„Lietuviška tapatybė“ pagal O.Koršunovą: „Išvarymas“

Ko reikia, kad spektaklis patiktų išlavintai Lietuvos teatro publikai?

Spektaklis turi būti ilgas. Tada visi jame atsėdėję nedrįs viešai prisipažinti, kad veltui praleido kokias keturias valandas.

Reikia žinomo vardo. Gali būti muzikantas, šoumenas ar šiaip kas nors madingo. Arba pažįstamo iš TV.

Būtinos klišės – garsai ir vaizdai, kuriuos supranta 80 proc. publikos. Kad nebūtų ką interpretuoti ir kad būtų aišku kaip du pirštus… Tinka užsienio atlikėjų šlageriai, Lietuvos politikų pavardės, ar šiaip koks iki šleikštumo nuvalkiotas, bet visiems žinomas folkloras.

Dar neblogai yra kuo nors šokiruoti – tinka nuogas kūnas, akrobatiniai triukai, nenorminė leksika, patartina pabėgioti tarp žiūrovų kuo nors jiems mojuojant panosėje. Blogiausiu atveju – viduriniu pirštu, kaip Lietuvos scenos grandas J.Smoriginas.

Reikalingas elementas – kitatautis. Geriausiai – durnas rusas, bet tinka ir kiti. Bet irgi turi būti lengvai atpažįstamas: išsidažęs veidą juodai, prisimerkęs arba su tiurbanu.

Kaip ir viskas.

O jei dar režisierius O.Koršunovas – sėkmė ir audringi publikos plojimai garantuoti.

„Išvarymas“ didžiąja dalimi buvo būtent toks. Na, bent jau pirmoji – ir ilgiausia – dalis.

Nes po …nioliktos serijos bl*t, na*ui, ku*va, pide*as, ni*uja, do*uja ir panašiai jau buvo kilęs noras išeiti. To noro nenumalšino, net F.Mercurio ir Stingo melodijos, tikriausiai turėjusios atspindėti Lietuvos teatro minties integraciją į globalios kultūros tendencijas. (Kitose dalyse tą pačią misiją nešė „Pink Floyd“, „Led Zeppelin“ ir „Rolling Stones“ pradedančiųjų gitaristų grojamos melodijos). Ai, dar buvo ir sentimentali ir tikriausiai originaliai turėjusi skambėti dainelė apie meilę. Skambėjo nelabai originaliai. Bet choru. Kulminacija.

Dar tiesa, buvo lietuviškos tapatybės elementų: dešra, užpakalis, degtinė, „Ant kalno mūrai“ (ne, „Banokit broliai žirgus“), Kauno gezas iš Vilijampolės, vatinukai ir ausinės kepurės  ir beisbolo lazdos. (Tai – kertinė spektaklio ašis, nes anonsuose buvo akcentuojama, kad tapatybė yra svarbiausia „Išvarymo“ tema).

Didžiajai daliai salės buvo labai juokinga. Gudrus režisieriaus triukas – visi galvojo, kad juokiasi iš kitų.

Stoiškai iškentėjau, nes juk specialiai atėjau į O.Koršunovo spektaklį po kelerių metų. Galvojau – gal šį kartą pavyks suprasti, kuo jis toks genialus.

Pasinaudojęs pertrauka, įsipyliau dvigubą. Nepagalvokit, nesu visiškas girtuoklis, bet po pirmoje dalyje patirto įspūdžio reikėjo kažkaip nusiteikti būsimiems dviems lietuviškos tapatybės paieškos etapams. Nors šiaip jau esu net ne iš Vilijampolės, o iš Panevėžio, net man blaivia galva tarp visų na*ui, bl*t, pi*dų, pi*erų ir ir pi*imoi, reikėjo kažko lengvesnio. Brendis tiko.

Iš tiesų, tai nebuvo taip *ujova, kaip buvo galima tikėtis. Genitalinių būdvardžių ir veiksmažodžių srautas buvo kiek seklesnis, o trumpose publikos juokinimo ir akrobatų pasirodymų pertraukėlese atsirado šiek tiek prasmės. Sakyčiau, net šiokia tokia siužeto linija ėmė ryškėti. Po tų atvirukinių fotografijų pirmoje dalyje.

Beno ir Edžio dialogas apie ančių medžioklę ir pilnavertį gyvenimą tikriausiai buvo geriausia, kas buvo šiame spektaklyje. Įskaitant ir Edžio išvaizdos pasikeitimą bei laikyseną. Tiesa, ančių medžioklė tai ne F.Mercury ar „Satisfaction“ – reikėjo paaiškinimo. Publikai juk viskas turi būti visiškai aišku – dar kaip nors ne taip suinterpretuos…

(„Obuoliai ant sofos“ irgi buvo geras epizodas. Gal tik kiek per trumpas)

Tiesa, pamiršo paaiškinti, kas buvo Timūras. Nes publikos juk buvo visokios – mano kartos ir vyresni galėjo pagalvoti, kad tai tas pionierius, kuris būrį turėjo. Ir mintis – į šoną. Ne pagal režisieriaus sumanymą.

Bet tai tikriausiai vienintelis nukrypimas. Daugiau viskas za*abys: jei muša – daug kraujo, jei šuo – tai su ausimis, jei rusas – tai prieglušis ir storas, o jei lietuvaitė – tai prostitutė arba ištekėjusi už „babajaus“. Visai kaip realiame gyvenime. Tik A.Kubiliaus ir „naktinės“ mokesčių reformos trūko.

„Hapyendless“ tą O.Koršunovo realaus gyvenimo vaizdavimą tikrai pagyvino. Žinoma, būtų gražiau, jei bent premjeroje būtų pavykę porą kartų nenugroti į šalį, bet juk žaigždės. Be to, realiame gyvenime juk visko pasitaiko. Kita vertus, net nebandau įsivaizduoti, kaip viskas būtų atrodę be gyvos muzikos. Aiškiai ir keturgubos būtų per mažai.

Šiaip tai nueikit. O.Koršunovas teigia, kad tai durys į naują teminį lauką šiuolaikiniame Lietuvos teatre. Gali būti. Juk kai kam ir „Facebook“ yra šiuolaikinė draugystė.

Bet mano patarimas būtų – pradėkit nuo antros dalies. Sutaupysite laiko ir nieko neprarasit. Nebent labai norit pasijausti šūdinai ir purvinai. Arba esate didelis V.Šustausko, J.Smorigino ir A.Užkalnio fanas. Būtinai visų trijų vienu metu.

Nes būtent tokia yra O.Koršunovo surasta „lietuviška tapatybė“. Londone ir tikriausiai visur kitur. Tik, žinoma, jis pats nėra tos tapatybės dalis.

(32 balsų, vidurkis: 3,44 iš 5)
Loading...
  • Valentinas

    „Publikai, kuri ketina krūpčioti nuo keiksmažodžių scenoje: žmonės, o kaip mes kalbamės gatvėje? Nepamirškime, kad teatras – veidrodis, kaip sakė vienas klasikas. Verčiau kiekvienas sau pasvarstykime, ką simbolizuoja žmogus neįgaliojo vežimėlyje su miniatiūrine trispalve.“
    http://www.lrytas.lt/-13245891981324418520-p2-i%C5%A1varymas-teatro-k%C5%ABrybos-d%C5%BEiaugsmui-patirti.htm

    • Valentinai, tamstos pateikta citata labai gera. Pirmoje jos dalyje labai svarbus yra asmenvardis „mes“ ir daiktavardis „veidrodis“. Nes bent jau man neteko būti tokioje gatvėje, kur kas nors kalbėtų taip, kaip buvo kalbama ketvirtadienį Nacionalinio dramos teatro scenoje. Šia prasme, veidrodis atsipindi ne tą tikrą ir realią gatvę, o vaizdinį, kuris kūrėjams leidžia jaustis aukščiau ir geriau. Tai lyg tokia nubrėžta sau nusibrėžta riba, virš kurios pakilus, gali jaustis iškiliai ir su panieka žiūrėti žemyn į tuos esančius žemiau ribos, net jei ta riba – tik fikcija.

      O žmogus neįgaliojo vežimėlyje su miniatiūrine trispalve – labai sunkus simbolis. Jis tikriausiai simbolizuoja krikščioniškosios ir tradicinės Lietuvos kovą prieš blogį, besiveržiantį iš Vakarų, slapčia palaikomą vietinių runkelių penktosios kolonos, kurioje ta tradicinė Lietuva buvo paniekinta ir sužalota. Todėl ir sėdi vežimėlyje kaip V.Adamkus – niekam nereikalingas ir visų pamirštas.

      Tas simbolis šaukte šaukia: Lietuva serga, Lietuva pavojuje, ją žaloja įvairaus plauko gezai iš Vilijampolės, bedieviai ir pi*erastų gynėjai. Gelbėkitės kas gali, nes visiems bus pi*diec.

  • ausra maldeikiene

    Na nebijau prisipažinti, kad esu Užkalnio fanė (kaip beje ir Račo, tik jis pirmas sąraše, nes juo pradėjau internetinės fanystės laikus) ir mėgstu draugauti Fb, bet man recenzija pasirodė išsami, nuosekli, atpažįstama (mintyse bandžiau atkurti anuos žodžius su žvaigždutėmis, bet kadangi labai retai girdžiu, tai buvo kaip kokia proto mankšta, nieko, manau, įveikiau)ir sutaupė laiko. Žinau, kur neisiu. Tad kokios 5 val. liko. Ačiū GA.

    • Gintautas

      Galiu tik paantrinti AM – ačiū už sutaupytą laiką!

    • Diana

      Ponią mačiau spektaklyje 2014-10-25

  • Regis

    Bijau apsimeluoti bet gal O.Koršunovui visiškai dzin (galima ir kitaip pasakyti) kas patinka publikai? Tiesiog maestro paruošė pagal save tradicinę baltąją lietuvišką mišrainę ir sugrūdo publikai kuri matyt to nusipelno ir svarbiausia to nori. O šiaip dabar labai madingas (progresyvus) požiūris šokiruoti, čia, kad pateikiama informacija geriau įsisavintu. Tai tam tinka viskas pvz. kas susiję su genitalijomis, esminiais poreikiais ir t.t. Juk visada taip buvo, jeigu teisingai sodriai nusikeiki tai tada visiems aišku, kad tu labai rimtai nusiteikęs ir tave reikia rimtai priimt ir vertint.

    • nerijus

      Jau rodomas naujas „Svaty“ sezonas- „Сваты 5“ su vienu geriausių komedijinio žanro RUSŲ aktoriumi Fiodaru Dobronravovu (Федор Добронравов- http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%94%D0%BE%D0%B1%D1%80%D0%BE%D0%BD%D1%80%D0%B0%D0%B2%D0%BE%D0%B2,_%D0%A4%D1%91%D0%B4%D0%BE%D1%80_%D0%92%D0%B8%D0%BA%D1%82%D0%BE%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B8%D1%87).

      p.s. gero posėdžio prie stalo su šeima ar artimaisiais. Ir kuo mažiau „koršunovų“ ant Lietuvos svieto- tuo svietui nuo to geriau ;)

      Ramių Jums blusų, gerbiamieji. Lai vynas nevirsta krauju ir skambučiais į 112.

      • suomis

        NERIJAU, linkiu geros kloties, kaip ir visiems, čia esantiems. Džiaugiuosi, kad galime pasiginčyti, kad kartais nesutinka mūsų nuomonės.
        Ponui Artūrui. MALAČIUS, PAGARBA, IŠ DIDŽIOSIOS RAIDĖS. Tik nedidelis pageidavimas, kad kuo mažiau tektų Jums, ateinančiais metais, susidurti su dundukais. :) Pasistenkit būtį atlaidesnis – laimėsite, tiek jūs, tiek Lietuva. Nesame tokie turtingi, kad švaistytis resursais. Reikia saugoti kiekvieną, nes aplinkinis Pasaulis mums neatleis, to kad mes nesaugome to, kas ŠVENTA. O šventi, yra žmonės, čia gyvenantys, kryžių, nešantys, bet stoiškai pakeliantys.

  • bang

    Nu pagal susiklosčiusią tradiciją, dabar Užkalnis turi parašyti priešingą, ty teigiamą recenziją.

  • stogas

    Jeigu teatre viesai galima vartoti zodzius, nx, b, bl, px, h… man kaip nesikeikenciam realiam laike, reikstu, kad si normatyvine leksika galima ir Bloge ?

    • mielas stoge, matote, teatre tokie dalykai vertinami kaip realaus gyvenimo atspindys. O čia jie taptų realiu gyvenimu. O bet tačiau kadangi aš jį matau kiek kitaip, tai, deja, bet tenka tamstą nuvilti. Jei labai norite, eikite geriau į teatrą.

  • Genijus

    Artūrai, o jums patiko filmai Zero ir Zero 2? Čia be jokių paralelių su Koršunovu ir jo spektakliu, tiesiog įdomu :)
    P.S. jeigu nieko nebeparašysiu, tai visiems linksmų švenčių!

    • Genijau, Zero man visai patiko siužetas ir dinamika nebūdinga lietuviškiems filmams. Bet antrą kartą neičiau. Zero 2 buvo tiesiog Zero prastesnė kopija.

      • bang

        Žinoma, kad nebūdinga, nes tai apgailėtinas bandymas pakopijuoti Gay Richie stilių.

        • Žiauriausias dalykas zero filme tai – Ramūnas Rudokas.. Lietuviškas poor mans Jason’as Statham’as..

          • bang

            Kas nebuvo matęs Lock, Stock and Two Smoking Barrels ar Snatch, tam gal tie zerai ir galėjo pasirodyti kažkuo originaliu ar idomiu. Man tai tiesiog šlykštu buvo žiūrėti. Tie dirbtiniai pertempimai vaidinant – neturiu žodžių.

          • Aha, labai stipriai pervaidinta, dialogai visiškai nenatūralūs atrodė..

          • Auksinis kardas

            Užtat yra produktas. Ir jis, kaip matome, suvartotas.

          • bang

            Na, plačiąja prasme gamtoje bet kokį produktą kažkas suvartoja :)

          • Auksinis kardas

            Taigi, kažkas buvo kažkas.

        • kariunas13

          Ne Gay, o Guy :D

  • kariunas13

    Aš nieko nesuprantu, kuo O.Karšunovas žavi? Dostojevskį daugiau perpratau negu Koršunovą. Šiaip galiu tik vieną trupę pagirti ir sekmės palinkėti, tai KEISTUOLIŲ TEATRAS. Gaila, kad jų misija kurti vaikams, bet manau reiktų daugumai suaugusių apsilankyti ir pamatyti visus jų statomus spektaklius vaikams.

  • kariunas13

    beje gal kas buvote iš komentatorių E.Nekrošiaus „Idiotas“ gruodžio 17 d.

  • suomis

    Įtariu, kad spektaklis yra apie lietuvių emigravimą, bet apart seilėjimosi ir žaizdos krapštymo, daugiau nieko nėra. Pas mus, madinga spardyti gulintį. :/

  • Naujokas

    Tik nevadinkit Koršunovo nei genijumi, nei maestro. Kartu su Cholina ir Ibelhauptaite jis tėra trečiaeilių gabumų režisieriukas. Toks meninės beskonybės korifėjus. Jeigu reikia lietuviško teatro režisūros VARDŲ iš didžiosios raidės, tai Nekrošius, Varnas, Tuminas, Vaitkus, Karbauskis. Tik jokiu būdu ne Koršunovas…

  • O kas tas Koršunovas?

  • Fredis*

    Einant į tokio pobūdžio spektaklį Šv. Kalėdų ir Kūčių išvakarėse negaliama svarstyti: „ar man ten patiks, ar nebus nuobodu“ ir iš anksto gailėtis dėl tuščiai praleisto laiko. A.J.Bačkis sakė: „Bažnyčia turi būti ten, kur skauda – su narkomanais ir vienišomis motinomis“.
    Labai džiaugiuosi, kas tą vakarą mintyse pabuvote skausme su tais kam tikrai skauda. Aš Jumis didžiuojuosi, net jeigu buvote įkalę brendžio. Jeigu paklaustumėte manęs: „o kur Tu buvai?“ tai atsakau: kitame labdaringame renginyje, visur nesuspėju.

  • reikia

    „Nors šiaip jau esu net ne iš Vilijampolės, o iš Panevėžio, net man blaivia galva tarp visų na*ui, bl*t, pi*dų, pi*erų ir ir pi*imoi, reikėjo kažko lengvesnio.“
    Gal Panevėžyje tokie išsireiškimai nevartojami,ten buityje kalbama tik normine lietuvių kalba? Kita vertus,manau,kad tokią leksiką galėjo įkvėpti genialiojo režisieriaus vaikystės,praleistos anaiptol ne Vilijampolėje,o ,jei neklystu,Naujojoje Vilnioje,įspūdžiai. Esu pilnas įtarimų,kad nemažai tokios leksikos išgirstumėte ir Savanorių prospekto(buv. Raudonosios armijos),geležinkelio stoties rajone ir ,pavyzdžui,Naujininkuose.

  • Saule

    Sveiki, Arturai,
    vakar taip pat buvau siame spektaklyje. Jūs rašote, kad neteko būti tokioje gatvėje, kur taip žmonės keikiasi. Tai jūs nueikite į Ozo gatvėje esantį Impuls sporto klubo treniruoklių salę. Ten dar baisiau. Ten praktiškai žodžiai tik įterpiami tarp keiksmažodžių. Aš ten lankausi 3 kartu per savaitę – ausys linksta. Aš vakar sėdėjau ir galvojau – na tiesiog taip viskas tikra…

    • bang

      O lankydamasis Saulę pažinsite iš atlėpusių ausų.

    • Stogas

      negi norite pasakyti, kad visi Vilijampoles gezai isvaziavo i Sostines Impuls kluba ?
      :)

    • Tomai, jei atvirai, tai esu kiek nustebęs. Nes lrytas.lt ir 15min.lt turinio koncepcija iki šiol gerokai skyrėsi. Tai, beje ne kartą atsispindėjo ir 15min.lt turinyje reiškiamame požiūryje į lrytas.lt. Kita vertus, R.Valatka yra profesionalas, turintis turinio valdymo (įskaitant ir interenete) patirtį. Man asmeniškai bus labai įdomu stebėti, kaip jo atėjimas atsilieps 15min.lt turiniui. Šiaip jau gana drąsus žingsnis iš 15min.lt pusės.

      • Henkas Moodis

        Aš tik nelabai suprantu, nes tikrai nebijosiu šioje vietoje pasakyti,kad esu absoliutus tamsuolis tame turinio valdyme, bet kai Lrytas portale šalia geopolitinių apžvalgų atsirado 10 būdų kaip suvilioti moterįš ir geriausios sexo vietos, tai savaime iškyla klausimas ar ponas Valatka užtai buvo atsakingas? Nes tarkim įsijungęs thesun.co.uk tikrai žinau ką ten rasiu o guardian.co.uk taip pat nesumaišysiu.

      • Regis

        O kas nors pagalvojo kokia dabar grėsmė iškils konkrečiai leidiniui 15 min. ir apskritai „Schibsted Media Group“ įmonių grupei? Pvz. šitas savo srities profesionalas neabejotinai turintis tam tikros patirties visai nesenai dėstė:

        „Pasak jo, tai, ką padarė Lietuvos valdžia, yra pirmas atvejis ES, kai buvo nacionalizuotas likvidumo problemų neturėjęs bankas, jo atsiskaitymai nebuvo sutrikę. „Labai retai valdžios gelbsti bankus, o kai gelbsti, tai būna situacija, kai jau viskas įvykę. Kaip man gali įrodyti, kad su šiuo banku galėjo būti blogai? To niekas jau nebegalės įrodyti, – svarstė R. Valatka. – Man niekas negali įrodyti, kad viskas padaryta dėl banko veiklos. Manau, kad tai padaryta dėl LR žurnalistų grupės veiklos. Iki Kalėdų mes sužinosime, ar aš kalbu nesąmones, ar prognozuoju teisingai. Tie, kurie tyčiojosi iš „Snoro-Lietuvos ryto“ žurnalistų, dabar turės keisti giesmelę ir vadinti dienraštį „Grybauskaitės-Kubiliaus rytu“?“ alfa.lt (šaltinis:http://www.alfa.lt/straipsnis/13032693/Lietuvos.ryto.teroras.ar.teroras.pries.Lietuvos.ryta=2011-11-18_18-26/)

        Kiek suprantu 15 minučių grės „berniukų“ su „mamytės“ nurodymu vykdomas teroras (kabutėse skoliniai iš to pačio R.Valatkos). O gal norvegai šios įmonių grupės akcininkai net nežino apie tokius būsimojo vyr. redaktoriaus minčių vingius. Gal reikėtų pakišt norvegų žurnalistams kuo šis profesionalas užsiiminėjo ir užsiiminėja. Ir ką ima į darbą. Gal derėtų parodyt lietuviškos žurnalistikos šedevrus padiktuotus labai neaiškių interesų.

        • Valentinas

          Artūro susidomėjimas kaip keisis 15min. turinys turi vieną svarbiausią dedamąją:
          Ar savaitraštis pradės dalyvauti politikoje ar ne?
          Lrytas.lt buvo vienas iš svarbiausių politinio proceso veikėjų Lietuvoje. Tačiau, jo savininkas buvo lietuvis G. Vainauskas ir dar keli asmenys (čia prieš Snorą). Dabar, Valatka vadovaus leidiniui, kurio savininkai yra skandinavai, o skandinavai teoriškai neturėtų leisti, kad redaktorius turėtų savo nuosavą politinę dienotvarkę ir stengtųsi pakeisti politinę realybę viena ar kita kryptimi. Valatkai gali tekti išmokti dirbti profesionaliai. Pažiūrėsime kaip bus.

          • Regis

            Tarp kitko būtų visai įdomu išgirsti jo (R.Valatkos) nuomonę jau „po Kalėdų“. Ar mes visi sužinojome, kad jo kalbos yra nesąmonė ar visgi jis prognozavo viską teisingai. Teisingai turiu omeny, kad šiandien nebėra L.Ryto o yra „Grybauskaitės-Kubiliaus rytas“. Gal tada aišku bus ar čia valdžia buvo efekto būsenoje ar konkrečiai R.Valatka ir į jį panašūs.

            Valentinai, panašu, kad savaitraštis pradės dalyvauti politikoje. Taip manau. Kam tada tokio profesionalo reiktų.

  • dzyvai

    Sakyčiau, Koršunuvo darbų apibūdinimui puikiausiai atitinka jo paties spektaklio pavadinimas „Shoping and fucking“ (net jo pavardę niežti perfrazuot pagal šį pavadinimą). Už šokiravimą ir išsityčiojimą mūsų visuomenė moka pinigus, o jis tai puikiai parduoda.

    Tai eilinė puiki iliustracija, iki kokių iškrypimų gali atvesti beatodairiškas meno komercializavimas. Pachmielas visuomenėje gydomas šnapsu, bet didesne porcija nei per išgertuves – svarbu kad tuo trumpu momentu pardavėjas būtų visokeriopame ekonominiame pliuse.

    Kuo daugiau inteligentų apie tai viešai kalbės, tuo greičiau iš tų vėmalų išaugsim.

    • Henkas Moodis

      Nemanau, kad vėmalai dings. Reikia skirti du produktus absoliučiai nesueinančius. Koršunovas – pop žanro atstovas, jis madingas režisierius, mantas petruškevičius pasakytų stilingas ir t.t. Kadangi jie nori būti režisieriais ir nepretenduoja į didelį valstybės išlaikymą todėl meną supina su komercija. Plius dar bjaurus žodis – marketingas ir šimtas knygų ala kaip pvienuoliui parduiti ferari ir kaip būti tėvu turtingu. Kad Lietuvos menas senai komercializuotas nėra ko stebėtis, nes mes turim didesnių rūpesčių. PVZ: valdovų rūmai, atranka Venesueloje, o ne Lietuvoje.
      Beje man iškilo dilema ar bus etiška važiuoti Lietuvos krepšinio rinktinei į Venesuelą pas HUGO, jei futbolo rinktinė kažkam buvo užkliuvo važiuojanti į Čėčėniją. Nors mūsų vienas iš žinomiausių ir talentingiausių režisierių dirba Maskvos širdyje ir kiek suprantu džiaugiasi kūrybine laisve. Kas turėtų būti nuostabu tikram menininkui.
      P.S. Šaltibarčiai arba Oskarai aš tave myliu greit irgi pretenduos į Auksinį Kryžių.

  • reikia

    Saulei-ar Ozo gatvė yra Vilijampolėje?

  • Pingback: Didžioji Išvarymo paslaptis()

  • briedis

    truputeli ispudziu is statybu arenos. kalba santechnikai:- ka toliau veiksim?- medituosim…

  • Pingback: Proginis postukas geruliukas toks « Andrius Užkalnis. Protokolai.()

  • Daiva

    Tokiems niekalams švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai. Kada atsitokės Seimas tvirtindamas biudžetą? Gal reikėtų pareikalauti ir vadovų atsakomybės? Sėdėti pusė metų Londone, kad tokią pjesę sukurti. Tegul Liuga pasiunčia Ivaškevičių į bet kurį kaimą, kur tikrovė baisesnė už emigravusių į Angliją.

  • Ursule

    BAIKIT PYKTI ant visko. Va, kaip ir norėjot ir minėjot, lietuviškas identitetas – jei ne keiksmažodžių gausa, tai pykčiu ant visko. Jei Koršas pastato kažką sudėtingo ir interpetuotino kaip, pavyzdžiui, Miranda, žiūrovai plūstasi, esą nieko nematė, kam tokią didingą pjesę kelti į sovietinius laikus arba dar sako, kad jis kaip menininkas neturi jokios sušiktos teisės interpretuoti kūrinio šitaip laisvai (įdomu ką lietuviai šnekėjo, kai erikas lacascadas atvežė šitaip IŠinterpetuotą Dantę…) Antras lietuvio bruožas – jei ne pykti ant perkeltinių reikšmių, tai PLŪSTIS kad viskas juodu ant balto. Tada reikia purkštauti, kad neskoninga, neestetiška, kad per daug keiksmažodžių. Per spektaklio pertrauką girdėjau dvi, atleiskite, pensininkes buvusias pedagoges aldonas kurios sakė jog viskas būtų nieko, jei ne keiksmažodžių virtinė.
    Man spektaklis labai patiko, manau kad nueiti verta ir net labai. Visų eskaluoti keiksmažodžiai, tai tik druska ant gal šiek tiek prėskoko storylaino. Jeigu manote, kad du šimtus metų rodyta ŽALDOKYNĖ buvo geriau, nei eksperimentuojantis teatras, nuvažiuokite į jurbarko kultūrnamio naujametį žiburėlį su „SKONINGU“ ir visai PADORIU bei ESTETIŠKU pastatymu.
    Cheers, draugai, baikit PYKTI.

    • miela Ursule, nelabai supratau į ką tamsta kreipiatės, bet vis dėlto. Niekas ant nieko nepyksta, tik dalijasi nuomonėmis. Tamstai atrodo, kad keiksmažodžių krioklys yra savotiška estetika, kurią reikia priimti ir suprasti kaip meninį turinį, man gi atrodo, kad tai tiesiog neskanu. Kuris iš mūsų teisesnis? Tikriausiai abu, nes tai – skonio reikalas. Jums spektaklis patiko? Džiaukitės ir skleiskite aplink savo džiaugsmą. Man nepatiko, aš ir sakau, kad nepatiko, kartu, priešingai nei tamsta, dar pabandydamas paaiškinti kodėl.

      „Žaldokynė“, beje, mano nuomone buvo visai tinkamas to laikmečio kūrinys. O Jurbarko kultūrnamis, esant tinkamam finansavimui, tikiu, galėtų pasikeikti ne blogiau nei „Išvaryme“. Todėl nereikia nieko niekur siuntinėti – tiesiog priimkite, kad tamstos estetika nėra etalonas kaip ir O.Koršunovas nėra etalonas.

    • Henkas Moodis

      Nebūtina žiūrėti spektaklio jums Ursule, lengviau nuvažiuoti į rytų Londoną ten spektaklį pažiūrėtumėt nemokamai. Kas man atrodo (kaip buvusiam Londono imigrantui) tai tiek autorius pavėlavo dešimtmečių su savo Išvarymu. Būtent apie 1997 – 200 metus ten buvo įdomiausia, tragiškiausia ir komiškiausia, kai tik viskas kūrėsi ir formavosi. Ir pagrindinė dilema bei įdomiausias dalykas niekada ir niekur nebuvo atskleistas, kad iki įstojimo į ES didelė dauguma Lietuvos emigrantų atiduodavo pasą britų Home Office pareigūnams dar neperžengę patikros kontrolės punkto ir papasakodavo istorijas tarp kurių dominavo nusikalstamumas, valdžios persekiojimas ir homoseksualumas (tai darydavo patys drąsiausi ir patys kvailiausi), kad britų valdžia juos ir jų šeimas išlaikytų skirdami pašalpas, o patys galėtų paslapčiomis dirbti.)Taip kad ši pjesė šiuo laikotarpiu yra tiek pat reikšminga, kiek buvo Ežio reklama kur du gezai Vyts ir dat kažkoks maivydavosi Londono fone.

  • viktorija

    Atrodo, kad pati parašiau šį straipsnį ;) Visiškai sutinku su straipsnio autoriumi – iš visos pjesės ir man labiausiai patiko Edžio dialogas. Visa kita glumino – išskyrimas į ‘mes’, tie, kurie juokiamės, ir ‘jie’, neva tai emigrantų prastuomenė – lėkštas ir popsiškas. Visiškas pataikavimas publikai dirginant ją per žemiausius jausmus…

  • viktorija

    Uršulei.
    Aš ne pedagogė ir ne pensininkė, bet kada salė plyšavo juoku nuo keiksmažodžių,rodomo emigravisių lietuvių ‘kvailumo’, prasčiokiškumo ar degradavimo kartais darėsi nejauku, tiesiog neetiška…

  • Rolandas

    Labai liūdna matyti, kad Koršunovo spektakliai surenka pilnas sales. Modernizmu pridengtas sielos skurdas, dvasinis neįgalumas. Nereikia turėt balso, kad tapt dainininku, net galima neturėt klausos. Tereikia įžūlumo. Ir kuo daugiau. Koršunovas jo turi. Deja minia tamsi ir gatvinius anekdotus priima už tikrą meną … skaudu ..

  • Gruen

    Kadangi už poros valandų pažiūrėsiu šį šedevrą, tai recenzija tikrai verčia susimąstyti, kokio b..bio belstis į nacionalinį teatro bastioną iš gimtosios Vilijampolės. Na, nebent naują beisbolo lazdą ir treningus pademonstruoti. Betgi p. Artūras, iš..izdavojęs Koršunovą (ko iš jo norėti, gi nelietuvys ans), neskyrė dėmesio pačiam dramos autoriui Ivaškevičiui. Nu, pažiūrėjęs dar kartą leisiu sau čia pateršti p. Artūro blogą.

  • Arūnas

    O man spektaklis patiko. Bus galimybė – eisiu ir antrą kartą.

  • Gruen (tęsinys)

    Pažiūrėjau Ivaškevičiaus-Koršunovo šedevrą. Nėra taip blogai, kaip p. Artūras nupaišė, nors su dalimi kritikos galima būtų sutikti. Šiuo atveju, man, kaip tokios produkcijos vartotojui, ne tiek svarbu, ką autoriai norėjo pasakyti, o svarbiau, kaip tas padaryta, ir toji „kaip“ dedamoji nusipelno pagarbos. Atmetus nemotyvuotą ištęsimą iki 3 val. 50 min. spektaklio trukmės, keletą pigokų juokelių, produktas vartotinas. Geras p. Artūro pastebėtas dialogas apie ančių parnešimą Royal Family naudai, tikras scenos perlas yra sumusulmonėjusios lietuvės ir netikro policininko mizanscena ant baro kėdžių. Na, ir „Tėvyne, tu mano Tėvyne“ su necenzūrinės leksikos priedais ilgam įstrigs. Reziume: žiūrėti verta.

  • Arūnas

    Keistai skamba klausimas kuo O.Koršunovas genialus…pasiskaitykite čia: http://lt.wikipedia.org/wiki/Oskaras_Kor%C5%A1unovas gal ateis atsakymas perskaičius Apdovanojimų skiltį…Dėl juoko – juokiausi ne iš aktorių, o juose atpažindamas mus ir save…IR…ar bent vienas iš burbeklių buvote emigravę ?

  • Arūnas

    Perfrazavote savaip…
    Nemanau, kad teatro (jokiuo būdų ne valstybinius) apdovanojimus, kuriuos yra gaves šis režisierius – duoda vidutinybėms.

  • viktorija

    Arūnui į klausimą, ar buvome migravę:
    Gyvenau ir dirbau žemės ūkio darbus Anglijoje pusę metų. Gal tai nėra tikra migracija – važiavau laikinai, kad užsidirbčiau savarankiško gyvenimo pradžiai.
    Susidraugavau su ten priebėgom dirbančiais Anglijos vietiniais (pankuojančiais, hipuojančiais). Praeidavau su jais Anglijos gatvėmis ir mačiau smerkiančius anglų žvilgsnius. Liūdna, nes mačiau kokioje aplinkoje jie augo, kaip paprastai gyvena jų tėvai darbininkai ir kaip nelengva ištrūkti ir pakeisti savo gimtį. Tie žmonės tikrai nėra blogesni už „pasiekusiuosius“ ir man nemalonu, kai iš jų daroma parodija…

  • įspūdis

    O galima būtų panagrinėti Amerikietiškąją svajonę???

  • RIMA

    Prieš spektaklį perskaičiau recenziją. Suabejojau ar eiti…..
    Nuėjau. Recenzija – rafinuoti kliedesiai. Bandymas pranokti Koršunovą??
    Puikus spektaklis. Taip, tikrai -juokiesi penkias valandas, o kai baigiasi nebėra noro juoktis, nes tai toli gražu ne komedija…. pasibaigus juokui – skauda…..ir negali pamiršti…..

    • miela Rima, džiaugiuosi, kad tamstai kliedesiai patiko.

      • Missbattye

        Puikus spektaklis, iš kurio išėjus, dar juo gyvenau kelias dienas. Ir tai ne vien apie emigraciją, turbūt kiekvienas ten rastume savo atvaizdį. Buvo ir banalumo, ir juokingų vietų, ir vertusių pamąstyti. Spektaklis vertas į jį nueiti.

  • Biruruku

    Nuo vaikystės žinojau, kad bl*t, mat*, na*ui, po**bat* kasdien vartoja degradavę alkoholikai ir panašūs asmenys. Dabar kasdien tai girdžiu iš savo įmonės direktoriaus, baigusio 2 aukštuosius. Todėl spektaklio herojų kalba manęs nebešokiravo…

  • Saulius

    Skaitytojai/žiūriovai, ar Jūs tikrai tokie paviršutiniški, banalųs, kad kalbėtumėt apie keiksmažodžius, nematydami tai ka reikia, negi Jūs tikrai nepereinat veikėjų tapatybės skydo ir nepažvelgiat į tai, kas yra už tos leksikos? negalėjau pakęsti žiūrovų, atrodo subrendusių žmonių, isteriško juoko, ironiškai tragiškose situacijose, nuostabus spektaklis, gaila dauguma jo nesuprato.