V.Adamkaus paskutinysis pranešimas: gražu, bet ne valstybės vadovas
Šiandien klausiau Prezidento Valdo Adamkaus metinio pranešimo.
Jau paskutiniojo.
Man patiko. Daug kas.
Štai, pavyzdžiui, kad ir pradžia:
Didžiausiu praradimu laikau tai, kad Lietuvoje nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, deja, nesusikūrė, nesubrendo atvira pilietinė visuomenė, paremta socialine partneryste. Mums nepavyko išlaikyti žmonių bendrystės ir atsakomybės jausmo, kuris Atgimimo metais įkvėpė ir suteikė jiems jėgų atkurti Lietuvą.
Arba šita:
Bet pirmiausiai mes – politikai, viešojo gyvenimo dalyviai, turime prisiimti savąją atsakomybės dalį už tai, ko nepadarėme ir nedarome.
Privalome pripažinti, kad nesugebame sutelkti žmonių bendriems tikslams, kad rodome tokius elgesio ir veiklos pavyzdžius, dėl kurių turėtų būti mažų mažiausiai gėda.
Ir čia labai teisingai:
Ne vienam verslininkui politinis užnugaris tapo kone gyvybiškai svarbia išlikimo sąlyga. Šiandien verslo ir politikos suaugimas kai kuriose srityse yra faktas, o dalis ekonomikos, nors ir remiasi privačia nuosavybe, neišsiverčia be valstybės biudžeto dotacijų. Verslo ryšiai su politikais, pertekliniai administraciniai suvaržymai riboja konkurenciją.
Ir klausimų teisingų yra:
Ar ankstesnė mūsų pačių ir kitų šalių patirtis nerodo, kad būtent moralės stoka tampa didžiausia problema, įsigalinčia politikos centruose, darančiuose didelę įtaką visų žmonių gyvenimui, išteklių pasiskirstymui? Toji moralės stoka nepalieka vietos solidarumui, žmogiškai atjautai dėl kitų vargo ir skurdo.
Ir atsakymai iš esmės tokie, po kuriais pasirašyčiau:
Akivaizdus moralės nuvertinimas yra ir viena svarbiausių dabartinio nuosmukio priežasčių. Kol tai nebus suvokta ir pripažinta, kol toliau bus manoma ir kalbama, kad svarbiausios Lietuvos problemos yra ekonominės ar technologinės, tol valstybėje niekas iš esmės nepasikeis. Tik moralinis apsivalymas ir moralinis atgimimas gali padėti Lietuvai įveikti ir ekonominę, ir vertybinę krizę, laiduoti žmonių gerovę ir šviesesnę ateitį.
Būtų galima cituoti ir daugiau Valdo Adamkaus paskutiniojo metinio pranešimo teiginių, tačiau to nedarysiu, nes… įžvelgiu konkurenciją…
Klausantis pranešimo, galvoje kirbėjo įkyri mintis: kas čia kalba?
Ar visuotiniu balsavimu renkamas Lietuvos valstybės vadovas, ar dabartinės Lietuvos situacijos apžvagą nusprendęs pristatyti politikos komentatorius?
Ar tai kalba politiko, kuris turėjo viziją, naudodamasis jam suteiktomis pakankamai didelėmis galiomis bandė ją įgyvendinti ir žino, ką jam pavyko nuveikti ir kodėl kai kurie tikslai taip ir liko neįgyvendinti? Ar tai pasvarstymai pašalinio stebėtojo, kuris supranta, kas yra negerai, tačiau jo viena iš didžiausių galių yra dalyvavimas rinkimuose, po kurių telieka penkerius metus stebėti kaip kiti įgyvendina visiškai ne tavo viziją?
Mano atsakymas aiškus: paskutinysis V.Adamkaus metinis pranešimas, nors ir labai teisingas, nebuvo valstybės vadovo kalba.
O juk galėjo nors išeiti pakelta galva…
Nes pabaigoje taip gražiai pasakė:
…mums atleis už klaidas, bet neatleis už melą. Todėl išdrįskime būti sąžiningi valstybei, vieni kitiems, patys sau.
Bet neišdrįso…
(11 balsų, vidurkis: 3,91 iš 5)
Loading...
