Ar finansiškai apsimoka remti politines partijas?

Klausimas, žinoma, visiškai teorinis, nes verslas partijų šiandien finansuoti jau nebegali.

Bet juk nieko nėra amžino – todėl apie tai ir kalbėjau ketvirtadienį vykusioje lrytas.lt organizuotoje konferencijoje “Rytdienos lyga”.

****************************************

Taigi, ar finansiškai apsimoka remti politines partijas?

 

  • Taip, nes Lietuvos patirtis rodo, kad investicijos pasiteisina: “Rubicon group” (Vilniaus energija, Siemens arena), “Achema” (Klaipėdos krantinė, atskira sutartis su “Gazprom”, hidroenergetika), “MG Baltic” (alkoholio reklama, iš dalies – nekilnojamojo turto mokestis), “Alita” (privatizavimo istorija).

Tiesa, ši patirtis nėra pati geriausia ir gali būti palyginta su finansine nauda duodant kyšį kelių policininkui taip išvengiant didesnės baudos už kelių esimo taisyklių pažeidimus.

  • Taip, nes nors ir skambėtų paradoksaliai, verslo parama partijoms didina jų kontrolę: finansuodamas partijas, verslas kartu gauna galimybę glaudžiau bendrauti su partijomis, siūlyti idėjas, reikalauti jų įgyvendinimo.

Atėmus galimybę finansuoti partijas, verslas iš esmės lieka tik stebėtoju, neturinčiu tiesioginės įtakos partijų sprendimams.

Tai tam tikra prasme stumia partijas į užribį ir atitolina jas nuo realaus gyvenimo arba perkelia partijų ir verslo santykius į “šešėlį”.

Turint galvoje labai menką visuomenės dalyvavimą partinėje veikloje, labai silpną pilietinę kontrolę, partijų finasavimas vien iš biudžeto iš esmės formuoja atskirą ir labai mažą socialinę (politinę) grupę, turinčią dideles sprendimo galias, tačiau iš esmės niekam neatskaitingą.

  • Taip, nes verslo parama partijoms skatina partijų konkurenciją ir įveda rinkos santykius į politinę sistemą. Verslas, atviroje ir kontroliuojamoje aplinkoje teisėtai finansuodamas partijas gali stebėti savo konkurentus, bandyti spėti jų veiksmus ir atitinkamai reaguoti.

Kai partijų ir verslo santykiai derinami “po stalu”, galimybė konkuruoti ir reaguoti sumažėja, daug didesnė netikėtumo faktoriaus ir krizinių situacijų galimybė, kai tenka reaguoti jau į priimtus sprendimus, o ne juos modeliuoti.

  • Taip, nes finansuodamas partijas, verslas gali finansuoti politinės minties raidą Lietuvoje, kuri šiandien yra embriono būsenoje. Šioje vietoje kalbu ne apie rinkimų kampanijų finansavimą, o apie tikslinį vadinamųjų “think tank’ų” rėmimą. Būtent pastarųjų stoka lemia, kad prabėgus 22 metams po 1990-ųjų Kovo 11-osios, Lietuvoje taip ir neįvyko sveikatos apsaugos, socialinės sistemos, pensijų reformos. Dauguma sprendimų priimama “ad hoc”, be jokios aiškesnės perspektyvos.
  • Taip, nes finansuodamas partijas verslas siųstų žinią rinkėjams ir darytų jų pasirinkimą per rinkimus labiau racionalų nei emocionalų. Naujų A.Valinsko partijų atsiradimas iš esmė būtų eliminuotas, nes versle šiandien racionalumo yra daugiau nei politinėje sistemoje.
  • Taip, nes finansuodamas partijas verslas kartu didintų partijų visuomeninės kontrolės galimybę. Tai yra, rinkėjams, žinant partijų finansavimo šaltinius, lengviau būtų tikrinti partijų sprendimus.

 

Dar kelios pastabos:

  • Partijų finansavimo skaidrumą lemia ne finansavimo būdas, o politinė valia tą procesą kontroliuoti. Todėl tai, kad verslo subjektams uždrausta finansuoti politines partijas iš esmės padėties nepakeis, jei, kaip ir iki šiol pro pirštus bus žiūrimą į įstatymų, reguliuojančių politines kampanijas pažeidimus.
  • Draudimas partijoms gauti lėšų iš juridinių asmenų pats savaime skaidrumo nedidina – tai puikiai įrodo vieno iš ankstesnių kandidatų į prezidentus skolų dengimo fizinių asmenų lėšomis istorija, kai pažeidimai buvo akivaizdus, o politinės valios konstatuoti tuos pažeidimus.
  • Todėl vargu ar galima tikėtis, kad naujos partijų ir politinių kampanijų finansavimo pataisos duos teigiamų pokyčių skaidrumo srityje, jei nebus sukurtas efektyvus ir nuo politinių vėjų nepriklausomas kontrolės ir patikros mechanizmas, numatantis griežtas sankcijas už pažeidimus. Tai, kad didžioji dauguma Lietuvos partijų atmetė siūlymą biudžeto dotacijas joms kontroliuoti naudojant viešųjų pirkimų mechanizmą, lyg ir turėtų liudyti, kad tokiam kontrolės ir patikros mechanizmui partijos dar nėra pasirengusios.
  • Didžiausia problema yra ne tai, kas ir kaip remia politines partijas, o tai, kaip yra užtikrinama tos paramos kontrolė ir lėšų panaudojimo skaidrumas. Šiuo požiūriu, sprendimas uždrausti verslui remti politines partijas buvo iš esmės klaidingas, nes jis neišspręs skaidrumo stokos problemos ir dar labiau atitolins partijas nuo visuomenės, tai yra, padarys jas dar mažiau priklausomas nuo visuomenės (įskaitant ir verslą) lūkesčių.
(5 balsų, vidurkis: 3.60 iš 5)
Loading ... Loading ...
  • Regis

    Jeigu mes galvojame, kad verslo subjektų įtaka politiniams procesams yra normalu ir sveikintina, tada paprasčiau būtų verslo subjektams pagal jų sumokėtą mokesčių dalį į biudžetą skirti tam tikrą balsavimo biuletinių kiekį rinkimuose. T.y. pvz. Mažeikių Nafta, AB, per ateinančius rinkimus atsižvelgiant į jų sumokėtus mokesčius, akcizus ir t.t. gauna, kad ir 50 tūkst. biuletenių. Įmonės valdyba nusprendžia kaip tuos balsus paskirstyti. Sukuriama speciali (viena ar daugiau) rinkimų apylinkių kur verslo subjektai tiesiogiai pasirenka savo atstovus, o taip pat kartu daugiamandatėse įtakoja bendrą partijų sąrašų pasirinkimą.

    Kitas pastebėjimas dėl tų išlaidų. Gal reikėtų drausti paleistuvauti su reklama, aišku žiniasklaida iškart pasišiaus kaip katinas šunį pamatęs, bet tokiu būdu būtų užkirstas kelias nesąmoningam partijų ar atskirų asmenų išlaidavimui ir atitinkamam prasiskolinimui, bei myliu-nemyliu ar emocinio rinkėjo santykio ar vertinimo formavimuisi.

    O šiaip tai tikrai, kad embriono stadija. Užsitęsusi. Uždrausi suras būdų kaip apeit ar nepaisyti, sugalvosi kaip pagauti ir nubausti, susitars su tais kurie turi bausti.

    • Mauras

      UAB “Lietuva”, akcininkai pagal piniginį įnašą gauna balsų skaičių rinkimuose, susikuria save apsaugančią tvarką ir neskubėdami evoliucionuoja į šviečiamojo amžiaus dvarininkus. Arba ne, nes valdyti kitus smagu. Įkvepia tokia Lietuvos vizija? :)

      A.R. pozicija šiuo klausimu 100% sutampa su tūlo bielinio, atstovaujančio aiškią interesų grupę. Tačiau šis gąsdina visai kitais baubais, galų gale – diktatūros grėsme, mat “kas gali paneigti galimybę”, kad finansavimo įstatymo pataisas DG pateikė siekdama sunaikinti politines partijas. Kuo krūva tautiečių matyt nuoširdžiai apsidžiaugtų, nes vis dar yra pasiilgstančių “tvirtos rankos” ir “valstybės-mamos”, o ne atsakomybės už save ir savo aplinką.

  • Stogas

    Galit man nukirsti rankas kojas, kankit, as nei 1 lito neduosiu sitom partijom…
    Baisios organizacijos skirtos pinigu plovimui, verslo protegavimui, zmoniu mulkinimui, otkatu organizavimui… NEI VIENO CENTO !

    • znakorius

      Duos tie, kuriems išrinktieji paskui ir dirbs.
      Taip ir nustekeno gerus idealus.

  • Fredis*

    Samprotavimas, formaliai atrodantis taisyklingas, bet iš esmės klaidingas, taip pat neteisingas painus išvedžiojimas, norint suklaidinti priešininką. Kas? Teisingai, sofizmas.

    Šalia nedidelės politinės bendruomenės yra keturi-šeši asmenys, Mokytojos Aušros nekviesti, galintys artikuliuotai ir tiksliai kalbėti ekonominiais klausimais ir parengti partijoms politines programas. Kelių ekspertų finansavimui užtenktų iš biudžeto skiriamų lėšų.
    Ar tikrai partijų rėmimas apsiriboja vien tik verslo ir ekonominiais reikalais? Kai įsijungiu TV ir radiją, – kandidatas į Seimą kalba maždaug taip: “Ruošiuosi pakelti mokytojams, gydytojams ir kultūros darbuotojams atlyginimus, pensininkams – pensijas, tėveliams ilginsiu motinystės/tėvystės atostogas, užsienio politikos srityje stengsiuosi labiau sugyventi su kaimynais, ypač Rusija, dėsiu visas pastangas, kad sustiprintume savo narystę ES ir NATO struktūrose. Mokykloms reikia naujų krepšinio lankų, dengtų futbolo aikščių ir įrengti šiuolaikiškus dušus ir persirengimo kambarius. Rajoninius žvyrkelių kelius reikia išasfaltuoti, mažinti maisto produktų kainas (PVM) ir akcizą degalams”. Jeigu kalba liberalas – legalizuoti prostituciją, TS/LKD – prostitucijai – NE!
    Socialistai – prieš IAE ir dujų terminalą, panaikinti N.Venckienei mažametės globėjos statusą. Paksas – keisiu viską iš esmės (Konstituciją).

  • Auksinis kardas

    Velniop politikus ir rinkėjus, tegul pinigai tiesiogiai perka savas tvarkas. Lietuvos Respublika išstatoma aukcione kas 4 metai.

  • Šarūnas

    Fredis išsireiškė daugiau negu taikliai.

    O kas liečia patį šitą tekstą – graži logika, bet su išvadomis nesutinku. Artūrai, jei čia buvo smegenų mankšta, pavyko puikiai, ir pats pabandysiu :).

    Mano nuomone, legali verslo parama partijoms atnešė pirmiausiai išsigimimą politinėje struktūroje. Kiek įstatymų pagaminta konkrečioms įmonėms – velniai žino. Kiek viešųjų pirkimų laimėjo tie, o ne kiti, nes tie – partijos rėmėjai? O gal pirkimų komisijoj dirba doras žmogus, įmonėj – irgi dori žmonės. Bet viskas pasiekė tokį lygį, kai kartais net nereikia nieko sakyt ar daryt: vienas doras žmogus sužino, kad kiti dori žmonės remia dabar valdžioj esančią partiją, ir paprasčiausiai išsigąsta.

    Be abejo, teisingas argumentas, kad paramos uždraudimas problemos neišspręs. Tik nesutinku su mintimi, kad tai dar labiau atitolins partijas nuo visuomenės – atstumas didesnis būti jau negali, o “suartėjimai” įvyksta tik prieš rinkimus :).

    Ir aš už finansavimo uždraudimą. Ne todėl, kad naiviai tikiuosi, kad šitaip bus per metus atrišti visi partijų ir verslo ryšių mazgai (kurių, sutinku, yra ir gerų, ir naudingų valstybei). Aš už finansavimo uždraudimą dėl to, kad dabar tam nesąžiningam verslui už sau palankius sprendimus (įstatymus, viešųjų pirkimų konkursus ir t.t.) teks daugiau pinigų nešti po skvernais, vokeliuose, dėliot tuos pinigus mašinose, stalčiuose. Nes tokio atsiskaitymo mechanizmo padažnėjimas reiškia daugiau darbo STT ir daugiau galimybių pagauti už rankos daugiau žmonių, kurių kuriami verslo-politikos ryšiai valstybei tikrai ne į naudą.

    Aišku, man ir iš profesinės pusės apmaudu, kad netekau galimybės kas 3 mėnesius prasikuist partijų rėmėjų sąrašuose. Aišku, verslo parama partijoms bus mažiau matoma, bet ne mažiau solidi. Bet ta teorinė dalis, pagal kurią padidėja šansai pagauti korumpuotus ponus ir ponias, mane optimistiškai nuteikia.

  • Sapnas

    Labai gerai ir kietai surašytas rašinys. Bravo. Bet nesuprantu vieno – kodėl manote, kad pinigai ‘grynais’ yra blogiau? Tai daug ir daug geriau, tai nuostabu. Bendrovės iš pradžių per ‘gryninimo sistemas’ išgrynina oficialius pinigus į ‘grynus’ ir duoda partijoms. Tai juk Super. Partijoms jokio vargo. Rankose vien gryni pinigai. Negi nesuprantate?

    Gal sakysite, koks nors yra pavojus?.. Aha, fantazuokite… Fantazuokite dar plačiau… O šiaip ta grubi realybė yra labai konkreti: visai nesvarbu, kad tas ‘gryninimas’ yra nelegalus ir pagal BK straipsnį – tačiau miesto prokuroras rimtu veidu klausia: ar ta bendrovė neturi kokios partijos užnugario?

    Taip, visai teisinga: jei bendrovė turi partinį užnugarį, mes nieko nedarysime… O jūs čia politikuojate ir svaigstate… Provokuoju jūsų mąstymą.

  • suomis

    O geriausia, išformuoti partijas apskritai. Jos yra atgyvena. Reikia ieškoti naujų, demokratinio atstovavimo, formų. :) Arba grįžti prie ištakų (Romos senato, Aukščiausiosios Tarybos ir panašiai). Manau, kad ateities demokratija bus ne atstovaujamoji o tiesioginė, panašiai kaip Šveicarijoje. Esant aukštam kompiuterizacijos lygiui, tai būtų visiškai nesunku įgyvendinti.

  • http://simocha.eu Simas

    Manau, kad šioje temoje trūksta aiškumo. Iš esmės kalba eina apie lobizmą. Apie nelabai legalų arba visai nelegalų lobizmą. Tačiau… Farmacininkai aiškiai parodo, kad legalus (?) lobizmas leidžia pasiekti itin gerų rezultatų. O ir “Ernst & Young” visai neblogai uždirba iš to pačio lobizmo – jie visada yra prie visų projektų susijusių su energetika… Ir nėra dėl ko pykti – juk legaliai užsiima ta veikla. O kad rezultatai, mano manymu, paprastų piliečių atžvilgiu, yra apgailėtini, tai čia gi niekis?

  • Dalia

    Panašu, kad žmogus nesusigaudo nei politikoje, nei ekonomikoje, nei rimtai gyvenime.

  • retukis

    Toks reiškinys kaip “Achema” ir gimė iš nusikalstamo privatizavimo, plėtėsi per korupciją ir be korupcijos ir suaugimo su valdžia iš esmės yra negyvybingas. Per 20 metų Lietuvoje susikūrė ekonominės mafijos, kurios slaptai arba atviru šantažu bando kontroliuoti valstybę per Pramonininkų konfederaciją, LLRI insitutą, o kai nepavyksta atvirai, tiesiog nusiperka įstatymą, tokį kokio reikia. Kažkoks “Achemos” vadukas netgi pareiške, kad valstybė – tai anstatas, kurtis tik trukdo ir verta pagalvoti ar išvis reikia mokėti “antstatui” mokesčius. Prisiminus kokį Stašaitį, matyti, kad jo pasekėjai viską daro tiesiog geriau. Bet Stašaičiai neišnyko.

  • sataniuga

    Nu žiauriai nepopuliarus požiūris, bet teisingas, nes pvz. Vokietijoje yra būtent taip, kaip rašo autorius, o korupcija ten patys žinom kokia. Aišku, visada lieka atviras kontrolės klausimas, skaidrumo ir sąžinės aspektai. Be to, jei komentatorius Fredis* putoja, reiškia užminta ir ant latvių nuospaudos:)

  • Whisker

    Nematau as cia jokios diskusijos, argumentai uz man atrodo juokingi, bei propagandiniai. Neturi buti verslo politikoje, jeigu norite suzinoti kas is to iseina, tai paziurekit i JAV, kuomet maziau nei 20 zmoniu nusprende kas turi kandidatuoti prezidento rinkimuose (savo milziniskom finansinem kontibucijom i rinkimines kampanijas), va jie ir rinksis prezidenta, tiksliau sakant ji samdys, o tada jau jam reikes atidirbineti ty. duoti mokestines lengvatas, subsidijas ir dar kitoki velnia stambiausioms pasaulio korporacijoms, taip perkeliant mokestini kruvi ant viduriniosios klases atstovu ir vargsu. Verslo pinigai politikoje yra pats didziausias imanomas blogis ir tai jokiu budu negali buti legalu, o tas derybas “po stalu” galima reguliuoti ir yra priemoniu tai daryti. Juk tai, kad ne visus zmogzudzius pavyksta sugauti ir pasodinti i kalejima dar nereiskia, kad reikia iteisinti zmoniu zudima.

  • Mauras

    gerbiamas A.R. nuoširdžiai nustebino. Šiaip pirkti partijas buvo legalu, tačiau tik vienu būdu – negrobstant PVM, t.y. ne grynais. Tada viskas skaidru, legalu, partijos ataskaitingos pirkėjams. Pamenate, kaip negerbiamas skikas rinko lėšas – ne sau, partijai? tik rinko ne legalizuotu, o paprastuoju būdu. Ai vai vai, negerai. Nesuprato žmogus, galvojo – jei iš principo rinkti teisėta, koks skirtumas? Ir kaip atsirado “dujotekanos premjeras” kirkilas, kaip atsirado “otkatų” sistema, kaip darbavosi portfelių nešiotojai ministerijų sekretoriai?

    Estai uždraudė verslui legaliai pirkti partijas dar gūdžiais 2003-iais. Ir ką gi rodo jų korupcjos suvokimo indeksas? A, tiesa – mes kitokie, ypatingi, mums reikia politverslinės priešrinkiminės prekybos. Tada mes labiau atsakaitingi tiems, kas brangiau sumoka, o dabar matote “partijų finasavimas vien iš biudžeto iš esmės formuoja atskirą ir labai mažą socialinę (politinę) grupę, turinčią dideles sprendimo galias, tačiau iš esmės niekam neatskaitingą”.

    Ane?