Artūras Račas

Pirmas mano įspūdis perskaičius R.Lopatos ir A.Bumblausko komentarą Delfyje apie V.Landsbergį buvo maždaug toks: Ar jie jau visai pablūdo?

Tačiau po to vienas kolega atkreipė dėmesį į labai gražią įvykių seką:

Krikdemiškasis TS-LKD flangas į prezidentus siūlo V.Landsbergį

Sutinka būti siūlomas į prezidentus 

R.Lopata, A.Bumblauskas. Dar kartą apie V. Landsbergį

aš asmeniškai dar pridėčiau ir šitą:

Komisijos narė ir Vilties prezidentas

Ir tada pasakyčiau : nepablūdo, o tiesiog labai labai bijo…

O baimės akys t-o-o-o-ookios didelės, kad net V.Landsbergį pamatė.

Asmeniškai neturiu nieko prieš profesorių ir ne kartą esu sakęs, kad V.Landsbergį iki laikau vienų iš kelių iškiliausių ir padoriausių Lietuvos politikų.

Ir ne tik Lietuvos – jį drąsiai galima statyti šalia Vaclavo Havelo, Lecho Valensos – „žmonių iš liaudies“, kurie tikėjo ir kuriais tikėjo, kai reikėjo griauti sistemą.

Tačiau jo laikas jau praėjo. Jis nebeatitinka šios dienos poreikių, jis atitrūkęs nuo šiandienos realybių ir tikrųjų problemų, gyvena savo susikurtame vizijų pasaulyje, kuriame V.Landsbergis vis dar svarbiausias. Pats sau. 

Bet jis tinka tiems, kurie šiandien labai bijo D.Grybauskaitės. Bijo todėl, kad ji, nors iš pažiūros būdama labai skirtinga, kažkuo labai panaši į tą patį V.Landsbergį prieš 20 metų. 

Ji šiandien nesisteminė. Ji su niekuo tiesiogiai nesusijusi (nors S.Spurga jau bando įteigti, kad ją į prezidentus siūlo pats A.Brazauskas – pavydžiu Sauliui fantazijos).

Ji per dažnai kalba tai, ką galvoja, ji nebijo kritikuoti, ji sako, kad nori permainų.

Baisu?

Be abejonės. Net pats VSD vadas P.Malakauskas tūptelėjo ir kažkam netyčia prasitarė, kad svarsto galimybę trauktis… Nors nei svarsto, nei ką – tiesiog labai reikia, kad prezidentas ir dar kas nors garsiai pasakytų, jog P.Malakauskas yra labai geras VSD vadovas. Be to, juk ir paskolos už kotedžą Paribio gatvėje dar tikriausiai nebaigė mokėti.

O kai baisu, tinka ir V.Landsbergis, nes daugiau nelabai yra iš ko rinktis.

Be to, siūlant profesoriui raguolį, labai taikliai šaunama į du, o gal net ir į visus tris zuikius.

Pirmiausia, tikimasi, kad įtikinus V.Landsbergį, kad Lietuvą gali išgelbėti tik jis, pavyktų suskaldyti konservatorius. Krikščionys demokratai, tautininkai – visi jie būtų už profesorių.

Sumaištis šioje partijoje naudinga, nes tai sukeltų dar didesnę sumaištį koalicijoje ir galbūt net visiškai paralyžiuotų jos sugebėjimą priimti sprendimus.

Be to, siūlant kandidatų V.Landsbergį, kaip ir nebegražu būtų remti D.Grybauskaitę ir jai padėti. Tai arba priverstų ją ieškoti pagalbos kitose partijose (labai svarbu – kur?), arba labai apsunkintų jos kelią į kandidates.

O svarbiausia – V.Landsbergis padėtų išplauti konservatorių elektoratą – patį stabiliausią ir patį lojaliausią. Kartu – ir patį grėsmingiausią tiems, kurie nenori permainų. 

Pasiūlius balsuoti už V.Landsbergį, dalis šiandien pasirengusių balsuoti už D.Grybauskaitę gali ir suabejoti. Ypač, jei toliau bus eskaluojama A.Brazausko ir partinių mokslų tema, nekalbant jau apie tai, kad į apyvartą tikriausiai bus paleista ir tema, kurią Lietuvos Tolerancijos žmogus 2008, vadina „kryžiumi, kurį tenka vilkti“.  

O jeigu dar pasiūlysime ir Z.Vaišvilą iš „Sąjūdžio“. O dar kokį Vilties prezidentą su juoda sutana?

Žiūrėk, gal ir pavyktų…

Žinote, kas visoje šitoje dėlionėje mane labiausiai prajuokino? Ogi štai ši citata iš R.Lopatos ir A.Bumblausko bulės Lietuvai:

Neabejojame, diskutuosime iki uždusimo, tačiau pritarsime teiginiui, kad Vytauto Landsbergio, Algirdo Mykolo Brazausko, Valdo Adamkaus (ir net Rolando Pakso) Lietuva liks mūsų prisiminimuose. Liks kaip svarbi epocha, per kurią Lietuva prisikėlė, tapo nepriklausoma, sutvirtėjo, pabandė iš Eurazijos persikelti į Europą.

…Jei R.Lopata prsiminė, kad buvo ir Rolando Pakso Lietuva, kažkam jau labai blogai…

Beje, spėju jei šiandien tektų pasirinkti  tarp R.Pakso ir D.Grybauskaitės, tikriausiai pasirinktų pirmąjį.

Pasakykite ačiū M.Laurinkui, kuris šiandien taip pat žino, koks turi būti naujas prezidentas, kad šiandien tokios galimybės nebeturite.

Ir dar blogiau: panašu nebeturėsite galimybės rinkti prezidento taip, kaip, to paties M.Laurinkaus liudijimais, atrodo, rinkote iki šiol:

Rinkimų vajaus įkarštyje vieną vakarą į pobūvį susirinks dvi politikoje įtakingos turtingų žmonių grupės. Vaišėms įpusėjus, nuo vieno stalo pakils įtakingas asmuo ir tostu kreipsis į kitą stalą.

„Ko gi mes pykstamės, – skambės jaudinantys žodžiai. – Argi mes nedirbame tai pačiai Lietuvai, argi ne dėl jos visi jaudinamės? Jūsų kandidatas neturi jokių galimybių. Mūsų situacija geresnė, bet taip pat – ne šimtaprocentinė.

Iš solidarumo mūsų kandidatą perleidžiame jums. Na, nuo mūsų stalo – jūsų stalui. Paremkime kartu. O išrinkę iš jo per daug nereikalaukime, kad žmonėms įtarimų nekiltų“.

Taip Lietuvoje atsiras prezidentas, kilęs iš tosto.

Užjaučiu.

Turėtų būti labai baisu… 

(21 balsų, vidurkis: 4,38 iš 5)

Loading...