Talibanas gyvas, bet problema lengvai sprendžiama: apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
Aš žinau, kaip labai lengvai pagerinti Lietuvos ir Lenkijos santykius. Reikia visai nedaug: 1) valdančiosios koalicijos politinės valios, 2) izoliuoti TS-LKD Talibaną Seime, 3) lenkų tautinės mažumos ir jiems atstovaujančių politikų geranoriškumo ir supratimo.
Tokios mintys man kilo klausantis pirmadienį LRT radijo laidos „Dienos tema“ (kurią, kaip visada, profesionaliai vedė Agnė Skamarakaitė), kurioje apie pirmadienio Vilniaus Apygardos administracinio teismo sprendimą diskutavo Kovo 11-osios Akto signataras Č.Okinčicas ir TS-LKD Talibano atstovas V.Stundys. Kas apie teismą negirdėjo – tai jis nusprendė, kad Šalčininkų rajone gatvių pavadinimų lentelės lenkų ir rusų kalba turi būti pašalintos.
Nuo to ir pradėkime, nes tai susiję su paskutiniu iš trijų mano išvardytų punktų. Viskas labai paprasta: Šalčininkų rajono savivaldybė, gerbdama Lietuvos įstatymus ir teismo sprendimą per 14 dienų gražiai nukabina visas gatvių pavadinimų lenteles rusų ir lenkų kalbomis ir jas saugiai sandėliuoja kur nors savivaldybės patalpose. Toks veiksmas būtų ne tik geros valios išraiška, bet ir pademonstruotų lenkų mažumos lojalumą savo Tėvynei (Lietuvai), be to padėtų išvengti Talibaną remiančių jėgų ir kitų chunveibinų išpuolių, kuriuos jau esame stebėje vieno realybės šou metu. Jei lenkų mažumai ir jai atstovaujantiems politikams iš tiesų rūpi galutinis rezultatas ir geri Lietuvos ir Lenkijos santykiai, o ne procesas ir priešprieša, kurie leidžia krautis politinį kapitalą ir didina nesantaiką, toks žingsnis būtų puikiausias įrodymas. Sprendimas skųsti teismo nutartį reikštų, kad svarbiausia yra konflikto gilinimas, o ne būdų jam spręsti paieška.
Šiuo požiūrio konflikto gilinimas yra ir apeliavimas į tarptautines konvencijas bei sutartis ar kitų valstybių praktiką, ką laidoje labai diplomatiškai bandė daryti ir Č.Okinčicas. Tiesa yra ta (ir kas jau kas, o Č.Okinčicas tą tikrai puikiai žino – čia jau man neleidžia abejoti mano asmeninė patirtis, už ką aš Č.Okinčicą ir gerbiu), kad jokios tarptrautinės konvencijos ir sutartys neįpareigoja Lietuvos rašyti gatvių užrašus tautinių mažumų kalba. tarptautinės konvencijos ir sutartys kalba apie tai, kad kiekviena valstybė gali tai daryti atsižvelgdama į susiklosčiusias aplinkybes, istoriją, tautinių mažumų gyvenamąją vietą ir kitas aplinkybes. Tai yra, visur kalbama apie gerą valią, o ne apie prievolę, ką, beje, pavardžių rašymo atveju jau yra patvirtinęs ir ES Teisingumo Teismas. V.Stundys ir kiti talibai gali to nežinoti, bet Č.Okinčicas, neabejoju, teismo nutarimą yra puikiai išstudijavęs.
Todėl, tarkim, kad lenkų tautinė mažuma ir jiems atstovaujantys politikai trumpam atideda nereikalingas ambicijas ir priima išmintingą sprendimą. Tada, reikėtų pereiti prie antro punkto, tai yra, TS-LKD (ir galimai Tvarkos ir Teisingumo) jungtinių Talibano pajėgų izoliavimo Seime. tai padaryti, atsižvelgiant į dabartinį jėgų santykį Seime, neturėtų būti labai sunku, ypač turint galvoje, kad ir pačioje TS-LKD Talibano pajėgos nesudaro daugumos, be to, Sieme juk yra dar sveiko proto liberalų, kurie tokiais tikriausiai buvo ne tik per rinkimų kampaniją. Tad net jei prie TS-LKD talibų prisijungs visa Tvarkos ir Teisingumo frakcija ir dar keli fanatikai iš LSDP ar N.Venckienės kohortos, sveiko proto persvara vis tiek turėtų būti akivaizdi.
Kai kalbu apie „izoliavimą“ turiu galvoje ne Varnių koncentracijos stovyklos renovaciją ar priverstinį gydymą Naujosios Vilnios psichiatrinėje ligoninėje. Tai, kaip ir gimdymas bulvių lauke, kuriuo kai kas Lietuvoje, kaip ir anais dviem dalykais vis dar žavisi, tolima istorinė ir nepasiteisinusi praeitis, prie kurios grįžti moderniai mūsų valstybei neverta.
Kalbu apie demokratinę ir atsakingą izoliaciją. Na, panašiai, kaip mažus vaikus izoliuojame nuo elektros lizdų, neleisdami kišti į juos pirštų ar bandome apsaugoti nuo nelaimės depresijos apimtą jaunuolį, užsinorėjusį nušokti į Nerį nuo karaliaus Mindaugo tilto. Mes juk atsakinga visuomenė, tad privalome pasirūpinti tais, kurie, dėl skirtingų priežasčių negali pasirūpinti savimi patys.
Todėl, pavyzdžiui, V.Stundžiui ir kitiems Talibano atstovams būtų galima surengti trumpą VKP(b) Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos įstatymų skaitymo kursą. Paskaitas galėtų skaityti E.Kūris, kuris, manau, be jokio vargo paaiškintų V.Stundžiui ir kitiems TS-LKD ar „Tvarkos ir teisingumo“ talibams, kad Konstitucijos 14 straipsnis visai nereiškia, kad Lietuvoje negalima naudoti rusų, lenkų, anglų ar vokiečių kalbos. Tam net nereikėtų skaityti Konstitucinio Teismo 2009 metų lapkričio 6 dienos išaiškinimo (nes kai kam galbūt būtų per sunku), nekalbant jau apie visą 1999 metų spalio 21 dienos KT nutarimą (kas daug kam iš talibų tikriausiai būtų absoliučiai neįveikiama). Gal E.Kūris tiesiog galėtų perskaityti štai šią citatą (kurią V.Stundis minėtoje radijo laidoje bandė interpretuoti, kaip neleidžiančią gatvių užrašų kita kalba):
Išaiškinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo (Žin., 1999, Nr. 2660-2662) motyvuojamosios dalies 4 punkto nuostata „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir motyvuojamosios dalies 7 punkto nuostata „Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“ reiškia ir tai, kad, Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.
Jei ir tai būtų per sunku, būtų galima paprasčiausiai pasamdyti gidą ir pavedžioti talibus Gedimino prospektu, Pilies, Didžiaja bei kai kuriomis kitomis gatvėmis ir pirštu jiems parodyti, kad jau ir šiandien, šalia valstybinės ir Konstitucijos bei įstatymų saugomos lietuvių kalbos, puikiai savo vietą viešajame gyvenime randa ir kitos, tiek Rytuose, tiek Vakaruose vartojamos kalbos (žinoma, yra pavojus, kad dauguma talibų tų kalbų neskiria, nes savo mintis kuo puikiausiai išreiškia viena kalba).
Aš asmeniškai, rekomenduočiau sustoti prie pastatų Švarco g. 1, Akmenų g. 6, Didžioji g.28 ir Gedimino pr.37 (tiesa, pastaruoju metu ten lyg ir tuščia, bet žada atsinaujinti)
O tuo metu – tai yra, vykstant E.Kūrio vedamiems teisinio neraštingumo kursams ir ekskursijoms, Seime valdančioji koalicija ir kitas sveikas protas galėtų įgyvendinti pirmąjį mano siūlomos programos punktą. Tai yra, neskubant iki pavasario sesijos pradžios parengti reikalingų (Valstybinės kalbos, Savivaldos, Tautinių mažumų ir dar kelių) įstatymų pataisas ir neskubant jas toje sesijoje priimti. Klykiant ir šokant V.Stundžiui ir kitiems talibams, bet geriausiai iki planuojamos homoseksualų eisenos Upės gatve.
Balsavimo rezultatai kaip ir aiškūs.
O pabaigai citata apie tuos, kurie vis dėlto balsuotų prieš:
Nežinau, ar suvokia šiaudinio patriotizmo atstovai, kad kalbai tai nepadės, tėvynės meilės nepridės, o daliai Lietuvos žmonių tokia Seimo išreikšta pozicija yra spjūvis į veidą ir postūmis nusisukti nuo Lietuvos.
Autorius – tikrai ne šiaudinis, o tikras sveiko proto patriotas.
(6 balsų, vidurkis: 4,33 iš 5)
Loading...
