V.Adamkaus vertybės: nusikaltimas būtų nežinoti
Jaučiu pareigą įsijungti į diskusiją apie V.Adamkaus balsavimą per Prezidento rinkimus.
Pirmiausia turiu prisipažinti, jog esu šiek tiek subjektyvus, nes jaučiuosi šiek tiek asmeniškai prisidėjęs prie to, kad į šią žinią buvo atkreiptas didesnis dėmesys…
Kita vertus, negaliu pretenduoti ir į autorystę: pirmą kartą užuominas apie prezidento pasirinkimą išgirdau viešėdamas LNK studijoje rinkimų naktį, o pirmadienio rytą naujiena jau buvo paskelbta viešai.
Perskaitęs tris kartus pažiūrėjau LNK Žinių reportažą ir visiškai įsitikinęs tuo, ką matau, nusprendžiau, kad šis faktas vertas didesnio dėmesio.
Tai tiek istorijos…
O dabar – apie esmę.
Esu įsitikinęs, kad faktas, jog prezidentas V.Adamkus balsavo už LSDP partijos pirmininką yra svarbi naujiena.
Ji, mano subjektyviu požiūriu, atskleidžia tikrąsias V.Adamkaus vertybes, jo ideologines nuostatas, požiūrį į Lietuvos politiką ir tai, kas Lietuvoje vyko pastaraisiais metais.
Faktas, kad V.Adamkus atidavė savo balsą už LSDP kandidatą gali paaiškinti, prezidento poziciją vadinamojo VSD skandalo metu, jo požiūrį į G.Kirkilo proteguojamus KGB kadrinius karininkus A.Valionį ir A.Pocių, jo požiūrį į Baltarusijoje paslaptingai žuvusį V.Pociūną.
Tai, kad V.Adamkus iš arti matęs, kokią politiką LSDP vykdė kai Vyriausybėms vadovavo A.Brazauskas ir G.Kirkilas, balsavo už žmogų, kuris visada buvo šalia jų ir niekada viešai neprieštaravo jų vykdomai politikai, gali padėti suprasti prezidento poziciją Leo LT atžvilgiu bei jo požiūrį į Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių.
Prezidento balsavimas už LSDP kandidatą galbūt gali paaiškinti ir kodėl jis buvo toks atlaidus A.Zuokui bei kodėl jis taip lengvai praslydo su M.Sadekovo pilietybe ir savo rinkimų skolomis, kurias padengė V.Uspaskichas.
Mano supratimu, tai svarbu.
Ypač – prisimenant tai, kad V.Adamkus visada buvo keliamas pavyzdžiu kitiems Lietuvos politikams. Iš jo buvo siūloma mokytis, jis nuolat buvo minimas kaip moralios politikos pavyzdys, kaip politikas, esantis visa galva aukščiau už kitus.
Spėju, kad kai kam jis toks ir liks.
Na, bent jau tiems 12 proc., kurie nepaisant pocių, valionių, malakauskų ir stonių per prezidento rinkimus vis tiek balsavo už A.Butkevičių.
Tačiau taip pat esu įsitikinęs, kad bent keletui ar keliolikai prezidento balsavimas už LSDP kandidatą duos peno apmąstymams apie tai, kas gi iš tiesų buvo ir yra Lietuvą 12 metų valdęs Valdas Adamkus.
Todėl ir buvo verta šią žinią paskelbti.
Kai kas sako, kad tai buvo neteisėta, kad LNK neturėjo teisės to daryti, o skelbdama reportažą per žinias, pažeidė įstatymus.
Drįsčiau teigti, kad tokie kaltinimai neturi jokio pagrindo.
Prezidento rinkimų įstatymas garantuoja rinkėjams teisę balsuoti slaptai ir asmeniškai bei draudžia kontroliuoti rinkėjų valią (6 straipsnis), taip pat garantuoja rinkėjams teisę pažymėti jam patinkantį kandidatą balsavimo kabinoje ir pačiam įmestį jį į balsadėžę.
Baudžiamajame kodekse jokių sankcijų už balsavimo slaptumo pažeidimus nėra numatyta, o Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato sankcijas (207(7) straipsnis ) už balsavimo slaptumo pažeidimą.
Taigi reikėtų klausti: ar V.Adamkui buvo garantuota teisė balsuoti slaptai, ar jį kas nors kontroliavo, ar jis turėjo galimybę pažymėti jam patinkantį kandidatą balsavimo kabinoje ir ar ar buvo pažeistas balsavimo slaptumas.
Mano atsakymas būtų „ne“.
V.Adamkus galėjo pasinaudoti visomis Lietuvos Respublikos įstatymų jam suteiktomis teisėmis ir jomis pasinaudojo: į balsavimo kabiną užėjo vienas (apsaugos darbuotojas paslaugiai užtraukė užuolaidą) ir joks žurnalistas paskui nesiveržė. Niekas (bent jau fiziškai) jo valios nekontroliavo ir pažymint jam kandidatą biuletenyje.
Tačiau – o tai svarbu – įstatymas visiškai nedraudžia rinkėjui atskleisti už ką jis balsavo ir nenumato jokių sankcijų už tokį veiksmą.
Puikiausias tokio mano teiginio įrodymas yra D.Grybauskaitės viešas prisipažnimas, jog ji per prezidento rinkimus balsavo už save.
Ar kas nors kaltino ją balsavimo slpatumo pažeidimu?
Man bent jau neteko girdėti.
V.Adamkus pasirinko kitą būdą atskleisti, už ką jis balsavo: viešai demonstruodamas balsavimo biuletenį.
Sąmoningai jis darė tai ar ne, niekas nežino (panašiai kaip niekas nežinojo, kodėl valdančiosios koalicijos nariai labai skubėdavo palikti balsavimo kabiną pernai rudenį, kai Seime buvo renkamas Seimo pirmininkas).
Žurnalsitai gi, dirbo viešai, niekur nesislėpdami, nenaudojo paslėptų kamerų ar kokių nors kitokių specialių techninių priemonių. V.Adamkus puikiai žinojo, kad jį filmuoja ir fotografuoja. Ir žinodamas atvirai demonstravo savo biuletenį.
Kur čia įstatymo pažeidimas? Kuo čia kalti žurnalistai?
Nekaltas ir V.Adamkus.
Jis tiesiog balsavo pagal savo įsitikinimus ir vertybes.
Ir aš labai džiaugiuosi, kad tos vertybės ir įsitikinimai niekam nėra paslaptis.
Juk toks ir turi būti valstybės vadovas: atviras, nuoširdus ir nieko neslepiantis nuo rinkėjų. Nuo pat pirmos iki paskutinės kadencijos dienos.
Ar ne?
(26 balsų, vidurkis: 4,15 iš 5)
Loading...
