrą, ar nebūtų Fredį suprasti lengviau?

          • spyglys

            Romai, humoro registrą įjungus, nusipiešiau “ratukus” vartojantį lygtai pranciškoną, lygtai benediktiną, o gal kokios nors mentalinių susirgimų ligoninės vyriausią gydytoją. :)

          • romas

            Kol BNS mums nieko nepranešė, juk nieko mes ir negalim žinoti. Aš tai taip išversčiau Fredžio komentarą.

  • Regis

    Pats skaičius 1 milijardas neatrodo taip klaikiai ir pasibaisėtinai kai nežinai kam konkrečiai bus leidžiami tokie pinigai. O juk 2% įsipareigojime nėra įpareigojimų tuos pinigus kvailai, aplaidžiai ir ne optimaliai išleisti.

    Beje Lietuvoje kai tik partijos labai aiškiai žino ir supranta tautos daugumos nuomonę ir nori padaryti kažką priešingai tautos valiai, inicijuojami vieši arba slapti nacionaliniai susitarimai. Viskas kaip ir suprantama valdomos arba reguliuojamos demokratijos santvarkoje. Tik gal teisingiau būtų tokius susitarimus nevadinti nacionaliniais? Gal tiesiog partinės sistemos (partijų) susitarimai arba valdžių susitarimai. Atitinkamai kam tautai, piliečiams ar visuomenei, arba negausiai pilietinei visuomenei žinoti kas tiksliai sutarta. Užtenka pačio sauso fakto ir tai nereikėtų jo stipriai garsinti. Na gal dar kokioje skiltyje kokio sistemą aptarnaujančio analitiko išmąstymai per sistemą aptarnaujančią žiniasklaidą. Čia tiems atvejams jeigu kas ramiai nemiega (tiesiog gyvena individinį ekonominį gyvenimą) ir bando suprasti ir domėtis.

  • Azuolas

    Šiek tiek domiuosi Lietuvos užsienio politika, galiu drąsiai sakyti, kad JOKIAIS užsienio politikos klausimais su Lietuvos visuomenė nėra tariamasi. Tie klausimai tiesiog nėra diskusijų objektas. Kai labai reikia, kaip pavyzdžiui stojimo į ES referendumo atveju, yra praplaunamos smegenys. Bet dažniausiai visuomenė tiesiog “informuojama”, neretai, kaip ir šiuo atveju, tik tiek, kiek būtina ar patogu. Koks tokios informacijos tikslas? Ogi toks – visuomenė sužino, kad visos partijos dėl kažko sugeba susitarti, vadinasi konservai kažką daro neabejotinai gerai; kad valdančioji partija kažką dirba; kad laikas ploti ir džiaugtis. Nėra Lietuvoj liberalios demokratijos ir niekada nebuvo.

  • leokadija
    • Šamanas

      Gerb. Leokadija, nereikia taip negailestingai griauti patrauklios sąmokslo teorijos.

    • http://racas.lt Artūras Račas

      Ačiū už nuorodą. Kai rašiau, komentarą, Seimo puslapyje nieko panašaus nebuvo.

      • Izbliondimas

        Po šimtas galų, – na, kas čia per sakinys „…Drisiu lažintis iš savo mėnesio atlyginimo, jog atsakymo neišgirsiu…“
        Galima net taip paskaityti sakinį, kad čia nelabai kas yra bendro tarp tekstų atsiradimo racas.lt ir lrs.lt laiko, kad būtų svarbios net sekundės.
        Kažkoks neapdairus kartais išeina atvejis, – kiekvienam žinoma. Tik vienam dažniau, kitam rečiau.
        Viens stambus daržininkas kažkada dar seniai pasakė įsimintinus žodžius, – reikia išmokti prarasti (jis turėjo omenyje,savo algos dydžio praradimus (milijono ar kelių milijonų per metus…), kai paliko nekastą kelis ar keliasdešimt ha morkų ar dar kažko, įvertinus ar tai situaciją rinkoje ar dar kažką. Ne tai svarbu.
        Ju gaila būna, jei piniginę pamiršti ant prekystalio, su viena kita dešimtine, kai visgi ne milijonas ar gerai (nors ir sunkiai) uždirbančio direktoriaus alga… ☺

        • Izbliondimas

          Negražu man čia meluoti, tad pasitaisau: „…Na, bent jau iki šio momento, kai rašau šias eilutes, nors nuo pirmųjų pranešimų apie pasirašytą susitarimą jau prabėgo daugiau nei trys paros…“
          Tad ant dūšios palengvėjo… labai būtų buvę nesmagu net tik prapylusiam… va, jei ne tas apdairus sakinukas, sakyčia.
          Reiškia patyręs vilkas, aha…☺

  • Skeptikas

    “[...] šią savaitę didžiausios parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos 2012-2016 metais”.
    Gynybos nuo ko? Būkime realistai: Rusijos armija pati viena iš Kaliningrdo srities iki Baltarusijos Lietuvą pereitų per kokias keturias valandas. Ir tai, jei eitų tik šia kryptimi … NATO generolai per tą laiką net į posėdį nespėtų susirinkti. Koks girtas Rusijos ar Baltarusijos generolas gali trečdalį Lietuvos kad ir reaktyvinių salvinių “ГРАД” ugnimi padengti. Apie “Точка-У” ir “Искандер” net nekalbu. Lietuvos kariuomenė tuoj pat išsilakstytų pagal pačias geriausias smetoniškas tradicijas. Liktų tik ta plika “gynybos politika”. Tai kam protingam ji įdomi? Visi tai supranta, todėl ir nesivargina su ja pažindindami.

    • Henkas Moodis

      Kad taip atsitiktų būtinos tam tikros sąlygos ir girtas generolas čia jau nesveikos jūsų fantazijos ar sugadintos Holivudo filmų padarinys. Vis dejuoti ir stenėti, kad rusai mus puls ir mus sumindys yra mažų mažiausia infantiliška.
      Jei jau gynybos politika tokia bloga, o rusų ir baltarusių generolai tik girti, tai prieš kam mums kariuomenė ir t.t. Čia net nekvepia skepticizmu kuriuo jūs gerbiamasis dengiatės, o realybės trūkumu ir vaikiškais argumentais: tas girtas o mes bėgam, nes jis girtas ir baisus. BU BU BU. (neišsigandote)

      • Audrius Šulcas

      • Skeptikas

        Tik paskutinis idiotas gali skirti milžiniškas lėšas gynybai, būdamas įsitikinęs, kad jo tikrai nepuls. Prisiminus, kaip Lietuva “ryžtingai gynėsi” nuo TSRS 1940 m. arba kaip Gruzija “atkakliai ir ilgai priešinosi” Rusijai 2008 m., realybės jausmo man tikrai netrūksta, o štai tikėjimas, kad NATO ginkluotosios pajėgos gintų Lietuvą karinio konflikto su Rusija metu – kaip tik labai ryškus infantilizmo pavyzdys.

        • romas

          Tada reikia kelti klausimą apie dalyvavimą bloke, o ne siūlyti nevykdyti sutarties įsipareigojimų.

    • Auksinis kardas

      Khm… Yra tokios gynybinės sąjungos, kurios kelia tokius reikalavimus norintiems jose dalyvauti. Lietuva mano, kad turi padaryti viską, kas įmanoma ir reikalinga, kad pasinaudoti tokių sąjungų galima nauda.

      Susitarimo parašų dalis pasirodė pakankamai įdomi – daug užmojo savęs vertinimuose, nors formos išraiškingumu ir kuklios.

      • Audrius Šulcas

        Lietuva mano? Paklauskit Lietuvos.

        • Auksinis kardas

          Verčiau siūlykime Sapnui vėlei šlovinti neįveikiamojo proto galias. Pagaliau Lietuvai pasisekė, bent kartelį!

    • Stogas

      Skeptikas,
      Primink kiek metu ( ne dienu) Rusai mirkdesi Cicenijoje ? Svarbiausiai noras, bus ir Nord Ostas Nr 2…

      • Skeptikas

        O kuo čia dėtas Lietuvos palyginimas Čečėnija? Jei reikės, tai Rusija ir atsiųs kokią diviziją iš tos pačios Čečėnijos, kaip kad 2008 m. rugpjūtyje nusiuntė į Pietų Osetiją, tuomet dar formaliai priklausiusią Gruzijai. Kiek pamenu, gruzinai nuo čečėnų bėgo labai greitai. Įsitikinęs, kad lietuviai bėgtų dar greičiau… Gruzijoje, nepaisant sudėtingo jos reljefo, Rusijos kariuomenė, beje, “murkdėsi” labai trumpai. Ir labai aiškiai įrodė, kokios beprasmiškos buvo Gruzijos išlaidos gynybai.

  • nerijus

    Jie tiek gražiai suokė ( ne zuokė), jog finansavimui bus skiriama 2 proc. šalies BVP. Pasirodo, perskaičius susitarimą, tuo net nekvepia, nes nėra tikslių datų ir skaičių. Tad, labiau primena kažkokį pasimaivymą prieš kažką, o rimtu dokumentu net nekvepia.

    Paskaitykit ir įsiskaitykit “Krašto apsaugos finansavimas” pirmąjį punktą. ir permanykit…

    Tolygiai kiek: 0,001 proc.? Tolygiai per kiek metų: 1 ar 50?

  • nerijus

    Juokingiausiai skamba trečiasis punktas, o tiksliau- jo pirmasis žodelis “siekti” (krašto apsaugos sistemos finansavimas).

    Na, bent pasijuokti galima ir pagerinti sau nuotaiką. Ačiū partijoms ir jų delegatams.

  • Sapnas

    Išlaidos gynybai – tai begalviško ir barbariško mąstymo, paveldėto iš XIX – XX a. vidurio pasekmė. Visiškai beprasmiškos išlaidos. Mokestis už begalvystę. Tačiau tą barbarišką mąstymą palaiko ir aktyviai vysto tie, kurie gyvena iš išlaidų gynybai – visas tas klouniškas generolų ir kariūnų teatras su gražia ponia priešaky.

    Gyvename globalioje rinkoje. Ne XX a. vidurio kaime, kai 90 proc. žmonių galėjo save išmaitinti iš žemės. Padėtis kardinaliai kita. Iš esmės kita.

    Joks karinis konfliktas neįmanomas Europoje. Nes visa Europos ekonomika (taip pat Rusijos) subyrėtų, kaip kortų namelis, klaikiai subyrėtų, pranokstant visas mūsų fantazijas… ir prasidėtų baisūs vaizdai. Bet ne kariniai.

    Šiais laikais didžioji dalis žmonių – miestuose. Įsivaizduokite, ką šiais laikais reikštų, jei nustoja dirbti didžioji dalis įmonių, bemat ištuštėja norfų, maximų, iki lentynos… Ir tada prasideda kažkas baisiau nei Naujajame Orleane. Karas.

    Bet karas tarp savų dėl duonos, dėl grobio, dėl teisės išgyventi. Lietuvis žudytų lietuvį. Kaimiečiai gintųsi nuo išbadėjusių miestiečių.

    Kariniai konfliktai tarp Didžiųjų neįmanomi globalioje ekonomikoje. Ir šiaip ta ekonomika ant trapių molinių kojų – vos laikosi iš spausdinamų bilijonų eurų/dol. O didelės gynybinės išlaidos – tai tiesiog biznis tų, kurie liptę aplipę gynybinį sektorių.

    Bet jei didžioji dalis visuomenės dar mąsto barbariškai, tai natūralu: kodėl gynybinių struktūrų pareigūnams, tiems žvaigždėtėms klounams, dosniai nesižerti sau pinigų. Jie nori gerai gyventi ir netgi būti reikšmingi: su visais ordinais ir teatriniais akselbantais. Jei SAM pareigūnai gyvena iš žmonių ‘sveikatos’, tai kodėl KAM pareigūnams negyventi iš žmonių barbariškų jausmų?

    • Audrius Šulcas

      Trumpai ir aiškiai.

    • romas

      Resursai – riboti, ir jie visada bus apginami arba užgrobiami jėga. Jei kažkuri iš galimų konfliktų pusių neinvestuos į kariuomenės pasiruošimą ir karo pramonę, vieną dieną gali pasirodyti, kad karas apsimoka net labai.
      Mes (Lietuva) diktuoti sąlygų negalim, o variantas, kad būtume neįtraukti į kažkurią interesų erdvę, vargu ar yra numatytas. Dalyvavimas kolektyvinio saugumo sistemose turi savo kainą, deja.

      • Audrius Šulcas

        Reikia gudrumo.

      • romas

        Kodėl tik mes būsim gudrūs?

      • Regis

        Kas yra resursai, kas yra jėga, kas yra “vieną dieną”, kas yra karas ir t.t. Yra tam tikri akivaizdūs dalykai apie kuriuos nekalba tie kurie leidžia mokesčių mokėtojų pinigus. Pvz. Trakų pilies gynybinė funkcija. Čia turbūt jau ir vaikui aišku kaip viskas pasikeitė. O vienas tankas, arba karinis laivelis. Čia jau vaikui nelabai aišku, o jeigu neaišku tai galima bendrybėmis pamanipuliuoti. Ir išleisti pinigus metalo gabalui į kurį potencialūs “vieną dieną galbūt būsiantys užkariautojai (dėl resursų)” su pašaipa pasižiūri. Lietuva turi tik vieną resursą – žmones. Visa kita globaliu požiūriu yra mažas mažas kaimelis kažkur kur kertasi stambūs tranzitiniai keliai. 2% yra tik procentai. Tačiau žmonėms visiškai pagrįstai kelia rūpestį pora kvailų naikintuvų, keli laivai ir t.t. Kai tuo tarpu trūksta darželių, trūksta šiuolaikinių mokyklų ir t.t. Ir tai tikrai pagrįsta. Kitas dalykas Lietuva prarasdama kiekvienais metais dalį tautos darosi visais požiūriais tik silpnesnė. Galbūt išskyrus vieną, kad tauta išsisklaido ir taip mažiau šansų ją vienu upu sunaikinti.

        • romas

          Dalyvavimas kolektyvinio saugumo sistemose reiškia ne tik savo sienų gynybą. Aljansai turi savo interesus, o per bendrų interesų gynybą gauną naudą, kuria dalijasi. Gal ir ne po lygiai, bet vis kažkas nukrenta. Nemanau, kad yra pasirinkimas tarp mokėti ir nemokėti. Kažkokiu būdu karo pramonei ir kariuomenei susimoka visi. Tame tarpe ir kolonijos, kurios neturi savo kariuomenės.

          • Auksinis kardas

            Gal galime pradėti taupyti, atsisakydami turimos oro erdvės apsaugos? Diletantizmo epochoje galima prišnekėti ir išbandyti viską.

        • Valentinas

          Regi,
          Senas posakis, kad tauta nenorinti išlaikyti savo armijos išlaikys svetimą šiandien yra vis dar aktualus. Labai aktualus.

          • Izbliondimas

            Taigi, tokie posakiai gimsta ne knygų prisiskaičius, deja.
            Tas posakis biski kitaip pas mus skambėdavo, – Tauta, kuri nenori maitinti savo kariuomenės , maitina svetimą.
            Žmonės gal mažai pažįsta žmoniją aplamai.
            Šitais klausimais pamokų nei pradinėje, nei aukštojoje mokykloje gal nebuvo. Bnt pakankamai.
            Apie žmoniją viskas kaip ir idealizuojama daugiau, gal.
            O karai lygtais kaip ir svaime atsiranda, kaip poreikis koks, pavyzdžiui, nueiti į tualetą…
            Kas yra kareivis kare, dažnas įsivaizduoja. Tai jau ne žmogus, kaip įprasta žinoti apie žmogų.
            Juk rodytūsi dvasingi rusai (žinoma, lyginant su kitų tautų žmonėmis, nors jų didelėje tautoje, žinoma, yra monstrų oi kokių rinktinių), – o į ką buvo pavirtę įžengę į Vokietiją… kai buvo praktiškai išprievartautos visos moterys ir merginos, kurios buvo pagautos… kai kareiviai stovėdavo eilėje prie partrenktos, nuplėštais rūbais vokietės. Ir tai vokietės, atseit, sakydavo, kad mums geriau pasisekė nei tuose Vokietijos regionuose, kuriuos puolė anglai ar amerikiečiai, – čia ant pilpo gulėsi rusas, o ten ant pilvų krito mirtį nešančios bombos…
            Tad gal mes idealizuojame žmogų kaip būtybę, ir tampe užmaršūs, dėl to ir neatsargūs. Juk kuo pavirsta žmogiukas, kai ji praranda, netenka baimė (Dievo baimės, karjieros, bausmės baimės ir t.t. ir pan.).
            Žmogus yra įprastas, idealus vos ne, kai jį valdo ta baimė. Žmogus kaip ir žmogus būna, kai nusitovi stagnacija, normos bendravimo ir t.t. ir pan.
            Ir, manau, sunkiai suvokiama būtybe patampa, kai baimės žmogutis jau nebejaučia.
            Galima gal tuomet būtų pamanyti, kad čia liberalizmo kaltė, kad tas reiškinys yra baisių dvikojų kūrėjas.
            Jokiu būdu nebūtinai.

            Tačiau, kol žmogiuką valdo baimė (karjieros, pinigų, ypač), – jis nėra toks pavojingas, gal dar.
            Kas kita, kad veikia daug jėgų ir kitų. Bet tam reiktų gal ir gilesnio mokslo, daugiau žinių. Nes mes nežinome kiek karai vyksat dėl išteklių, o kiek dėl ginklų gamintojų pelnų.
            Nežinome kokią galią įgaus prasidėjęs teroristinis globalus karas pasaulyje. Kas jam vadovauja.
            Taigi, žmonėms aplamai trūksta pažinimo, manau.
            Anksčiau sakydavo, kad pabaladok į medį ar kariškio kramę, – bus tas pats garsas. Šiandien, jei kalbėti apie techniką, – tai ten mokslo ko gero daugiausiai.
            Gal jo nėra dėl karų atsiradimo, dėl karų konstruktorių ir konstrukcijų. Tai ir natūralu. Negi užsakovas mėtys pinigus, kad būtų nupjauta šaka ant kurios sėdi ar papjauta jo melžiamo karvė.
            Kaip pastebime, Jungtinės Tautos tuo klausimu jau atgyvena.
            Ypač jei kalbėti apie tokias mažas šalis kaip Lietuva. Juk žinome, kaip Zviado Gamsakhurdijos kariuomenė buvo sunaikinta per kelias valandas (o ji manau buvo labai galinga).
            Tuo tarpu šiandien karinėse sąjungose adekvatūs sprendimai, dėl pagalbos užpultai valstybei, priimami net ne per kelias dienas, net ne per kelais savaites…
            Taigi, kariuomenę ir maistą turi turėti, manau, savo kiekviena valstybė.
            Pinigų tam yra, bet jie šiuolaikiniame pasaulyje ne tuose kišenėse ga., – gal išskirtinai vagių kišenėse yra.
            Kodėl (A. Taip, vėl tie liberalai ar nebus kalti, – atseit, vagių koloborantai, ar tiksliau žmonių nužmoginimo karo kareiviai… anksčiau, kaip sakoma, užkariautojas, ant vaiko kramės ėriuko skūrikę maudavo, kad visam laikui protelis vaiko liktų, kad tokiam juodadarbiui gyvenime pakatų darbo ir žaisliukų.
            Dabar, žinoma, tai nebūtų šiuolaikiška, juolabiau yra efektyvesni būdai. Gal tik žaisliukai kiek brangesni dabar.. Bet žaislas yra žaislas, gal nenubiednėja dėl to tas …)☺

          • znakorius

            Izbliondinai,
            rusų tautos nėra (paklauskite kurio nors iš jų – ką jis atsakys? Kad jis – русский, t.y. rusiškas, bet ne рус – rusas. O ir kur tų “rusų” žemės? Jų nėra. Todėl teisinga būtų tą šalį vadinti taip kaip mūsų senoliai vadindavo – Rasieja, t.y. nuo žodžio išsėti, kadangi ta šalis buvo sukurta iš įvairių etnosų žemių, kiekvienoje iš jų pasodinant savus).

          • Izbliondimas

            znakoriau,
            tai gal kiekviena valstybė lipdėsi iš mažų kunigaikštysčių, jas apjungiant nukariavimo būdu. Jei anksčiau, dabar plečiantis bankams, sąjungoms taikiu keliu,
            Esu net minėjęs, kad nukariautų genčių, t.y. imperijų žmonės yra „slabakai“ lyginant su mažų valstybių žmonėmis, t.y. tų valstybių, kurių niekas iki šiol nepajėgė nugalėti.
            Lietuvai tokia formulė nelabai tinka, manau. Nes Lietuva (Sarmatija), iš didelės galingos imperijos (bene galingiausio Planetoje) yra tapusi mažytė valstybikė…
            Taigi Lietuva nebuvo nuo pradžiu mažikė, t.y. nenukariauta.
            Tad dėl Rusijos, keip ir dėl kiekvienos kitos supervalstybės, sutinku su Jumis, – tai ne Tautos, tai nukariautų genčių imperijos.
            Iš kitos pusės, tai gal ir mažos valstybės (aplenkiant Lietuvos valstybės specifiką), – taip pat yra mažų nukariautų genčių mažosios imperijikės (sakykime iki kokių 60 000 – 120 000 kv. km dydžio).
            Mažai žinome apie visa tai, – gal tik kaip savotiškų pasakų lygyje.
            Be to, čia mes akcentuojame, kaip galvoja ne istorikas ir istorija nesidomintis (nors šiek tiek kiekvienas lietuvis vis vien domisi ne tik savo šeimos istorija, bet ir tos teritorijos, kurioje įsikurdino jo protėviai, istorija).
            O tiek Rusija, tiek kitos didžiavalstybės, manau, yra tapačios ta prasme, kad joms mažos, ne galingos valstybės nežinia dar ar egzistuoja. Ką diplomatai tai kalba, tai bent man absoliučiai nieko nereiškia.
            Tik vadinamose demokratinėse didžiavalstybėse, kur gaudomas kiekvienas rinkėjo balsas (tai labiausiai yra taikytina gal JAV), laimi ta šalis, kurios išeiviai gyvena JAV. Kaip juokaudavo lenkai, gavau Geriko kreditą, pasistačiau namus (pavyzdžiui, su kaimo, turizmo specifika), o po to pardaviau vištą ir tą kreditą atidaviau (nes JAV jį nurašė… nors čia dėl Geriko kreditų kažin ar tinka, nes tie JAV kreditų nurašinėjimai buvo kiek vėliau nei Lenkiją valdė Gerekas….).
            Juk gal ir Lietuvos išvadavimui didelę įtaką turėjo išeiviai į JAV iš Lietuvos ir tapę ten rinkimų dalyviai. Žinoma, nesupaprastinant visa tai, vien vadinamų demokratinių rinkimų reikalu. Demokratinių, nes atsižvelgiama į kiekvieno rinkėjo norus, maksimaliai, kiek tai galima subalansuoti. Vadinama demokratija, nes išrenmka vadą vis vien pinigai. Kaip čia ne kartą buvo jau ir sakyta, – bent aš nemartau skirtumo tarp kremliaus politbiuro pastatyto genseko ir ir amerikeičių išrinktojo savo vado. Antru atveju taip pat lemia keletos žmonmių piniginės (kai tų pinigų, pažadam apdalinti reikia kelių „himalajų kalnų“ dydžio krūvos, jau ne ešelonų…).
            Taigi… ☺
            Negi čia rimtai šnekėti, per daug.

          • znakorius

            Kalba apie tautas.

          • znakorius

            O jos susidaro TIK iš giminiškų genčių.

    • Valentinas

      Sapne, gal gali visa tai gruziniškai perrašyti? Ypač tą vietą, kur rašai, kad joks karinis konfliktas neįmanomas?

  • Fredis*

    “Reikia gudrumo” A.Šulcas
    Tą gudrumą partijų valia nuolat ir demonstruojame. Apie tai ir įrašas. Tik čia piktinamasi ir teigiama, kad nereikia to gudragalviavimo, o reikia sakyti sąžiningai: pinigų gynybai mes neturime, mus gina kiti. Būrio vyrų liejamas kraujas Afganistane – neadekvatūs mainai.

    • Audrius Šulcas

      Gudrumas gudrumui nelygu. Gal reikia dar gudriau?

      • Auksinis kardas

        Gudriau už Šulcą nebūna.

        • Audrius Šulcas

          Gudrumas – nepaprastai ribotų žmonių mąstymo būdas, labai skiriąsis nuo proto, į kurį iš išorės jis panašus. – I. Kantas.

          http://lt.wikiquote.org/wiki/Gudrumas

          • Regis

            Jeigu bijai arba nenori parodyti (neturi ką) tai išjunk šviesą. Įjunk gudrumą.

            nuorodos nebus :)

          • znakorius

            Kantas gudrumą painioja su suktumu.
            O Šulcas nieko negalvoja ir tas nesąmones transliuoja.

  • Sapnas

    Labai kvailas, tipiško ‘štampinio’ mąstymo Romo pasakymas: “Resursai – riboti, ir jie visada bus apginami arba užgrobiami jėga.” Ekonominio neišmanymo rezultatas.

    Šiais laikais grobti resursų nereikia. Ekonomika pasikeitė iš esmės. Šiais laikais resursai spausdinami – net nespausdinami, tiesiog ECB vadovas parašo ant popieriaus skaičių: 1 000 000 000 000 eu.

    Ir štai jums resursai. Tas pats bajeris, kaip Kolumbo jūreiviai darydavo su Amerikos indėnais: stikliukus keitė į auksą. Dabar vien parašytus skaičius (net ne popierių) keičia į materialius resursus. Apie kokius karus jūs svaičiojate?

    • romas

      Štampinis mąstymas matyt būdingas ne tik man. Stiprios ir ne taip labai stiprios ekonomikos stengiasi paremti savo ekonominę jėgą karine galia. O galėtų samdytis Sapną konsultantu – daug sutaupytų.

  • Sapnas

    O, dar vienas, auksinis, išlindo su baugia mintimi: “Gal galime pradėti taupyti, atsisakydami turimos oro erdvės apsaugos?”

    Jam atrodo, kad kažkas brausis į jo oro erdvę, kad tame yra kažkokia prasmė ir nauda.

  • Sapnas

    Valentinai, gruziniškai rašyti nemoku. Bet kaip suprantu, tu sergi maždaug panašia kaip Romo liga – “resursų grobimo baime”. (Įdomu, kiek pats asmeniškai turi ginamų vertingų resursų?) Tad kaip ir jam tau galiu pakartoti:

    Šiais laikais grobti resursų nereikia. Ekonomika pasikeitė iš esmės. Šiais laikais resursai spausdinami – net nespausdinami, tiesiog ECB vadovas parašo ant popieriaus skaičių: 1 000 000 000 000 eu. Prašom, resursai.

    • romas

      Sapne, interpretuojate primityviai.

    • Valentinas

      Sapne, kai katinas su žiurkėnu gyvena viename kambaryje, katinas neišvengiamai į žiurkėną žiūri kaip į maistą ir anksčiau ar vėliau jį suvalgys. Žiurkėnas bijo katino, bet tai nėra “resursų grobimo” baimė. Tai yra egzistencinė baimė, kai gyveni šalia sutvėrimo, kuris tave laiko maistu.

      • Alois

        Čia stereotipas, supaprastinantis gyvenimą. Realybėje (bent jau pas mane) katinas įlipa į žiurėno akvariumą ir įsitaiso ten miegoti. Žiurkėnas tuo metu tyliai sėdi laisvame kamputyje.

        Taip ir Lt-Ru konflikto atveju (jei nesirūpintumėm saugumu). Suvalgyt gal ir nesuvalgytų, bet pasislinkt tektų.