Visuomenės priešas

Ką tik grįžome iš „Visuomenės priešo“ premjeros…

Po pirmosios dalies galvojau, kad antrosios kaip ir visai nereikia. Viskas buvo aišku. Suprantama.

Į galvą kažkodėl pastarojo meto ginčai dėl alkoholio reklamos visiško uždraudimo ir priešininkų argumentai: miesteliui nebus gerai. Nes bus mažiau pinigų.

Per pertrauką berūkydami dar padiskutavome su A.D. (priešingai nei kai kurie „dienoraščių“ rašytojai nemanau, kad asmeninių pokalbių viešinimas yra aukščiausia moralinio autoriteto įtvirtinimo forma)  apie reklamos draudimus.  Iš esmės sutarėme, kad keista yra drausti teisėtai pardavinėjamų prekių reklamą ir dar labiau keista, kad žinant, tabako ir alkoholio visuomenei daromą kompleksinę žalą, uždraudus tabako reklamą, kažkodėl iki šiol veidmainiškai ginčijamės dėl alkoholio reklamos draudimo.

Nukrypau nuo temos…

Po antrosios dalies aiškumo buvo kiek mažiau.

Dar mažiau jo liko, kai su J.Vaitkumi bandžiau išsiaiškinti, ar teisingai supratau pabaigą. Šiek tiek išsiskyrė požiūriai į tai, kas yra „amžinos tiesos“ ir „amžinos vertybės“.

Kita vertus, draugiškai sutarėme, kad per pastaruosius 150 metų „amžinųjų“ kategorijoje mažai kas pasikeitė. Kaip ir visuomenės ir atskirų jos individų požiūryje į tas „amžinąsias“.

… Antroje dalyje buvo įdomių pamąstymų apie tai, kuo skiriasi kiemo šunėkas nuo kilmingo pudelio. Toje vietoje kažkodėl pagalvojau, kad M.Adomėnui turėjo patikti. Bet tada prisiminiau, jog jam nepatiko…

Beveik baigiantis spektakliui pagalvojau, kokia svarbi visame kontekste buvo jo pradžia, kuri prasidėjus spektaliui man buvo visiškai nesuprantama.

Pasibaigus spektakliui kalbėjomės su P.A. Apie visuomenę ir apie „dienoraščius“. Kažkuriuo metu P.A. paklausė manęs, kodėl aš dingau. Pasimečiau ir nežinojau, ką atsakyti. Nes man atrodo, kad esu ten pat, kur visada buvau.

Bet iš tikrųjų tai ne. Nes P.A. ir A.D. prasitariau apie vieno tyrimo, kurio rezultatai turėtų būti paskelbti kitą savaitę, rezultatus. Pirma mintis, atėjusi man į galvą juos sužinojus buvo maždaug tokia: „WTF am I doing?“

Bet, jau išėjęs ir rūkydamas prie durų, pagalvojau, kad pastaruoju metu esu daug didesnis visuomenės draugas nei prieš kelerius ar kelioliką metų…

Turbūt tai yra gerai, nes draugas juk geriau nei priešas.

Ačiū J.Vaitkui, kuris paskatino apie tai dar kartą pagalvoti.

 

 

(6 balsų, vidurkis: 2.67 iš 5)
Loading...
  • Šv. Steponas

    “ Iš esmės sutarėme, kad keista yra drausti teisėtai pardavinėjamų prekių reklamą “

    Ne visų amžiaus grupių asmenims jos yra pardavinėjamos teisėtai.

  • Šamanas

    Deja, nieko nesupratau.

  • Rocco

    Aš irgi nieko nesupratau šioje rašliavoj. Supratau tik kad yra kažkoks naujas spektaklis išleistas

  • elas

    pakalbėjau su A.P, po to su A.G. dar persimečiau žodeliu su A.P. ir J.V ir visi sutarem, kad gaunasi B.B..

    pamastymai sau, parūkymas sau, diskusijos koduotos, o filmas ir liko pamirštas

  • Fredis*

    Ko čia nesuprasti? Kai liūdną rudens vakarą teatro foje pasikalbi su maestro, su sutiktais draugais A.D. ir P.A. – artėji prie būvio, kai tolsti nuo žurnalistikos siaurąja prasme ir žengi į nežinomą nepatirtų ir gilių filosofinių apmąstymų sritį. Reikia tik sugebėti nepasiklysti, o ir pasiklydus visada galima pasitikrinti ar žengiama teisingu keliu žvilgterėjus į tinklaraštyje Valentino, Zeppelinus ir Genijaus rodomą kryptį.
    Dundukų įrašų fone ypač išryškėja blaivus, racionalus ir skvarbus protas.

    • nesvarbu

      Šamane, atidžiai perskaityk Fredžio patarimus ir pagalvok ar pasirinkai tinkamą slapyvardį? Šamanas, tai tas, kuris žino vingiuotus žmogaus sielos kelius, moka jais keliauti. Paskaitęs tokią juslinio stebėjimo inspiruotą Artūro kalbėseną šamanas nepareikštų, kad nieko nesuprato. Jam būtų aiškiai ir lengvai suvokiama įrašo autoriaus dvasios metafizika, einamo būties momento jos būsenos keliami klausimai.Šamanas lengvai įsijungtų, palaikytų bet kurią įrašu siūlomą diskusiją. Tarkime pašalintų Artūro abejones jo klausime ar tiesa yra laike(radimasis, nykimas) neribota ir amžina vertybė, ar ją reikia suprasti, kaip istorinį, vis naujų laikotarpių ir žmogaus atsivėrimą, kuri gali realizuotis ir “lemties akimirkos ribose, per tai išreikšdama savo absoliutumą , todėl šia prasme akimirka gali būti daugiau, mažiau ar prilygti 150 ar 1 500 metų.Asmeniškai man įrašas patiko. Amžinos tiesos, amžinos vertybės, ontologinis santykis dviejų viena kitą neigiančių sąvokų: draugas-priešas, pamąstymai kuo skiriasi kiemo šunėkas nuo kilmingo pudelio.Tai visuomet užveda. Tačiau ir aš kai ko nesupratau. „Liūdnas rudens vakaras“ (Fredis).Lietuvos nacionalinis dramos teatras.H.Ibseno dramos “Visuomenės priešas” prmejera. Tamsi, tačiau jauki teatro žiūrovų salė. Žiūrovų galvos. Daug galvų. Viena iš jų galvoja apie M.Adomėną, tą pūstažandį ruibulį…

      • Šamanas

        nesvarbu, jei nesvarbu, tai kam ši grafomanija?

      • „Žiūrovų galvos. Daug galvų. Viena iš jų galvoja apie M.Adomėną, tą pūstažandį ruibulį…“ – :DDDDDDDDDDDDD

    • Auksinis kardas

      Odę Protiniam Simpatiškų Personažų Įgalumui (OPSPĮ) vienąkart reikėtų surašyti pilnai, bei paskelbti svečio įrašu.

  • sigitas

    „pagalvojau, kad pastaruoju metu esu daug didesnis visuomenės draugas „, kažin kurios jos dalies? Pastebėjau – labai daug rūkote.

  • Izbliondimas

    „… … Antroje dalyje buvo įdomių pamąstymų apie tai, kuo skiriasi kiemo šunėkas nuo kilmingo pudelio…“
    Prisiminiau aprašymą įstrigusį, manau, amžiams, kaip vieną aktorių (blogai suvaidinusį epizodą spektaklyje) vienas a.a. garsiausių Lietuvos režisierių protino (nepažodžiui): „Įsivaizduok, kad tu esi puodas sandėliukyje išmestas tarp kitų ten išmestų puodų. Bet tu esi buvęs labai brangus, ypatingas puodas, kol nebuvai nukritęs ir dėl to įskilęs ir dėl to čia išmestas į sandėliuką. O anie puodai, – ir anksčiau buvę menkaverčiai. Tad tu kalbėdamas su jais nesi tolygus, nors visi esate tame pačiame savartyne dabar. Tad tu…“

    • suomis

      Reikia padaryti ekskursiją į kapines, gal tada daug kas aiškiau matysis. :)

  • Navikas

    Gerb. A. Račui,
    Perskaičiau ALFA.lt straipsnį, kuriame išdėstytos Jūsų mintys apie V. Adamkaus knygą „Paskutinė kadencija“. Rašoma, kad jis neatskleidė rinkimų skolos paslapties. Savo knygoje „Korupcijos globa“ parašiau apie galimas skolos padengimo sąsajas su lošimų bendrove „Olimpic Casino“, kuri yra A. Adamkienės fondo rėmėja. Paskaitykite, gal Jums kai ką praskaidrins šiuo klausimu.

  • bang

    „Atskiro žodžio, arba net visos pastraipos, nusipelno mieloji publika, vaikščiojanti ratu, rūkanti tulikuose ir lauke, spoksanti vieni į kitus. Jei Oskaro Koršunovo teatras į premjerą kviečia “cool” asmenis (taip, ir mane irgi), žmones prie meno, tai čia buvo kaip koks agurkų augintojo gimtadienis…“
    http://protokolai.com/2011/11/12/visuomenes-priesas-tarybiniai-lietuvisko-teatro-dziaugsmai/

    • Trakimas

      Ha ha ha:))))Taikliai.Kartais nesi sudukulto redagtorius?:)

      • suomis

        :DDDDDDDDDDD

    • Izbliondimas

      Dėkui bang.
      Ta recenzija kaip reta pavykusi, manau.
      Kaip viena ten komentatorė, taip ir aš, už šitą recenziją atleidžiu ankstesnį didelį jo grieką su Salomėja Nėrimi.
      Na gali, pasirodo, kai nori.

      Su menu, kas tai ne taip (dažnas tą pagalvojam musėt, bet patylime, nes juk tokių mokslų nesame kramtę ir aplamai…). Į teatrą jau seniai netraukia… juk ten tik stragsi ir klykia.
      Apie kiną aplamai užmiršti… vien dūšta, griūna, pi…si.
      Ką kalbėti, jei jau ir klasikinę muziką…, kai – tik nevykę perdarymai kas sukurta iki XIX a. (imtinai). O su daile, jau ir nuo viduramžių…
      Tad tik pavydėti galima tiems, kas pastebi to meno pas dabar…
      Gal tie, kas stipriau parūko – ne tai, žinoma, kas krautuvėse pardavime yr. Bet ir šitų geriau daro tie, kas neperka (juk 1000 kartų įrodyta, ir neginčijamai…), bet negadinsiu toliau nuotaikos blogo šeimininkui…

      • leokadija

        tai A. Račas ir Užkalnis lankėsi premjeroje kartu? Wow. Toks koks nors prasilenkimas koridoriuje arba rūkymo zonoje galėtų būti rimtu konkurentu veiksmui scenoje…
        Po šios, norisi paskaityti teatro kritikų recenzijų ir gal pamatyti spektaklį – ačiū už pažadinimą iš abejingumo teatrui (reiktų pridurti, kad šio spektaklio kūrėjų „žadinimas“ irgi buvo labai aršus).

  • Trakimas

    Būk sveikas ,suomi:)))Tačiau žinok,kad aš Tave pribaigsiu dėl Tautos gerovės.Man svarbu tik Tauta-ji vienijntelė mana vertybė———………

  • dariusm
  • K.U.K.U.K.U.K.U.

    ponas Racai, Jusu rasliava tokia pat kaip ir spektaklis- pradzia aiski, pabaiga visai nea.

  • “Visuomenės priešas” tapo teatro meno priešu

    Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje 2011 m. lapkričio 11, 12 dienomis turėjo galimybę išgirsti pasaulinės dramaturgijos klasiko Henriko Ibseno žodžius – žiūrovams pristatyta šio norvegų rašytojo drama „Visuomenės priešas”.

    „Visuomenės prieše” dramaturgas dar labiau išryškino nenuspėjamą minios elgseną bei jos palaikomos politinės sistemos ydas.

    Pasak režisieriaus Jono Vaitkaus, Ibseno pjesė „Visuomenės priešas” šiandien ypač aktuali.

    „Kaip šiandien visuomenė su žmogumi bendrauja? Ir kaip bendrauja tam tikri visuomenės sluoksniai?”, – tokius klausimus spektaklyje prieš premjerą teigė kelsiąs Lietuvos teatro kumyru tituluojamas režisierius.

    Pagrindinį Tomo Stokmano vaidmenį kūrė aktorius Dainius Gavenonis. Deja, šiam tikrai pajėgiam aktoriui šiuo kartu pritrūko įtaigos. Beveik viso spektaklio metu pakeltas balsas žiūrovų neįtikino.

    Vytautas Anužis įkūnyjęs miesto valdytojo Peterio Stokmano vaidmenį, bene vienintelis spektaklio aktorius, kuris aktorinės meistrystės pastangomis sukūrė tikrai įsimintiną vaidmenį. V. Anužis tikrai gali tikėtis scenos kryžiaus teatro dienos proga už antro plano vaidmenį.

    Deja kitų aktorių kuriami personažai pasirodė mažiau įtikinami ir tapo tik pilka mase.

    Spektaklyje taip pat vaidina Viktorija Kuodytė, Gabrielė Malinauskaitė, Eglė Prakaitaitė, Marcelė Zikaraitė, Dainius Jankauskas, Julius Paškevičius, Juozas Budraitis, Vytautas Rumšas, Tadas Montrimas, Arūnas Sakalauskas, Paulius Tamolė, Edgaras Bechteris, Martynas Nedzinskas, Remigijus Bučius, Rimantas Bagdzevičius, Darius Meškauskas ir kiti – iš viso šešios dešimtys aktorių, tarp kurių – ir patyrę scenos meistrai, ir ką tik Lietuvos teatro ir muzikos akademiją baigę jaunieji aktoriai, ir kūrybiniai bei techniniai teatro darbuotojai.

    J. Vaitkaus naujoji premjera sukėlė visuomenėje nemaža šurmulio. Tai primena J.Vaitkaus premjeras sovietmečiu, kai dauguma jaunojo ir solidaus žiūrovo verždavosi į teatro sales vedami vidinės laisvės troškulio, kad įkvėpti gaivaus plačių pažiūrų žinių ir tiesos apie žmogų, santvarką.

    Tik kažin ar apie tai dera ir padoru kalbėti laisvoje Lietuvoje, kai gyvename savo pačių susikurtoje valstybėje, patys sukūrę taisykles, kuriomis vadovaujamės. Ar ne?

    Rėksmingas kalbėjimas, užduodamas režisieriaus, kuris bando atverti visuomenės žaizdas yra daugiau nei farsas. Pats režisierius vadovauja Rusų teatrui, visus sovietmečio ir nepriklausomos Lietuvos laikus nebuvo “parištas”, turėjo galimybę kurti visuose Lietuvos teatruose.

    Tad kyla pagrįstas klausimas, jei jau režisierius atskleidžia visuomenės ir politikos ydas, kodėl jis pats nedrįsta keisti visko eidamas į politiką, į savivaldą ir panašiai?

    Juk tokią įžvalgą turinčiam ponui visi keliai būtų atviri. Tačiau čia mes ir matome tą patį konformizmą – norą būti jaukioje saugiai aprūpintoje terpėje, karts nuo karto pasipuikuojant tomis “įžvalgomis”.

    Dvilypumas, apie kurį kalbama spektaklyje, lygiai tiek pat įsivešėjas ne tik H. Ibseno, ar šių laikų parodomoje visuomenėje. Bet jis čia ir dabar. Režisierius dėl kąsnio prieš rinkimus apdergia liberalus (tekstai atvirai kalba apie tai) tiek ir aktoriai (už gerą atlyginimą) gali kalbėti ir juodinti bet kokį žmogų nesirenkant seną ar jauną, žydą ar musulmoną, vyrą ar moterį.

    Kalbėjimas apie užsakymus Ibseno pjesėje ir J.Vaitkaus spektaklyje “Visuomenės priešas”atspindi šiandieninę užsakomąją ne tik spaudą, bet ir užsakomąjį meną, kurio jėgą bei įtaigą galima kreipti bet kokios propagandos link. Todėl pavadinti šį spektaklį propagandiniu šou prieš rinkimus būtų pranašiška.

    Pabaigai norisi pacituoti labai taiklius Agnės Zuokienės žodžius išsakytus FB socialiniame tinkle iš karto po premjeros: “Pasirodo, lietuviai gali sugadinti ir genialaus H. Ibseno kūrinį, kuris aktualus buvo ir prieš 100 metų ir dabar. “Visuomenės priešas” – nacionalinio teatro spektaklis – vakarykštė premjera, kuriame labai garsiai, bet neįtikinamai rėkiama. Jei jau teatro grandai pasidavė pops’ui – eilinį kartą dėkoju Dievui, kuris “be 5 minučių” sustabdė mane nuo mano išsvajotos teatrologės specialybės. Jei kas rastų… pačią pjesę – mielai kelis kartus ją perskaityčiau pati ir rekomenduočiau kiekvienam – ji nereali, o spektaklis – tai tik “Šok su manim” ar kito šou pakaitalas… Iš vakarykščio vakaro didžiausiu įspūdžiu man liks pažintis rūbinėj – ar nėra paradoksalu, kad paskutinieji paltus pasiėmė kūdikio besilaukianti moteris bei grupė vėžimėliuose sėdinčių žmonių, kuriuos vienija prieš 20 metų patirtos avarijos bei stuburo traumos. Tereikėjo kelių žodžių, kad visi sutartume, jog tikroji tiesa yra labai tyli, bet iškart atpažįstama…”

    Sunku paprieštarauti tokiems žiūrovės žodžiams.

    Apmaudu tai, kad tokie spektakliai stipriai kompromituoja visą teatro meną, tad ar nereikėtų politikams, kurie ir skiria pinigus šiam teatrui, vieną kartą pareikalauti bet minimalios atsakomybės ir iš pačių teatralų? Kad “visuomenės priešai” netaptų teatro meno priešais.

    • nesvarbu

      „Spektaklyje taip pat vaidina…techniniai teatro darbuotojai“??

    • nesvarbu

      Deividai,spektaklio nemačiau. Todėl belieka skaityti recenzijas. Kaip supratau iš jūsų recenzijos premjera paliko du įspūdžius- vieną gerą, o kitą blogą. Geras pasireiškė tuo, kad Vytautas Anužis, įkūnyjęs miesto valdytojo Peterio Stokmano vaidmenį, aktorinės meistrystės pastangomis sukūrė tikrai įsimintiną vaidmenį ir tikrai gali tikėtis scenos kryžiaus teatro dienos proga už antro plano vaidmenį. Blogas gi dalykas, dėl kurios buvo neįtikinti žiūrovai, tuo sužlugdant premjerą, „paverčiant ją farsu“, buvo režisieriaus užduotas pakeltas,rėksmingas pagrindinio vaidmens atlikėjo kalbėjimas. O kas dar be tų dviejų dalykų, gal galite papildyti? Beje, jūsų pasiūlymą režisieriui J.Vaitkui liautis pagaliau puikuotis „tomis įžvalgomis” (t.y. statyti spektaklius), palikti saugią, aprūpintą terpę (teatrą)ir kandidatuoti į rajono savivaldybės Tarybą, reikėtų išplatinti plačiau, kad ir J.Vaitkus išgirstų. Galės komunalines paslaugas, gatvių barstymą savivaldybėje kuruoti, jei jau taip viską išmano.

  • Auksinis kardas

    „politikams, kurie ir skiria pinigus šiam teatrui“ – kažkas naujo. Pakvipo politiškai stilizuotais užsakymais meno kūrėjams?

    Žinote, būna, kad žiūrovas netraukia iki menininko sprendimų, būna menininkui nenusiseka darbas. Bet sudarinėti šiam valgiaraščius, bet kuriomis aplinkybėmis, – perdėta. Plokite arba neplokite, žiūrėkite arba nežiūrėkite, atsiliepkite neigiamai, teigiamai, arba kritikuokite pasitaikančius trūkumus, bet darbintis komunalinėse įmonėse ar politikoje – pirmenybė jums patiems, šnekučiai.

    • nesvarbu

      Karde,visi aplodismentai p.Deividui Jakučioniui. Aš tik pabandžiau išvystyti Deivido idėją:DDDDD

  • Ziuretojas

    Kiek galejau,pertraukos metu bandziau zr susirinkusiems politikams i akis. Vaitkus is juju tarpo galetu surinkt laaabai gera trupe. Ir dar vienas pastebikas : tokie spektakliai buvo svarbus ir aktualus taip nuo 1988 iki kokiu 1992. As ne apie menine israiska ( toks reksnys Uzkalnis savajame bloge Visuomenes priesa sudirbo).

  • nijole

    Manau,kad visuomenei naudingiau turėti Jus bent kaip priešą (daugumai esate pagarbos vertas draugas),negu neturėti visai. Vieša erdvė nublanko (norėjau parašyti „visai“) gerokai:) Gal galima kažkaip pradėti grįžimo procesą-savo pamokas gal jau visi išmoko:)?

  • suomis

    Kažin kodėl p. Artūras nepasiūlo naujų temų? Nejaugi tuos sapnus studijuoja? Pavarė Adamsius neblogai – „cirkas be kapeikų“.
    : DDDDDDDDD

  • Smilga
  • Pingback: Visuomenė – utelė ant teatrinio herojaus kūno()