Artūras Račas

… Niekada nepraleidžiu progos pasikalbėti su vairuotojais – nesvarbu, ar tai būtų taksi, ar limuzinas, Vilnius, Helsinkis ar Tbilisis.

Štai, važiuodamas į Vilniaus oro uosto, iš taksisto išgirdau, kad jo darbe, kai kurių taip mylimo teismo oficialiai pripažinto kyšininku A.Zuoko valia, dirbant taksistu reikia 19 pažymų. Pagalvojau, kad dirbant direktoriumi, reikia mažiau. Nekalbant jau, pavyzdžiui, apie viešuosius pirkimus.

Tas taksistas manęs klausė: kaip galvojate, ar A.Zuokas mus išnaikins? O aš sakiau, kad gal nespės iki kadencijos pabaigos. Nes tikiuosi, kad sveikas protas vis tiek nugalės. Net ir A.Zuoką.

Dar tas taksistas man pasakojo apie savivaldybės įmonės reidus ir patikrinimus. Jie, sako, nuolatiniai, ir retai kada baigiasi be baudų. Nekalbant jau apie sugaištą laiką. Ir labai stebėjosi, kad tuose reiduose dalyvauja policija. Beje, sakė, kad „Vilnius veža“ ir 1414 niekas niekada netikrina, nes žmonės kalba, kad 1414 – tai paties A.Zuoko įmonė. Sakiau, gal reikės kada pasidomėti…

Netikrina, sakė, ir tų, kurie prie oro uosto stovi ir nepatyrusius užsieniečius į centrą už 70 litų veža. Bet tčia juk aišku, nes ten viskas pagal konkursą.

Pakalbėjau ir su vairuotoju Tbilisyje. Klausiau, ar keičiasi kas nors prie naujos valdžios. Sakė, paprastam žmogui ir verslui tai kol kas nelabai, o štai buvusius Mišos draugelius toliau gaudo ir sodina. Vakar, berods, buvusį vidaus reikalų ministrą pagavo.

Šiaip, sako, aš Mišos nemyliu, bet porą dalykų jis padarė: keliai tapo geresni, o Tbilisyje naktimis tapo gerokai saugiau. Prie Ševarnadzės, sakė svečius į miestą buvo baisu sutemus išvesti, o dabar – galima.

Bet paskui pratrūko: tik nesuprantu, sako, kodėl reikėjo visus į kalėjimus sodinti. Žmogžudžius – taip, plėšikus – taip, bet kam reikėjo specialiai provokuoti ir ieškoti, kaip žmogų į kalėjimą įkišti. Ir papasakojo istoriją apie pusbrolį, kuris sėdėjo pusę metų už tai, kad 23 butelius konjako iš Armėnijos atvežė, paprašytas operatyvininko. Ir dar ten baudos kažkiek tūkstančių larių sumokėjo.

Čia buvo tokia politika: provokuoti, sodinti ir po to dėl išpirkos derėtis už lygtinį paleidimą, sakė. Ir paskui pasakė tai, ką mes dažnai užsienio svečiams sakome, kai pasakojame apie sovietmetį: Gruzijoje tikriausiai nėra šeimos, kurioje kas nors iš giminių per Mišos valdymo laikotarpį nebūtų sėdėjęs.

Prisipažinsiu, mane tai nustebino.

Ir tada pagalvojau, ar adamkai, matoniai ir kiti Mišos fanai apie tai ką nors žinojo?

Ir dar pagalvojau, kad tą vidaus reikalų ministrą tikriausiai ne vien už gražias akis susėmė.

Ir dar pagalvojau, kad gal ir A.Zuokui kada nors ateis laikas.

Tai tokia buvo ta kelionė iš Vilniaus į Tbilisį.

Čia jau šviesu, bet vis dar tylu.

(5 balsų, vidurkis: 3,60 iš 5)

Loading...