V.Ušackas planuoja ateitį?
Laidotuvės su trispalvėmis Kaune ir A.Valinsko klounada praėjusią savaitę užgožė visus kitus daugiau ar mažiau reikšmingus įvykius Lietuvoje. Tarp jų – ir vieną, galintį turėti reikšmės Lietuvos politinės sistemos raidai po kelerių metų.
Turiu galvoje buvusio užsienio reikalų ministro V.Ušacko, neseniai tapusio speciliuoju ES įgaliotiniu Afganistane, sprendimą tapti valdančiosios Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariu.
Iš pirmo žvilgsnio, toks V.Ušacko žingsnis gali atrodyti nelabai logiškas. Kam po daugiau nei 20 metų nepartinės diplomatinės tarnybos susisieti su viena iš partijų, kuri dar šiuo metu anaiptol nėra pati populiariausia? Juo labiau kam tai daryti dabar, kai ketveriems metams išvyksti dirbti į Afganistaną?
V.Ušackas aiškina, kad į TS-LKD gretas jis stoja „tikėdamas geresne Lietuva ir norėdamas prisidėti prie jos kūrimo“. Skamba gražiai, tačiau nelabai įtikinamai: tikėti geresne Lietuva būnant Afganistane nėra sunku, tačiau prisidėti prie jos kūrimo gali būti šiek tiek sudėtinga, jei geresnės Lietuvos kūrimą supranti ne vien kaip pergalę prieš talibus ir demokratijos Afganistane įtvirtinimą.
Šandien V.Ušacko išsakomi argumentai būtų skambėję kur kas įtikinamiau, jei iš buvusio užsienio reikalų ministro lūpų būtų pasigirdę 2008-ųjų pabaigoje, kai V.Ušackas nusprendė dirbti A.Kubiliaus vadovaujamoje vyriausybėje.
Bet tada tų argumentų nereikėjo, nes V.Ušackas, nors ir būdamas nepartinis, ir taip jautėsi pakankamai stipriai. Be to, nors ir deleguotas į ministrų kabinetą TS-LKD, jis vis dėlto išsaugojo turėtą profesionalaus karjeros diplomato reputaciją, tam tikra prasme liko politikos nuošalėje ir aiškiai nesusisiejo nė su viena politine jėga. Tai V.Ušackui galėjo padėti išsaugoti galimybę likti ministro poste jei A.Kubiliaus vyriausybei būtų nepasisekę suvaldyti situacijos ir ji būtų griuvusi.
Tokios, tegul ir mažos ir nepatikimos garantijos V.Ušackui reikėjo, nes sutikdamas tapti ministru jis rizikavo visu savo dviejų dešimtmečių įdirbiu Užsienio reikalų ministerijoje. Kartu – ir visa iki tol buvusia karjera, kuri, reikia pripažinti, tikrai buvo įspūdinga. Darbas Vašingtone ir Londone yra kiekvieno diplomato svajonė ir V.Ušackas tas svajones jau buvo įgyvendinęs. Vienintelis postas, kurio teoriškai jis dar galėjo siekti tęsdamas profesionalaus diplomato karjerą, galėjo būti ambasada Maskvoje, tačiau gali būti, kad ši vieta V.Ušacko nedomino. Ne dėl to, kad Maskvoje būtų mažai darbo, bet todėl, kad V.Ušackas visada mėgo, kad jo darbai būtų matomi. Na, bent jau per krepšinio, teniso ar golfo turnyrus.
Niekam ne paslaptis, kad V.Ušackui darbas sekėsi ir jis buvo matomas. Gerai matomas, jei turėsime galvoje, kad dirbo ne Lietuvoje ir kad savo įvaizdį kūrė vien asmeninėmis pastangomis, nenaudodamas jokių partinių resursų.
Ne paslaptis ir tai, kad artėjant Prezidento rinkimams, kai dar nebuvo aišku, ar juose dalyvaus D.Grybauskaitė, V.Ušacko kandidatūra buvo tarp tų, kurias kaip savo svarstė konservatoriai.
D.Grybauskaitei pasakius „taip“, intrigos nebeliko ir bene pirmą kartą politikų suvedžiotam V.Ušackui teko keisti planus bei kaip kompensaciją priimti pasiūlytą užsienio reikalų ministro postą. Teoriškai tai reiškė aukščiausią tašką jo diplomatinėje karjeroje, o realiame gyvenime – anksčiau ar vėliau ateisiančią tos karjeros pabaigą. Bent jau Lietuvoje.
Pabaiga atėjo tikriausiai gerokai anksčiau nei pats V.Ušackas tikėjosi. Kartu taip pat netikėtai atėjo ir laikinas išsigelbėjimas – postas Afganistane. Laikinas karjeros Lietuvoje prasme, nes galima beveik neabejoti, kad norėdamas tęsti tarptautinę karjerą, po ketverių Afganistane praleistų metų V.Ušackas be didesnio vargo galėtų užimti daugiau ar mažiau reikšmingas, tačiau ramų gyvenimą garantuojančias, pareigas kokioje nors tarptautinėje institucijoje.
Žinoma, jei to pats norėtų. Tačiau jo pareiškimas apie norą kurti geresnę Lietuvą kartu su konservatoriais lyg ir liudija ką kitą. Panašu, kad V.Ušackas karjerą tęsti nori Lietuvoje ir panašu, kad savo ilgamečio įdirbio jis visai neketina nurašyti į nuostolius.
Kaip politikas jis dar labai jaunas ir per kitus prezidento irnkimus bus vos 50-ies. Jo biografija – švari, jokiuose skandaluose jo pavardė neminima, o pašalinimas iš ministro posto, palankiai susiklosčius aplinkybėms, gali net tapti privalumu.
Lietuvos žiniasklaida V.Ušacką mėgsta, ir jei jam artimiausius kelerius metus nebus progos pasireikšti kaip politikui, gražaus gyvenimo, stiliaus ar kulinarijos laidos jo tikrai neužmirš, ypač jei kas nors to paprašys. Jose V.Ušackas taip pat atrodo labai gerai – tuo visai neseniai jau buvo galima įsitikinti.
Dar vienas V.Ušacko privalumas, jei jis galvoja apie politiko karjerą Lietuvoje, yra konservatorių partija. Ne, visai ne todėl, kad ji ėmėsi mokesčių reformos ir verčia vargšus Lietuvos piliečius mokėti mokesčius, kurių nereikalavo mokėti prieš tai aštuonerius metus valdę socialdemokratai.
Konservatorių partija V.Ušackui palanki tuo, kad joje iš esmės nėra veidų. Tokių, kuriuos kaip vėliavą galima pasiūlyti rinkėjams per Seimo ir prezidento rinkimus. Nebuvo vakar, nėra šiandien ir kol kas nepanašu, kad atsiras per artimiausius porą ar trejetą metų. I.Degutienė, J.Razma jau nebetiks, M.Adomėnas, panašu, savo šanso neišnaudojo, vienintelė R.Juknevičienė galbūt dar galėtų pretenduoti suvilioti rinkėjus, tačiau ar ji tam ryšis?
V.Ušackui ryžto eiti pirmyn niekada netrūko. Jo sprendimas tapti konservatoriumi dar kartą tai parodo.
Kita vertus, buvęs užsienio reikalų ministras, priešingai nei koks A.Valinskas, niekada nedaužė galva sienos, jei ta siena būdavo storesnė nei galva.
Lietuvos patirtis rodo, kad rinkėjams per prezidento rinkimus labai patinka nauji, ir pastaruoju metu bent jau Vilniuje negyvenę žmonės. Nesvarbu iš kur jie būtų – Šiaulių, Briuselio ar, pavyzdžiui, Kabulo. Svarbu, kad nedalyvavęs visose blogybėse, dėl kurių kalta valdžia.
Beje, nauji žmonės Lietuvos rinkėjams patinka ne tik per Prezidento rinkimus. Jaunas, gražus, valdžioje nebuvęs ir dar blogos valdžios nuskriaustas potencialus kandidatas į premjerus rinkėjus taip pat gali suviluioti ne mažiau nei klounas iš televizijos ekrano.
(16 balsų, vidurkis: 4,50 iš 5)
Loading...
