Universitetų reitingai: statistika ir valstybės tarnybos faktorius

Kaip žinia, šią savaitę žurnalas „Veidas“ paskelbė Lietuvos universitetų reitingus.

Iš esmės nieko naujo: tarp valstybinių pirmauja VU, KTU ir MRU, tarp privačių – ISM, VU TVM ir Verslo ir vadybos akademija.

Kai kurie „Veido“ pasirinkti vertinimo kriterijai man neatrodo logiški, tačiau apie tai – šiek tiek vėliau.

 Nes įdomiausi man kažkodėl pasirodė „Veide“ paskelbti skaičiai, rodantys studentų ir visu etatu dirbančių dėstytojų santykį (nors jis, atrodo, nebuvo vertintas).

Aukštoji mokykla Studentų skaičius Dėstytojų skaičius Vienam dėstytojui tenka studentų
Vilniaus Universitetas 22 060 1129 19,5
Kauno technologijos universitetas 13 410 1203 11
Mykolo Romerio universitetas 21 301 361 59
Vytauto Didžiojo Universitetas 9482 339 28
Vilniaus Gedimino technikos universitetas 14 301 493 29
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 6981 456 15
Lietuvos muzikos ir teatro akademija 1017 71 14
Vilniaus dailės akademija 1979 224 9
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas 1699 48 35
VU Tarptautinio verslo mokykla 1892 21 90
Verslo ir vadybos akademija 321 10 32

 Lyderiai aiškūs: MRU ir TVM bei VDA ir KTU.

Ar tai ką nors sako?

Nesu tikras, bet kiek teko girdėti kalbant apie MRU, tai studentai šią lyderystę fiziškai jaučia…

Kita vertus, devyni ar vienuolika studentų dėstytojui lyg ir skamba kaip prabanga…  

Tai tiek apie skaičius.

O dar norėjau atkreipti dėmesį į „Veido“ reitinge esantį „darbo rinkos kriterijų“. Aukščiausi vertinimai pagal šį kriterijų suteikti (eilės tvarka) VU, KTU, MRU, ISM ir VGTU.

Pasirodė šiek tiek keista, tad paskaičiau kriterijaus aprašymą:

Universitete įgytos specialybės paklausa darbo rinkoje

  1. 2010 laidos absolventų bedarbių (proc.)
  2. Sociologinė darbdavių apklausa: kurių universitetų absolventų žinių kokybe jūs linkęs pasitikėti labiausiai
  3. Kurių universitetų absolventų žinių kokybė jums kelia daugiausiai abejonių
  4. Universitetų absolventų, 2010 m. laimėjusių konkursą į valstybės tarnybos įstaigos vadovų ir įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas
  5. Visų lygių valstybės tarnautojų išsilavinimas pagal aukštąją mokyklą

… Ir pasidarė dar keisčiau, nes du iš penkių kriterijų susiję su valstybės tarnyba…

Čia pagal „Veidą“ taip išeitų, kad geriausia profesija Lietuvoje yra valstybės tarnautojas?…

(5 balsų, vidurkis: 4,20 iš 5)
Loading...
  • Dretas

    Manyciau, kad viskas paprasciau.
    „Veidas“ pasirinko apklausai lengvesni buda. Manau, kad reikalinga info buvo paprasciau gauti valstybinese institucijose, nei privaciame sektoriuje. Kaip pvz. paskambinai i ministerija, paprasei sujungti su HR departamento sekretore – apklausa atlikta.

  • sh

    Mykolo Riomerio virs 21000 studentu.. kazkaip nesitiki..

    • Kasmet didina dvigubai priimamų skaičių kai kuriose specialybėse. Neakivaizdininkų milijonai. Realu.

    • Sh,
      Patikėk, jų ten tiek yra. Kai aš stojau į MRU (prieš 5 metus), į teisės bakalaurą priimdavo iki 100 žmonių (būdavo keturios grupės). Baigė ne pilnos trys. Dabar į visas specialybes priima po 400.. Šį rudenį įstojau į bakalaurą civilinės teisės. Iki šių metų buvo priimama viena grupė (apie 25) žmones, tačiau atsižvelgiant į paklausą, buvo priimta 50.
      Apie neakivaizdininkų skaičių nekalbu, svarbu mokėk pinigus, ten tonomis galima skaičiuoti. Universitetas didžiulis, sunku rasti laisvą auditoriją. Biblioteka didžiulė, tačiau nepasiskaičiavo su priimamais žmonėmis ir jeigu dabar nori rasti vietą atsisėsti ir paskaityti – turi eiti nuo 8 ryto ir melstis, jog nebūsi paskutinis eilėje. Taip pat siūlau pamėginti automobilį dieną pasistatyti aikštelėje ar nueiti į valgyklą pavalgyti. Mėgstu MRU valgyklą, tačiau kartais kai praveriu jos duris ir pamatau kokios eilės – dingsta apetitas..

      • Taip, sesijos, žmonių pilna, bet nuo ryto eilėj tikrai laukti nereikia. Dieną vietą rasti problematiška, bet nuėjus į vakarinę pamainą po 20h (aš paprastai einu apie 22h) tikrai vietos būna.

        Valgykloj būna pikas prieš 13h, bet tarkim 13:20 ten jau tik keli žmonės eilėj. Nuo 14h vėl pradeda kauptis iki 14:40 tikriausiai. Likusią dienos dalį irgi eilių jau mažai tebūna. Mes šitą sistemą atitaikom, tai eilėj paprastai netenka ilgai laukt.

      • Valentinas

        Tomai, MRU valgyklą mėgsti nes tai vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje sukurtas komunizmas?

        • Valentinai :DDD Man atrodo, dar Seimo kavinė panaši yra :)) Bet taigi aš vargšas studentas.. Negi galvoji, jog yra kokia kita vieša maitinimo įstaiga, kurioje būčiau finansiškai pajėgus valgyti? Man irgi kartais norisi pasižmonėti, tačiau į Stiklius negaliu, todėl ir su draugais proletarais kartais gerai..

      • briedis

        studentas , jei uz „lelijos“ lietpalti sunkesnis- jau ir gerai. o jus, uzuot mokslus grauze, apie zemaiciu blynus kavinese kalbat.

  • Dainius Urbanavičius

    LMTA ir VDA atveju turiu pastebėti, kad menų studijose labai daug darbo vyksta individualiai su dėstytoju. Nes mokytis groti fortepionu ar lavinti vokalą auditorijoje kad ir su dešimt studentų ir vienu dėstytoju yra sudėtinga ;)

  • tomas

    Na taip, dailininkai valstybinėse institucijose tik ir dirba

    • briedis

      tomai, dirba dalininkai, o dailininkai- tik puosmenoms.

  • Tai kuris čia dabar universitetas geresnis skaitosi? Ar tas kuris daugiau studentų susigrobęs turi ar tas kuris dėstytojų?

  • rakim

    O Vilniaus Pedagoginis alma mater jau nepriskiriamas prie aukštųjų ?

  • Andrius

    Idomu kiek studentu vienam destytojui tenka prestiziniuose pasaulio universitetuose???

  • Marius

    Įdomios mintys.
    P.s. Ne į temą – keisčiausias universiteto pavadinimas yra Vilniaus Gedimino – tarsi Gediminas buvo didis inžinierius, ar jį yra įsteigęs.

  • gied

    Apie kriterijus (pirmoje eilėje pirmąjį).
    Jis labai patogus universitetams. Kodėl? Nes neįskaičiuoja emigrantų kiekio. Yra nepaslaptis, kad dalies specialybių studentų mažai lieka Lietuvoje.
    Antra problema su juo yra ta, kad neįvertina kiek absolventų dirba pagal specialybę kuriai jie buvo ruošti. Jei dauguma sveikatos universiteto absolventų dirba pagal specialybę, daugelis kitų universitetų studentų dirbą darbą, kuriam aukštojo nereikia (arba nereikia būtent tokio aukštojo). Ar svarbu ką žmogus baigė? Galbūt ir ne. Bet tokios studijos akivaizdžiai pritraukia nemotyvuotus ir netinkamus studentus, kurie būtų geriau paruošti kitokiose studijose.
    Kaip įvertinti realią studijų naudą? Manau, VMI tai labai paprasta, įvertinant deklaracijas. Tiesiog palyginti studijas baigusių studentų 5 pirmų darbo metų pajamų vidurkius, bei įvertintį realų procentą studentų, pasilikusių Lietuvoje. Žinoma, iškart pasigirstų piktų balsų iš universitetų, bet ar verta jų klausyt?
    Jei nagrinėti dėstytojų kiekį vienam studentui, tai nėra tiksli statistika. Pirma, KTU doktorantai yra „įdarbinti“ nemokamai (bent jau buvo taip). Jie privalo vesti t.t. kiekį paskaitų/užsiėmimų neatlygintinai per metus. Todėl KTU šis kiekis gali būti kiek išpūstas. Antra, dalis dėstytojų nedirba pilnu etatu. Tačiau yra ženkli problema su laiku, apmokamu dėstytojams už „pasiruošimą“ skaityti paskaitas. Kaip kituose universitetuose skaičiuojama – nežinau.