Visuomenės priešas
Ką tik grįžome iš „Visuomenės priešo“ premjeros…
Po pirmosios dalies galvojau, kad antrosios kaip ir visai nereikia. Viskas buvo aišku. Suprantama.
Į galvą kažkodėl pastarojo meto ginčai dėl alkoholio reklamos visiško uždraudimo ir priešininkų argumentai: miesteliui nebus gerai. Nes bus mažiau pinigų.
Per pertrauką berūkydami dar padiskutavome su A.D. (priešingai nei kai kurie „dienoraščių“ rašytojai nemanau, kad asmeninių pokalbių viešinimas yra aukščiausia moralinio autoriteto įtvirtinimo forma) apie reklamos draudimus. Iš esmės sutarėme, kad keista yra drausti teisėtai pardavinėjamų prekių reklamą ir dar labiau keista, kad žinant, tabako ir alkoholio visuomenei daromą kompleksinę žalą, uždraudus tabako reklamą, kažkodėl iki šiol veidmainiškai ginčijamės dėl alkoholio reklamos draudimo.
Nukrypau nuo temos…
Po antrosios dalies aiškumo buvo kiek mažiau.
Dar mažiau jo liko, kai su J.Vaitkumi bandžiau išsiaiškinti, ar teisingai supratau pabaigą. Šiek tiek išsiskyrė požiūriai į tai, kas yra „amžinos tiesos“ ir „amžinos vertybės“.
Kita vertus, draugiškai sutarėme, kad per pastaruosius 150 metų „amžinųjų“ kategorijoje mažai kas pasikeitė. Kaip ir visuomenės ir atskirų jos individų požiūryje į tas „amžinąsias“.
… Antroje dalyje buvo įdomių pamąstymų apie tai, kuo skiriasi kiemo šunėkas nuo kilmingo pudelio. Toje vietoje kažkodėl pagalvojau, kad M.Adomėnui turėjo patikti. Bet tada prisiminiau, jog jam nepatiko…
Beveik baigiantis spektakliui pagalvojau, kokia svarbi visame kontekste buvo jo pradžia, kuri prasidėjus spektaliui man buvo visiškai nesuprantama.
Pasibaigus spektakliui kalbėjomės su P.A. Apie visuomenę ir apie „dienoraščius“. Kažkuriuo metu P.A. paklausė manęs, kodėl aš dingau. Pasimečiau ir nežinojau, ką atsakyti. Nes man atrodo, kad esu ten pat, kur visada buvau.
Bet iš tikrųjų tai ne. Nes P.A. ir A.D. prasitariau apie vieno tyrimo, kurio rezultatai turėtų būti paskelbti kitą savaitę, rezultatus. Pirma mintis, atėjusi man į galvą juos sužinojus buvo maždaug tokia: „WTF am I doing?“
Bet, jau išėjęs ir rūkydamas prie durų, pagalvojau, kad pastaruoju metu esu daug didesnis visuomenės draugas nei prieš kelerius ar kelioliką metų…
Turbūt tai yra gerai, nes draugas juk geriau nei priešas.
Ačiū J.Vaitkui, kuris paskatino apie tai dar kartą pagalvoti.
(6 balsų, vidurkis: 2,67 iš 5)
Loading...
