V.Laučių skaitinėjant…
Vladimiras Laučius, kol labai nesupyko ant A.Kubiliaus, parašydavo visai neblogų tekstų.
Tačiau pastaruoju metu jis daro vieną klaidą, būdingą kai kuriems garsiems Lietuvos politologams: rašo apie dalykus, kurių visiškai neišmano.
Būtų galima, žinoma, nekreipti dėmesio, tačiau V.Laučius savo neišmanymą tiražuoja labai dideliais tiražais, pavyzdžiui, portale Delfi.
Pats paskutinis pavyzdys V.Laučiaus pasvarstymai apie A.Kubiliaus vyriausybės dvejų metų darbą ir pasiekimus ekonomikos bei finansų srityje.
Skaitai žmogus ir darosi graudu. Ir norisi šiek tiek padėti.
Antai V.Laučius rašo:
Premjeras ir jo bendražygiai labiausiai giriasi tuo, kad jiems pavyko stabilizuoti šalies finansų sistemą, išvengti lito devalvavimo ir valstybės bankroto. Anot A. Kubiliaus, pasaulis stebisi, žavisi ir laukia pasirodančių vadovėlių apie lietuviškąjį krizių įveikimo stebuklą.
O kur tas stebuklas, meldžiamieji? Kur tas bankrutavusių Europos valstybių finansinis kapinynas, į kurį A. Kubiliaus „genijaus“ vedama Lietuva nepateko? Parodykite bent porą tokių valstybių, tada galėsite girtis, kad Lietuva tarp jų nepateko. O kai nėra tų katastrofinių pavyzdžių, nelabai aišku, kuo mūsų Vyriausybė didžiuojasi.
Mano pasiūlymas būtų paskaityti pastarojo mėnesio „The Economist“. Galima ir „EUObserver“. Jei anglų kalba sunkiai sekasi, galima ir „IQ“ – ten daug verstinių tekstų iš „The Economist“. Raktiniai žodžiai galėtų būti Graikija, Airija, Portugalja, Ispanija, ES, pagalba, milijardai, gelbėjimas.
Toliau V.Laučius teigia, kad:
„Finansų stabilizavimo“ retorika yra labai abejotina dar ir tuo, kad menamas stabilumas pasiektas astronomine kaina. Pirmais krizės metais skolindamasi vidaus rinkoje Vyriausybė tragiškai blogino paskolų galimybes verslui. Savo ruožtu tarptautinėse rinkose Lietuva skolinosi brangiausiai iš ES valstybių.
Šio „vadovėlinio“ krizės įveikinėjimo padarinys – brangus besipučiančios valstybės skolos aptarnavimas. Atsisakiusi skolintis iš TVF, kaip Latvija, Lietuva užsikrovė rekordinę skolos palūkanų naštą. Parodomasis džiaugsmas, kad Lietuvai pavyko pasiskolinti, yra gan juokingas, nes kiti toje pačioje finansinėje duobėje skolinosi gerokai pigiau.
Čia padėti šiek tiek sunkiau. Sakyčiau net priešingai – reikėtų paties V.Laučiaus pagalbos. Kad nurodytų savo teiginių apie „brangiausią skolnimąsi ES“ ir galimybę pasiskolinti iš TVF tokias pat sumas šaltinius. Būčiau nuolankiai dėkingas.
Taip pat nuoširdžiai padėkočiau V.Laučiui už paaiškinimą štai šios savo genialios minties:
Valstybės skolai augant ir artėjant prie 60 proc. BVP, jos aptarnavimui 2014 m. gali tekti atiduoti mažiausiai 3,5 mlrd. Lt. Tačiau tuomet jau bus kita Vyriausybė, kuriai teks srėbti „plovelzio“ Vyriausybės privirtą košę. Nežinia kieno vadovėliuose apdainuota A. Kubiliaus komanda tada vėl galės reikalauti didinti atlyginimus, motinystės išmokas ir krašto apsaugos finansavimą…
… Kiek man yra žinoma, šių metų pradžioje nesiekė ir 30 proc. BVP, šių metų pabaigoje – tiek Fnansų ministerijos, tiek nepriklausmų ekspertų prognozėmis, ji tikrai nebus didesnė nei 40 proc. BVP. Būtų įdomu sužinoti, iš kur V.Laučius traukia duomenis apie skolos artėjimą prie 60 proc. BVP. Gal js prognozuoja BVP smukimą po kokius 10 proc. kasmet? Tada gal būtų būtų įmanoma…
Įdomi ir gražiai skambanti yra ir ši V.Laučiaus mintis:
Jei biudžeto išlaidas Lietuvoje prižiūrėtų TVF, opozicija turėtų daug mažiau progų nekonstruktyviai reikštis.
Maža to, TVF būtų tiesiog privertusi žengti žingsnius, apie kuriuos ši Vyriausybė arba galvoja ir kalba, bet neryžtingai tūpčioja, arba vis tiek būna priversta žengti. O jei darome iš esmės tą patį, ko reikalauja TVF, tai kodėl negalėjome į jį kreiptis pagalbos, skolindamiesi daug geresnėmis sąlygomis?
Ji būtų dar įdomesnė, jei V.Laučius ją sukonkretintų. Pavyzdžui, nurodytų, kokius gi žingsnius TVF Lietuvą būtų privertusi „tiesiog žengti“? Žiūrint į Latviją, galima spėti, kad V.Laučius agituoja už didesnius pensijų bei kitų socialinių išmokų ir atlyginimų karpymus, progresinį pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčius, bet kokių lengvatų žurnalstams staigų panaikinimą. Bet ar tikrai taip? Reikėtų daugiau aiškumo.
Įdomiai V.Laučius kalba ir apie vartojimą bei PVM mokesčius:
Žvaliai atsigavęs eksportas gali būti laikinas reiškinys, be augančio vidaus vartojimo jis neleis išbristi iš krizės. Savo ruožtu vartojimo atžvilgiu esame didžiausi ES atsilikėliai.
Vis dėlto Vyriausybė kitąmet planuoja per 40 proc. biudžeto pajamų surinkti iš PVM. Tuo metu darbo užmokestis veik nedidėja, o fizinių asmenų – mokesčių mokėtojų skaičius Lietuvoje mažėja.
Bet vėlgi – konstatuojant, būtų galima pasiūlyti. Kaip V.Laučius siūlo skatinti vartojimą ir kaip reikėtų planuoti biudžeto pajams iš PVM. Didinti darbo užmokestį? Ar fizinių asmenų skaičių? Beje, čia nereikėtų pamiršti, kad mokesčius Lietuvoje moka ne vien fiziniai asmenys.
Bet, kaip sako pats V.Laučius, bala nematė tų mokesčių. Yra dar įdomesnių pastebėjimų:
Opozicija tvirtina, kad PVM surinkimas gali didėti legalizuojant šešėlinius pinigus, už kuriuos perkamos prekės ir paslaugos. Kitaip tariant, iš šešėlio traukiama ne ekonomika, o jame uždirbti pinigai. Apie tokią biudžeto surinkimo strategiją turbūt irgi galima būtų rašyti vadovėlius.
Mano supratimu, ši mintis tikrai verta dėmesio, o gal net kokio apdovanojimo. Skaičiau keletą kartų ir niekaip nesupratau. Ta prasme nesupratau, kaip galia iš šešėlio ištraukti ekonomiką, neištraukiant pinigų. Arba atvirkščiai. Todėl manau, kad mintis verta būti plėtojama. Neabejoju, kad V.Laučius tai sugebėtų. Tuo pačiu stiliumi.
Galėtų jis paplėtoti ir savo mintis apie A.Kubiliaus „finansinį karą“ prieš žiniasklaidą. Lengviausiai būtų tai padaryti apklausiant pačius žurnalistus: ką jie galvoja apie „įsodrinimą“ ir ar tikrai jie nesidžiaugia socialinėmis garantijoms. Nes jei klausi tik leidėjų ir žiniasklaidos priemonių savininkų, atsakymai bus kiek kitokie. V.Laučius, kaip žmogus rašantis, turėtų tai žinoti.
šiaip tai liūdna kai skaitai tokius rašinėlius. Liūdna ne tik dėl nusišnekėjimo, bet ir akivaizdžiai matomo sąmoningo klaidinimo.
Liūdna, nes A.Kubiliaus vyriausybę tikrai galima ir yra už ką kritikuoti. Tačiau tai daryti galima nemeluojant, remiantis tikrais skaičiais ir tikromis prognozėmis.
(13 balsų, vidurkis: 4,46 iš 5)
Loading...
