Citata #430 I.Balčiūnienė apie „tarnavusius Lietuvai“

Vertėja I.Balčiūnienė, nevyniodama žodžių į vatą, paaiškina, ką sovietmečiu reiškė „tarnauti Lietuvai“:

Šiandien kaip grybai po lietaus dygsta uoliausių Maskvos padlaižių Astrausko,  Barkausko, Brazausko, Šepečio prisiminimai apie tai, kaip jie „tarnavo  Lietuvai“. Aukų skaičius jų netrikdė, jie, mat, velykas-kalėdas šventė, ir  kažkokiam dievui meldėsi. Viską, ką Maskva ne tik leido, bet ir dosniai  finansavo – muziką, knygas, spektaklius, pokalbius, mokslą, jie vaizduoja kaip  pasipriešinimą, pamiršdami, kad meno, literatūros, mokslo, sporto  voratink­liu būdavo labai sėkmingai pridengiamas nepasiduodančios tautos  dalies kraują čiulpiantis blogio imperijos voras. Jei tautiniai jausmai įgydavo  politinį atspalvį, Maskva reaguodavo griežtai. Visų broliškų respublikų kompartijos viršūnės patyrė valymus. Tik lietuviškoji visada postus išlaikė, nes  buvo be galo klusni ir patikima. Atkūrus Nepriklausomybę, ji kaipmat perdažė savo pažiūras, vertybes, elgesį.

Delfi

…Pritariu 120 procentų… Nepaisant to, bent jau vienam iš tų „padlaižių šiandien statomi paminklai ir jo vardu vadinamos mokyklos…

(3 balsų, vidurkis: 3.67 iš 5)
Loading...
  • Fredis*

    Prancūzijoje kolaboravę su naciais (Viši vyriausybės nariai) tapo karo nusikaltėliais ir buvo teisiami labai griežtai. Mūsų valstybės aneksija ir okupacija truko apie 50 metų, todėl darbas okupacinės valdžios struktūrose palaipsniui, žingsnis po žingsnio išvirto į „Darbą Lietuvai“. Džeko Keruako „Kelyje“ buvo viena iš atgaivų paprastiems miestelėnams, prislopinusių sopulį praradus valstybę 1940-aisiais.

    • Izbliondimas

      Tuo pat metu (po karo), Lietuvoje koloborantai taip pat buvo teisiami labai griežtai. Kai kas mano, kad mirties nuosprendis ūkininkui ar samdiniui, kuris padavė pareiškimą stoti į kolūkį, gal buvo ir per griežtas nuosprendis.
      Tad Lietuva po karo taip pat labai grieštai baudė koloborantus. Žinau atvejįm, aki mergaičiukė, pardėjusi mokytojauti ir įstojusi į komjaunimą buvo labai žiauriai žudoma, – išpjaustant jos nius organus.
      O praėjus 50 – iai metų, buv. Rytų Vokietijoje buvo elgiamasi ne taip, kaip pokaryje Prancūzijoje ar Lietuvoje.
      Tad ir Lietuvoje buvo elgiamasi adekvačiai. Garantuoptai ir prancūzai 1990 m. taip pat elgtūsi kaip vokiečiai elgėsi 1990 m.
      Tad kompetencijos stoka Lietuvoje tuo klausimu yra akivaizdi.
      Įdomu, kaip bus baudžiami naujieji koloborantai Lietuvoje, po kokių 50-ies metų. Juk ir anie nesijautė koloborantais anuomet, – žūtis, manau, laikė ginkluoto pasipriešinimo kovos su buožėmis ir jų pakalikais, aukomis…
      Dabar kai kas mano, kad šiandien žala paprastiems, doriems žmonėms yra daroma didesnė nei buvo daroma kokiais 1970-1989 metais.
      Be to, kai kas mano, kad dabar daugiau yra nekaltų žmonių nužudymų, vagysčių, nelygybės nei kokiais 1970-1989 metais. Tai yra , – kad dabar blogiau, tokių pasisakymų matome, ypač internetiniuose komentaruose.
      Tačiau viena yra aišku, kad nedirbant (kai ne mažiau kaip 20 proc. tik ateidavo į darbą ir tiek…), taip gerai juk ilgai negalėjo būti. Deja, šito šiandien nėra aiškinama tokiems.
      O dabartinę sistemą nemanau, kad kas teisina, – startas, ypač su privatizacija (prichvatizacija) mūsų šalyje išsiskyrė iš kitų, buvo siaubingas. Laisva rinka, tokia, tur būt, taip pat daugiau niekur nebuvo (nes bepročių gal mažiau turi, kiti). ES DAUGIAMILIJARDINĖ PARAMA, KAI JI ATITEKO DVIEMS 2 PROCENTAMS ŽEMĘ TURINČIŲ, – TAIP PAT LIETUVIŠKAS NONSENSAS. Dėl ko nušluotos darbo vietos, kaiMas išvytas užsienin…

      Blogiausiai, kai painiojama okupcijos klausimai, su elementaraus teisingumo klausimais. Kai laikotarpis iki kokių 1960 m. (kai jau nėra kalbama apie okupaciją, dėl ko ir kalbėti net nėra ko, – nes tai aksioma. Niekingas rėžimas pasielgė barbariškai. Ir taškas.), neišskiriamas nuo laikotarpio, pavyzdžiui, 1970-1989 metais.

      Pagal tai gali aiškiai matyti, svoločius pasisako ar doras žmogus.

      • Fredis*

        Jeigu sėdai į kalėjimą už antisovietinę veiklą po 1960-ųjų, tai jau banditas, nuteistas teisingai. Ar teisingai supratau?
        http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Kas-slepia-kunigo-J.Zdebskio-zudikus

        • znakorius

          O dabar pasakyk: ką naudingo Lietuvai nuveikė tie antisovietčikai?
          Visiškai nieko.
          Nei tie, kurie po miškus davėsi (ieškodami ko nepametę), išlįsdami tik tam, kad ką nors nureketuoti ar užmušti.
          Lietuvą statė eiliniai žmoneliai, neužsiėmę tokiais niekais, nedarę nusikaltimų, o ramiai, tvarkingai dėję plytą po plytos į Lietuvos statybą.
          Ir visą jų triūsą po 1990-ųjų pasidalino tie, kurie, iš esmės, Lietuvos nestatė.
          Toks, tad, šios Lietuvos teisingumas.

        • Izbliondimas

          Fredi, kaip visada ne tesingai supratote.
          Skaitykite iš naujo.

          Romai.
          Pakutinė mano pastraipa pasako paprastą dalyką, kad už tą režimą, kurį vieningai esame visi parkeikę, jam pasipriešnę, paaukoje kovoje šeimos narius, – ar kas galėjo patikėti, kas doram žmogui nutiks išvijus okupantą. Apie vagis nekalbu, – jie klęsti…
          O kai kalbate apie algą, – tai pradžioje gavau 110 rublū/mėn. Kai šaltkalvis gaudavo ne mažiau 300 (ministro pavaduotojas – 350, o minsitras – 450).
          Bet už butą 3 kambarių, žiemą – 25 (čia su viskuo ir telefonu), vasarą, – 15 rub.
          Aų esu minėjęs, kad dabar kasdien gyvenu taip, kaip anuomet ir per didžiąsias šventes to neįstengiau. Materealiai žmonės gyvena labai gerai.
          Bet jei žmogus yra doras, – jam negali patikti visa tai kas čia Lietuvoje vyksta 22 metus.
          Būtent jiems neptiko ir tuomet. Ir tai atvirai reiškėsi, ypač nuo 1987 m., net tie, kurie savo likimą nebuvo paskyrę tiesiogiai tremčiai ar žūčiai, dėl Lietuvos.
          O yra taip, kad kas anuomet pritapo, tas dabar kūbe pritampa. Tai mato kiekvienas, gal.

          • znakorius

            Izbliondinai,
            jūs sakote, kad materialiai žmonės gyvena dabar labai gerai.
            Nei į tvorą, nei į mietą pašnekėjote – jei tai būtų įmanoma, tai žmonės nebėgtų už kordono, kad nors kaip nors pragyventi.
            Bėga, nes DABAR JAUNIMAS NEBEGALI LIETUVOJE RASTI JOKIO DARBO.
            Gal jūs norėjote pasakyti, kad dabar prekių pasirinkimas yra didesnis?
            Taip tai taip, tik tos prekės, daugumoje, yra šlamštas.
            Pvz., knygos.
            Jei tada nusipirkdavai knygą, tai ji buvo rinktinis kūrinys. Taipgi mūzikos kūrinys, maisto prekė ir pan.
            Dabar 1- am tikrai geram daiktui pardavime tenka 99 procentai šlamšto.
            Maistas iš viso nuodai – pilna visokių E.
            Pvz., anuomet nusipirdavai dešrą ar dešrelių ir galėjai kuo puikiausiai juos pasikepti su kiaušiniene, dabar gi tai yra neįmanoma, nes mėsos gaminiuose yra pridėta tokių druskų, kurios kepant virsta nuodais.
            http://www.manosveikata.lt/lt/temos/mitybos-ypatumai/desreliu-su-konservantais-ant-lauzo-kepti-nevalia

      • romas

        120 rublių algos baigus aukštąjį, paskyrimas be pasirinkimo, paketas su majonezu, žirneliais ir tirpia kava du kartus per metus, 20 metų eilėje 2k. butui gauti ir yra tas tikrasis teisingumas?

        • znakorius

          Maža,
          bet niekas neliepė tau sėdėti sostinėj, kur nėra šalia sodo, kuriame gali ne tik daržoves, bet ir kokį gyvulėlį savo šeimai išsilaikyti, o tada gauti pinigiukai jau lieka, nes mokesčiai buvo tikrai maži.
          Bet ir tos algos kilo.
          Ir pragyveno žmonės, ir vaikus užaugino.
          O dabar kas?
          Lietuvoje pragyventi jaunam žmogui jau neįmanoma.
          Tai ką reiškia 1990 03 11?
          Lietuvos tuštėjimo pradžią?
          Ar dėl to žmonės rinko Sąjūdį?

          • romas

            Ir dabar pragyvena. Nesutiktų dabar žmonės su tokia gyvenimo kokybe, kokia buvo. Dabar tik pavydėti yra labiau dėl ko. Tada ponai rūkytas vištas ir bananus iš spec. parduotuvių slapta valgė.

          • znakorius

            Apie kokią čia kokybę kalbi, kada žmonės paprasčiausiai nepragyvena (nėra darbo) ir dėl to turi bėgti iš šalies?

          • romas

            znakoriau, ne visi yra bedarbiai, o kotletų iš lašinių ir duonos su grikiais ar makaronais pajėgs ir iš pašalpos pasigaminti. Drabužių ir batų galima labdaroje gauti už dyką. Ne taip, kaip prie sovietų. Užmiršot jau turbūt – vyriški rudeniniai batai kainavo 35 rublius. Tai beveik trečdalis atlyginimo buvo. O dar kokybė tokia, kad greitai padai nukrisdavo.

          • znakorius

            Nešnekėk: pvz., kedų buvo, lyg ir, trūkumas, tik visi, kurie jų norėjo, juos gaudavo iš spekuliantų.
            Sutinku, kad santvarka buvo per minkšta tvarkai įvesti – reikėjo spekuliantus šaudyti (?), tada būtų tas bardakas greitai pasibaigęs.

          • romas

            Pas spekuliantus buvo dar brangiau. Reikėjo dirbti barmenu arba mėsos parduotuvėj, kad su kedais vaikščiotum.

          • znakorius

            Nereikėjo: užteko elementariai šerti gyvuliukus kolūkio fermoj ir kaskart kombikormo parsivežti.
            Kaip sakydavo vagys: naktį nepamiegosi – viską turėsi. :)

          • romas

            znakoriau, nesek pasakų. Esu tokio amžiaus, kad viską gerai atsimenu. Ponai čekiškų kedų spec. parduotuvėjė nusipirkdavo, o jūreiviai tiek sportbačių neatveždavo, kad kolūkiečiams užtektų.

          • Rytis I

            Vienas iš dviejų: arba 50 metų per mažai suprasti tikrąją čekiškų sportbačių vertę ir reikėjo bent jau 50 dar, arba pačios „čekijos“ per mažai buvo. Kadangi čia berods dabar priimta visus siųsti na jutubę, tai taip ir darysiu :)

          • Audrius Šulcas

            Ir į youtube reikia eiti su protu.

          • Audrius Šulcas
          • romas

          • znakorius

            Romai,
            pats nesek pasakų – nemačiau tada nei vieno, kuris kedų ar džinsų (ar dar ko), jei norėjo, nebūtų nusipirkęs.
            Net kolūkiečiai, jei norėjo (ir dabar ne visi su jais vaikšto, nors yra kiek tik nori, tik kokybė dažnai prastesnė už anais laikais pardavinėtų – beje, kaip ir daugelio dabar pardavinėjamų prekių), tai tų prekių rado, nes spekuliantai pardavinėjo taip vadinamuose sendaikčių turguose (ir ne) beveik nesislėpdami.

          • znakorius

            Ir ne iš jūreivių deficitinės prekės pas spekuliantus buvo, o iš prekybos – bazių, parduotuvių ir pan.

          • romas

            znakoriau, aš irgi turėjau džinsus Wrangler ir Čekoslovakijoje gamintus batus ant platformos. Bet tie įsigijimai buvo svarbūs įvykiai mano gyvenime. Dabar rūbai pigūs ir lengvai gaunami, todėl žmonės susikoncentravę į kitas problemas.

          • romas

            Tarybiniai žmonės nieko nenorėjo, todėl parduotuvės atrodydavo kartais taip:
            http://img11.nnm.ru/a/5/0/9/c/9baf9771f3db2bd8e32e92fca5c.jpg
            Būtų norėję, būtų valgę bananus, būtų su džinsais ir kedais vaikščioję, važiavę į Vengriją. Tiesa, kas labai norėjo, turėjo tokių galimybių. Kai kurie dirbo Lietuvai mainais į galimybę sočiai prisivalgyti Globus žirnelių su majonezu, užgeriant tirpia kava.

          • Audrius Šulcas

            Arba taip: http://www.gum.ru/

          • znakorius

            Romai,
            batus ant platformos nešiojo (ir nešioja) neūžaugos :), kompleksuojantys dėl ūgio trūkumo, arba visiški višteliai, neišaugę piemens š.
            Džinsai – kas kita. Tai – praktiškas ir gražus rūbas. Prie tokių priskirčiau ir kedus.
            Nešnekėk, kad dabar žmonėms nėra aktualu apsirengti patogiai ir gražiai – tai reikalinga buvo ir yra visais laikais, tik dabar ir tie džinsai – šlamštas (vieni nei kiek nesitampo, kiti – visai be formos , o kedai – tai visiška chaltūra – kaip ir absoliuti dauguma batų).
            Pripažink: dabar kokybės praktiškai nėra, nes, perkant bet kokią prekę, ilgai ir nuobodžiai tenka aiškintis kokybės ir už tai mokamų lt kiekio klausimus – kitaip ir pinigų neteksi, ir tinkamos prekės neįsigysi.
            Vienžo, klesti žulikavojimas visame kame.

          • znakorius

            Romai,
            tokių parduotuvių Lietuvoje tikrai nebuvo.
            Nereikia meluoti.

          • romas

            Batai pastorintu padu buvo madoj. Tokių norėjo ir didelis, ir mažas. Man nupirko dar mokykloje, kad patikčiau merginoms.Džinsai nebuvo tiesiog patogus rūbas. Jų statusas buvo kur kas aukštesnis. Žmonės su džinsais eidavo į šokius, teatrą, pasimatymą. Stengdavosi nesutepti, kad nereiktų skalbti, o skalbdavo atsargiai. Batų beje, žmonės daug neturėdavo. Kedai buvo prie išeiginių. Ne visi turėjo galimybę turėti kelias išeiginių batų poras.
            Tokių vaizdų buvo ir Lietuvoje. Parduotuvėje prie mano namų būdavo tuščias mėsos skyrius. O kai būdavo netuščias, eilė būdavo gatvėje.

          • znakorius

            Tai tu, Romai, tada neLietuvoje gyvenai – pas mus irgi būdavo eilės mėsos parduotuvėje (paskutiniais metais), nes iš šalia esančių vietovių latviai suvažiuodavo (supirkdavo, o paskui spekuliuodavo).

          • romas

            Nežinau, kokioje Lietuvoje gyvenai, bet mėsos skyriai būdavo arba tušti, arba būdavo ilgos eilės. Va duonos ir batonų buvo visą laiką, todėl eilės nesusidarydavo.

          • znakorius

            Bet daugumoje pas mus (taipgi visoje Lietuvoje, išskyrus, gal, didmiesčius, kur visais laikais gyveno lodariai :)), viską užsiaugina, kaip sakiau, patys ir jiems tos parduotuvės yra tik dėl paįvairinimo.
            Savo tinginystę norite permesti santvarkai.
            Kaip kalantos – mokytis tingėjo, į kariuomenę nepaėmė (gal oršriūbių trūko, nes to amžiaus turėjo būti kariuomenėje), tada visi kalti, tik jis vienas, nieko gyvenime dar nenuveikęs, ne.
            Čia, įtariu, buvo inteligentiško (dabartinio) auklėjimo bėda – tokie, esant mažiausioms klūtims gyvenime, tuojau pat ištyžta.

          • romas

            Tai kokios pretenzijos dabartinei valdžiai? Tegul žmonės nebūna lodoriai, tegul užsiaugina maisto, ir nereiks pirkti.

          • znakorius

            Romai,
            dabar tvarka tokia – žuliks ant žuliko ir dar žuliks.
            Kokios čia dar gali būti pretenzijos tokiai tvarkai? :)
            Ją keisti reikia.
            O mes, juk, kalbame apie senovę – seniai seniai gyveno žmonės šalyje, kur buvo lygūs, visi turėjo darbą (nereikėjo knistis šiukšlynuose, bėgti iš gimtų vietų, ieškant duonos kąsnio), visi turėjo butus, visi galėjo mokytis …
            Bet atsirado norinčių gyventi dar geriau.
            Ir iš to išėjo eilinis š.

            Čia priėjo Kindziulis ir pasakė: ne tiems ( http://www.lsp.w3.lt/Biblioteka/V.Gulbinas%20-%20Dar_vienas_liudininkas.htm ) patikėjote šalies likimą.

          • romas

            Bomžų buvo visada. Pats žinai, kad buvo straipsnis už valkatavimą. Nebūtų valkatų, būt nereikėję ir straipsnio. Landynių buvo net senamiestyje.

          • romas

            Beje, visiška netiesa, kad butus turėjo visi. Jei pas tėvus ploto užtekdavo, net į eilę butui gauti nepastatydavo. Tekdavo trintis su uošviais. Dažnai, kai prieidavo eilė, vaikai ir užaugę būdavo. Daugelis vaikus užaugindavo bendrabutyje.

        • Audrius Šulcas
      • znakorius

        Kažką ne į tą pusę pašnekėjai: koks čia kolaborantas tas, kuris dėl to, kad pragyventi, stojo dirbti į paprastą darbą?
        Tai tik banditai įsivaizdavo, kad lietuviu kruvinu teroru gali priversti juos šokti pagal savo dūdelę, jokios alternatyvos kaip pragyventi nepasiūlydami.

        • znakorius

          Izbliondinui.

  • znakorius

    Moterys niekada nepasižymėjo protu, todėl lietuviuose gimė posakis: ilgas plaukas, trumpas protas.
    Jau vien tai, kad „didžioji veikėja“ Džeko Keruako nesugeba užrašyti lietuviškai, rodo „jos pagarbą ir darbą Lietuvai“.
    Be to.
    Nei ji buvo tokio AMB kailyje, nei ji ką nors žino apie jo, vadovavusio visoms didžiosioms Lietuvos statyboms, kailyje, o turgaus bobelės lygyje bando kibti tokiam vyrui, kuris jau nebeapsigins, į krūtinę.
    Ale, kad ne tos svorio kategorijos.

    • znakorius

      Nei ji ką nors žino apie jo gyvenimą.

    • Valentinas

      „Ilgas plaukas – trumpas protas“. Znakoriau, tu boba?

      • znakorius

        Neapsimetinėk šlanga.

        • Akivaizdu, kad znakorius ilgo plauko. Jei būtų trumpo, aukščiau pateiktų minčių net nebūtų išguldęs.

          • znakorius

            Paskaityk geriau, Ligita, komentarus po straipsniu Delfyje.
            Į vienus vartus supliekė tą ponią.
            Pvz.:
            kt.
            2012-05-14 21:10
            Balčiūnienė, prieš pakratant kojas ,panoro įsiamžinti kaip patriotė .Dabartinė Lietuva jai kaip svajonių etalonas,dėl kurio VISI turėjo mąstyti patriotiškai.
            Bet noriu pasakyti,kad dabar svajoju apie kitokią Lietuvą.Net gi labiau panašią į tarybinę.Nes pasirodo,kad tada ir laisvių buvo daugiau,o apie teisingumą net lyginti nebegalima..
            Tad prisiimkit kaltę dėl šimtų tūkstančių emigravusių,nusižudžiusių,norėjusių dirbti Lietuvoje ir Lietuvai.
            Manau,nesvarbu kad norėjot kažko didingo,bet pasiekėt labai siaubingo rezultato.Tik dėvintys rožinius akinius nemato,kad lietuva žlugimo stadijoje…

          • romas

            Tada norėjo emigruoti, bet negalėjo, o dabar emigruoja, nes gali.

          • znakorius

            Kas labai norėjo, tas ir tada išvažiavo, o Kudirka – iššoko. :)
            Tik ką jau jie ten tokio stebuklingo pasiekė?
            Nulį sveikų, nulį dešimtųjų.
            O ne kurie iš jų, pvz., Venclova, siūlo Lietuvai lenktis lenkomanams, o tokia profesorė V.Kelertienė – leisti „lenkams“ kabinėti gatvių lenteles tokias kokias tik anie užsimanys.
            Kurioje vietoje būtų įmanoma įžiūrėti jų darbą Lietuvai?
            Kenkimas, tai, akivaizdus.

          • romas

            Aha, labai daug norėjo, bet valdžiai atrodė, kad nepakankamai.

          • znakorius

            O būtum važiavęs iš Lietuvos – palikęs savus, gimtinę, Tėvynę?
            Tada ko čia sėdi – važiuok.
            Ale, nevažiuoji – Lietuva lietuviui yra kaip vanduo žuviai.
            Ir tie, kuriems tenka išvažiuoti, garantuoju, nejaučia jokios meilės užsieniui – paskaitykite jų komentarus (nutautės, jie ten – nieko vietoj ir t.t.).

          • romas

            Tada būčiau.

          • znakorius

            Nebūtum, nes nerašei pareiškimo, kad išleistų.
            O nerašei, nes buvo ir čia gerai.

          • romas

            Manęs neišleido apsilankyti VDR. O norintys į vakarus buvo psichiškai nesveiki sovietinės medicinos požiūriu.

          • znakorius

            Man tai buvo atvirkščiai: siūlė kelionę kaip dovaną vestuvėms, bet vienam, o žmonai – ne (sako: abiems negalim – pabėgsit), tai aš atsisakiau.
            Paskui mašinai dukart paskyrą galėjau gauti – viršininkas siūlė, bet vėlgi atsisakiau (savų pinigiukų neturėjau, o makliorstvos manęs nedomino).
            Būna, gi, tokių. :)
            Kada kauniečiams giminaičiams apie tai užsiminiau, tai jie už galvos susiėmė – sako: ką tu padarei? Būtum mums paskambinęs. :)

          • romas

            Tai ko gero partijoje buvai, giminių nepatikimų neturėjai ir dar organuose dirbai.

          • znakorius

            Juriskonsultu dirbau.

          • romas

            Ir buvai narys

          • znakorius

            Profsąjungos.

          • romas

            Profsąjungos nariais visi buvo.

  • buvo ir yra toks 16 troleibusas vilniuje.
    kazkada kai buvo jau 17 juo vaziavome su Juozaiciu, po isvykos i gudu zemes. Cidzikas pamenu vaziavo, gal dar ir Petkus. ir mes vaikinukai is lazdynu , o plaukikas/filosofas iš šeškinės.
    troleibusas i laisve …. sekanti karta parasysiu kaip Rita Miliute atvaziuoja 40 – vidurine

  • Jonas III

    „Viską, ką Maskva ne tik leido, bet ir dosniai finansavo – muziką, knygas, spektaklius, pokalbius, mokslą, jie vaizduoja kaip pasipriešinimą, pamiršdami, kad meno, literatūros, mokslo, sporto voratink­liu būdavo labai sėkmingai pridengiamas nepasiduodančios tautos dalies kraują čiulpiantis blogio imperijos voras.“ – galima sutrumpintą variantą pritaikyti ir nūdienai: laisvės voratink­liu labai sėkmingai pridengiamas nepasiduodančios tautos dalies kraują čiulpiantis blogio imperijos voras.

  • Andrius

    A. Račas : „……Pritariu 120 procentų… Nepaisant to, bent jau vienam iš tų “padlaižių šiandien statomi paminklai ir jo vardu vadinamos mokyklos…“

    pone A. Račai, patikslinkite jei klystu – Tamsta, rodos, būvęs komjaunimo sekretorius ?… Nieko čia smerktina, aišku, žinant, kad tai buvo ne gūdžiais 46-aisiais – ir man pačiam teko būti komjaunuoliu ir tikrai ne „baisios prievartos“ įtakojamam… o tik, skant, viso labo vedinam noro „išvengti bereikalingų problemų apsunkinant būsimo sovietinio gyvenimo perspektyvą“ :)… Na o Jūs dar ir į „sekretorius“, skant ?… Brazas gi – į „partsekretorius“… Ar tikrai, manote, kad tarp mudviejų ir sovietinio karjeristo Brazausko (juk jį, turbūt, turėjote minty ?) toks esminiai milžiniškas skirtumas, kad minite jį tokia paniekinama intonacija ? :)

    P.s. Dovanokite mielaširdingai, man, dundukui, jei buvau netikslus, ar neteisingai interpretavau Jūsų nuomonę :)…

  • Andrius

    …tik būkit malonus, gerbiamas Račai, jei sugalvotumėt atsakyti – nesekite pasakų kaip kad buvusi komunistė Oželytė, jog „į partiją stojo norėdama sugriauti ją iš vidaus“ :) – tai labai labai juokinga…labai neįtikima… ir šiektiek nepadoru prieš menančius dar tą laikotarpį :)…

    • Audrius Šulcas

      Aš buvau geras komjaunuolis. Ir į komjaunimą stojau ne tam, kad sugriaučiau jį iš vidaus. Norėjau pastatyti geresnį komunizmą.

    • Auksinis kardas

      “…į partiją stojo norėdama sugriauti ją iš vidaus” – o aš pamenu, kad toks vajus buvo. Būtent tada, kai reikėjo KP įveikti, tai buvo galima strategija, tad dėl to Oželytei priekaištauti netenka. Kas kita – būnant apdovanotu pakankama energija, čiulpti rentos spenį.

      • Andrius

        …mielas „karde“, nežinau kas Jūs verčia manyti, kad „toks vajus buvo“ ( gal kartais Jūs turėjote minčių su tokia intenciją papildyti tuometinės kompartijos gretas ir logiškai manote, kad galėjote būti toks ne vienas ?), bet aš su tokiom apraiškom susidūręs nebuvau… O bandymus viešai ir garsiai teisinti savo „nelabai patriotinę praeitį“ puikiai suprantu – nes natūralu, kad sovietinės praeities balastas ne pati geriausia rekomendacija siekiant politinės karjeros šių dienų Lietuvoje. Kas dėl gerbiamos N. Oželytės, tai tokią nuomone susidariau tikrai ne iš jos skambių pareiškimų teisiant „buvusius“ savo sovietinių laikų bendrapartiečius (kas irgi nepaneigtu liaudies išminties teigiančios, kad „garsiausiai vagį gaudo kitas vagys“, bet iš jos viešų ir laisva valia būvusių pasisakymų iki Lietuvos Nepriklausomybės atkurimo – bandžiau, kartą ieškoti sovietiniais laikais transliuotų TV kadrų iš vieno kažkokio LTSR komunistų susiėjimo, bet neradau :) – todėl negaliu teigti pateikdamas neginčyjamus įrodymus, bet parašysiu tik tiek – anuomet, labai panaši į Oželytę, jauna komunistų partijos narė viešai iš tribūnos deklaravo – „…nepaslaptis, kad yra stojančių į komunistų partijos gretas asmeninės naudos, ar karjeros sumetimais, bet aš įsiliejau į partiją vedina ryžto asmeniškai prisidėti prie siekio tų kilnių tikslų kurių siekia Lenininė komunistų partija ir kuriuos nurodė didysis Leninas“ ir t.t. – nesu tikras, kad pacitavau tiksliai, bet pasisakymo esmė ir patosas buvo tokie… Ir beje – tai buvo jau tuo metu, kai Gorbačiovo vykdytos „perestrojkos“ ir „glasnostj“ išdavoje atsirado galimybė laisviau reikštis ir kurtis „Sąjūdžiui“… Tikrai manote, kad tokiu metu ir tokius „ditirambus“ kompartijai viešai būtų dainavęs žmogus siekiantis tos partijos žlugimo ? :) – Jūsų valia :)… O aš, kažkodėl, nemanau…
        … Ir apskritai nelabai tikiu žmonių anksčiau pernelyg uoliai dalyvavusių kompartinėje ar komjaunimo veikloje šiandieniniu perdėtu „patriotiškumu“ nepraleidžiant progos viešai ir kuo garsiau pakoneveikti anuometinius „bendražygius“ atbuline data nuo jų atsiribojant :)… Todėl už vieną gerbiu Brazauską – jis neapsimetinėjo komunistų nebuvęs ir nesiekė viešai atrodyti mažiau rausvas nei kiti…

        P.s. Beje – „prisitaikėlis“ ar „suklaidintas“ bei visaip kitaip neigiamas buvęs komunistas Brazauskas įsiliejo į komunistinės jaunimo sąjungos gretas po 60 -ųjų… Aršus „antikomunistas“ ir visoks kitoks „didysis kovotojas nuo gimimo su sovietiniu režimu“ gerbiamas V. Landsbergis – į VLKJS gretas įstojo iki 60-ųjų… dar nė ne žūvus paskutiniam partizanui miškuose…

        • Auksinis kardas

          Kas verčia manyti, kad toks vajus buvo? Žinojimas, kad toks sumanymas buvo mestas būtent tada, kai nuosekliai stumdami sistemą, prisikapstėme iki KP. Tai buvo „Sąjūdžio“ bruzdėjimo metais, ir planas įstoti ten dideliam kiekiui saviškių, bei taip padaryti norimas įtakas, buvo visai nepėsčias. Kadangi veiksmas vyko sistemai braškant, būtent kitokios naudos iš skubios narystės tikėtis būtų naivu. Bet dabar čia laisva šalis, galima varyti kas tik ant seilės, niekas nebesvarbu. Tad, prašom! :-)

          • Andrius

            …Tai gerbiamas „Karde“, tai tam laikotarpiui kai Jūs „stumdami sistemą prisikapstėte iki KP“ ir Sąjudis „jau bruzdėjo“, minėta ponia jau išstojo iš KP ir, jei neklystu, įsiliejo į Sąjūdžio gretas :)… Jei galėčiau patikėti, kad galite būti toks naivus – bandyčiau nesunkiai pelnyti Jūsų pagarbą papasakodamas koks pats buvau anuomet „didysis kovotojas su sovietiniu režimu“ – visi anuomet mano gauti mokykloje dvejetai buvo tik išskirtinai „protestuojant prieš sovietinę santvarką“ :)… ir obuolius būdami vaikais su draugais iš svetimo sodo irgi vogėme tik todėl kad tokiu būdu kovojome su sovietų režimu :)… ir tais atvejais, kai vaikystėje neklausiau Tėvų, tai neklausiau jų irgi tik „protestuodamas prieš sovietinį režimą“ :)… O sovietinėje armijoje net buvau įkalintas kelioms dienoms „gaubtvachtoje“ už tai kad naktį pulko klube buvau pagautas žaidžiant bilijardą – o žaidžiau jį, žinoma, tik protestuodamas prieš sovietinio režimo okupacinę armiją ir tik dėl to :))… Taip kad esmu…praktiškai, ckant… „sovietinio režimo kalintas disidentas“ :)…
            … Bet kadangi nelaikau Tamstos naiviu, o gal tik mažumėle angažuotu ir nelinkusiu pastebėti sau nepriimtinos realybės – pabandysiu Tamstai argumentuoti sekdamas elementariai logika – ryžtis tokiam žingsniui – įsilieti į priešų gretas pasmerkiant savę dorų žmonių antipatijai be galimybės ateityje reabilituotis neginčytinais faktais nesukeliant niekam jokių abejonių – absoliučiai nelogiška :)… Tai, pajuokaujant – net sovietinis „Štirlicas“ žiauriais II pasaulinio karo laikais prieš įsiliedamas į Vokietijos nacių gretas užtikrino savo ištikimybę komunistų partijai tarnyba sovietų žvalgybos organuose ir savo nekaltumo įrodymui ateityje užsitikrino atitinkamu sovietų žvalgybos raštišku siuntimu „misijai“, kad nereiktu vėliau įrodynėti „nebuvus kupranugariu“…:)… o ne sugalvojo taip pasielgti vienas pats be niekieno žinios :))… Ir jei jau mūsų Sąjūdžio laikais būtų radęsi tokių drąsių pasiryžėlių kad ir laikinos, bet visdėlto – nešlovės aukai – tikrai jau būtų iškart užsitikrinę jų pasiaukojimą liudijančiais rašytiniais dokumentais ir liudininkais galėsiančiais ateityje paliudyti tokį jų „žygdarbį“:)… Bet apie „didyjį bandymą sugriauti komunistu partiją iš vidaus“ mes šiandiena žinome tik iš minėtos ponios viešai deklaruojamų „memuarų“…

            P.s. Ir, gal šiuo atveju deja, bet Jūs visiškai teisus – „dabar čia laisva šalis, galima varyti kas tik ant seilės, niekas nesvarbu“. Vat nemenka dalis komunistų buvusių bendrapartiečių ir „varo“ :) – apie savo „pasiaukojančius žygdarbius sunkioje pogrindinėje kovoje su sovietiniu režimu“ :)… Taip skant manėme būvus juos komunistais- karjeristais, o pasirodo turime jais didžiuotis – „nematomo fronto kovų veteranai“ škia… :)

          • Auksinis kardas

            Man tai su atmintim visai dar nieko – tai ir sakau, kad čia nereikia absoliutinti kokio savo nežinojimo ir versti prietarais-legendomis. Buvo tokia idėja, atsimenu. Tiesa ne taip gausiai įgyvendinta, kaip galėjo. Bet neprireikė, tai jau tiek to. Ir neskaitau aš tokių susireikšminusių paklodžių, neturiu tiek laiko.

          • Andrius

            …tai jei ir buvo tokia idėja, tai kaip, būtent, toks faktas įrodo kad, būtent Oželytė ir buvo viena jos įgyvendintojų ? :)… Nacistinės vokietijos laikais ir toje pačioje Vokietijoje buvo „ne taip gausiai įgyvendinta“ idėja nugalėti fašizmą, tai ką dabar – gal tai Jums „įrodo“ kad Hitleris buvo vienas žymiausių „antifašistų“ ?:)…
            … Jums gerbiamasis gal ne su atmintim kiek ne taip, o tik su loginiu mąstymu gal… Tai dar kartą raginu pagalvoti ir bent jau sau pabandyti logiškai pagrįsti – kodėl didžioji „nematomo fronto kovotoja“ savo įniciatyva ir visiškai slaptai niekam nežinant ėmėsi slaptos misijos „griauti KP iš vidaus“ tampant jos nare ir kodėl nepasirūpino tai galinčiais patvirtinti įrodymais ?:)… Ir jei jau tikrai taip, tai kodėl anksčiau laiko nutraukė tą „kilnią misiją“ vos sulaukusi Sąjūdžio užuomazgų ir nemaniusi galinti būti Sąjūdžio agente KP sąstate, įvairiais būdais galinti lengvinti Sąjūdžiui kelią per KP statytus jam barjerus ? :)…

            P.s. …Na yra, matyt, tokių žmonių, kurie niekaip nepriima realybės jei prieštarauja jų sampratai ir visaip bando tą realybę įsivaizduoti sau palankiomis spalvomis…

            P.p.s. …Ir būkit mielas, nerašykit bereikšmių blėnių, nė nebandydamas jų pagrįsti – aš juk nereikalauju iš Jūsų įrodymų, juolab ir pats kaip tokių neginčyjamų Jums ir nepateikiu – mielai užskaitysiu „už įrodymą“ bet kurią Jūsų pateiktą buvus įmanoma versiją, jei tik ji neprieštaraus elementariai logikai…

          • Andrius

            ..ir beje, tik dabar pastebėjau Karde – rašot, kad „buvo tokia įdėja… bet neprireikė“ ? – tai jei neprireikė tai vansi sutinkate, kad į KP stojusi Oželytė nebuvo būtent iš tų siekiančių tokią įdėją įgyvendinti ?:) – nes tie, tai, neva, apsigalvojo… Nu va… o kiek bereikšmio ir nelogiško ginčo iš Jūsų pusės, kol galiausiai prisipažinote klydęs :)… Na bet prisipažinti klydus niekada ne vėlu ir labai pagirtina… su kuo is sveikinu Tamstą…

          • Auksinis kardas

            Koks, tamsta Andriau, neprotingas ir savimyla esi? Taigi, sakau, – mintis ir pasišovimas tokie buvo. Kažkas spėjo įstoti, bet masinio poveikio nei spėta padaryti (stojimas anaiptol nebuvo greitai įvykdomas reikalas), nei, galiausiai, prireikė poveikiui būtent tokios priemonės svorio. Gal ir tokių egzotiškų savanorių nebuvo tiek daug, kiek tikėtasi – nepasakysiu. Bet tai jau kas įstojo, tai šitai ir padarė – kas čia neaišku? Kas čia ką dar turi įrodyti? Niekas pačiam nieko neturi įrodyti, galima miegoti visiškai ramiai.

          • Andrius

            …tai Karde kodel budamas toks protingas man neprotingam negalite pagristi logiskai savo pasakaiciu ?:)- na tai kodel gi niekas daugiau be pacios ponios negali negincyjamai patvirtinti vykdzius jai ta „kilnia slapta misija“ ?:)… Na tai gal ir Brazauskas stojo i KP tik noredamas sugriauti ja ir bereikalo yra prikaisoma nekuriu jam partine praeitis ?:)… Ir strybu turbut nebuvo pokario metais – jie, galimai, tik uzsislapstine partizanai vykdziusieji misija susprogdinti „strybina“ is vidaus ?:)

            P.s. gal visdelto jus tikrai ne naivus, o tas banalesnis variantas – tiesiog… na bet tiek tos. Ir pykti del to ant Tamstos nereiketu… Bet pabaigai tik parasysiu viena paprasta gyvenimiska tiesa – kai eini sikt, tai apsirupini sykpopierium… Nes kitaip gali nuo taves smirdeti ir pagristai busi laikomas apsisikeliu….:)…Vat Ozelyte savo laiku kazkodel tuo sikpopieriu ir neapsirupino – matomai nemane, kad reikes…O pasikeitus politinei situacijai garsiausiai kaltino kitus paskleidus bloga kvapa, kai ir nuo pacios sklinda toks pats…

          • Auksinis kardas

            Ne angelas ta Oželytė, bet tai ir kaltinimams turi būti žinomas saikas. Prezumpcija pas mus privalo dominuoti ne-kaltumo. Šiuo atveju, paaiškinimas rišlus, logiškas, nebent koks ožys užsispiria tai neigti. Tiek ir to.

          • Andrius

            …tai del prezumpcijos gerbiamasis visiskai su Jumis sutinku, bet tai tuomet ir Ozelyte turetu vadovautis ja pries smerkdama kitus… O kai „juokiasi puodas, kad katilas juodas“ tai norisi paklausti to „puodo“ – kodel tamstos atzvilgiu reikia laikytis nekaltumo prezumpcijos, kai „katilo“ atzvilgiu pati tos prezumpcijos nesilaikote ?… Na nebent jau galetumete pateikti irodymus kad pati tikrai skaidri kaip kristolas, nes jei tokiu nera, tai elementarus padorumas reikalautu bent jau viesumoje susilaikyti nuo kitu tokiu pat juodinimo…

        • romas

          Žmogus nėra tas pat visą gyvenimą nei materialiai, nei dvasiškai. Padaryti geri darbai nesumenksta dėl to, kad vaikystėje buvo spaliukas, nemėgo manų košės ar deklamavo prie eglutės eilėraštį, skirtą Leninui. Kita vertus, murziaus nenuprausia tai, kad jis prausėsi vaikystėje.

          • Andrius

            …Ir Jūs visiškai teisus, gerbiamas Romai :) – todėl aš ir nesmerkiu Brazausko, kad sovietiniais laikais jis, galbūt nuoširdžiai klysdamas, o gal tik siekdamas patogesnio gyvenimo nedarant tiesioginės žalos kitam, siekė karjeros TSKP… Ir tikrai manau, kad tokia jo praeitis (bendra su visų mūsų gimusių iki „kovo 11“) niekaip nesumenkina jo posovietinių laikų gerų darbų (jei tokių buvo, aišku)… Bet kai buvusi komunistė ar koks buvęs komsorgas pradeda viešai teisti anuometinius savo idėjinius bendražygius už tik, neva, nuoširdesnį nei jų pačių „prikausimą sovietinio režimo partinėms kuopelėms“, o ne konkrečius labai neigiamus darbus – man darosi koktu… Tokiais dėtas, aš tikrai jau nepraleisčiau geros progos pasirodyti padoriu patylėjus… Galiu suprasti kai vien už priklausymą KP ar darbą aukštesniuose sovietų režimo organuose viešai smerkia kažką Terleckas…Sadūnaitė…Bogušis – jie dar anuomet savo vieša antisovietine veikla įrodė turį tam teisę. Gal ir nevisuomet sutinku su jų nuomone kalbant apie šiandieną, bet labai gerbiu juos už nuoseklumą ir savo vertybių neižsižadėjimą net ir sunkiausiu metu… Bet tokių yra vienetai ir jų pavardės buvo žinomos dar sovietiniais laikais… Visi kiti šiandieniniai „buvusių teisėjai“ kažin dar kaip uždainuotu jei staiga politinė situacija vėl pasikeistu radikaliai – apie jų „didvyrišką pasiryžimą kovai“ ir „neįmanomą padlaižiavimą sovietiniam režimui“ ar „subrendimą ir nuoširdų bei galutinį atsivertimą“ galime spręsti, deja, ne iš jų žygių, o tik iš viešai šiandiena deklaruojamų skambių pareiškimų :)… Bet juk tai tiktai žodžiai jokiu būdu negalintys būti neginčyjamu įrodymu… Matomai tikrai pasiryžusių bet kokiai aukai už išpažįstamas vertybes ir yra tokioje nedidelėje valstybėje tik tiek kad ant dviejų rankų pirštų suskaičiuosi… O visi kiti tai visai galimai tiesiog hiperaktyvūs ir trokštantis valdžios pripažinimo prie visų santvarkų :) – aktyviai reiškėsi ir demonstravo lojalumą politinei nomeklatūrai anais laikais – aktyviai kovoja jau už kitas „tikrasiąs vertybes“ ir „prisitaikėliais bei padlaižiais“ siekdami visuotinino pripažinimo (neinant į konfliktą su esamą santvarka) ir šiais laikais :)…
            … Kas ten žino, gal tikrai ir visų mūsų gerbiamas šio tinklaraščio autorius nuoširdžiai anuomet buvo pasiklydęs siekdamas komjaunimo sekretoriaus pareigų (jei tokiose buvo)… o gal net, tikrai siekė jų norėdamas „išsprogdinti komjaunimą iš vidaus“ ? :)… Kitavertus labai nenustebčiau, jei radikaliai pasikeitus politinei situacijai, pamatyčiau jo pavardę ties redaktoriaus pareigom kokio nors leidinio pavadinimu „komunističeskaja zvezda“ subūrusio „aktyvių kovotojų plunksna“ prieš „pasaulinę buržuazija“ :)… O vat kad ir to pačio Terlecko tokiose pareigose net neįsivaizduočiau – nes turiu tam pagrindo…

          • Andrius

            ..Ir beje, rašant į aktualiąją temą, pacituosiu Balčiūnienę tame jos straipsnyje:

            „..pastebėjęs raudonus brūkšnelius paraštėse, paklausė, ką gi jie reiškia. Ramiai atsakiau, kad šitaip leidyklos vyriausiojo redaktoriaus nurodymu pažymėjau sakinius, kurių nėra rusiškame vertime. Žinojau, kad lietuviškas vertimas bus mažiau kupiūruojamas negu rusiškas, ir su tam tikra panieka buvau palikusi vyresnybei atlikti šiuos juodus darbus. Man rankų nereikėjo teptis, todėl per daug nesukau galvos..“

            ..Na tiesiog juokas pro ašaras :) – anuomet toji šiandieninė „teisuolė“ galima sakyti tiesiogiai skundė autorius stropiai pažymėdama tas vietas, kurios nebuvo praėjusios cenzūros rusiškame variante – o šiandiena irgi jau pasirodo buvūs tiesiog „didi kovotoja- rezistentė“ turinti teisę teisti kitus – na juk pati tai netrynė, o tik pažymėjo raudonai… o raudonai dar ir – nes suprask – „su tam tikra panieka kad vyresnybei būtų aiškiai matyti ties kuriom vietom reikia atlikti juodus darbus išcenzuruuojant“ :)… Ir pati, vansi, matai, didvyriškai „nė rankų netepė“ :))… O kažna, miela ponia Balčiūniene ? – o nebuvo, tarkim, kilusi mintis tiesiog praleisti sakinio kito apsimetus netyčia nepastebėjus ? :) – ne ?…a, nu jo – „služba takaja“ buvo :)…Čia panašiai, kaip kad koks skundikėlis Petras kurio skundo pagrindu būvo ištremtas kaimynas su šeima, dabar aiškintusi – „aš tai dėl kaimyno ištrėmimo nė kuo dėtas – aš tik parašiau skundą ant suglamžyto šikpopierio (suprask – su panieka sovietiniam režimui), o juodą darbą ištremti kaimyną palikau organams – pats nė rankų nesutėpiau“ :))…
            … Teisėjai blyn…

  • znakorius

    http://www.lrytas.lt/-13371458801336089837-motina-floridoje-nušovė-keturis-savo-vaikus-ir-nusišovė-pati.htm
    Kam dar norisi į amerikas?
    Atrodytų, yra paprasta išeitis – nuginkluoti liaudį, bet kur tau tokioje visuomenėje, kur bet kada gali gauti kulką, kas nors su tuo sutiks?
    TSRS to tikrai nebuvo.
    Ir prieškario Lietuvoje taip pat.
    Tai kodėl ne kurie taip karštai kovoja už amerikinį gyvenimo būdą?
    Ar tikrai jie nėra kaip tik tie, kurių pastangomis Lietuva griūva?
    Ar ne laikas juos susemti?

    • romas

      Jonaitienė savo vaikus pasmaugė, bet pati nepasikorė.

      • znakorius

        Vienetinis atvejis yra ne tas pats (čia jai atsitiko dėl įgimto, kaip sakiau, dažnai moteriai infantilumo – įsivaizduoja, kad visi vyrai žiūri į gyvenimą per moterišką skylutę ir bando ant to prajoti visur ir visada) kas amerike žmonių šaudymai vos ne kasdieną.

  • znakorius

    Štai dar viena visuomenės daugumos nuomonė apie dabartinę tvarką:

    natalija:
    2012 05 16 09:37
    Gerbiamieji ”disidentai”, pamiršote PRADŽIŲ PRADŽIĄ – nuo ko prasidėjo visa šita Garliavos makalynė: vienas Garliavos ”blatniakas” nušovė du žmones (jam pochui buvo lietuva, vargu ar jam rūpėjo ”baltijos kelias”, disidentai jam buvo dividentai, į bažnyčią tikrai nevaikščiojo o ir melstis nemokėjo, apie Kalantą buvo girdėjęs, bet tikrai nešaukė ”laisvę lietuvai”, buvo tipiškas ”baracholkės” veikėjas su auksine grandine ant kaklo ir jus disidentus būtų laisvai prakalęs už 5 dolcus) ir vargu ar pedofilus, nes viena buvo moteris, o kitas teisėjas, nuteisęs Slabotkės banditą. Garliavos kiemas niekada nebuvo inteligentų, disidentų ar taip vadinamų katalikų susirinkimo vieta – ten buvo spekuliantų, targovkių kailiais ir blatais vieta. Kai šiai adamsų šeimynėlei užsvilo užpakalis, blatna furija, pažintis turinti ir blatną vyrą prilaikanti taip vadinama teisėja, gerai perpratus runkelių minios psichologiją, nes su jais kasdien susidurdavo savo darbo vietoje, pasikvietė į talką pirmiausiai kaimynus, kurie buvo šiai šeimynėlei skolingi arba papraščiausiai jos privengė, o po to į patvorį sugužėjo davatkos, pakviestos nuskalpuoto kunigo. Prasidėjo grandininė reakcija, kaip tai pavadintų Profesorius, kuris ir pats su sūnumi kaip plaštakė įskrido į žibalinės lempos gaubtą. Suskrido čia disidentai, užsisėdėję ant laurų ir pasiilgę kovos (toks jų gyvenimo būdas), suskrido politinės prostitutės, tikros prostitutės, patologinės davatkos, alkašos, nachaliavos pavalgyti ir išgerti kavos, trokštantys pasirodyti per televizorių……žodžiu turim ką turim ir nereikia drebančiu nuo susijaudinimo balsu iš aukščiausios tribūnos skelbti artėjantį armagedoną, kviesti į ”poliucinį sambūrį jaunimą ir tiligentus”, po to jausti, kad dar esi svarbus ir užbaigti visą tai vakare lovoje su barchatine nosinaite rankoje. O visai patvorio chebrytei vistiek ateis galas ir išsilakstys kaip utėlės po savo apšnerkštus kampus………………
    http://alkas.lt/2012/05/15/romo-kalantos-susideginimo-diena-signataras-a-patackas-perspejo-lietuva-del-ivykiu-garliavoje-video/#comment-50419

  • Taškas

    Mano tėvynė-
    Širdis prie širdies,
    Mano valstybė-
    Vagis ant vagies.

    Šiuos tremtinio V.Cinausko žodžius plačiau paskleidė K.Saja.
    Baisu.
    Gal kaip atsaką į juos reiktų cituoti straipsnio autorę:

    “ O šiandien –
    Neišsigąskime akistatos su Nepriklausomybe…
    Nenusiminkime, kad neišnyko blogis. Tik susigrūmę su juo, galime sužinoti, ko esame verti.“

  • Sapnas

    Vargingoje tarybinėje Lietuvoje jūs gyvenote. Gal dėl to ir dabar matote viską tamsiomis spalvomis. Sakoma, iš bado akys temsta :) Buvo toje Lietuvoje visko: ir skaniausių dešrų, kumpių, delikatesų… Aš nesuprantu, ko jūs žiopsojote.

    Aš paprastai eidavau Gedimino prospektu, prie valgyklos „Šešupė“ per bromą pasukdavau į kiemą, į parduotuvę, ten prisikraudavau kumpių, dešrų ir visokių delikatesų, sumokėdavau pinigus, pardavėja netgi šypsodavosi, ir aš patenkintas išeidavau. Iš to pasitenkinimo „Šešupėje“ dar Kijevo kotletą suvalgydavau, skanūs buvo. Tai paprasta, lengva, tereikėjo pasukti iš Gedimino prospekto. Aš nesuprantu, kodėl jūs to nedarėte?

    • Audrius Šulcas

      Kitaip vadinosi prospektas.

      • Sapnas

        Teisingai. Lenino :)

    • romas

      Sapne, Kijevo kotletų ir aš valgiau Šešupėje. Taip pat valgydavau befstrogeną Neringoje ir viščiuką tabaka Kregždutėje. Tačiau turiu pastebėti, kad su jauno specialisto atlyginimu to neišeidavo padaryti dažnai. Apie tokią stebūklingą parduotuvę, kur laisvai davė delikatesų, girdžiu pirmą kartą.

      • Sapnas

        Romai, jūs tiesiog buvote prie pat, bet nežengdavote per bromą toliau :) Kokių 30 žingsnių. Kartais reikia drąsos išklysti iš prospekto į užkaborį, taip sakant, mesti kelią dėl takelio. O man drąsos netruko, o kaip pripranti… Kas įdomiausia: ten jau tada pardavėjos buvo kaip dabar: su šypsenomis, malonios.

        • romas

          Sapne, neatsimenu sovietmečio vien juodai, tačiau kai pradeda kurti idealizuotus praeities vaizdelius, pakyla noras priminti chlorke ir kopūstais smirdančia „tošnilovkas“, kur liaudis valgydavo kompleksinius pietus, batus atkrentančiais padais, talonus televizoriui, sekcijai ir kilimui, eiles butui gauti ir daugelį kitų dalykų, kurie žmones tada jaudino.

          • Audrius Šulcas

            Tai čia TSKP atėjo į visas tas vietas ir jas specialiai savo rankomis pablogino? Gal tose vietose dirbo jūsų giminaičiai nelabai gerai?

          • romas

            Neturiu tiek daug giminaičių.

          • Audrius Šulcas

            Suprant, bet klausiu, ar jūsų giminaičiai prisidėjo?

          • romas

            Mano giminaičiai pagrinde dirbo parkeriais ir aritmometrais, todėl nežinau ar tai atsiliepė batų kokybei, ar ne.

          • Audrius Šulcas

            Tai ir yra mano mintis, kad už prastą tarybinę buitį buvo atsakingi visokie sov. vadybininkai, tarnautojai, viršininkėliai su pigiais kinietiškais parkeriais ir rusiškais aritmometrais, Romai.

          • romas

            Niekas nedrįso galvoti savo galva. Buvo kas už juos galvoja.

          • Audrius Šulcas

            Aš galvojau savo galva. Ne aš vienas, Romai.

          • romas

            Visi galvoja savo galva, bet darbo reikalų galvoti savo galva dažnai nebuvo galima. Daug kas buvo griežtai sunorminta ir suplanuota iš aukščiau.

          • Audrius Šulcas

            Todėl jūsų giminaičiai blogai dirbo, chalturino, Romai?

          • romas

            Kai kuriuos darbus sunku atlikti blogai. Aš manau, kad chalturino tada tie, kurie dirbo Lietuvai.

          • Sapnas

            Atsiprašau, Romai, aš ironizavau, maniau, suprasite. Toje nusakytoje vietoje, prie „Šešupės“, buvo speciali TSKP CK, Vykdomojo komiteto ir partinei nomenklatūrai skirta parduotuvė. Bet priimdavo ir mane, vaikiną iš liaudies, gal kad jaunas buvau, tik 17-19 metų. Visur būna žmogiškų santykių.

          • romas

            Kažkoks negeras jausmas kilo, bet nesitikėjau subtilaus humoro iš tokio gan rimto komentatoriaus :) Irgi buvau jaunas, nors gal kiek vyresnis, kiek suprantu, todėl nelabai žinojau visų parduotuvių. Viena,atsimenu, buvo dabartinėje Rinktinės gatvėje.

          • romas

            Oi, griaustinis tiesiog trinktelėjo galvoj ir kažkokie ryšiai sinapsėse atsikūrė. Atsimenu. Juk ten buvo Lietkoopsąjunga. Būtent tie žmonės, kur

          • romas

            nutrūko komentaras :)
            Tie žmonės, kur Raikinas minėjo: tu mene gerbi, aš tave gerbiu – esame gerbiami žmonės.

        • Izbliondimas

          Tai man lygiai taip atsitiktinai, pernai nutiko viename garsiame Turkijos kurorte.
          Kažkaip išbėgau arbūzų, nes ten jau pirmieji pasirodė… ir jau neberadau mieste.
          Tai vietinio ir klausiu, kur dar galėčiau gauti tų arbūzų tądien. O tas išaiškino, kad ten prie policijos pastato kieme yra parduotuvė mūsų žmonėms (nes visur kitur, ypač turistai iš Rusijos buvo iškėlę labai kainas, nes visškai rusai nesideri… tai vietiniai šitą reikalą pasirodo yra išsprendę štai tokiu būdu).
          Iš tiesų radau tik atvežtų arbūzų, o kaina skyrėsi bent 10 kartų (t.y. buvo žymiai mažesnė nei parduotuvėse, turgeliuose, kurie pasirodo turistams…).
          O atsimenu kaip atvykę amerikonai į Lietuvą stebėdavosi, – lentynos tuščios, o stalai lūžta pas mus.
          Kaip jau buvau sakęs, stažuotėje JAV, 1994 metais, kai buvome pakviesti į balių (vieno jų mokslo centro prie universiteto išleistuves į paaukštinimą Vašingtone, ministerijoje), – kiekvienas turėjo užsisakyti patiekalus, kokius tik norime. O vėliau, – turėjome ir patys susimokėti… tai ne pinguose problema buvo (jų turėjome tiek, kiek reikia Amerikoje), bet kai Lietuvoje to nebūdavo, tai buvo tiesiog egzotika. Man labai patiko, egzotikos prasme, ir kai kurie kiti kultūrų skirtumai… Na čia truputuką į šoną pavažiavau…
          O jei kalbėti šia straipsnio tema, – tai daugiau tokiais atvejais nesivelsiu.
          Nes kas ką berašytų, – nėra tiesa. Yra melas.
          Apie tai dar anksti kalbėti. Tiesą, t.y.
          Tad noriu pasakyti, ktokio tipo rašliavas te kvailii ir skaito. O jų miestuose manau daugiau nei kas antras.

      • znakorius

        Kregždutėje buvo geresnių dalykų – čenakų ir kalvadoso, ką mėgdavo studentai, nes viskas buvo nebrangu, skanu ir labai teigiamai veikdavo egzaminų nuvargintas galvas. :)
        Centre buvo Tauro ragas, kur galėjai ateiti vienas pats, pasiimti alaus bokalą su keptos duonos gabalėliu, o aplink sėdėdavo tokie pasakoriai, kad tik spėk klausytis – jokioje knygoje ar filme nerasi tiek daug įvairių, juokingų ir pan., liaudį linksminančių, dalykų. :)

  • Sejanus

    Gal būtų kokių patarimų, ką tuo metu reikėjo daryti, kad būtų buvę geriau Lietuvai?

    • Audrius Šulcas

      Užduodat durną klausimą. Gegužės 14 paminėjom tokį įvykį.

      • Sejanus

        Ak taip. Panašiai ir tikėjausi.

        • romas

          Šiaip tai tada vargu ar galima buvo kažką daryti. Dabar tiesiog būtų galima nevaizduoti dirbus Lietuvai. Atvirai pasakius, nebūčiau patikėjęs, jei būtų kas sakęs, kad įvykiai būtent taip susiklostys. Brazauskas, sprendžiant iš jo kalbų, netikėjo net 1990 vasario 16.

          • znakorius

            1990m. vasario mėn., beje, dar AMB vadovauta AT priėmė nutarimą, panaikinantį Lietuvos įjungimą į TSRS, kas buvo, iš tiesų, tikrų tikriausias atsiskyrimas nuo TSRS, tačiau, skirtingai nuo landsberginio varianto (1990 03 11, kur visi ryšiai buvo nukertami ir išpuolėme pliki į dilgėles), buvo paskelbta, kad pradedamos derybos su TSRS, kas labai svarbu ekonomine prasme (ekonomika, kas nežino, yra visuomenės gyvenimo stuburas).
            Taip, kad AMB buvo protingesnis už visokius landsberginius tūkstančius kartų.

            Gal būt, buvo galima ir po 1990 03 11 ką tai geriau sumanevruoti ekonomine prasme, tačiau landsberginiams tai nerūpėjo – jie dapuolė iki lovio, o kad visuomenės dauguma nukentės, ekonomikai griuvus, jiems buvo vienodai.
            Ir dabar jiems tai yra vienodai: tai yra pasiutę šunys (o nuo pasiutimo, kaip žinia, vaistų nėra) – tas akmuo nuskandins Lietuvėlės laivelį.

    • Fredis*

      Paklausė „Sejanus“ ir pagalvojau – žmogus klausia nuoširdžiai ar apsimetinėja kvailiu.
      Kvailiu neapsimetinėsiu ir atsakysiu: – tie, kurie uoliai tarnavote struktūrose, – nors dabar nesityčiokite iš persekiotų aukų ir tų, kurie tuo metu mebuvo su jumis.
      Visi buvę partiniai darbuotojai, sekretoriai, prokurorai, saugumiečiai – galėjote būti mažiau uolūs ir galėjote nežudyti, nevokti, neįskundinėti. Jeigu jau taip susiklostė aplinkybės ir tapote dideliais viršininkais – galėjote būti mažiau uolūs. Dar daug Jūsų padarytų nusikaltimų neištirta, kuriems nėra senaties termino.
      Beje, į Viršininkus niekas jūsų rimbu nevarė, apie tai ir yra I.Balčiūnienės straipsnis „Literatūroje ir mene“, kurį per stebūklą perspausdino Delfis ir straipsnis pasiekė plačiąsias mases.

      • znakorius

        Ką jūs sakote – žudė???
        Bet kaip tada apie 1987m. Lietuvoje jau buvo priaugę lietuvių iki 4 mln. (ko jau, gal būt, nebebus niekada)?
        Dabar tai tikrai žudo, nes per „nepriklausomybės“ laiką Lietuva jau milijono lietuvių neteko (net trijų nebėra).

        • romas

          1. Teiginys apie 4mln. lietuvių 1987 m. yra neteisingas
          2. Ne skaičiuose esmė. Dabar žmonės gali daryti kaip nori: būti arba nebūti lietuviais, likti arba emigruoti.

          • znakorius

            Klystate:
            jei jums pasirinkimas nebūti lietuviais (= nebūti Lietuvai) yra vertybė, tada jums visokie savižudžiai, tipo kalantos, galvažudžiai ir vagys, kaip laisvosios rinkos tikrieji veikėjai, yra didvyriai, o Lietuva jums – buvus nebuvus.
            Su kuo ir sveikiname.:)

          • romas

            Rašiau, kad teiginys neteisingas. LTSR 1987 m. buvo registruoti 4 mln. (mano duomenimis 3.9mln.) TSRS piliečių.

          • znakorius

            Romai,
            visi buvome TSRS piliečiais.
            O po to – tik Lietuvos.
            Kur čia naujiena?

          • romas

            Ne naujiena, bet kai operuoji skaičiais, tai bent teisybę kalbėk.

        • romas

          1. Ne visi LTSR teritorijoje gyvenantys tarybiniai piliečiai buvo etniniai lietuviai. Čia registruoti buvo taip pat ir kariškiai bei jų šeimos. Jų išsikraustymo nelaikau Lietuvos praradimu.
          2. Per prievartą lietuviu niekas nebus.

          • Audrius Šulcas

            Užtat per prievartą šeimas sutuoks.

          • romas

            nesutuoks, bet privers vadintis šeima, jei tik bus emocinis ryšys. Dabar ieško ryšio pelengatoriaus.

          • znakorius

            Nesureikšminkite – nedaug tokių buvo, kurie, iš kitur atvykę, po to išvyko.
            O tas, kuris, kad ir atvyko iš kitos teritorijos – iš kitos tautos, per laiką, per kartas taps (ar jau tapo) lietuviu (tik nereikia čia veisti kitakalbių, Lietuvai už savo lėšas mokant kitomis kalbomis ir taip ruošiant žmones ne Lietuvai, o kitoms šalims, – kaip ir yra daugumoje pasaulio šalių, nes, ten atvykęs, privalai integruotis, kitaip – deport, kaip Šarkozis išspyrė čigonus iš Prancūzijos, o Merkel sako: multikultūralizmas žlugo).

            Prievarta (moralinė, pvz.)turi būti – nejau jie visi bus hitleriais, kuris savo Tėvynę – Austriją pasmerkė sunaikinimui (= svetimšalių okupacijai)?

        • Dalia

          Zinote uzknisote juodai su savo mastymu tie, kurie ilgisi sovietiniu laiku. Mano pasisakymas skirtas jiems. Ilgites nes esat nepaslankus ir per seni suvokti kas vyksta, nepritampate. Manot emiau ir patikejau, kad tiesiog gyvenat, dirbat ir kvepuojat del tos Lietuvos. Ogi gyvenat kaip ir mes visi. Duotas jums tas gyvenimas, kur besidesi. Tad nereikia cia rekti, kad nerimaujat del Lietuvos. Sirdi jums skauda del saves, del neigyvendintu svajoniu ir neissipildziusiu lukesciu. Ir jau per seni ka nors pakeisti. Arba tiesiog nepaslankus, konservatyvus, kaip beje ir dauguma lietuviu. O gal dar ir slaptas pavydas grauzia, kas cia zino. Neteisinu, kas vyksta dabar, bet ir nesiilgiu anu dienu. Sovieticai suluosino daugelio zmoniu mentaliteta, padare mankurtais, tamsiais, nelaisvais, piktais zmonemis. Ir to uztenka iki dabar. O kas prichvatizavo turta Lietuvoj? Tie patys, kurie priejo prie lovio ir sovietu laikais. Nezinia, kodel jums praeitis iskyla kaip geidziamas, bet negriztamai praejes geris. Gal tai nostalgija jaunystei.

          • Audrius Šulcas

            Tikslus mano portretas.

          • znakorius

            Nebesapnuokit – jei kas ko ir ilgisi, tai tik geresnės tvarkos ir to kas tada buvo, o šiandien daugumai nebėra pasiekiama.
            O, juk, žadėjo švedijas sukurti ir žmonės ėjo, balsavo ir ką gavo?
            Ar jūs pati norėjot, kad Lietuva vieną dieną išsivaikščiotų, kas jau, panašu, ir vyksta?

          • Auksinis kardas

            Atleiskite, bet „sovietikai“ sukūrė tą įtampą, prieštarą, kuri ir padėjo grynintis kitko, geresnio ilgesiui ir kultivavimui. Dabartinė palaida bala, ir vienintelis greitesnio, didesnio pinigo orientyras daugelio mentalitetą paveikė būtent stipriai prastesne linkme – nuvertinta itin daug kas kitko.

          • znakorius

            Nebuvo ten jokios įtampos ar prieštaros – tiesiog žmonės, turėję nemažai ir, pradėjus buksuoti TSRS ekonomikai atpigus naftai, panorėjo pabandyti kitokį gyvenimo būdą, kuris, pasak pasakorių, turėjo būti geriau.

          • Auksinis kardas

            Tamstos teiginius paneigia Sąjūdžio mitingų gausus lankymas, kuriame apie ekonominę galimo kito gyvenimo būdo pusę kalbėta nedaug. Labiau norėjome savarankiškumo, laisvės tautiškumo puoselėjimui savo pačių šalyje, ir kitokių galimybių gyventi laisviau – kas be ko, taip pat ir užsidirbti. Jei kalbėti apie ekonominę pusę – pažeminimas, kurį patirdavo žmonės, atsidūrę kapitalistinių, ar net vakariau esančių socialistinių šalių aplinkoje, buvo labai netgi tikras, daug pasakojimų nereikėjo.

          • znakorius

            Matyt, neklausei kas buvo sakoma.
            Štai Landsbergis sakė netgi taip: ar iškęsime?
            Visi už.
            AMB tuo tarpu sakė: neskubėkite, eikite žingsnis po žingsnio.
            Bet kas ten beklausys – nugalėjo minia.
            Ir kas iš to – krachas absoliutus.

          • Auksinis kardas

            Nu, aš ne znakorius, žinoma, kad pažinočiau visus kas neklausė.

      • Audrius Šulcas

        Tai LTSR nebuvo LTSR piliečių, Romai?

        • romas

          Kuo skirėsi LTSR pilietis nuo RTFSR piliečio?

          • Audrius Šulcas

            Gerai, kad niekuo.

          • romas

            Jei gerai, tada kodėl reikėjo kovo 11?

          • Audrius Šulcas

            Tikrai, o kodėl reikėjo? Gal jūs pats pradėsit atsakinėti į savo klausimus? Į pagalbą visada ateis vikipedia.

          • Tiesą pasakius, nelabai suprantu, ką jūs čia visi pastaruoju metu darote. Kažkaip nepamenu, kad būčiau paskelbęs, jog atidaromas supertėvų forumas. Tad gal būtų paprasčiau jei susirašytumėte laiškais, kuriusoe ir išsiaškintumėte jums rūpimus klausimus.

          • Audrius Šulcas
          • romas

            Padėsiu tamstai, kaip nesugebančiam išlaikyti pokalbio gijos. Jei prisiminsim apie ką kalbam, tai znakorius LTSR teritorijoje registruotus TSRS piliečius prilygina Lietuvos piliečiams ir iš to skaičiuoja tautos praradimus šiandien. Žinom, kad ne visi LTSR piliečiai net ir norėjo tapti Lietuvos piliečiais. Taip pat žinom, kad tarybiniame pase buvo įrašas apie tautybę. Lietuvių 1987m tikrai nebuvo 4 mln.

          • „Kažkaip nepamenu, kad būčiau paskelbęs, jog atidaromas supertėvų forumas“ – pagaliau nors kažkokia reakcija į visą šį absurdą..

  • Henkas Moodis

    O aš nesutinku. Nes bet kuriuo atveju jau pabodo gyventi praeitimi, kas kam tarnavo, kas ką padarė, kas ko nepadarė. Tas pastovus žmonių suskirstimas – sovietai- disidentai, likę Lietuvoje – emigrantai, rusai-lenkai-lietuviai, Vilnius – Kaunas atrodo niekada nesibaigiantys. Nesakau, kad reikia savo istoriją pamiršti ar ignoruoti, bet pastoviai ją makaluotis ir teigti, kad aukščiau minimi asmenys vieninteliai buvo sovietai o trys milijonai – disidentai (kas tiesiog neįmanoma) jau atrodo suvirškinta ir atrajota šimtą kartų. Gal tiesiog galima pradėti gyventi šiandieną ir kurti kažkokį tai rytojų, o ne dvidešimt metų kaltinti praeitį ir tuos kas toje praeityje pasirinko savo kelią. Žinau kad populiarus nebūsiu savo tokia poziciją, bet kiekvieną kartą loti sustojus į būrį – tai jie tai jie panašiai atrodo kaip geriausias šir kano draugas viename multike, kuris progai gavus rėkė – akela nepataikė, akela paseno.

    • znakorius

      Pritariu – gyventi praeitimi yra liga.

      Tačiau, kadangi ne kurie, š pridirbę, ir toliau vis kėsinasi lietuviams teršti sąmonę savų „pasiekimų“ garbinimu, tai reikia su jais pasielgti taip kaip lietuviai auklėdavo vaikus senovėje: už klaidas visi turi atkentėti.
      Tada, gal, ir jiems nebeatrodys, kad jų išsidirbinėjimai buvo ko nors verti.
      Po ko, sąmonei išskaidrėjus, ir jie Lietuvai išeities ieškos ateityje – ne tik žvalgysis į praeitį: žydšaudčių – pokario banditų suverstas lavonų krūvas, savižudžių pulkus, negimusių armijas, pabėgusius iš gimtinės ir t.t.

  • Milda

    nu jau, būkim biedni bet teisingi – tame sąraše savo vietą turėtų rasti ir landsbergis… tačiau visai pritariu minčiai – GANA GYVENTI PRAEITIMI IR KRAPŠTINĖTI LYG IR BEBAIGIANČIĄ UŽGYTI ŽAIZDĄ…

  • Marius

    Balčiūnienės straipsnį perskaičiau visą ir nelabai supratau ką ji norėjo pasakyti. Tiksliau supratau, bet pateikiami pavyzdžiai liudija priešingai, kad viskas buvo kaip ir visai neblogai, kaip kad dabar madinga pateikti. Avangardinė literatūra buvo verčiama į lietuvių kalbą net pirmiau nei į rusų. Autorė jau 40 metų (!) dirba laisvąja vertėja. Kur čia tas blogis? Labai domina kaip tarybiniais metais ji galėjo turėti savo individualią veiklą. Realybė yra tokia, kad po Stalino mirties, žmogus jau galėjo nesibaiminti nukentėti vien dėl to kad tėvai ne tokios kilmės ir pan.

    Beje Brazauskas dirbdamas LTSR išties dirbo Lietuvos naudai, nes kitokios Lietuvos paprasčiausiai nebuvo. Reikšti priekaištus Brazauskui, atsiprašau, bet nerimta. Brazauskas nuo 14 metų gyveno ir susiformavo LTSR aplinkoje. Pilnamečiu tapo LTSR aplinkoje. Tai ką turėjo daryti? Eiti į mišką ir laukti amerikonų? ką turėjo daryti lietuvių komunistai? Nesutinkantys matyt norėtų, kad Lietuvoje būtų užvežę kaip Estijos LTSR aprusėjusių estų ir paskyrę vadovauti. Vargu ar dabarties lietuviams patiktų jei rusakalbių gyventų tarkim 40% visų Lietuvos gyventojų.

    Priekaištus reikia reikšti ne Astrausko, ne Barkausko, ne Brazausko ir ne Šepečio kartai, nes jie buvo Lietuvos Respublikos žlugimo metu jie buvo nepilnamečiai, o šių žmonių tėvų kartai: kodėl jie apsileido ir toleravo Smetonos režimą, kuris ir privedė prie žlugimo. Ir savo protėvių nepamirštant, be dvigubų standartų…

    • romas

      Manau, kad tema ne apie tai, ką turėjo Brazauskas daryti prie tarybų valdžios, o ko turėjo nedaryti nepriklausomybės metais. Nomenklatūra nebuvo disidentais, neplanavo laisvos Lietuvos, todėl nereikia dabar savęs vaizduoti dirbusiais Lietuvai.

    • Mariau, apie Brazausko „tarnavimą Lietuvai“ nediskutuosiu, šia tema esu ne kartą pasisakęs, gal tik atkreipsiu dėmesį, kad LTSR ir Lietuva yra skirtingi dalykai.

      O kalbant apie I.Balčiūnienės tekstą, tai, mano supratimu, jo pagrindiniė mintis yra pavadinime ir štai šiame epizode:

      Kai, regis, visi redaktoriniai svarstymai, ginčai, susirėmimai buvo baigti, P. Gasiulis, pastebėjęs raudonus brūkšnelius paraštėse, paklausė, ką gi jie reiškia. Ramiai atsakiau, kad šitaip leidyklos vyriausiojo redaktoriaus nurodymu pažymėjau sakinius, kurių nėra rusiškame vertime. Žinojau, kad lietuviškas vertimas bus mažiau kupiūruojamas negu rusiškas, ir su tam tikra panieka buvau palikusi vyresnybei atlikti šiuos juodus darbus. Man rankų nereikėjo teptis, todėl per daug nesukau galvos. Netikėtai P. Gasiulis pareiškė niekada nesutiksiąs, kad bent vienas žodis būtų išbrauktas iš jo vertimo. Jei taip būsią padaryta, ir aš, kaip redaktorė, neprieštarausianti, tai galiu ir vertimą pasirašyti savo pavarde. Jau net nepamenu, ką dar kalbėjau, nes staiga pamačiau menininką, meistrą, kuriam nereikia skolintis drąsos ir išgirdau patį teisingiausią savo esmės, savybių, vaidmens – savo raudonų brūkšnelių – įvertinimą: NIEKŠYBĖ PRASIDEDA NUO TOKIŲ KAIP JŪS!

      Priėmiau tai ne kaip įžeidimą, o kaip vieną reikšmingiausių gyvenimo pamokų –­­ pirmiausiai įmatyti savo klaidas. Todėl vėliau it tuščias barškalas nuskambėjo profesorės V. Zaborskaitės tvirtinimas: „Bet visi rezistentai mirė, o mes išgyvenome, mes kūrėme Lietuvai.“ Taip, mes gyvenome kitą gyvenimą, bet ir mirsime kita mirtimi. Kai susitiksime, jie bus jauni, nesusitepę, o mes – nukaršę, paliegę, raudonai išbrūkšniavę savo gyvenimo paraštes.

      Iš esmės viskas ir dabar yra taip pat. Pavyzdžiui, kalbant apie žurnalistus: juk ne leidėjai ar redaktoriai iš esmės kalti, kad kažkas rašo užsakomuosius straipsnius ar pardavinėja turinį. Nes rašo tai žurnalistai. Ir tai tas pats kaip raudonias brūkšniais žymėti teksto vietas, kurių nėra rusiškame „Kelyje“ vertime:)

      • Valentinas

        Apie lietuvių inteligencijos prisitaikymo prie okupacinio režimo strategiją ne kartą yra rašęs ir net disertaciją apgynęs garsus jaunas istorikas, kurio pavardės ir pravardės šiame tinklaraštyje negalima rašyti. Iš esmės jis tvirtina tą patį, ką ir ši Balčiūnienė ir kam pritaria gerbiamas Artūras.

        • mielas Valentinai, matau ir vėl tulžis tamstai sveiką protą nuodija. Šiame tinklaraštyje galima rašyti visus vardus ir pavardes ir ypač jaunų ir garsių istorijkų. Tiesa, tą istoriką, kurį tamsta turite galvoje, vadinti garsiu reiškia neadekvačiai vertinti realybę,kas tamstai yra būdinga.

          • Valentinas

            Na ir dabar pagalvokite kieno komentare daugiau tulžies ir neapykantos, mano ar jūsų?

          • mielas Valentinai, kad nėra čia ko galvoti, nes tamsta teisus: tikrai nekenčiu žmonių, kurie apsimesdami doruoliaisi ir teisuoliais bei nuolat mokydami kitus, įžūliai ir sąmoningai meluoja.

          • Valentinas

            Seniai įtariau, kad nekenčiate savęs. :)

          • mielas Valentinai, juk tikrai nesate kvailas, tad kam apsimetinėjate? Juk tai tamsta įžūliai meluojate ir būtent tamsta vadinate doruolį. Suprantu, kad nėra lengva tai pripažinti, bet tada jau geriau pratylėkite kai susimaunate. Po to juk pasimirš ir vėl galėsite imtis savo nuolatinio vaidmens ir senų įpročių.

    • Fredis*

      Vienoje pastraipoje du alogiškumai:
      „Supratau, … kad viskas buvo kaip ir visai nebloga“ ir … toliau: „Labai domina kaip tarybiniais metais ji galėjo turėti savo individualią veiklą“.
      Nenustebčiau jeigu uolūs teisės sergėtojai išieškotų iš vertėjos baudą, gal net nuteistų.
      Absurdas, fantasmagorija, čia žmonės diskutuoja ir apie tai.

  • Audrius Šulcas

    Fredi, jūs labai sunkiai atsisakote mąstymo stereotipų. Negaliu jums padėti.

  • Man susidarė įspūdis, kad buvau nesuprastas. Bandau paaiškinti dar kartą: laukiami komentarai į tema, o ne susirašinėjimai ir naudojimosi Vikipedija ar Youtube gebejimų demonstravimai.

  • nerijus

    „Tik lietuviškoji visada postus išlaikė, nes buvo be galo klusni ir patikima. Atkūrus Nepriklausomybę, ji kaipmat perdažė savo pažiūras, vertybes, elgesį.“

    Tinka ir nūdienos politikai Briuselio atžvilgiu.
    Kad tik įsiteikti ir įtikti.

    • Valentinas

      Paburnojai prieš Briuselį, dabar gali ramiai išgerti alaus, kol žmona iškeps bulvių. Gero vakaro.

  • Sapnas

    Artūrai, į temą. Patiko man I.Balčiūnienės straipsnis, bet… nepaliko širdyje jokio įspūdžio.

    Kodėl? Nes lygiai taip pat šiandienai viens prie vieno galima pritaikyti šiuos žodžius: „Jau net nepamenu, ką dar kalbėjau, nes staiga pamačiau menininką, meistrą, kuriam nereikia skolintis drąsos ir išgirdau patį teisingiausią savo esmės, savybių, vaidmens – savo raudonų brūkšnelių – įvertinimą: NIEKŠYBĖ PRASIDEDA NUO TOKIŲ KAIP JŪS!“

    Čia svarbiausia mintis parašyta didžiosiomis.

    Sakote, laisvė, cenzūros nėra? Jei kažkas pastatytų didelę sumą (kad kompensuotų mano laiką ir būsimus nuostolius), aš įrodyčiau, kad šiais laikais CENZŪRA yra. Parašyčiau 3 profesionalius straipsnius, ir nė vienas didelis leidinys jų nespausdintų, net „Delfis“ (šis nebent 1 iš 3). CENZŪRA šiais laikais yra ir labai reali. Cenzūros nėra, kol nelieti tam tikrų labai svarbių dalykų.

    I.Balčiūnienė daug rašo apie rašytojus. Kaip tik šiandien sutapo (geras sutapimas), kad aš pasidomėjau, kaip įstoti į Lietuvos rašytojų sąjungą. Apsivožiau iš nuostabos, kiek netekau amo, pasijutau sovietmetyje. Tai pzdc. Netgi 10 kart pzdc. Kito žodžio nėra, atsiprašau. O juk rusų jau nėra 22 metus.

    Tai kodėl mes, lietuviai, tokie begalviai, tokie slunkiai, kodėl savarankiškai, savo protu ir sumaniu protu, negalime sutvarkyti sistemos aplink save, savo kontorose? Kodėl buka tvarka, kuri buvo prieš 22 metus prie rusų, tebeliko? Kodėl absoliučiai neturime valios keisti? Gebėjimo galvoti? Drąsos veikti? Ar tai ne niekšybė?

    Mano supratimu, tiems žmonėms, kurie trina kėdes kontorose ir dešimtmečiais nekeičia to, kas buvo prie rusų, – puikiai tinka žodžiai: „NIEKŠYBĖ PRASIDEDA NUO TOKIŲ KAIP JŪS!“ Neveiklumas – niekšybė. Arba vangus veiklumas – niekšybė. Mano asmenine nuomone, šie žodžiai tinka visiems 18 Rašytojų sąjungos valdybos nariams su pirmininku A.A.Jonynu priešakyje.

    Aš nesikarščiuoju, ramus, aš paimsiu interviu iš A.A.Jonyno ir paskui parašysiu išsamų straipsnį pagrindinėje spaudoje. Būsite kiek apstulbę. Mano nuomone, tas neveiklumas ir negalvojimas – gėda. Gėda tiems, kas dar turi gėdos jausmą.

    Tai tik vienas epizodas iš mūsų gyvenimo, bet I.Balčiūnienė kaip tik rašė apie rašytojus. O tokių epizodų, kur viskas prapuvę nuo sovietmiečio, mūsų gyvenime pilna. Kur besi pirštu – ten sąstingis ir sovietmiečio dvokas. Išskyrus versle.

  • pasakėlės dideliems ir mažiems

    Hmmm…
    Nekolaboravo tie ir tik tie, kurie realiai kovojo prieš režimą, kaip Romas Kalanta. Su nuostaba ir pagarba lenkiuosi jiems.
    Tačiau, deja, tokių buvo labai mažai. Taigi, kolaboravo DAUGUMA. Patylėdama ir pasisaugodama.
    Na, pavarydavo tūlas vakarais virtuvėje, lenkdamas stopkę su draugu, fone keikiant žmonai už nesaikingą lakimą, bet su pagiriom kovingumas kažkur išgaruodavo.
    Ypač šlykštu klausytis pasakėlių patikliems vaikučiams apie „vidines emigracijas“ ir panašius blūdus. Mat, dieną draugas-ponas būdavo doras partietis, o sekmadienį su uošviene slapstydamasis dyrindavo per du rajonus bažnyčion automobiliu, paskirtu už šaunų darbą, statant komunizmą.
    Šiaip, man svarbiau, ne kuo tas ar kitas žmogus buvo, o ką gero ar blogo padarė nelabai paprastame tų laikų kontekste. Tai svarbiausias kriterijus, vertinant ir minimus žmones.
    Kritika gerai. Bet kritiko visada paklausiu: o ką tu tada darei? Dažniausiai bičas praranda amą arba pradeda lementi – o ką aš galėjau?..
    Tai tylėk ir dabar, žąsine. Už ringo nesportiška kumščiais mojuoti.

    • Sejanus

      Taigi ir šiais laikais jei nori kovoti kaip Kalanta, niekas netrukdo. Galima nusižudyti už korupcijos mažinimą, už geresnę ekonomiką, už mažesnį nusikalstamumą, už taiką pasaulyje galiausiai.

      Kitas būdas eiti į politiką ir bandyti padaryti kažką realaus šioms problemoms spręsti. Praktiškiau, bet avytėms ne taip įspūdinga, nes avytėms reikia ne rezultatų o skambių šūkių ir didvyriškų poelgių.

      • Regis

        Tau neatsibodo galvoje zoo parką laikyti? Vilkai paurzgia, avytės pamekena, kiaulytės pakriuksi, šuniukai paloja kas dar pas tave ten?

        Avytėms žolės reikia ir tik žolės, o tau reikia psichologo pagalbos, kad nustotum žmones gyvuliais ar gyvūnais matyti. Ir beje labai specifiškai.

      • Regis

        Beje ten pas tave tokių garbingų paukščių gaidžių nesimato? Tokių turinčių savo aiškią garbingą funkciją, žiūrinčių į viską iš aukštai, retkarčiais pademonstruodami savo sparnų grožį ir didybę, bei snapo stiprumą. Ar ten pas tave ereliai yra o ne gaidžiai?

        .. ats. tinklaraščio autoriaus (už ne į temą ir t.t.), nuotaika durna, norisi paloti ar pamekinti (kaip kam patogiau).

  • Sapnas

    Aš esu įsitikinęs, kad sovietinė santvarka visai tiko ir patiko 90 proc. žmonių. Tesvarbu buvo pavadinimas – ar LTSR, ar LR. Klausimas – tik pavadinime. Bet ne santvarkoje.

    Todėl po Nepriklausomybės viešasis (ir pažangiai inteligentiškas) sektorius visiškai ir nesireformavo. Mes kaip indai, palikti anglų kolonistų – tebeturime kolonistų įvestą tvarką. Juk Lietuvoje net valstybės biudžetas tebeformuojamas grynai pagal buvusį sovietų modelį. Viens prie vieno. Nesugebėjome nieko geresnio sukurti. Tokios vingių jonų galvos.

    Reformavosi tik verslas – privatus sektorius, nes ten kiti veiksniai ir dėsniai. Visur kitur sąstingis. Ir konformizmas.
    Visgi kiekviename mūsų sėdi konformistas. Štai ir aš, neslėpsiu, vakar parašiau tą aštroką tekstą, o šiandien galvoju: o kam tau to reikia? Spręsk viską bonkomis ir pinigais, ir taip apeisi kvailystes. Bonkos ir pinigai – sovietinis sprendimo būdas, paliekantis sovietinį palikimą toje pačioje vietoje.

  • Sapnui,
    turiu smulku seimos verla. Niekur mes ne reformavomes, dirbam taip pat kaip ir pries 9 metus kaip pradejome.
    racas.lt man lyg alubaris. kaime negali vakare pakalbeti apie pridetines vertes aktualijas:) gimiau ir augau vilniuje. dabar gryzau i prosenelio zeme ir rasau vakarais niekus. skirtingai nei daugelis, tuos niekus rasydamas atsokomybe kazkokia prisiimu. savo koordinates nurodau.
    O del vaiko kuris tampa nelaimingiausiu lietuvoje, manau gerai valstybe pasielge, tik ar iki galo ?