URM prašo pagalbos UNESCO vadovo rinkimuose

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija šiandien išplatino kreipimąsi, kuriame prašoma pagalbos UNESCO generalinio direktoriaus rinkimuose, kuriuose, kaip žinia, dalyvauja ir I.Marčiulionytė.

Kiek pamenu, tai anksčiau internete vis atsirasdavo panašių pasiūlymų balsuoti už R.Šiškauską, Š.jasikevičių ar V.Alekną, kai būdavo renkami geriausi krepšininkai ar lengvaatlečiai.

Lietuviai visad būdavo aktyvūs ir interneto balsų mūsų sportininkai dažnai surinkdavo gerokai daugiau už savo konkurentus.

Pasirodo, kad internete aktyvūs ne tik sporto fanai.

Už I.Marčiulionytę iš kiek daugiau nei 400 balsavusiųjų savo balsus atidavė 75 proc. apklausos dalyvių.

Kadangi R.Dagys kol kas nepareiškė savo pozicijos apie naujas UNESCO rekomendacijas ir nepareikalavo, kad I.Marčiulionytė nuo jų viešai atsiribotų, balsavau ir aš.

Galite balsuoti ir jūs. 

O URM – pliusas už aktyvumą:)

(2 balsų, vidurkis: 4.00 iš 5)
Loading ... Loading ...
  • Aras

    Nieko keisto, ir V. Adamkus gausiu internetiniu balsavimu buvo išrinktas metų europiečiu. Tapti “populiariausiu” internetiniuose “balsavimuose” yra techniškai nesudėtinga ir gana pigu. :)

    • nerijus

      Arai

      Pritariu, kad nėra sunku, nes alfa.lt, kai vyko rinkimai į Seimą ir savivaldą, balsuoti galima buvo ir portale- ištrini “coocies” ir vėl basluosji…Ir taip- be atodūsio ;) Perspėjau- pasitaisė :)

      Bet…Tokie dalykai, prisideda prie nuomonės formavimo.
      Atsiveria, rinkėjas, alfa ir mato, jog žmonės palaiko LSDP ir jis nusprendžia, kad, gal ir jam prie jų..?

  • http://www.alfa.lt Fredis*

    Kitas “mylimas” socialistų herojus, gal kam įdomu: http://www.europeanvoice.com/article/imported/number-cruncher/65824.aspx

  • lida

    Tuoj rusų spectarnybos linką sužinos ir uždosins :)

  • Linas

    Deja, apie Marčiulionytę beveik nieko nežinau ir tikrai negaliu pasakyti, ar mano nuomone ji būtų gera UNESCO direktorė. Todėl nuo balsavimo susilaikysiu :)

    Tai, kad ji yra lietuvė, kaip ir nieko nesako. Nemanau, kad lietuviai iš prigimties gali būti geresniais UNESCO direktoriais, nei kitų tautų žmonės.

  • johnis

    Jei nueini i si linka tai leidzia balsuoti kiek nori N kartu http://www.micropoll.com/akira/mpview/654746-199519

  • Erikas

    Na ką, atidaviau balsą už Benino atstovą. Ne todėl, kad jį pažįstu ar pats iš ten būčiau. Tam, kad galėčiau rezultatus balsavimo pažiūrėt. Ir šiaip kandidatas lietuviškokas pasirodė: Benin, Bernin…

    Pirmas pasauly už jį balsavau. Jaučiuosi pakiliai. Pirmas…

    Jei dar kas nori būt pirmu, prašom, už rusą dar nieks nebalsavo.

    P.s. labai teisingu ir taikliu, laikyčiau Lino komentarą.

  • http://zeppelinus.livejournal.com Zeppelinus

    Žinant, kas ir kokiomis procedūromis renka UNESCO vadovą, mūsų URMo prašymas ir gerb.Artūro nuogąstavimai dėl mūsų Seimo komiteto pozicijos įtakos privertė nusišypsoti..:)

    Didžiausias mūsų Marčiulionytės varžovas ir labiausiai tikėtinas būsimas UNESCO vadovas yra Egipto kultūros ministras Farouk HOSNY.

    Štai jegu jis laimės rinkimus, tai labai tikėtina, kad tokių rekomendacijų vaikų seksualinio auklėjimo klausimais, kurias aprašė ankstesniame poste gerb.Artūras, iš šios organizacijos artimiasią dešimtmetį nebesulauksime.

    Internete yra netgi visas tinklalapis, skirtas šio kandidato kompromitavimui ir UNESCO išgelbėjimui:

    http://saveunesco.wordpress.com/

    Ten rašoma:

    Nor is he a bold man intellectually, forbidding the translation of Israeli books in his country, and even inviting local publishers “to produce antibodies” to counter such books. Then, his capacity to produce consensus si more of shameful bargaining. He could avoid Israel anger even after he repeatedly pronounced anti-semistic words (at which price ?), and he was able, according to Farid Hannache, the campaign director of Algerian candidate M. Bedjaoui, to “steal” the “arab candidacy”, not allowing the four Arab candidates to have a debate over their projects.

    It is high time this election would be made public and mediatic, as UNESCO direction cannot fall into his hands. This is also the protection of the heritage of the previous directors which is at stake.

    • http://naujapilis.livejournal.com/ kreivarankis

      Gerb. Zeppelinus,
      aš kartais apsilankau Jūsų puslapyje ir nepasakyčiau, kad visais atvejais su jumis nesutinku. Tačiau man jau ilgą laiką knieti vienas klausimas: kas yra blogiau Lietuvos patriotui – heteroseksualus žydas ar homoseksualus lietuvis? Na, aš suprantu, kad paprasčiausias “patriotinis” atsakymas būtų jie abu vienodi ir pavojingi. Bet visgi ar yra koks nors kitas atsakymas? Aš klausiu taip dėl to, kad jau seniai bandau suprasti tokį, mano galva, paradoksalų reiškinį – nacionalistai nors ir akcentuoja pamatinę tautinės tapatybės reikšmę asmenybei, taip pat pažymi savotišką “kraujo ryšį” tarp tos pačios tautybės asmenų, tačiau kartais atrodo, kad lietuvių nacionalistas daug mieliau išgertų bokalą alaus su kokiu tai pvz. švedų nacionalistu nei, kad su kokiu tai kairesnių pažiūrų lietuviu. Tokiu būdu nacionalizmas irgi kažkokiu tai būdu lyg ir pasiduoda globalizacijai…

      • http://zeppelinus.livejournal.com Zeppelinus

        Gerbiamas Kreivarankis domisi:

        ..man jau ilgą laiką knieti vienas klausimas: kas yra blogiau Lietuvos patriotui – heteroseksualus žydas ar homoseksualus lietuvis?

        Na, aš suprantu, kad paprasčiausias “patriotinis” atsakymas būtų jie abu vienodi ir pavojingi. Bet visgi ar yra koks nors kitas atsakymas?

        Pirma, nemanau, kad gerb.Artūro tinklaraščio komentarai yra pati tinkamiausia vieta šiems klausimams nagrinėti. Mes abu esame LJ blogeriai, tai tokios diskusijos labiau tiktu ten.

        Antra, neturiu įgalinimų atstovauti visų patriotiškai ar tautiškai nusiteikusių žmonių, todėl galiu išreikšti tik savo asmeninę nuomonę. Kurios, tačiau, neslepiu – štai ji:

        mano supratimu, patriotiškai nusiteikusiam asmeniui nedera vertinti konkrečių individų pagal jiems būdingus pastovius ir nekintamus etninės kilmės ar seksualinės elgsenos ypatumų požymius.

        Taikytini visai kiti kriterijai, susiję su asmens veiksmais, viešai reiškiamais požiūriais, ginamais interesais ir atstovaujamomis pozicijomis – kiek jie naudingi ar žalingi Lietuvai ir jos gyventojų daugumai.

        Trumpiau tariant, visai įmanoma situacija, kuomet žydų tautybės homoseksualistas, atlikęs žygdarbį Lietuvos ir lietuvių tautos labui, patriotiškų žmonių bus vertinamas labai teigiamai.

        Ir priešingai – jei grynakraujis heteroseksualus lietuvis užsiima veikla, kuri yra pavojinga Lietuvai ar žalinga lietuvių tautai – jis bus įvertintas griežtai neigiamai.

        Vienžo, vertinant individus esmė ne tame, kokioje šeimoje tu gimei, kokia kalba kalbi su močiute, kada šventi Velykas ar su kuo užsidarai savo miegamąjame, o tame, ką tu darai Lietuvos labui ir kieno interesus gini lietuvių/nelietuvių konflikto atveju.

        Kitas reikalas, kad šie dalykai ganėtinai dažnai koreliuoja tarpusavyje, bet tai jau ne vertinimo kriterijų klausimas…

        .. kartais atrodo, kad lietuvių nacionalistas daug mieliau išgertų bokalą alaus su kokiu tai pvz. švedų nacionalistu nei, kad su kokiu tai kairesnių pažiūrų lietuviu. Tokiu būdu nacionalizmas irgi kažkokiu tai būdu lyg ir pasiduoda globalizacijai…

        Išsigryninkime pokalbio klausimą.

        Kalbant apie alaus gėrimą, mano atveju pagrindinį vaidmenį atlieka subjektyvus vertinimas – kiek su šiuo žmogumi yra malonu atsipalaiduoti kartu vartojant alkoholinius gėrimus.

        Todėl tarp tų, su kuriais tą alų geriu yra įvairių, tame tarpe ir kairijųjų, pažiūrų žmonės.

        Kas dėl nacionalistų globalizavimosi, tai nieko nuostabaus – vienodos grėsmės, bendros problemos ir giminingos pažiūros į jų sprendimą suartina žmonęs. Jie mokosi vieni iš kitų, perima patirtį ir etc.

        Kas nekeičia to fakto, kad tautų interesų susikirtimo atveju kiekvienas atstovaus ir gins savo tautos pozicijas.

        Toks tat būtų trumpas atsakymas.

  • lida

    “lietuvių/nelietuvių konflikto atveju” brrrr.

    • http://zeppelinus.livejournal.com Zeppelinus

      Pardon, sakinyje praleistas žodis.

      Skaityti “lietuvių/nelietuvių interesų konflikto atveju”.

      Tokie interesų konfliktai, miela Lida, vyksta gan dažnai. Kur kas dažniau, nei karas ar kažkas panašaus, kaip Tamsta matyt pamanėte..:)

      • http://naujapilis.livejournal.com/ kreivarankis

        Atsiprašau, kad kabinėjuosi, bet dar norėjau paklausti – ar yra prasmė iš visų interesų konfliktų visumos skirti tokią interesų konfliktų grupę kaip interesų konfliktai tarp lietuvių ir nelietuvių? Juk interesų konfliktas ir yra dėl interesų, kad ir pvz. jūsų mėgstama tema apie žydų turto grąžinimą…

        • WU

          Kreivaranki,
          Manau, tu teisus. Nes pats skirstymas buvimas lietuviu ar nelietuviu ex ante nereiškia skirtingų interesų..

          • http://zeppelinus.livejournal.com Zeppelinus

            ..pats skirstymas buvimas lietuviu ar nelietuviu ex ante nereiškia skirtingų interesų.

            .

            Gerai, pasitikrinkime kokiu nors neutraliu Lietuvai klausimu, ar visuomet ir būtinai tikrai yra taip, kaip Jūs sakote:

            štai Latvijos rusakalbių organizacijos siekia, kad rusų kalba taptu antra valstybine kalba. Jų interesas aiškus – tokiu atveju rusakalbiams nereikės mokytis latviškai ir jie galės gyventi Latvijoje, kaip Rusijoje, visus reikalus tvarkydami gimtąja kalba.

            Latviai siekia, kad taip neatsitiktu. Jų interesas irgi aiškus – rusų kalbai tapus valstybine, latviams teks jos mokytis, o latvių kalba bus išstumta į periferiją pačioje Latvijoje ir iškils grėsmė jos išlikimui.

            Dabar matote, kad gali būti ir ex ante skirtingi interesai?

          • WU

            “Dabar matote, kad gali būti ir ex ante skirtingi interesai?”
            EX ANTE NEREIŠKIA SKIRTINGŲ INTERESŲ – iš anksto nereiškia.
            Aš nesakiau, kad NEGALI BŪTI. Manau, nereikia iš anksto skirstyti šiuo padrindu. Interesų konfliktai būna “DĖL kažko”, o ne dėl to, kad tu lietuvis, lenkas, žydas ir t.t. Tai tik viena iš aplinkybių visumos. Aišku, gi neprašys rusakalbiai latvijoje, kad kinų kalba būtų paskelbta valstybine. Pačiu interesų konflikto pagrindu pasenkant tautybę, Tai ves prie nacionalizmo ir tikslas nebus pasiektas. Tas pats rusakalbių siekimas rusų kalbą pripažinti valstybine turėtų būti suprantamas ne “MES RUSAI, DĖL TO NORIM VALSTYBINĖS RUSŲ KALBOS”, o “Susiklosčius tokioms, aplinkybėms, kad:
            1) ilgą laiką Latvijoje vyrauvo rusų kalba;
            2) daugybė latvių asimiliavosi su rusais;
            3) praktiškai kiekvienas latvis supranta rusų kalbą;
            4) didelę dalį (nežinau skaičiaus) Latvijos gyventojų sudaro rusakalbiai;
            5) ir t.t.
            Čia išsakiau savo pamąstymus kodėl skirstymo pagrindu neturėtų būti išrykinama (nors ji tarptautiniuose konfliktuose visada bus vienu iš pagrindų)tautybė, nes tada bus bandoma daryti konfliktus dėl konfliktų, kaip dabar neretai pasitaiko, o tą lydį tarptautinė įtampa. Po to atsiranda skirstymas į visokius rusofobus ir rusofilus.. Interesai turi remtis kažkuo daugiau, nei tautybė.

          • http://zeppelinus.livejournal.com Zeppelinus

            Gerbiamas WU rašo:

            Aš nesakiau, kad NEGALI BŪTI. Manau, nereikia iš anksto skirstyti šiuo padrindu.

            - puiku, taigi sutarėme, kad interesų konfliktai tarp skirtingų tautinių grupių, nulemti jų tautybės visgi BŪNA.

            Tuomet nesuprantu, ką reiškia “neskirstyti šiuo pagrindu”? Ta prasme, vartoti politkorektišką žodyną – a la “karas su terorizmu”?:)

            Interesų konfliktai būna “DĖL kažko”, o ne dėl to, kad tu lietuvis, lenkas, žydas ir t.t. Tai tik viena iš aplinkybių visumos

            - konfliktai kyla iš to, kad skirtingi dviejų pusių interesai negali būti realizuoti vienu laiku ir vienoje vietoje.

            Minėtu latvių-rusų interesų atveju jis kyla būtent iš to, kad jo pusės priklauso skirtingoms tautybėms.

            Bet pasitikrinkime: pakeiskime vienos pusės tautybę – tarkime, kad tie rusai staiga pavirsta latviais – ar interesų konfliktas išlieka?

            Ne, tokiu atveju jis išnyksta. Taigi, mums nesunkiai pavyko nustatyti būtiną jo atsiradimo ir egzistavimo sąlygą.

            Pačiu interesų konflikto pagrindu pasenkant tautybę, Tai ves prie nacionalizmo ir tikslas nebus pasiektas…Čia išsakiau savo pamąstymus kodėl skirstymo pagrindu neturėtų būti išrykinama (nors ji tarptautiniuose konfliktuose visada bus vienu iš pagrindų)tautybė, nes tada bus bandoma daryti konfliktus dėl konfliktų, kaip dabar neretai pasitaiko, o tą lydį tarptautinė įtampa. Po to atsiranda skirstymas į visokius rusofobus ir rusofilus.. Interesai turi remtis kažkuo daugiau, nei tautybė.

            - dovanokite, iš to Tamstos “daug žodžių” seka, kad esate būtent strutiškos politinio korektiškumo taktikos šalininkas ir manote, kad kažkokių žodžių minėjimas/neminėjimas gali kažką pakeisti realybėje?:)

            Deja, bet visiškai nesvarbu ką Jūs ar aš manome apie tai, kad “interesai turi remtis kažkuo daugiau, nei tautybė”!

            Kalbame apie objektyviai egzistuojančio dviejų tautinių grupių interesų susikirtimo dėl jų kalbų vartojimo priežastis, o Jūs droviai siūlote “neskirstyti pagal tautybę…nes tai ves prie nacionalizmo”?

            Leiskite, gerbiamas WU, man nusišypsoti iš tokio bandymo pasislėpti nuo realybės – įkišant galvą į smėlį…:)

          • WU

            Aš irgi galiu nusišypsoti, pamastęs, kad jums nežinomos tokios sąvokos kaip diplomatija :)
            Teigiate: “konfliktai kyla iš to, kad skirtingi dviejų pusių interesai negali būti realizuoti vienu laiku ir vienoje vietoje”. Tai interesai negali būti realizuojami tuo pačiu metu ten pat? Turbūt, jums svetima ir kompromiso sąvoka.
            “Bet pasitikrinkime: pakeiskime vienos pusės tautybę – tarkime, kad tie rusai staiga pavirsta latviais – ar interesų konfliktas išlieka?” O kokiu pagrindu keičiam viena puse, ta puse, kuri yra kita konflikto puse? Kitaip tariant, kaip ir kiekvienam ginče yra dvi šalys “pusės”, o jūs siūlote panaikinti vieną. Tokiu atveju lieka tik viena šalis ir konflikto negali būti.. Nesvarbu ar tas konfliktas tautybės ar bet kokiu kitu pagrindu. Elementaru logiška kaip ir teisėje, sutapus šalims prievolė pasibaigia.
            Matyt, nuotrauka jūsų bloge: uniformuotas vyras, dantyse su šaunamuoju ginklu (spėju paties jūsų nuotrauka) – daug ką pasako.
            Turbūt, žinote daug išspręstų konfliktų, kurie buvo grindžiami ne argumetuotu dialogu, o tautos priešų, kurie neleidžia įgyvendinti savo “teisėtų” interesų, įvardijimu.

          • http://zeppelinus.livejournal.com Zeppelinus

            Gerbiamas WU gina savo teises:

            Aš irgi galiu nusišypsoti,…

            - žinoma, kad galite! O juk broliai lietuviai išties labai retai šypsosi.

            Taigi, gerbiamas WU – pirmyn….

            …pamastęs, kad jums nežinomos tokios sąvokos kaip diplomatija .. Turbūt, jums svetima ir kompromiso sąvoka.

            - dovanokite, bet kalbant apie interesų konflikto subjektų (~šalių) įvardinimą šios sąvokos mums nepadės.

            Štai kai kalbėsime apie interesų konfliktų sprendimo būdus – tuomet taip, galėsite mums papasakoti apie diplomatiją ir kompromisą. Su malonumu pasiklausysiu.

            Bet viskas savo laiku ir savoje vietoje…

            Bet pasitikrinkime: pakeiskime vienos pusės tautybę – tarkime, kad tie rusai staiga pavirsta latviais – ar interesų konfliktas išlieka?

            O kokiu pagrindu keičiam viena puse, ta puse, kuri yra kita konflikto puse? Kitaip tariant, kaip ir kiekvienam ginče yra dvi šalys “pusės”, o jūs siūlote panaikinti vieną. Tokiu atveju lieka tik viena šalis ir konflikto negali būti..

            - gerbamasis WU, noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kad niekas nesiūlė “panaikintį vieną pusę”, kaip Jums pasirodė, o tik pakeisti vienos pusių tam tikrą požymį (~tautybę), kad patikrinti Jūsų išsakytą teiginį, kad ne šis požymis, o kažkas kitkas nulėmė to konflikto atsiradimą, t.y. tai nėra etniniai konfliktai.

            Nesvarbu ar tas konfliktas tautybės ar bet kokiu kitu pagrindu. Elementaru logiška kaip ir teisėje, sutapus šalims prievolė pasibaigia.

            Pailiustruosiu dar – pabandykime pašalinti šį požymį kitų interesų konflikto su skirtingos tautybės pusėmis atvejais. Tai leis mums suprasti, ar tai yra etniniai konfliktai ar kažkokie kitokie:

            A. konflikto objektas – lenkiškų pavardžių rašymas nelietuviškomis raidėmis. Suvienodinkime abiejų konflikto pusių tautybę – konfliktas kaip mat dingsta!

            B. konflikto objektas – žemės Vilniuje ir Vilniaus krašte negražinimas buvusių savininkų lenkų palikuoniams. Suvienodinkime abiejų konflikto pusių tautybę – konfliktas išlieka ir niekur nedingsta!

            Nesunku suvokti, kad konfliktas A yra etninis, o konfliktas B – ne, nors ir vienu ir kitu atveju skirtingų interesų pusės atstovaujamos lietuviai ir lenkų tautybės žmonių.

            Matyt, nuotrauka jūsų bloge: uniformuotas vyras, dantyse su šaunamuoju ginklu (spėju paties jūsų nuotrauka) – daug ką pasako.Turbūt, žinote daug išspręstų konfliktų, kurie buvo grindžiami ne argumetuotu dialogu, o tautos priešų, kurie neleidžia įgyvendinti savo “teisėtų” interesų, įvardijimu.

            - khhm, siekis vietoje argumentacijos analizuoti nuotrauką mano blogo avatare aiškiai rodo, kad diskusiją eina prie pabaigos…

            Tai gal tuo ją ir pabaikime?

          • WU

            Pailiustruosiu dar – pabandykime pašalinti šį požymį kitų interesų konflikto su skirtingos tautybės pusėmis atvejais. Tai leis mums suprasti, ar tai yra etniniai konfliktai ar kažkokie kitokie:

            A. konflikto objektas – lenkiškų pavardžių rašymas nelietuviškomis raidėmis. Suvienodinkime abiejų konflikto pusių tautybę – konfliktas kaip mat dingsta!

            B. konflikto objektas – žemės Vilniuje ir Vilniaus krašte negražinimas buvusių savininkų lenkų palikuoniams. Suvienodinkime abiejų konflikto pusių tautybę – konfliktas išlieka ir niekur nedingsta!

            Nesunku suvokti, kad konfliktas A yra etninis, o konfliktas B – ne, nors ir vienu ir kitu atveju skirtingų interesų pusės atstovaujamos lietuviai ir lenkų tautybės žmonių.

            Pateikdamas šiuos du pavyzdžius jūs tik patvirtinote, ką aš sakiau pačiu pirmuoju savo komentaru adresuotu kreivarankiui. Kad žiūrėjimas iš karto į tautybę :”es pats skirstymas buvimas lietuviu ar nelietuviu ex ante nereiškia skirtingų interesų..” iš anksto nereiškia interesų konflikto. Tą parodėte pavydžiu B. Kaip ir sakiau, niekur neteigiau, kad tautybė negali būti konflikto pagrindu. O jūs išintepretavote klaidingai: “Dabar matote, kad gali būti ir ex ante skirtingi interesai?”. Aš pasakiau, kad nereikia visada visko suvesti tik į tautybę.
            O pasisakymas dėl nuotraukos, yra atsakymas į jūsų pasakymus apibrėžiant mano “strutišką poziciją”. O nuotrauka parodo, jūsų tiesmukiškumą ir kartkartėmis pasireiškianti bekompromisiškumą. Tuo tarpu aš esu linkęs laikytis atsargesnės pozicijos, taip, tos kuri jums atrodo “strutiška” ar “a la politkorektiška”. Tai tik parodo, kad esam iš esmės skirtingos pasaulėžiūros žmonės (ir to jokiu būdu nelaikau, kažkokiu trūkumu ar problema) ir esu linkęs pritarti jūsų pasiūlymui baigti diskusiją, nes ji darosi beprasmė.

        • http://zeppelinus.livejournal.com Zeppelinus

          ar yra prasmė iš visų interesų konfliktų visumos skirti tokią interesų konfliktų grupę kaip interesų konfliktai tarp lietuvių ir nelietuvių? Juk interesų konfliktas ir yra dėl interesų, kad ir pvz. jūsų mėgstama tema apie žydų turto grąžinimą…

          Dovanokite, gerbiamas Kreivaranki, bet nebūna jokių konfliktų dėl abstrakčių nežinia kieno interesų.

          Interesus turi ir jų patenkinimo siekia konkretūs žmonės arba jų organizacijos, todėl ir konfliktai dėl interesų susikirtimo kyla tarp žmonių ar jų organizacijų.

          Negalima nagrinėti interesų konflikto, aiškiai neįvardinus – kas yra jo pusės. Čia tas pats, kas kariauti su “terorizmu”, t.y. reiškiniu, o ne su teroristinius kovos būdus taikančiais žmonėmis ir organizacijomis.

          Todėl nematau jokios prasmės mėgdžioti stručio taktikos ir kišti galvą į smėlį, baimingai neįvardinant interesų konflikto pusių.

          Nesunkiai galima įvardinti bent keletą šiuo metu vykstančių ir dar nesibaigusių susikirtimų tarp lietuvių, kaip tautos, interesų ir kitų tautų atstovų interesų:

          Lietuvių-lenkų interesų konfliktai:

          Lietuvos gyventojų pavardžių nelietuviškomis raidėmis rašymas
          Vilniaus krašto lietuviškų mokyklų plėtros stabdymas ir lenkiškų mokyklų plėtros rėmimas
          Želigovskio ir AK žygdarbių šlovinimas ir įamžinimas

          Lietuvių-žydų interesų konfliktai:

          Daugiamilijoninių ar net milijardinių išmokų reikalavimas iš Lietuvos biudžeto
          Sovietinių partizanų-diversantų veiksmų Kaniūkuose ir pan. vertinimas

          Visais paminėtais atvejais mes nesunkiai galime įvardinti – kokie yra kiekvienos konflikto šalies interesai.

          • lida

            Man iš pat pradžių pasirodė neaiški sąlyga “Lietuvos labui ir kieno interesus gini lietuvių/nelietuvių konflikto atveju.”
            Visų pirma “labui” kiekvienas gali suprati skirtingai. Pagal kokį požymį skiriami lietuviai/nelietuviai ? Pilietybės ar tautybės ? Jei tautybės, tai ar pakanka, kad asmuo laiko save lietuviu, ar tautybė turi būti įrašyta gimimo liudijime, o gal papildomai patvirtinta dar kokiais kilmės dokumentais ?
            Dėl pateiktų pavyzdžių. Kodėl Latvijoje interesų konfliktas dėl antros valstybinės kalbos vadinamas latvių/rusų ? Visi planetos latviai tam priešinasi, o visi planetos rusai to reikalauja ? Gal ne visi latvijos rusai to nori, gal nori dalis baltarusių, ukrainiečių, gal dalis latvių mano, kad tai būtina ? Dėl lenkų pavardžių rašymo ir kompensacijų žydams – aš už. Dėl kitų klausimų prieš. Gimimo liudijime – lietuvė. Tai kaip dabar su “Lietuvos labui” – ar tokie kaip aš gina Lietuvos interesus ar tokie, kaip Zeppelinus ? Skaičiuosim kieno pusėje daugiau ? O jei po lygiai ? Tada interesų konfliktas lietuviai/lietuviai ?

          • http://zeppelinus.livejournal.com Zeppelinus

            Miela Lida,

            malonu, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje susidomi tautinio nacionalizmo idėjomis ir net bando savo jėgas jų kritikoje.

            Bet turiu pakartoti tai, ką jau sakiau gerbiamam Kreivarankiui – gerb.Artūro tinklaraščio komentarai tam nėra tinkamiausia vieta.

            Užsukite kada į mano kuklią kertelę Internetuose ir gausite smulkesnius ir išsamesnius atsakymus į Jus jaudinančius klausimus.

            Taigi, labai trumpai, štrichais:

            Visų pirma “labui” kiekvienas gali suprati skirtingai.

            Taip, gan dažnas atvejis.

            Bet ne ką retesnis atvejis, kuomet atskirti, ar koks nors veiksmas, sprendimas ar pozicija pasitarnauja daugumos Lietuvos gyventojų “labui ar nelabui” nereikia nei ypatingo proto, nei specialių žinių.

            Ypač, kai pasekmes daugelis gali pajausti savo kišene.

            Pagal kokį požymį skiriami lietuviai/nelietuviai ? Pilietybės ar tautybės

            ?

            Kiekvienu atveju reikia žiūrėti konkrečiai.

            Tarkime, konflikte dėl lenkiškų pavardžių – tautybės požymis. O štai konflikte dėl išmokų žydų organizacijoms – jau pilietybės, nes mokėtojas bus Lietuvos pilietinė tauta, ne vien lietuviai.

            Jei tautybės, tai ar pakanka, kad asmuo laiko save lietuviu, ar tautybė turi būti įrašyta gimimo liudijime, o gal papildomai patvirtinta dar kokiais kilmės dokumentais ?

            Šiuo klausimu galėtumėte pasikonsultuoti su kita konflikto puse – žydų organizacijomis, reikalaujančiomis išmokų būtent žydų tautos vardu.

            Man neteko girdėti, kad norint tapti pilnateisiu žydų bendruomenės nariu pakaktu ateiti ir pareikšti, kad giliai širdyje Jūs esate žydė. Užtat girdėjau, kad jie turi labai originalias žydiškumo nustatymo metodikas.

            Kodėl Latvijoje interesų konfliktas dėl antros valstybinės kalbos vadinamas latvių/rusų ? Visi planetos latviai tam priešinasi, o visi planetos rusai to reikalauja

            Dėl patogumo, miela Lida, tik dėl patogumo.
            Tenka paprąstinti.

            Komentarų formatas nėra tinkamas ilgiems ir tiksliems apibrėžimams vartoti.

            Dėl lenkų pavardžių rašymo ir kompensacijų žydams – aš už. Dėl kitų klausimų prieš. Gimimo liudijime – lietuvė.

            Tai kaip dabar su “Lietuvos labui” – ar tokie kaip aš gina Lietuvos interesus ar tokie, kaip Zeppelinus ? Skaičiuosim kieno pusėje daugiau ? O jei po lygiai ?

            Ketinate sunkmečiu iš Lietuvos pensininkų ir biudžetininkų atimti ir atiduoti žydų organizacijoms N šimtų milijonų, kurie bus panaudoti tik vienos tautybės asmenų labui?

            Ir dar klausiate “kas gina Lietuvos interesus – aš ar Zeppelinus”? O gal Jūs manote, kad pinigai ant medžių auga ir tereikia jų prisiskinti?

            Khhm, norėčiau savo akimis pamatyti tą reginį, kaip Jūs, miela Lida, bandytumėte tuo įtikinti tuos, kam bus nurėžtos pensijos, atlyginimai, vaikų ir motinystės pašalpos. Tikrai norėčiau.

            Tik kad nepamatysiu.

            Kaip nemačiau tokios nuostatos nei vienos partijos rinkimų programoje.

            Kaip nemačiau jokios rimtos visuomenės nuomonės apklausos rezultatų šią tema.

            Gal tai ir yra atsakymas į Jūsų klausimą “..kieno pusėje daugiau?”

          • lida

            Supratau, kas yra Lietuvos labui, nuspręsite jūs, nes tam nereikia nei ypatingo proto, nei specialių žinių. Kas kitoje konflikto pusėje yra lietuviai bet kokio konflikto atveju nuspręs žydai. Dėl lenkų pavardžių rašymo reikės sunkmečiu iš Lietuvos pensininkų ir biudžetininkų atimti ir atiduoti žydų organizacijoms N šimtų milijonų. Lietuvos interesus gina Zeppelinus, nes pinigai ant medžių neauga. Norėčiau pamatyti tą reginį, kaip Zeppelinus įtikins rusus, kuriems bus nurėžtos pensijos, atlyginimai, vaikų ir motinystės pašalpos, kad atlyginti Lietuvai okupacija padarytą žalą. Tikrai norėčiau. Tik kad nepamatysiu. Beje, kieno pusėje daugiau, visais atvejais atsakys Zeppelinus, nematęs jokios rimtos visuomenės nuomonės apklausos resultatų nei viena tema.