Pasirinkimo kaina: jau pripažįstame, kad Latvija ne vien žirgų galvos?

Šiandien „Verslo žiniose“ yra tikrai dėmesio verta dienos tema pavadinimu „Pasirinkimo kaina“. Kalbama apie Lietuvos ir Latvijos pasirinktus būdus krizei įveikti ir pirmuosius rezultatus.

Nuomonės skiriaisi: pavyzdžiui, Nerijus Mačiulis teigia, kad Latvijos aukštinti nereikia ir kad tikrosios pasirinkimo pasekmės paaiškės tik ilghuoju periodu, o štai pačios „Verslo žinios“ redakciniame straipsnyje konstatuoja, kad Lietuvos krizės našta labiausiai užgulė verslą, o pagrindinis rezultatas buvo … išsaugota biurokratija.

Yra ir dar visokių nuomonių, argumentų ir skaičių, tačiau labiausiai mane nustebino tai, kad iš esmės visas dėmesys skiriamas Mastrichto kriterijams ir skolinimosi kainai. Na, dar šiek tiek pakalbama apie nedarbą, bei skirtingą pradinę situaciją 2008 metais.

Ir nė žodžio apie tai, kokią ilagalaikę įtaką gali turėti skirtingi Lietuvos ir Latvijos (gal reikėtų sakyti -TVF) pasirinkti išėjimop iš krizės būdai turėjo ir turės ateityje valstybės raidai ir visuomenei, įskaitant atskirties mažinimą, valstybės teikiamas paslaugas, solidarumą ir teisingesnį (fair) apmokestinimą.

Esmė ta, kad, nepaisant tam tikrų panašumų (ypač karpant valždios sektoriaus atlyginimus, pensijas, bei socialines pašalpas), Latvijoje socialinės apsaugos sistema (o dar svarbiau draudimo)vis dar tebeveikia, kai Lietuvoje jos net griuvėsiu nebeliko ir vis dar griūna. Latvija šiandien jau svarsto apie gyventojų pajamų mažinimą ir kai kurių pašalpų didinimą, o mūsuose „Sodros“ skola beveik pasiekė 10 mlrd. ir dar nesirengia mažėti. Ar tai turės ilagailių pasekmių? Mano nuomone, neabejotinai ir mane stebina, kodėl analitikai ir ekonomistai apie tai nekalba.

Antras didžiulis skirtumas (nors intencijos lyg ir buvo vienodos) – Latvijoje per krizę mokesčių bazė buvo išplėsta, pirmiausia dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio, Lietuvoje ji aiškiai susitraukė, pirmiausia dėl vėl išaugusio šešėlio.

Ar šio proceso pasekmės ilgalaikės? Mano požiūriu – neabejotinai. Ir turės įtakos labai tolimai ateičiai, nes nuo valstybės biudžeto pajamų ir galimybių priklausys, pavyzdžiui, kaip Lietuvoje bus finansuojamas švietimas. O nuo švietimo priklausys, kokia Lietuva bus po 20-30 metų.

Analitikai vėlgi tai kažkodėl ignoruoja ir nesuprantu, ar sąmoningai, ar tiesiog jiems tai nesvarbu.

Šia prasme labai, sakyčiau pamokantis yra Latvijos Vyriausybės 2011 metų Ketinimų laiškas TVF, kuriame išdėstyti planai ateinantiems metams. Taktiniai ir strateginiai su gana aiškiais prioritetais. Kas netingite, paskaitykite ir pabandykite prisiminti, kokie buvo A.Kubiliaus vyriausybės taktiniai ir strateginiai planai mokesčių politikos srityje 2011 metų pabaigoje, atmetus akcizo ir PVM didinimą?

Jokiu būdu nebandau pasakyti, kad „A.Kubilius blogas“. Ne, jis tikrai buvo vienas iš geresnių premjerų ir tikrai stengėsi Lietuvos labui.

Tačiau, deja, jam labai labai nepasisekė su partija ir su koalicija. Kai aplink tave žmonės, kuriems labiau rūpi, kas, su kuo ir kaip miega, ar kur koks spektaklis rodomas, labai sunku kurti strateginius planus ateičiai galvojant apie visą visuomenę, o ne tik tą jos dalį, kuri balsuoja už TS-LKD. Apie tų planų įgyvendinimą kalbėti iš viso netenka.

Klausau N.Mačiulio patarimo ir tikrai nesirengiu niekinti Lietuvos, tačiau, kita vertus, man džiugu konstatuoti, kad jei ne tarp ekonomistų, tai bent jau tarp kolegų žurnalistų atsiranda supratimas, kad ne viskas tik juoda ir balta ir kad ne viskas, ką sako A.Kubilius, ar jo FB draugai, įskaitant ir prezidentę D.Grybauskaitę, būtinai yra tiesa. Ir kad pastarieji, taip pat daro klaidų, kurios gali turėti ilgalaikes pasekmes.

Bet kas gi tų klaidų nedaro. Svarbiausia, kad iš tų klaidų būtų mokomasi.

(8 balsų, vidurkis: 4.50 iš 5)
Loading...
  • Pecuna_non_olet

    Nesikabinėsiu prie smulkių logikos klaidų įraše, paklausiu tik kokį skirtumą matote žvelgdamas į du labai aiškius skaičius:

    -14% nuo BVP

    ir

    -5% nuo BVP

    ?

  • filosoffas

    Stebėtis kad nėra ilgalaikio vertinimo nereikia. Prognozuoti tik 2 metus į
    priekį jau yra sunku o 10-20 metų visai neišeina. Priežastis ta,
    kad pasaulis apsivertė. Jei jau mokslinčiai ryžtųsi žodį
    ištarti, reikėtu pripažinti labai nemalonius dalykus. Pavyzdžiui,
    kad JAV, arba Japonija, arba dar kuri nors šalis, yra nemokios
    (beveik bankrutavusios), arba kad baigiasi ištekliai, arba kad per
    artimiausius porą metų išgaunamos naftos nepakas ekonomikos
    poreikiams tenkinti, arba kad žmonių žemėje yra per daug.
    Jei prognozuoti ekonomistams sunku, galiu tą darbą atlikti ir aš.
    Taigi, ko tikėtis artimoje 2-5 metų ir tolimesnėje 5-20 metų
    ateityje?
    Artimu metu: Ekonomikos stagnacijos. Masinio pinigų spausdinimo, infliacijos, blogėjančių gyvenimo sąlygų, mažėjančio užmokesčio, augančių maisto ir
    žinoma kuro kainų.
    Tolimesnėje ateityje: JAV, ES, UK (ar mažesnių šalių pav. Belgijos) bankroto, Japonijos ekologinės katastrofos (Fukušimos tęsinio). Naftos ir grūdų eksporto
    ribojimų. Senų prekybos susitarimų nutraukimo, naujų atsiradimo,
    karinių konfliktų ir naujų koalicijų. Sodros ir jos atitikmenų
    bankrotų, pensijų fondų žlugimo ir su tuo susijusiu nuostolių.
    Nusikalstamumo padidėjimo, nelegalios imigracijos, užterštumo ir
    griūnančios infrastruktūros. Galima tikėtis lito atrišimo nuo
    euro ir netgi euro išnykimo. Po 10 metų laukite diskusijų apie
    naują ekonomikos modelį kuris remtusi ekonomikos nedidėjimo idėja.
    Artimoje ateityje nesitikėkite kad Lietuvos/ES politikai pripažintu čia
    išvardintas problemas ir imtusi rimtai planuoti ateiti.
    Demokratijos sąlygomis pataikavimas rinkėjams nedera su sunkiais
    sprendimais…
    Tai kas čia yra? Bailumas, neprofesionalumas, ignoravimas, švietimas ar dar
    koks velnias?

    • briedis

      čia, pone filosoffe yra tai, ką tūlas Naglis Šulija kasdien imlioms astrologijai panoms rašo. Tik labiau optimistiškai.

    • briedis

      ‘optimistiškai’- turėjau galvoj horoskopus.
       va dabar tvarka.

    • Uzklydelis

      Pone filosofe, jau pries 40 metų buvo skelbiamos netgi niūresnės prognozės, pvz. pagal jas, nafta turėjo baigtis, kiek prisimenu, apie 1992 metus :-), o JAV gyventojų skaičius dėl bado ir ligų turėjo XX a.pab. susitraukti, berods, iki 28 mln :-).  Gi jos buvo ne šiaip sau, „iš lubų“ (kaip tamstos), bet dargi pagrįstos matematiniais-kompiuteriniais modeliais. Ir ką gi? kiek jos buvo „realios“ – galite įsitikinti patys. 
      Jei dar toliau atgalios pažvelgsime, tai buvo toks Malthusas, kuris pranašavo „doomsday“ ateisiant dar XIX a. viduryje…. :D

      • filosoffas

        Pone Uzklydeli, 
        esat teisus. Niūrių prognozių yra paskelbta tikrai seniai. Vienas geriausiu prognozuotojų, mano nuomone, buvo Marion King Hubbert (1903 – 1989), Geologas kurį laiką dirbęs Shell kompanijoje. Jis dar 1956 metais prognozavo naftos gavybos  piką  JAV būsiant tarp 1960-1970 metų. Taip ir įvyko, žmogus išgarsėjo tik  gaila Lietuvoje mažai kas apie jį žino. Šio žmogaus darbai dabar jau išplėtoti ir pagal juos naftos gavybos pikas (Peak Oil) yra ant nosies. Tai nėra tas pats kas „baigiasi nafta“, ne – greitis kuriuo ji išsiurbiama nebedidėja. Kitaip sakant per dieną pagaminamas sumuštinis o ne du. Kol maitinasi vienas viskas gerai, jei nori išmaitinti du (augantis poreikis) kažkas lieka neprivalgęs.  Ši problema yra svarbiausia -visos kitos yra išvestinės.  Jei moki prognozuoti, skelbk savo mintis,ekonomistai tyli- vieta laisva.

        • Uzklydelis

          Kaip ir spėjau, vadovaujatės atraminiais maltusizmo principais (apie kuriuos daug prirašyta, tad čia jų nedetalizuosiu). Kurie jau „susimovė“ prieš gerus 150 metų, o ir vėliau ne kartą (pvz. mano minėtos prognozės, kurios, beje, priklauso taip vad. „Romos klubo“ darbams). Esminė klaida, kuria darė ir Malthusas, ir „Romos klubas“, ir darote tamsta, tai pasirinktos dabartinės tendencijos ekstrapoliavimas į ateitį, kitoms sąlygoms (visų pirma, technologijoms, bet ne tik) nekintant. Pasigilinkite, koks buvo vieno barelio naftos „našumas“ (t.y. kiek žmonija sugebėjo „išspausti“ iš to vieno barelio naudos: nuvažiuotų kilometrų vidutiniu atomobiliu, sintetinių medžiagų įvairovės ir naudingumo ir kt, požiūriais ) prieš 50 metų ir kiek dabar. Suprasite, ką noriu pasakyti. O jei ne visai, susiraskite internete, pvz., Julian Simon knygą „The Ultimate Resource II“ ir paskaitykite. Manau, pesimizmo sumažės.:-)

          • filosoffas

            Uzklydeli,
            Tamsta  neteisus. Energetinis efektyvumas yra vertinams. Naftos energetinis efektyvumas tolygiai krinta 150 metų. Kur čia optimizmas? Apie „Romos klubo“ darba „The limits of grow“  wikipedija sako taip:
            In 2008 Graham Turner at the Commonwealth Scientific and Industrial Research Organisation (CSIRO) in Australia published a paper called „A Comparison of `The Limits to Growth` with Thirty Years of Reality“.[9][10] It examined the past thirty years of reality with the predictions made in 1972 and found that changes in industrial production, food production and pollution are all in line with the book’s predictions of economic and societal collapse in the 21st century.[11] In 2010, Peet, Nørgård, and Ragnarsdóttir called the book a „pioneering report“. They said that, „its approach remains useful and that its conclusions are still surprisingly valid… unfortunately the report has been largely dismissed by critics as a doomsday prophecy that has not held up to scrutiny.“

          • Uzklydelis

            Patarčiau internete susirasti arba visą „LTG“ tekstą, arba bent jo išsamią santrauką (iš kurios sužinosite, kad ne tik nafta, bet ir daugybė metalų jau seniai turėjo baigtis – prieš 20+ metų :-). Dar įdomesnių dalykų apie „žaliųjų“ prognozes ir bei skelbiamus „faktus“ galite sužinoti pasiskaitęs B.Lomborgo knygą „The Sceptical Environment“ (arba jo antrą leidimą). O kai dėl to australo mėginimo reabilituoti susimovusius „LTG“ autorius, apie tai gerai pasakyta įtai įio „Frobes“ autoriaus:
            „It seems to be one of those obscure sports that some people indulge in, you know, like extreme ironing or spelunking. I refer of course to the constant updating of the Club of Rome’s report on Limits to Growth. It seems like every year or two someone comes out with yet another mash up of current data and the old report to tell us all once again that aieeeee! we’re all gonna’ die!“
            :-)

          • filosoffas

            Uzklydelį,
            Matau tamsta apsiskaitęs.  Tačiau ar nesigauna kad žiūrite į knygą o matote špyga? LTG nepretenduoja į tikslų ateities numatymą. Jos tikslas buvo tyrinėti pačius bendriausius eksponentinio augimo modelius ir jų ryšį su ištekliais. Aišku ir užmojai ne 2-10metų o 130! Visa tyrinėjama skalė 200!  Tai labai gera knyga  ir kaip matosi ne visiem įkertama. O tamstos minima  „The Ultimate Resource II“  jau paseno.

          • Uzklydelis

            DAR KARTĄ siūlau ne taukšti iš lubų, bet pasiskaityti tą „LTG“. Ten prognozuota ne tik +/- 80 metų (tam laikotarpiui išvis prgnozuotas žmonijos kolapsas :), bet ir 30-30 metų. Ir prognozės buvo tokios, kurios…net iš tolo neišsipildė. O gal, dar norėtumėtė pavartyti kito tokio „doomsday prophet“, P,Ehrlicho knygą „Population Bomb“, išleistą keletas metų prieš  „LTG“? Smagus pasiskaitymas visokių tragiškų nelaimių prognozių, kurios turėjo išsipildyti apie 1990-2000 metus, bet net iš tolo neįvyko…
            Apskritai, kai nenori, kad dar gyvam esant tave badytų pirštais už nusišnekėjimą, tai geriausia žmoniją gąsdinti tuo, kas nutiks „po 200 metų“ :-). Ar bent po kokių 70-80, nes ir tada iš tavęs bus jau tik puvėsiai likę :). Taip darė  Malthusas ir kiti, bet štai Ehrlichas ir „LTG“ autoriai susimovė: per trumpam periodui skelbė savo „nostradamiškas“ pranašystes. Karčiai pasimokę iš to, dabar stengiasi kalbėti tik apie 130-200 metų horizontus. Nekvaili žmonės,  išmoko parduoti savo „doomsday is coming!“ skaitalą lengvatikiams :-) . Tokiems, kurie mėgsta, žiūrėdami į knygą, matyti kaukolę su sukryžiuotais kaulais ;-):-)

    • znakorius

      Niekada nereikia mokytis iš savo klaidų – visada reikia mokytis iš kitų klaidų.
      Tai yra seniai žinoma.
      O ką padarė kubiliniai su prezidente?
      Skolinosi kur brangiau ir dabar turime plius 1 milijardą skolos, kurio galėjo ir nebūti.
      Kad konservatoriai neturi supratimo apie ekonomiką, tai seniai buvo žinoma – visi jų valdymai baigėsi katastrofomis Lietuvai.
      Bet, pasirodo, Prezidentė irgi nieko gero čia nenuveikė.
      Todėl labai abejotina ar ji bus išrinkta kitai kadencijai.

    • Trakimas

      „Ekonomikos nedidėjimo idėja“yra absoliučiai klaidinga.Nors žmonių žemėj smarkiai padaugėjo,tačiau jie žemės niekaip „nesuvartojo“.:)Materialių resursų neįmanoma „suvartoti“-jie vis viena gamtos arba žmogaus yra perdirbami ir vėl tampa resursais,ištekliais:)

      • filosoffas

        Trakimai, 
        Tokius stiprius teiginius reikia įrodyti… pav. Kaip supranti terminą – „dirbamos žemės plotas tenkantis vienam gyventojui“?

        • Trakimas

          Tikiuosi,kad studijavote genialų A.Smith kūrinį „Tautų turtas“.Viliuosi- ne dėl to,kad turėtumėt kuo remtis,pagrįsdamas savo erudiciją,o tik dėl to,kad  jums pačiam būtų aiškiau,kai kalbama apie „žemės plotus“ arba ekonomiką.A.Smith pateikė išsamią sidabro kasyklų darbo ir sidabro kainų analizę.Ir gavo stulbinančias (iki šiol) išvadas.:)Sidabras,kaip metalas ar materiali medžiaga-neturi jokios vertės:)Vertę turi DARBAS,išgaunant sidabrą,kuris dar sukuria pridėtinę vertę dėka PAKLAUSOS.T.y.-sidabro paklausa,kuri neviršyja tam tikro skaičiaus paundų-yra pelninga ir kuria pridėtinę vertę.Didžioji dalis sidabro kasyklų (dėl įvairių priežasčių) ,nesugeba pateikti sidabro į rinką už paklausią kainą ir nuolat bankrutuoja.:)Tokiu būdu sidabras žemėje niekur nedingsta,nes tik labai maža dalis kasyklų sugeba dirbti pelningai.Tačiau sidabro paklausa vis viena yra patenkinama:)Ir dabar pasaulyje yra šimtai tūkstančių visokiausių „materialių išteklių kasyklų“,kuriose tas išteklis guli spakainiai ir niekas jo nejudina ir-manau-nejudins dėl itin aukštos (įdėto darbo)-išgavimo kainos.Niekam nereikia šiaip sidabro,geležies,mangano ar žirnių:)Visi šie resursai ir darbo produktai tenkina PAKLAUSĄ būtent šio momento kontekste-kas ketina kažką perdirbti,kas perparduoti,kas suvartoti ir t.t.Griežtai kalbant,resursas-nėra geležis ar nafta.Resursas yra nematerialus „daiGtas“-grynas DARBAS:)

          • filosoffas

            Trakimai,
             neskaičiau  to genialaus kūrinio, tačiau į mano klausimą neatsakėte.  Kiekvienais metais planetoje žmonių padaugėja 70 milijonų, tai kaip yra su dirbama žeme?

          • Trakimas

            Nesupratau Tamstos rezgamo ryšio tarp didėjančio žmonių skaičiaus ir dirbamos žemės?:)Aš Jums ką tik aiškinau,kad pats BRANGIAUSIAS ,GEIDŽIAMIAUSIAS,SVARBIAUSIAS  ir visoks visokiausias resursas ir yra pats ŽMOGUS,nes PAKLAUSĄ turi tik ir tik ir tik ŽMOGAUS DARBAS(ne žemė):)Kuo čia dėta žemė,žirniai,nafta  ir pan.?Jau dabar tame pačiame žemės plote išauginamas derlius yra kelis kartus didesnis,nei išaugintas prieš pem. metų-pvz.:)Vien Lietuvoj dirvonuoja  milijonas hektarų nedirbamos žemės.Imkit ir dirbkit ją:)

          • Trakimas

            Kaip argumentą ir ryškiausią pavyzdį,tik priminsiu Tamstai,kad „turtingiausi“ žmonės nėra „kasyklų, siurbyklų ar teritorijų“ savininkai:)Turtingiausi žmonės yra Gatesas,Jobsas ir googles bosai:DDD Kas „materialaus“ yra winDosuose ar paieškos sistemoje?:D?

          • Uzklydelis

            Matote, Trakimai, A.Smitho kūrinys buvo genialus tik anam laikui, o šiandien jis – tik istorijos įdomybė, „artefaktas“, kurio vertė moderniai ekonomikai ne didesnė, negu Demokrito teorijų – moderniai fizikai. 
            Be kita ko, beviltiškai „nusidėvėjo“ ir ta A.Smitho pinta „darbo vertės“ teorija, kurią jūs čia aiškinate ir kurią kažkada Marxas buvo „nusikopinęs“, kad galėtų pagrįsti proletariato išnaudojimo bei proletarinės revoliucijos neišvengiamumo teoriją…
            P.S.: tai, ką konstatuoju, neprieštarauja jūsų atraminiam teiginiui apie, pvz. sidabro išteklių principinį neišeikvojimą: nes 99% sidabro, koks buvo pasaulyje, TEBĖRA jame! Jis niekur nedingo, tik pakeitė formą: iš rūdos virto papuošalais, dirbiniais, lydiniais, ir t.t. Žr. termodinamikos dėsnius

  • Uzklydelis

    O koks apmokestinimas būtų „fair“ (teisingesnis)? Ir, svarbiausia, KODĖL?

    • rimas778

      Na gal reiketu pradziai bent jau neapmokesdinti minimalaus atlyginimo,kaip tai daroma beveik visoje Europoje

      • znakorius

        Neburkit – yra ekonomistai, tie tegul ir mąsto.
        Visų pirma reikia netaškyti lėšų visokioms neaiškioms organizacijoms, tipo „tolerantai“, ar ne, užklydėli? :)

      • Uzklydelis

        Kiek žinau, JAV minimali alga YRA apmokestinama: visų pirma, soc.draudimo ir sveikatos apsaugos (Medicare) mokesčiais, taipgi ir pajamų mokesčiais (federaliniais ir valstijos), bet šių dydis priklauso nuo to, kiek valandų per savaitę apmokestinamasis dirba (nes JAV min alga yra „per val“, ne „per  mėn“).  O Europoje? Minimali alga nėra „laisva nuo mokesčių“ Čekijoje, Latvijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge, Slovėnijoje, Kroatijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje… dar keliose šalyse ji laisva nuo pajamu mokescio, bet  apmokestinama soc.draudimo ir sveikatos apsaugos mokesčiais. Kai kuriose šalyse (Švedijoje, Danijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje) vyriausybės nustatomos minimalios algos tiesiog nėra, tad ten, jei gaunamos pajamos yra mažesnės, negu neaapmokestinamas minimumas, tai mokesčių nėra, jei didesnės – yra, t.y. galioja bendra tvarka.

        Kaip matote, sakyti „beveik visoje Europoje“, būtų smarkiai perlenkta.. :-) 

  • Perskaičiau, perskaičiau ir VŽ straipsnį. Ta mintis kai kilus krizei daugelis valstybių kreipėsi į TVF, ir dabar niekas neatsimins kas skolinosi IŠ TVF manau yra teisinga. Prezidentė be reikalo gąsdino, kad kreipimasis į TVF tai nevykėlių požymis. O Lietuvą ir Latviją kaip paniojo taip ir painios. Pvz., prancūzų kalboje šių šalių pavadinimai skamba labai panašiai. Slovakiją su Slovėnija taip pat painioja. Tad nenustebkime, kaip po ko kelių metų koks užsienio ekonomistas rašys: Lietuvos vyriausybė vadovaujama V. Dombrovskio kreipėsi į TVF… 
    Gerbiamas Artūrai, o kur jūs radote kad Latvijoje buvo mažinamos pensijos? VŽ straipsnyje tai neminima. Mano tėvas gauna pensiją iš Latvijos ir nors dirbo, dirbantiems pensijos Latvija nemažino, tad žinau. Galiu ir nuorodų mestelėti. Jų konstitucinis teismas paskelbė, kad negalima diskriminuoti žmogų už tai kad dirba ir visi sumažinimai buvo atšaukti. Lietuvoje yra du tokie pat mūsų KT išaiškinimai, prie Pakso ir Kubiliaus, kad negalima to daryti. Kubilius tai ignoravo. Kodėl tai užsimenu, o tai kad Kubilius kaip politikas yra žioplys, o žvelgiant plačiau netgi griaunantis piliečių pasitikėjimą valstybe. Juk pensininkai yra ištikimiausi tėvynsąjungiečių remėjai, tai neįsivaizduoju kaip jis galėjo kaip strategas taip neapgalvotai pasielgti. Aš nerašau ar tai gerai ar blogai, vertinu iš politinės strategijos. Va kur tikrai blogai, tai ignoruoti aiškų, ne politiškai motyvuotą konstitucinio teismo sprendimą, ir bausti dirbantį  pensijinio amžiaus žmogų. Nepatinka pensininkai? Tada dar prisiminkime absurdišką dvigubą (ar net trigubą) mokėjimą už PSD, jei žmogus be pagrindinės darbo vietos dar turi savo įmonę. Dirbti daugiau – tai požymis bausti. Kam tada dirbti daugiau ir kas čia per valstybė?

  • Dfdsfdsf

    kiek matau vz.lt yra http://vz.lt/article/2013/1/8/pasirinkimo-kaina-lietuvai-pasitikejimas-latvijai-mazesne-skola butu gerai jei idetumet muorodą į patį straipsnį

    • ArturasR

      Ačiū. Sutvarkyta.

  • M_a_u_r_a_s

    „Latvijoje socialinės apsaugos sistema (o dar svarbiau draudimo)vis dar tebeveikia, kai Lietuvoje jos net griuvėsiu nebeliko ir vis dar griūna.“ nereikalauja jokio pagrindimo? Ar tokiam teiginiui įrodyti užtenka abstrakčios deklaracijos LV vyriausybės laiške TVF „We will reform the social safety net system to improve incentives and reduce poverty traps.“?

    • ArturasR

      mielas Maurai, o tamstai iš ties įdomu? Tikrai norite pagrindimo? Tai pasakykite – jei pats nesugebate surasti – padėsiu. Tik gal po savaitgalio, jei leisite :)

      • M_a_u_r_a_s

        Įdomu tik tiek, kad prisidedant prie saviplakos tokiais kategoriškais vertinimais, atsakantis už savo žodžius viešasis informatorius ar šiaip blogeris turėtų būt pasianalizavęs faktinę medžiagą ir pateikt objektyvius vertinimus. To nesu daręs, būtų įdomu. Ir jei vertinimas bus objektyvus, visiškai nesvarbu ar jis pasikeis lyginant su čia esančiu (kalbant apie pastarųjų 4 metų socialinės apsaugos būklę, vertinamą ne vien skolų dydžiu)

    • Uzklydelis

      Tai būtent. Jei tos socialinės apsaugos sistemos Lietuvoje „net griuvėsių būtų nebelikę“, tai nebebūtų mokamos pensijos, motinystės pašalpos, ir kt. Ogi YRA mokamos! Ir to gal ponas A.R. nedrįs užginčyti ?   Gi jeigu, pirma, tos įsipareigotos išmokos yra mokamos ir, antra, neprognozuojama, kad jų mokėjimas nutruks (šiais metais ar kitais), tai blaviai mąstantis turi konstatuoti: sistema TBEVEIKIA. O visa kita – yra blėniai, virkavimai ir bliovimai.

  • M_a_u_r_a_s

    Kitas neaiškus teiginys – mokestinės bazės išplėtimas LV lyginant su LT. Na ir kur gi ir kas gi išsiplėtė? Sakyčiau, LV plačiajai bazei skirti mokesčiai kaip PVM ir NT, didesni ir tiek. Tai sunkiausia našta gula ant mažesnes pajamas gaunančių. Ar tai koks nors LV politikos privalumas – iš AR teksto gali taip pasirodyti, bet formuluota taip, kad taip ir lieka neaišku.

    • ArturasR

      mielas Maurai, nepykite, bet kalbate blėnius. NT mokestis slegia visus taip pat, be to nieko nediskriminuoja – nei neigiamai, nei teigiamai kaip pas mus.

      • M_a_u_r_a_s

        nuostabu, kažkas čia pas mus buvo už progresinius mokesčius. Ar tik jie ko nors nediskriminuoja? ;D

      • M_a_u_r_a_s

        Atsiprašau, praleidau žodelį „teigiamai“, taigi logika lieka nuosekli. Tačiau NT mokestis yra tik dar vienas būdas valdžiai prasimanyti daugiau pinigų. Ir noriu pasakyt tik tai, kad esant platesnei bazei (moka visi, nors ir skirtingais tarifais) jis sunkiau slegia gaunančius mažesnes pajamas.

  • M_a_u_r_a_s

    „Latvijoje per krizę mokesčių bazė buvo išplėsta, pirmiausia dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio, Lietuvoje ji aiškiai susitraukė, pirmiausia dėl vėl išaugusio šešėlio“ na ir kaip mes tai vertiname – taip ir neaišku? Daugiau ir didesnius mokesčius platesnei mokestinei bazei? Čia laimėjimas, ar auka? AR neatsako.

    • ArturasR

      mielas Maurai, jei suformuluotumėte klausimą, atsakyčiau. Ar taip jau labai sunku?

    • M_a_u_r_a_s

      Patikslinsiu klausimą: kaip vertinate LV didesnius mokesčius „ant“ platesnės bazės, kaip pats įvardijate, ir matyt žiūrint labiau iš plačios visuomenės, o ne konservų elektorato ar verslo pozicijų? Kam kur, lyginant LT ir LV, teko didesnė našta?

  • M_a_u_r_a_s

    Na ir pabaigai – nežinau ar AR pats skaitė LV vyriausybės raštą turkų sultonui, atsiprašau, TVF vadovui, bet ten yra tokių svajonių, apie kurių įgyvendinimą Nieko negirdėti – kaip mokėjimų į 2 pakopos fondus atstatymas iki 2013: „We remain committed to preserving the sustainability of the three pillars of our pension system and to restoring contributions to the second pillar to 6 percent of gross salaries by 2013, provided that the budgetary situation improves in line with our forecast.“ siūlau pasiskaityti apie LV reformų vertinimus kiek daugiau nei Lpk pirmininko ar Vž redaktorius. Pvz.

  • M_a_u_r_a_s
  • Vytautas Mickus

    http://verslas.delfi.lt/verslas/kaip-pradeti-versla-latvijoje.d?id=60411479

    Trumpai tariant Latvijoje didesni mokesčiai. Apmokestinimas darbui: 59.09% vs 55%. Plius latviai turi pilną NT mokestį. Ir būtent dėl to latviai gali siūlyti geresnes socialines garantijas.
    O kas geriau, mažesni mokesčiai ar didesnės socialinės garantijos čia jau grynai požiūrio reikalas.

    • M_a_u_r_a_s

      gerb.Vytautai, galite patikslinti iš kur informacija apie tas geresnes socialines garantijas? Ar tik ne iš aukščiau publikuojamo AR verdikto? ;) Geresnėms garantijoms, jei matuoti gerumą pinigais o ne soc.apsaugos ministrės šypsenos pločiu, reikia lėšų. Lėšų iš 3 Baltijos šalių socialinei apsaugai LV skiria mažiausiai: naujausiais Eurostat duomenimis, kurie deja yra apie 2010-uosius – bet tai faktiniai duomenys, o ne projekcijos – „The largest percentages have been reported in France (33.8 percent), Denmark (33.8 percent), the Netherlands (32.1 percent). On the other side, Romania (17.6 percent), Latvia (17.8 percent), Bulgaria and Estonia (both with 18.1 percent of the GDP).“ „Lithuanian indicator for this measurement stood at 19.1% of the nation’s Gross Domestic Product (GDP)“. Ar iš balos tas jų socialinių garantijų gerumas ir kuo jūsų vertinimu jis pasireiškia?

      • ArturasR

        mielas Maurai, ar iš medžio nukritote? Nuo kada socialinės garantijos matuojamos bendru dydžiu? Gal pasidomėkite, kas Lietuvoje tas „socialines garantijas“ Lietuvoje gauna. Ir dar pasidomėkite skirtumais tarp socialinio draudimo ir socialinių pašalpų, jei sugebate atskirti.

        • M_a_u_r_a_s

          Mielas AR, tai tik papildoma informacija, kuri rodo kokia BVP dalis skiriama socialinei apsaugai. Jei pasiuntėte „pasidomėti skirtumais“, tai ir grįžtu atgal, nes nėra kur eiti – didžioji socialinės apsaugos biudžeto dalis yra socialinės išmokos, administravimas sudaro menkus kelis proc. Tuo pačiu primindamas pažadą po savaitgalio (tiesa neaišku kurio) padėstyti plačiau, kodėl ta mūsų socialinės apsaugos sistema lyginant su latvių tokia sugriuvusi ir vis dar griūva.

      • Vytautas Mickus

         http://www.csb.gov.lv/en/statistikas-temas/social-security-key-indicators-30686.html
        Pavyzdžiui vidutinė senatvės pensija Latvijoje apie ~80Lt. didesnė. Pervedimas į privačius pensijų fondus Latvijoje 4%, pas mus rodos bus 2,5% ir t.t.
        Mažesni darbo mokesčiai gerai. Bet štai nuolatinis sodros deficitas yra blogai, blogai ir maži pervedimai į privačius fondus. Mano manymu pas mus nepamaišytų visuotinis NT mokestis, toks koks jis yra Latvijoje. Nepamaišytų ir visuotinis privalomas turto, bei pajamų deklaravimas. Gal apmažintų vokelių skaičių.