Artūras Račas

Pamenate, rašiau apie lietuvišką toleranciją.

Tą, kuri leidžia vadinamajam Sugiharos fondui paskelbti Mykolą Drungą tolerantiškiausiu Lietuvos žmogumi, vadovaujantis štai tokiais kriterijais:

Tolerancijos žmogumi gali būti skelbiamas Lietuvos pilietis, savo veiksmais, viešu pavyzdžiu arba atviru žodžiu stojęs prieš ksenofobijos ir antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakęs prieš radikalizmo apraiškas bei prietarus politiniame – visuomeniniame Lietuvos gyvenime.

Tiesa, likus trims mėnesiams iki garbingo apdovanojimo įteikimo, M.Drunga parašo tekstą „Apie kelias ydas“, kuriame yra štai tokie tolerantiški pastebėjimai:

…tradicinės moralės atstovai teigia, jog homoseksualumas ne tik nenormalus, bet ir nenatūralus, kadangi netarnauja (ir net negali tarnauti) vienai pagrindinių lytinio santykiavimo funkcijų – giminės pratęsimui. Vis dėlto, pagal krikščionišką moralę, homoseksualūs troškimai, nors ir nenormalūs bei nenatūralūs, dar nėra nemoralūs. Arba, tiksliau pasakius, jie tik potencialiai tokie. Realiai nemoralūs jie tampa tik davus jiems valią mintimis ir veiksmais, t. y. visiškai pasidavus pagundai.

[…]

… nors ir tempdamas kryžių (kurį doram vyrui, tebeturinčiam homoseksualių potraukių, reikia vilkti, kaip ir tikram alkoholikui, pasukusiam padoraus gyvenimo keliu, nevalia nė taurelės išlenkti).

[…]

Tik čia vienas didžiulis skirtumas – lytinė orientacija gali būti nenormali, nenatūrali, net potencialiai nemorali, Bet šios savybės visai netaikytinos rasei.

Aš nesu toks tolerantiškas kaip M.Drunga, todėl paskelbus Tolerancijos žmogų, išreiškiau savo užuojautą šviesios atminties Japonijos diplomatui Sugiharai, kurio vardas čia Lietuvoje, mano subjektyvia nuomone, vartojamas ne pagal paskirtį.

Vasario 2 šiuo vardu prisidengusio fondo valdybos pirmininkas Bernardinuose paskelbė tekstą apie toleranciją, kuriame lyg ir bandė paaiškinti už ką buvo apdovanotas M.Drunga.

Tekstas buvo sudėtingas, jame net buvo šiokio tokio heroizmo:

Per kiekvienas Sugiharos fondo iškilmes vienu ar kitu kampu būdavo paliečiama tolerancijos samprata, jos turinio savybės, dažniausiai pastebint tam tikras įtampas, atsirandančias dėl aktyvaus, karingesnio pasipriešinimo netolerancijai, antisemitizmo priepuoliams ir ksenofobijai. Tokia pozicija reikalauja daugiausia drąsos: nesusitaikymas su netolerancija, kova su stipriais, psichotiniais minios skoniais ir tamsybe visados pastato į pavojų jei ne fizinę, tai emocinę savijautą.

Prisipažinsiu, nesupratau, kaip „psichotiniai minios skoniai“ susiję su M.Drunga, todėl vasario 4 dieną ėmiau ir parašiau laišką Sugiharos fondo valdybos pirmininkui:

Gerbiamas Ramūnai Garbaravičiau,
 
Sugiharos fondas praėjusią savaitę paskelbė žurnalistą Mykolą Drungą Tolerancijos žmogumi 2008.
 
Sugiharos fondas skelbia, kad šis titulas suteikiamas, vadovaujantis šiais kriterijais: „Tolerancijos žmogumi gali būti skelbiamas Lietuvos pilietis, savo veiksmais, viešu pavyzdžiu arba atviru žodžiu stojęs prieš ksenofobijos ir antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakęs prieš radikalizmo apraiškas bei prietarus politiniame – visuomeniniame Lietuvos gyvenime.
 
Taip pat nurodoma, kad šiemet Tolerancijos žmogų iš 4 nominantų rinko fondo valdyba, padedant ekspertų komisijai.
 
Kreipiuosi į Jūs, kaip į Sugiharos fondo valdybos pirmininką prašydamas paaiškinti:
 
1. Kas konkrečiai (organizacijos, asmenys, partijos, bendrovės) šiemet nominavo kandidatus Tolerancijos žmogaus titului gauti ir kokia buvo nominavimo procedūra.
 
2. Kokia yra ekspertų komisijos, kuri dalyvavo renkant Tolerancijos žmogų, sudėtis, kada ir kokia forma ji pateikė Sugiharos fondo valdybai savo nuomonę dėl Tolerancijos žmogaus 2008 ir kokios yra šios nuomonės vertinimo procedūros?
 
3. Atsižvelgiant į tai, kad šiemet Tolerancijos žmogumi 2008 buvo išrinktas žurnalistas ir žinomas visuomenės veikėjas gerbiamas Mykolas Drunga ir turint galvoje aukščiau minėtus paties Sugiharos fondo nustatytus Tolerancijos žmogaus rinkimo kriterijus, prašyčiau Jūsų, jei tai įmanoma, nurodyti kaip Mykolas Drunga 2008 metais „savo veiksmais, viešu pavyzdžiu arba atviru žodžiu stojo prieš ksenofobijos ir antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakė prieš radikalizmo apraiškas bei prietarus politiniame – visuomeniniame Lietuvos gyvenime“.
 
4. Taip pat prašyčiau, jūsų paaiškinti ar gerbiamo M.Drungos komentaras „Apie kelias ydas“, paskelbtas  2008 metų spalio 16 dieną interneto portale bernardinai.lt, atitinka Sugiharos fondo viešai skelbiamus kriterijus, kuriais vadovaujantis yra renkamas Lietuvos Tolerancijos žmogus.
 
Iš anksto dėkoju Jums už atsakymą.

Atsakymo iki šiol negavau… 

Bet štai Bernardinuose pasirodė ilgas ilgas M.Drungos tekstas. Apie tai, kaip jis tapo žingsnis po žingsnio ėjo tolerancijos link. Jame M.Drunga pasakoja savo šeimos istoriją, dėsto savo religines pažiūras ir maždaug pusę viso teksto skiria kovai su antisemitizmu. Tačiau šalia visų šių savo dorybių jis užsimena, kad gėjai jam visai patinka:

Užtat galiu labai gerai suprasti ir užjausti gėjus. Ne paskutinėj vietoj dėl to, kad tokių turiu tarp savo mėgstamiausių giminių ir itin gerbiamų tolimesnių pažįstamų, o studentavimo laikų artimiausias draugas nelauktai ir skausmingai pasiskelbė būtent esąs toks. Vis dėlto kai kurių homoseksualų kai kuriems pilietiniams siekiams – pvz., savo sąjungoms išgauti visateisį šeimos statusą, įskaitant teisę įsivaikinti – nepritariu, nors visada esu atviras būti gerais argumentais perkalbamas. 

Negerai, kai lytinių mažumų atstovai persekiojami tik dėl to, kad priklauso tai mažumai. Kai tai pasitaiko, kiekvienas taurus žmogus privalo tam priešintis.

Kokios metamorfozės!!!

Dar prieš tris mėnesius homoseksualizmas buvo „nenormalus“, nenatūralus“, „nemoralus“ ir kryžius, kurį tenka vilkti, o čia še tau – suprantu ir užjaučiu…

Gal ir gerai, kad yra tas Sugiharos fondas ir gerai, kad jis renka Tolerancijos žmones…

Tai, atrodo, padeda. Bent jau po to, kai tuos „tolerancijos žmones“ išrenka.

Tik Sugiharos vis tiek gaila…

(9 balsų, vidurkis: 4,56 iš 5)

Loading...